2025-11-19 Nr. AB-20122-3-62-3-01227-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1210-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01227-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko 2025 m. birželio 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. N-20-1346 kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) įvertinti akivaizdžios pažangos faktus (programos baigimą, resocializacijos plano laikymąsi, drausminių nuobaudų nebuvimą, darbo veiklą) ir pripažinti, kad egzistuoja teisės prielaidos taikyti lygtinį paleidimą; 3) įvertinti kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymos turinį ir jos panaudojimo teisėtumą; 4) nustačius, kad ši pažyma neatitinka objektyvumo, tikslumo ar nešališkumo kriterijų, panaikinti jos teisinį galiojimą ir užkirsti kelią jos pakartotiniam naudojimui; 5) pripažinti pažymą netinkamu įrodymu sprendimams dėl lygtinio paleidimo; 6) panaikinti pažymos teisinį pagrindą naudoti tiek šioje byloje, tiek ateities sprendimuose, bei įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą nebesivadovauti šia pažyma kaip pagrindu netaikytas lygtinis paleidimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžia Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, kuris motyvuotas tuo, jog pareiškėjas yra nepasiekęs akivaizdžios pažangos. Minėta išvada padaryta remiantis kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma, su kuria pareiškėjas nebuvo supažindintas, jos turinys neviešas, todėl buvo pažeistos pareiškėjo teisės, neleista apsiginti nuo tokio pobūdžio kaltinimų.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) nuoseklioje praktikoje yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį Nr. T-54/2016). Atsižvelgus į tai, Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje konstatuota, kad ginčai dėl lygtinio paleidimo nėra susiję su bausmę vykdančių institucijų viešojo administravimo veikla ir yra priskiriami bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016; 2018 m. vasario 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-15/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2019; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-43/2024).

Teismas pažymėjo, kad pateiktu skundu pareiškėjas, be kita ko, prašo, jog būtų panaikintas Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas, kuriuo pareiškėjo galimo lygtinio paleidimo terminas atidėtas. Taigi, pareiškėjas iš esmės siekia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos.

Nurodytų aplinkybių bei teisinio reglamentavimo pagrindu teismas nutarė, kad pareiškėjo skundas yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, atitinkamai pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme, ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas K. V. atskirajame skunde prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą dėl kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymos ir nagrinėti skundą iš esmės; įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą pateikti teismui ginčijamą kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymą; pripažinti, kad kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma yra neteisėta ir panaikinti kaip pažeidžiančią pareiškėjo teises.

Pareiškėjas teigia, kad nesiekia ginčyti lygtinio paleidimo sprendimo. Pareiškėjas dėl neigiamos kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymos nebuvo pristatytas komisijai, kuri nagrinėja klausimą dėl lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymos pareiškėjui užkertamas kelias dėl lygtinio paleidimo, tokiu būdu jo teisinė galimybė ginčyti savo teises yra visiškai paneigta. Pareiškėjas pateikė dokumentus, kad yra dirbantis, lanko paskirtas resocializacijos programas, neturi drausminių nuobaudų, tačiau visa tai įvertinta nebuvo dėl neigiamos pažymos išvados. Pareiškėjas prašo įvertinti ne lygtinį paleidimą, o pažymos poveikį, t. y. pažyma atima pareiškėjo teisę būti pristatytam lygtinio paleidimo komisijai.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma negali būti ginčijama administraciniame teisme. Teigia, kad pažyma yra viešojo administravimo aktas, kurį priima Lietuvos kalėjimų tarnyba, veikdama viešojo administravimo srityje, vykdydama bausmės atlikimo procesą. Pažyma sukelia tiesiogines teisines pasekmes, nes dėl jos nebuvo pristatytas į komisiją, kuri svarsto klausimą dėl lygtinio paleidimo. Pažyma nėra vieša, pareiškėjas negali susipažinti su jos turiniu. Šiuo atveju yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į teisingą teismą, akcentuoja, kad yra dirbantis, dalyvauja resocializacijos programose, neturi drausminių nuobaudų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų, be kita ko, bendrosios kompetencijos teismams. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reguliuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, pateiktus į bylą dokumentus, prieina prie išvados, jog pareiškėjas siekia, kad jam būtų pritaikytas lygtinio paleidimo institutas. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžia atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą, remiantis kriminalinės žvalgybos skyriuje parengta slaptumo pobūdžio pažyma, su kuria nebuvo supažindintas. Pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo, t. y. pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o teisiniai santykiai susiklostė ne viešojo administravimo srityje. Šiuo atveju sprendžiamas su bausmės vykdymo teisiniais santykiais susijęs klausimas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas įvertinti kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymos turinį ir jos panaudojimo teisėtumą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko 2025 m. birželio 6 d. tarnybinį pranešimą ir Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymą į pareiškėjo skundą, todėl nėra jokio pagrindo šį reikalavimą vertinti kaip savarankišką.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne iš viešojo administravimo santykių, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimas nėra priskirtas administraciniam teismui, ir pagrįstai nurodė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė