Legislator Case Law & Legislation
4ebb5f2a-be3c-4986-aeec-ebff1a734083 AI generated

4ebb5f2a-be3c-4986-aeec-ebff1a734083 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 4ebb5f2a-be3c-4986-aeec-ebff1a734083
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1116-353/2011Proceso Nr. 3-62-3-00569-20114-8      Procesinio sprendimo kategorija 22; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU            2011 m. lapkričio 24 d.              Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės,sekretoriaujant Sonatai Rimkutei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui T.

Legislator headnote

AI generated

4ebb5f2a-be3c-4986-aeec-ebff1a734083 · Kauno apygardos administracinis teismas: elgesį, atitinkantį Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį, pareiÅ¡kėjui nutarta pritaikyti prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimÄ (b.l. 10). Vykdydamas minėtÄ nutarimÄ , Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjas, nurodydamas, kad T. P. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiÅ¡kė T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1116-353/2011Proceso Nr. 3-62-3-00569-20114-8      Procesinio sprendimo kategorija 22; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU            2011 m. lapkričio 24 d.              Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės,sekretoriaujant Sonatai Rimkutei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui T.

K.,atsakovo atstovui R. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. P. skundÄ Â atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl oficialaus perspėjimo panaikinimo ir n u s t a t ė:             P. T. P. kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. liepos 18 d. nutarimÄ Nr. 20-6-1-25 ir 2011 m. liepos 18 d. oficialų perspėjimÄ Nr. 20-6-1-25 .PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2011 m. liepos 18 d.

Kauno apskrities VPK ONTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjas R. G., vykdydamas l.e. Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko pareigas D. Ž. patvirtintÄ 2011 m. liepos 18 d. nutarimÄ Nr. 20-6-1-25, pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kė oficialų perspėjimÄ . Mano, kad toks perspėjimas nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas, nes jis nedaro veiksmų, duodančių pagrindÄ taikyti oficialų perspėjimÄ . Nurodė, jog oficialiame perspėjime nėra nurodyti jokie konkretÅ«s pareiÅ¡kėjo tariami veiksmai, varžantys kitų žmonių teises, bei skatinantys organizuotÄ nusiskalstamumÄ .

Tai sudaro situacijÄ , jog pareiÅ¡kėjas negali keisti savo gyvenimo atsakovo pageidaujama linkme. Pats pareiÅ¡kėjas gyvena normalų gyvenimÄ .PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas T. K. paaiÅ¡kino, jog palaiko pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ bei sutinka su jo argumentais. Nemano, jog pareiÅ¡kėjas galėtų kelti padidintÄ pavojų visuomenei. Kiek teko bendrauti, nesusidarė įspÅ«dis, kad galėtų priklausyti organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms. PareiÅ¡kėjas yra teistas už nesunkų nusikaltimÄ . Å iuo metu taip pat byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme.Atsakovo atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad įtariamųjų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis, T. P. anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Minimu atveju, informacija dėl ko T. P. pritaikyta prevencinio poveikio priemonė, yra gauta ne tik iÅ¡ viešųjų Å¡altinių, bet ir operatyvinių veiksmų atlikimo metu, užfiksuota teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl jam, siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , visuomenės narių teises ir laisves, užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , pritaikyta prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas.Teismo posėdyje atsakovo atstovas R.

G. paaiškino, jog Kauno apskrities VPK ginkluoto nusikalstamumo tyrimų valdyboje yra atliekamas tyrimas organizuotos nusikalstamos grupuotės atžvilgiu, kuriame yra surinkta pakankamai konfidencialios informacijos kuri leidžia manyti, kad T. P. gali priklausyti organizuotai nusikalstamai grupuotei ir vykdyti labai sunkius nusikaltimus. Pareiškėjas palaiko ryšius su Lietuvos bei kitų šalių organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl vagystės, kurios metu buvo pagrobtas ginklas ir su juo įvykdytas labai garsus Lietuvoje nužudymas.

Nuosprendis nepriimtas, bet yra pakankamai konfidencialios operatyvinės informacijos, kuri leidžia manyti, jog jis priklauso minėtai grupuotei. Iš išviešintos medžiagos matyti, jog pareiškėjui yra eilę kartų taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, teismo įpareigojimas. Atsakovo duomenimis, apreiškėjas priklauso nusikalstamos grupuotės branduoliui. Skundas nepagrįstas ir atmestinas.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 20-6-1-25, atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie T.

P. elgesį, atitinkantį Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį, pareiÅ¡kėjui nutarta pritaikyti prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimÄ (b.l. 10). Vykdydamas minėtÄ nutarimÄ , Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjas, nurodydamas, kad T. P. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiÅ¡kė T.

P. oficialų perspėjimÄ , kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos įstatymo vardu buvo pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių bei laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, oficialiai perspėjant, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklÄ arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramÄ bei informacijÄ , naudingÄ nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus arba vykdys kitokiÄ neteisėtÄ veiklÄ , keliančiÄ didelę žalÄ valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneÅ¡ teisėsaugos institucijoms apie Å¡iuos nusikaltimus ir kitokiÄ organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtÄ veiklÄ , jam bus taikomos Å¡io įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat jis įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (Toliau tekste - Ä®statymas.).

Ä®statymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sÄ voka, pagal kuriÄ oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigÅ«no raÅ¡ytinis reikalavimas asmeniui bÅ«tinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.Oficialus perspėjimas yra ne represinė, bet prevencinio poveikio priemonė, kuri gali bÅ«ti taikoma esant Å¡io įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas).

Pagal Ä®statymo 4 straipsnį, nustatantį prevencinių priemonių taikymo pagrindus, Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, jei iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.Kadangi Ä®statymas oficialaus perspėjimo taikymÄ sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sÄ lyga, kad Å¡i informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTÄ® 57 straipsnis) turi bÅ«ti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant Ä®statymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Ä®statymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali bÅ«ti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimÄ reglamentuojančiais įstatymais (Operatyvinės veiklos įstatymu). Tokios informacijos turinys nėra vieÅ¡as. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ valstybės paslaptį gali sudaryti detalÅ«s duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimÄ , eigÄ ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimÄ , jų finansavimÄ , materialinį bei techninį aprÅ«pinimÄ , operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija.

Taigi, asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje iÅ¡vardyti duomenys neturi bÅ«ti pateikti. Kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu vadovaudamasis ABTÄ® 57 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis turi patikrinti, ar oficialus perspėjimas yra paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus.

Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies negalima daryti iÅ¡vados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali bÅ«ti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių.

SprendimÄ , ar minėti faktiniai duomenys gali bÅ«ti įtraukti į bylÄ kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagÄ ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumÄ . Tikrinant, ar oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui paskirtas esant Ä®statymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju vykdant teisingumÄ turi bÅ«ti remiamasi valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl susipažinus su atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikta operatyvinės veiklos medžiaga, kuria remiantis pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas oficialus perspėjimas, ir priimant sprendimÄ Å¡i medžiaga vertintina kaip leistinas bei priimtinas įrodymas (ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalis), patvirtinantis pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, jų nariais ir leidžiantis daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is asmuo gali daryti nusikaltimas, kad oficialus perspėjimas paskirtas pagrįstai, o medžiaga surinkta įstatymų nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, kad tik tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, įvertinus Europos žmogaus teisių teismo formuojamÄ praktikÄ , negali nulemti oficialaus perspėjimo taikymo. Tačiau ginčo atveju pareikÅ¡to oficialaus perspėjimo teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neįslaptintais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima vertinti pareiÅ¡kėjo veiksmus kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryÅ¡ius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2010 m. gegužės 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (b.l.

36) pil. T. P. buvo skirti teismo įpareigojimai, kurie draudė palaikyti ryÅ¡ius su tam tikrais asmenimis tiesiogiai. AnalogiÅ¡ki teismo įpareigojimai buvo nustatyti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimu (b.l. 37). Pažymėtina, jog Kauno apskrities VPK ONTV 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. G. 2011 m. liepos 18 d. tarnybiniu praneÅ¡imu informavo l.e. Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko pareigas einantį D. Ž. apie tai, jog pagal gaunamÄ operatyvinę informacijÄ pareiÅ¡kėjas gali priklausyti „Agurko“ organizuotai nusikalstamai grupuotei (b.l. 31).

Ä®tariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis pareiÅ¡kėjas yra baustas BPK tvarka (b.l. 34). Taigi tiek slaptų, sudarančių valstybės paslaptį, tiek neslaptų, iÅ¡ viešųjų Å¡altinių gautų, įrodymų visuma sudaro pagrindo konstatuoti, kad oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai.             AiÅ¡kinant Ä®statymo 5 straipsnio taikymÄ , atsižvelgiant į Ä®statymo 2 straipsnyje nurodytÄ Ä¯tikinėjimo bei prievartos derinimo principÄ , taip pat į 5 straipsnio konstrukcijÄ , darytina iÅ¡vada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas ir tokių veiksmų teisinė kvalifikacija.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo nurodyti motyvai, jog slepiama jam reiÅ¡kiamų pretenzijų esmė ir kad jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kokie jo konkretÅ«s veiksmai varžo kitų žmonių teises bei skatina organizuotÄ nusikalstamumÄ , atmestini kaip nepagrįsti.               Įvertinus byloje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginčijamas nutarimas ir prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas – T.

P. - paskirta pagrįstai, jų naikinti nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniu  88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų  kolegija n u s p r e n d ž i a: SkundÄ Â atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui  per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                           Kęstutis Gudynas                                                                                                                               Rimantas Giedraitis                                                                                                                                                                                                                                                      Janina Vitunskienė                                       Â