4eba7572-9bbb-4381-959f-e3f64508114e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-43-653/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36188-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apelianto (ieÅ¡kovo) S. K. (S. K.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2690-558/2019, ir n u s t at ė :

I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinys atsakovei M. T. dėl motinos valdžios apribojimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (e. b. 2 t., b. l. 1–9). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei M. T. bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi A. K. (A. K.) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Nurodė, kad motina daro neigiamÄ poveikį nepilnamečiam vaikui, gali pakenkti jo fizinei ir psichinei sveikatai, atsakovė stokoja socialinių įgÅ«džių, vaiko neprižiÅ«ri, o jos naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas daro nepataisomÄ Å¾alÄ vaikui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi (e. b. 2 t., b. l. 169–169) ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė.

3. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad atsakovės bendravimas su sÅ«numi daro jam tiesioginę žalÄ , taip pat nenustatyta, kad atsakovės elgesys duotų pagrindÄ taikyti ribojimus. Teismas nutarė, jog Rusijos Federacijos teismų sprendimais nekonstatuota, kad atsakovė darytų žalÄ vaiko visakeriopam emociniam ir psichologiniam vystymui. Byloje konstatuota prieÅ¡ingai – vaikas lygiaverčiai prisirišęs ir prie mamos, ir prie tėčio, vaiko ir motinos pokalbio metu užfiksuotas teigiamas motinos vertinimas be emocinio prisiriÅ¡imo prie jos.

4. Atsižvelgęs į tai, kad emocinis psichologinis ryÅ¡ys tarp vaiko ir motinos nėra visiÅ¡kai iÅ¡nykęs, teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatuodamas, kad Å¡ioje bylos stadijoje nėra pakankamo pagrindo uždrausti atsakovei bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas atkreipė ieÅ¡kovo dėmesį, kad apribojus tėvų valdžiÄ laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų.

IÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). III. Atskirojo skundo argumentai 5. Apeliantas (ieÅ¡kovas) S. K. atskiruoju skundu (e. b. 2 t., b. l. 175–180) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2690-558/2019 (buvęs numeris – e2-42733-558/2018) ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, nustatant, kad atsakovė M.

T. civilinės bylos nagrinėjimo metu su nepilnamečiu sūnumi bendrautų dalyvaujant psichologui A. S. (A. S.).

6. Atskirajame skunde teigiama, kad egzistuoja visos sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje pateikta psichologo 2018 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡vada patvirtina, kad atsakovės žiaurus elgesys su vaiku, psichologinis smurtas jo atžvilgiu yra bÅ«dingas atsakovės elgesiui ir neturi tendencijos pasikeisti. Vaikas nelaukia ir vengia susitikimų su mama, jos bijo. Kiekvienas vaiko pasimatymas su mama, atsakove, vaikui sukelia didžiulį stresÄ ir diskomfortÄ . Vaikas po jo jaučiasi nesaugus ir liÅ«dnas. Psichologinio tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, kad po susitikimų su motina jis džiaugiasi, kad sekantis susitikimas bus dar ne greitai, vaikas su mama bendrauti nenori. Vaikas labai iÅ¡gyvena, kad jo motina skambino į jo mokyklÄ . Dėl atsakovės elgesio vaikas net gi buvo paÅ¡alintas iÅ¡ ugdymo įstaigos.

7. Teigia, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad bus pažeisti Å¡alių nepilnamečio vaiko teisės bei teisėti interesai, nėra užtikrinamas Å¡alių nepilnamečio vaiko saugumas. IÅ¡kėlus civilinę bylÄ , procesinius dokumentus iÅ¡siuntus atsakovei, kyla grėsmė jos galimu piktnaudžiavimu savo, kaip motinos, teisėmis. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad A. K. yra iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kų norÄ nebendrauti su motina, nes tai jam sukelia daug streso, neigiamų emocijų, baimių.

8. Teismas netinkamai interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o bÅ«tent – Rusijos Federacijos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį, kuriame nurodoma, kad motinos elgesys prieÅ¡tarauja vaiko interesams ir daro itin didelę žalÄ jam. Atsakovės elgesys, socialinių įgÅ«džių stoka, vaiko nepriežiÅ«ra, psichologinis ir fizinis smurtas daro nepataisomÄ Å¾alÄ vaikui. Teigia, jog teismas tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti aktyvus ir veikti ex officio (lot. pagal pareigas), net ir nesant pareikÅ¡to reikalavimo ar praÅ¡ymo.

Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus tiriant aplinkybes. Teismui nustačius pagrindus pakeisti skundžiamÄ nutartį, nustatytina atsakovės bendravimo su sÅ«numi tvarka, kuomet bendravimas vyktų tik dalyvaujant psichologui. Tokiu bÅ«du bÅ«tų užtikrinta nepilnamečio vaiko interesų apsauga. Tai, kad atsakovė daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, patvirtina ir O. N. 2018 m. liepos 22 d. iÅ¡vada. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai 9. Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.). Dėl naujų įrodymų prijungimo 11. IeÅ¡kovas (apeliantas) S. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: O. N. 2018 m. liepos 22 d. iÅ¡vadÄ ir A. S. sutikimÄ dalyvauti A. K. ir jo motinos susitikimuose. Minėtais įrodymais apeliantas įrodinėja, kad A. K. bijo motinos, yra uždaras, taip pat jog geras bendravimas su tėvu, kurį labai myli, pasitiki, taip pat jog A.

S. sutiktų dalyvauti A. K. ir jo motinos susitikimuose. Nors apeliantas nesuformulavo atskiro prašymo priimti naujus įrodymus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jie buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, pasisako dėl teisinės galimybės pridėti prie bylos minėtus dokumentus (CPK 314 str.).

12. CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ .

13. Atsižvelgdamas į tai, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, o tokio pobÅ«džio bylose teismas turi pareigÄ bÅ«ti aktyvus jo duomenys yra reikÅ¡mingi teisingam bylos nagrinėjimui, taip pat į tai, kad A. S. sutikimas buvo duotas 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta iÅ¡imtimi prijungti naujus įrodymus.

Dėl draudimo atsakovei bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi 14. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. IeÅ¡kovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančias faktines aplinkybes, vertino ne visus byloje esančius įrodymus. IeÅ¡kovas bÅ«tinumÄ nagrinėjamoje byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones įrodinėja netinkamu atsakovės elgesiu, teigdamas, jog jos elgesys kelia realiÄ grėsmę nepilnamečio vaiko interesams bei saugumui.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kuriÄ teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 str.) ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimÄ jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 str.) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Civilinio kodekso 3.65 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡as, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iÅ¡ praÅ¡omų pritaikyti priemonių – uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 str. 2d. 7 p.). Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai bÅ«tina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – bÅ«tinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iÅ¡ sutuoktinių vartoja prieÅ¡ vaikus ar kitÄ sutuoktinį fizinę ar kitokiÄ prievartÄ . Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi bÅ«ti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad pagrindo uždrausti atsakovei matytis ir bendrauti su sÅ«numi nėra. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje vadovavosi Rusijos Federacijos ir apeliacinės instancijos Sankt Peterburgo teismo sprendimais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Rusijos Federacijos teismų sprendimais nekonstatuota, kad atsakovė darytų žalÄ vaiko visakeriopam emociniam ir psichologiniam vystymui, taip pat jog vaikas lygiaverčiai prisirišęs ir prie mamos, ir prie tėčio, vaiko ir motinos pokalbio metu užfiksuotas teigiamas motinos vertinimas be emocinio prisiriÅ¡imo prie jos.

Å iuo atveju apelianto cituojami argumentai / aplinkybės, nurodytos Rusijos Federacijos sprendimuose (motina neturi socialinių įgÅ«džių, netinkamai auklėja nepilnametį vaikÄ , vaiko emocinis fonas, bendraujant su motina, yra nestabilus ir pan.) nepaneigia Rusijos federacijos sprendimuose konstatuotų iÅ¡vadų, jog atsakovė nedaro žalos vaiko visakeriopam emociniam ir psichologiniam vystymui.

17. Psichologo A. S. 2018 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, jog dėl motinos socialinių įgÅ«džių trÅ«kumų vaikas jaučia įtampÄ ir baimę su ja susitinkant. Psichologo O. N. 2018 m. liepos 22 d. iÅ¡vadoje nurodyta, jog A. K. galimai bijo atsakovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtose iÅ¡vadose nustatytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti, jog vaiko teisės Å¡iuo metu yra iÅ¡ esmės pažeidžiamos, t.y. minėti įrodymai nesuponuoja bÅ«tinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas nevertina ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas be pagrindo riboja vieno iÅ¡ tėvų teisę dalyvauti auklėjant vaikus ar matytis su jais. Taigi, klausimas dėl atsakovės ribojimo bendrauti ir matytis su sÅ«numi bus iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės, kadangi apeliantas yra pareiÅ¡kęs reikalavimÄ neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžiÄ .

Pritaikius nurodytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų tam reikÅ¡mingų aplinkybių, o bylos nagrinėjimui užtrukus, susidarytų situacija, kad vieno iÅ¡ tėvų teisė matytis, bendrauti su vaikais bus nepagrįstai apribota, dėl ko gali vaikų ryÅ¡ys su tėvų atitolti ar net visiÅ¡kai nutrÅ«kti. Å iuo atveju laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų neproporcingos ir dėl to, kad vaikas yra jo motina gyvena skirtingose valstybėse, dėl ko savaime apsunkinamas jų bendravimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. 2018 m. rugsėjo 21 d. išvada patvirtina, jog A. K. su atsakove susitikinėja, kai iš anksto yra susitarta dėl laiko ir vietos, dalyvaujant tėčiui. Iš bylos duomenų matyti, jog A. K. yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, A. K. gyvena su ieškovu, t. y. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų (CPK 178 str.), patvirtinančių, jog atsakovė buvo susitikusi su A.

K. po Rusijos Federacijos priimtų sprendimų, kuriais A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kovu, taip pat jog tokių susitikimų metu (kuriuose, kaip nurodyta iÅ¡vadoje, dalyvauja ir ieÅ¡kovas) atsakovė bÅ«tų kėlusi realiÄ grėsmę ar pažeidusi A. K. esminius interesus. IeÅ¡kovas atskirajame skunde taip pat nenurodė jokių su tuo susijusių argumentų. Taigi, bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovės elgesys duotų pagrindÄ taikyti ribojimus, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pačiuose susitikimuose dalyvauja ir apeliantas.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apelianto argumentus, kad A. K. dėl atsakovės elgesio, buvo išmestas iš ugdymo įstaigos, taip pat jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje ir procesinius dokumentus išsiuntus atsakovei, jai juos gavus, ji gali piktnaudžiauti savo, kaip motinos teisėmis, kadangi apeliantas jokių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius, nepateikė (CPK 178 str.).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių pavojų, grėsmę vaiko saugumui, konstatuoja, jog Å¡iuo metu neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinos sÄ lygos (CPK 144 str., CK 3.65 str.). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iÅ¡ esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos bylose, neprieÅ¡tarauja Å¡alių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti jÄ nėra teisinio pagrindo.

Dėl atskirojo skundo reikalavimo pakeisti skundžiamÄ nutartį, nustatant, kad atsakovė su nepilnamečiu sÅ«numi bendrautų dalyvaujant psichologui 21. Minėta, jog apeliantas atskirajame skunde pateikė alternatyvų reikalavimÄ , kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, nustatant, kad atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu su nepilnamečiu sÅ«numi bendrautų dalyvaujant psichologui A. S..

22. Vadovaujantis CPK 312 str., apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palÅ«kanas, vaisius ir kiti atvejai).

23. Nagrinėjamu atveju apelianto reiškiamas alternatyvusis reikalavimas yra susijęs su pareikštu reikalavimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu – uždrausti atsakovei bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. K. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi tokio reikalavimo netenkinus – nepilnametis sūnus su atsakove bendrautų įprastine tvarka (o atskirajame skunde prašomu atveju – dalyvaujant psichologui).

24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Å¡ios nutarties 16–18 p. nurodytais motyvais, t. y. jog byloje nėra duomenų, kad atsakovės elgesys duotų pagrindÄ taikyti ribojimus, sprendžia, jog Å¡ioje bylos stadijoje nėra pakankamo pagrindo nustatyti, jog atsakovė su nepilnamečiu sÅ«numi bendrautų dalyvaujant psichologui A. S..

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144 str. 3 d., laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka, todėl praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieÅ¡kovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismÄ su motyvuotu praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

26. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu n u t a r i a : apelianto (ieÅ¡kovo) K. (S. K.) atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jelena Å iÅ¡kina