AS-556-563-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-563/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00657-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. V., B. V. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2012 m. birželio 21 d. gautas (išsiųstas 2012 m. birželio 19 d.) pareiškėjos S. B. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriame buvo prašoma panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 38-20401 ir Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 38-20402 dalyse dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. V. ir B. V. į 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydama, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad skundas Kauno apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2008 m. sausio 21 d. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą iš esmės, pareiškėjos skundą patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė, nurodęs, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Po šios nutarties įsiteisėjimo (2010 m. sausio 18 d.) pareiškėja per atstovą ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad neteisėti administraciniai aktai būtų panaikinti per viešojo intereso gynimo institutą. Buvo pateikti skundai ir pareiškimai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų; Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo; Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl kreipimosi į administracinį teismą, ginant pažeistą teisę bei viešąjį interesą; Varėnos rajono apylinkės prokuratūrą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atskirai pažymėjo, jog svarbia termino praleidimo priežastimi laikytina ir pareiškėjos pašlijusi sveikata dėl intensyvių susirašinėjimų su institucijomis, sutriko širdies veikla. Nurodė, jog pareiškėjos senyvas amžius iš esmės lėmė ir sumenkino jos pastangas teismine tvarka ginti savo pažeistas teises per laiko tarpą nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties priėmimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė skundą priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais ir žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.

Teismas konstatavo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino: panaikino Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimų Nr. 38-20401 ir Nr. 38-20402 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. V. ir J. V. į 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikino 2007 m. liepos 25 d. įrašą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) apie daiktinių teisių įregistravimą B.

V. ir J. V. į 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Administracinę bylą, išnagrinėjus apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą panaikino ir bylą nutraukė, kadangi pareiškėja prašymą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 30 d. sprendimų Nr. 38-20401 ir Nr. 38-20402 panaikinimo pateikė praleidusi įstatymų nustatytą terminą ir neprašė šį terminą atnaujinti.

Teismų praktikoje pažymima, kad svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti pripažįstamos tokios priežastys, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios, trukdė jam paduoti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-540/2010; 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-451-2010), kai pareiškėjas norėjo tai padaryti ir įgyvendindamas savo teises buvo (yra) rūpestingas bei atidus. Vertintinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį bei kurios yra patvirtintos įrodymais.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, gavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį, turėjo visas galimybes kreiptis į administracinį teismą ir pateikti prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, o kreiptis į kitas institucijas ir laukti jų sprendimų nebuvo būtinybės. Pareiškėjos skunde nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su jos valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, todėl nepripažintinos svarbiomis.

Pareiškėja neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Tai, kad pareiškėja neveikė rūpestingai, kas lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos veiksmai (kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Varėnos rajono apylinkės prokuratūrą) yra pareiškėjos valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jai laiku kreiptis į teismą.

Pareiškėja skundą uždelsė paduoti dėl jos pačios elgesio (delsimo), ir tai yra subjektyvios priežastys. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji per laikotarpį (nuo 2010 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį, kurioje konstatuotas skundo padavimo termino praleidimas, iki 2012 m. birželio 19 d., kai pateikė teismui skundą) nuolat ar su pertraukomis ilgą laiką buvo gydoma medicinos įstaigų stacionaruose, ar sirgo tokia liga, kuri būtų objektyviai apribojusi jos galimybę pačiai ar per atstovą kreiptis į teismą.

Byloje esanti epikrizė iš ligos istorijos patvirtina, jog pareiškėja gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos II skyriuje nuo 2012 m. balandžio 9 d. iki 2012 m. balandžio 17 d., kitų duomenų apie jos nuolatinį gydymą byloje nėra. Tokio pobūdžio sveikatos sutrikimai pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes negali būti pripažinta svarbia terminų praleidimų priežastimi. Asmens senyvas amžius, išsilavinimo lygis nėra aplinkybės, kurios pačios savaime gali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą.

Kaip matyti iš bylos dokumentų, šios aplinkybės pareiškėjai nebuvo kliūtis 2012 m. birželio 12 d. sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu. Teismas konstravo, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį pareiškėjai atnaujinti, o prašymas nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 34 str. 3 d.). Netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjos skundas dėl reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 38-20401 ir 2005 m. gegužės 30 d.

Alytaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 38-20402 dalyse dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. V. ir B. V. į 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju neišsprendus neteisėtų administracinių aktų panaikinimo klausimo - dėl padarytos elementarios teisinės klaidos (ne dėl S. B. nerūpestingumo) - laiku nepaprašyta atnaujinti kreipimosi į teismą termino, dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (bylos nutraukimo bei vėlesnės pareiškėjos ligos), yra pažeidžiamas pareiškėjos teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą. Neužtikrinus teisėtai įgytų teisių įgyvendinimo, kartu būtų menkinamas asmenų pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis bei teise.

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Pareiškėja, net ir būdama labai rūpestinga bei atidi (kas daugiau yra būdinga jaunesnio amžiaus žmonėms), savo iniciatyva negalėjo užtikrinti greičiausio ar greitesnio skundo išsprendimo, nes teismas, priėmęs nagrinėti skundą bei priėmęs pareiškėjai palankų sprendimą, aplinkybių, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, nenustatė.

Be to, pareiškėja naudojosi teisines paslaugas teikiančio asmens teisine pagalba, su kuriuo susitarimas jau buvo pasibaigęs, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė. Nuo 2010 m. sausio 18 d. iki naujos teisinių paslaugų sutarties Nr. 44/2012 sudarymo 2012 m. birželio 12 d., pareiškėja spręsti klausimus įgaliojo savo sūnų V. B., neturintį teisinio išsilavinimo. Tokį S. B. pasirinkimą visų pirma lėmė susirūpinimas savo sveikatos būkle bei sumenkęs pasitikėjimas teisingumu.

Negalima sutikti su teismo išvada, jog byloje esanti epikrizė iš ligos istorijos patvirtina, kad pareiškėja gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos II skyriuje nuo 2012 m. balandžio 9 d. iki 2012 m. balandžio 17 d., kitų duomenų apie jos nuolatinį gydymą byloje nėra. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl epikrizėje padarytų visų įrašų. Pavyzdžiui epikrizėje yra duomenys, kad S. B. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos II skyriuje gydėsi ne tik nuo 2012 m. balandžio 9 d. iki 2012 m. balandžio 17 d., tačiau pakartotinai gulėjo 2010 metais.

S. B. diagnozuota koronarinė širdies liga, atlikta stentavimas, taip pat diagnozuota mišri dislipidemija, mazginė struma, amputuota kairioji krūtis, diagnozuota, kad stento stenozė 30 procentų atlikus širdies zondavimą. Dėl to darytina išvada, kad išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes bei termino praleidimo priežastis bei jų svarbumą buvo tikslinga šį klausimą spręsti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Šios bylos dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų - reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis skundu į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 38-20401 ir Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 38-20402 dalių panaikinimo. Todėl šio termino praleidimo priežastys turi būti vertinamos taikant ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja jau kartą buvo kreipusis į teismą dėl skundžiamų administracinių teisės aktų dalių panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-90/2010 konstatavo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino paduoti skundą dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę B. V. ir J. V., eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2007 m. spalio 30 d. Kadangi termino paduoti skundą eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2007 m. spalio 30 d., o skundas teismui paduotas 2008 m. sausio 21 d. (išsiųstas paštu), terminas paduoti skundą yra praleistas. Todėl pareiškėja, norėdama paduoti skundą dėl šių administracinių aktų, turėjo teikti teismui prašymą dėl termino atnaujinimo, tačiau tokio prašymo nepateikė.

Pareiškėja pakartotinai skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė 2012 m. birželio 21 d. (išsiuntė 2012 m. birželio 19 d.), kartu pateikdama ir prašymą atnaujinti terminą skundui dėl paminėtų administracinių aktų dalių panaikinimo paduoti.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, byloje esančius duomenis, galima daryti išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės (pareiškėjo liga, senyvas amžius, susirašinėjimas su įvairiomis institucijomis) nagrinėjamu atveju negali pateisinti skundo padavimo termino praleidimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, su teismo motyvais sutiktina ir jie nebeatkartotini.

Tai, kad pareiškėja nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą, laikytina jos pasirinktu elgesio variantu (sukeliančiu pareiškėjai neigiamas pasekmes), ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi bei pagrindu praleistam terminui atnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja turi pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, pareiškėja nurodė tik termino praleidimo priežastis, sutrukdžiusias paduoti skundą nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties priėmimo. Tačiau nenurodė priežasčių, pateisinančių termino skundui paduoti praleidimą nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2008 m. sausio 21 d. (pirmą kartą paduoto skundo teismui). Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-90/2010 konstatavo, termino paduoti skundą eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2007 m. spalio 30 d. Taigi pareiškėja nepagrindė ne tik termino skundui paduoti praleidimo laikotarpio nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties priėmimo, bet ir nuo 2007 m. spalio 30 d.

Atsikertant į pareiškėjos atskirojo skundo argumentą, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas, teisėjų kolegija pažymi, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius