4eb7e8ab-d7cc-4271-87f5-819658e76b76 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2153-811/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00159-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 140 Eur neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad 2016-09-22 apie 9.15 val. Vilniaus PN pareigÅ«nai davė jam nurodymÄ duoti Å¡lapimo mėginį su tikslu nustatyti, ar vartojo narkotines medžiagas. Kadangi tuo metu nenorėjo Å¡lapintis, jis pareigÅ«nų paprašė Å¡iek tiek laiko ir truputį vandens atsigerti tam, kad galėtų greičiau atlikti tyrimo priemonę, tačiau pareigÅ«nai atsisakė duoti vandens.

Apie 12.00 val. atėjęs pareigÅ«nas pasakė, jog jei per 15 min. jis neduos Å¡lapimo mėginio, tuomet jo atžvilgiu bus suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas už teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ . Å ie pareigÅ«no žodžiai jį sukaustė ir jis iki 12.15 val. taip ir nesugebėjo duoti Å¡lapimo mėginio. Jo atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas dėl pareigÅ«nų teisėtų nurodymo nevykdymo. Už šį režimo reikalavimų pažeidimÄ jam buvo skirta nuobauda – uždarymas 15 parų į kamerų tipo patalpas.

NutarimÄ dėl nubaudimo apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamento direktorės 2016-11-28 įsakymu Nr. N-10 paskirta nuobauda buvo panaikinta, tačiau Å¡iÄ nuobaudÄ jis jau buvo atlikęs. Nuobaudos atlikimo metu jis patyrė tam tikrus suvaržymus. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, sumažėjo jo savivertė, jis patyrė emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo pažemintas, iÅ¡gÄ sdintas ir sutrikęs, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13–17).

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodo, kad 2016-09-22 Vilniaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus (toliau– ir APS) vyr. prižiÅ«rėtojas tarnybiniu praneÅ¡imu informavo Vilniaus PN direktorių apie tai, jog 2016­-09-22 9.15 val. įtariant, kad pareiÅ¡kėjas vartojo psichikÄ veikiančias medžiagas, pareiÅ¡kėjui buvo duotas nurodymas duoti Å¡lapimo mėginį atlikti greitosios tyrimo priemonės testÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas atsisakė vykdyti nurodymus, motyvuodamas tuo, kad nenori Å¡lapintis.

PareiÅ¡kėjas buvo paliktas budinčiosios pamainos pareigÅ«nų priežiÅ«roje, kur buvo laikomas iki 12.15 val. Per tÄ laikotarpį jam ne kartÄ buvo duotas nurodymas duoti Å¡lapimo mėginį, bet jis nesutiko. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 str. 2 d. ir 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Vilniaus PN APS pareigÅ«nai 2016-09-22 surašė protokolÄ , kuriame užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas atsisako pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, žodžiu nurodęs – „nieko neraÅ¡ysiu“. 2016-09-23 pareiÅ¡kėjas pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, jog jis neatsisakė duoti Å¡lapimo mėginio, tiesiog tuo metu nenorėjo Å¡lapintis.

Vilniaus PN direktorius 2016-09-23 nutarimu Nr. 28-831(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskyrė pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ 15 (penkiolika) parų į kamerų tipo patalpas už 2016-09-22 padarytÄ bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ . Nuobauda atlikta laikotarpiu nuo 2016-10-20 iki 2016-11-04. PareiÅ¡kėjas minėtÄ nutarimÄ apskundė Kalėjimų departamento direktorei, kuri 2016-11-28 įsakymu Nr. N-10 panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2016-09-23 nutarimu Nr. 28-831(1) nuteistajam G.

B. skirtÄ nuobaudÄ . Pažymėjo, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, nuteistųjų teisinę padėtį, bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigÅ«nų teises, pareigas ir atsakomybę nustato BVK. Kilus įtarimams, jog nuteistasis gali bÅ«ti neblaivus arba apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Kalėjimų departamento direktoriaus 2008-01-28 įsakymu Nr. V-20 (toliau – ir ApraÅ¡as), tikrinamas neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo faktas.

ApraÅ¡o 5 p. įtvirtintas neblaivumo arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų iÅ¡tyrimo operatyvumo principas, pagal kurį įtarus asmenį esant neblaiviam arba apsvaigusiam jis turi bÅ«ti per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtas dėl Å¡ių aplinkybių. Be kita ko, ApraÅ¡as reglamentuoja neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo tikrinimo procedÅ«rÄ . Pagal ApraÅ¡o 8 p. nuostatas procedÅ«ra pradedama pareigÅ«nui žodžiu nuteistajam paaiÅ¡kinant nesutikimo pasitikrinti dėl neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo teisinius padarinius.

Jei nuteistasis sutinka, kad bÅ«tų atliktas jo neblaivumo (girtumo), apsvaigimo patikrinimas, jis pasiraÅ¡o ApraÅ¡o 1-uoju priedu patvirtintos formos Akto pradžioje, jei nesutinka – jam kyla ApraÅ¡o 9 p. numatyti padariniai. Å iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡lapimo mėginio nedavimo laikotarpį, t. y. praėjus 3 (trims) valandoms nuo pirmojo nurodymo davimo, pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo veiksmus kvalifikavo kaip neteisėtÄ atsisakymÄ vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Kalėjimų departamentas atliko tarnybinį tyrimÄ ir 2016-11-25 surašė Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadÄ â€žDėl nuteistojo G.

B. skundo“, kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo kaltinimas, nevykdžius teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų, susietas su jo atsisakymu tikrintis neblaivumÄ . Tačiau toks kaltinimas Å¡ioje konkrečioje situacijoje yra perteklinis, nes ne atsisakymas tikrintis neblaivumÄ ar apsvaigimÄ , o atsisakymo atlikti neblaivumo (girtumo), apsvaigimo patikrinimÄ padariniai yra pagrindas skirti pareiÅ¡kėjui nustatytas nuobaudas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti baudžiamas pagal BVK 110 str. 2 d. 3 p. Kalėjimų departamentas Vilniaus PN direktoriaus nutarimÄ panaikino dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, kuris savaime nereiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo neteisėtų veiksmų nebuvimo ir neleidžia teigti, kad Å¡ioje situacijoje pareiÅ¡kėjas nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Vilniaus PN vertinimu, pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda buvo pagrįstai paskirta. PareiÅ¡kėjas atliko jam paskirtÄ nuobaudÄ , kuri panaikinta dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, kas neeliminuoja pareiÅ¡kėjo atsakomybės. Informuoja, kad pareiÅ¡kėjas į psichiatro įskaitÄ Ä¯raÅ¡ytas kaip vartojantis narkotines medžiagas. Dėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimų, jog nuobaudos atlikimo metu negalėjo pasinaudoti teise į jam priklausančius pasimatymus, pažymi, kad iki paskirtos nuobaudos pareiÅ¡kėjas turėjo tris pasimatymus, Å¡ia teise nesinaudojo.

Vilniaus PN vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde nepagrindė ir neindividualizavo subjektinių neigiamų pasekmių, priežastinio ryÅ¡io ir jam padarytos neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 30–31) nurodė, kad su atsiliepimu nesutinka, kadangi jame yra pateikiama melaginga informacija, jog 2016-09-22 raÅ¡te Nr. 51-2584(1) jis atsisakė paaiÅ¡kinti, žodžiu nurodęs – „nieko neraÅ¡ysiu“.

PrieÅ¡ingai negu nurodoma atsiliepime, jis pareigÅ«nų paklausė, ar jam paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , ar ateiti vėliau ir atlikti Å¡lapimo testÄ . Be to, jam nebuvo duoti jokie dokumentai pasiraÅ¡yti. Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ proceso dalyviams praneÅ¡ta tinkamai. Skundas atmetamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN APS vyr. prižiÅ«rėtojas 2016-09-22 tarnybiniu praneÅ¡imu informavo Vilniaus PN direktorių apie tai, jog 2016­-09-22 9.15 val.

įtariant, kad 5-o bÅ«rio nuteistasis G. B. vartojo psichikÄ veikiančias medžiagas, jam buvo duotas nurodymas duoti Å¡lapimo mėginį atlikti greitosios tyrimo priemonės testÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas atsisakė vykdyti nurodymus, motyvuodamas tuo, kad nenori Å¡lapintis. PareiÅ¡kėjas buvo paliktas budinčiosios pamainos pareigÅ«nų priežiÅ«roje, kur buvo laikomas iki 12.15 val. Per tÄ laikotarpį nuteistajam ne kartÄ buvo duotas nurodymas duoti Å¡lapimo mėginį, bet jis nesutiko. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma kad pareiÅ¡kėjas Å¡iais veiksmais pažeidė BVK 12 str. 2 d. ir 110 str. 1 d. 2 p. (b. l. 18).

Vilniaus PN APS pareigÅ«nai 2016-09-22 surašė protokolÄ Nr. 51-2584(1), kuriame užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas atsisako pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, žodžiu nurodęs – „nieko neraÅ¡ysiu“ (b. l. 19). 2016-09-23 pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN direktoriui pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, jog jis neatsisakė duoti Å¡lapimo mėginio, o tuo metu nenorėjo Å¡lapintis (b. l. 20–21). Vilniaus PN direktorius 2016-09-23 nutarimu Nr. 28-831(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskyrė pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ 15 (penkiolika) parų į kamerų tipo patalpas už 2016-09-22 padarytÄ bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ (b. l. 22–23).

PareiÅ¡kėjas dėl paskirtos nuobaudos ir vertimo Å¡lapintis kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (b. l. 4, 7–9). Kalėjimų departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus persiųstÄ skundÄ , informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad 20016-11-25 tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. LV-4383 konstatuota, jog nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta netinkamai atlikus padaryto pažeidimo (apsvaigimo) nustatymo procedÅ«ras, t. y. netinkamai užfiksavus ir įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, Kalėjimų departamento direktorė 2016-11-28 įsakymu Nr. N-10 panaikino Vilniaus PN 2016-09-23 nutarimu Nr. 28-831(2) skirtÄ nuobaudÄ (b. l. 4, 5). Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja Vilniaus PN, 3 140 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo. Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju. Taigi, sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu atveju.

Teismas pažymi, jog iÅ¡ įvardintų civilinės atsakomybės sÄ lygų matyti, kad vienas iÅ¡ atsakomybės elementų yra neteisėtumas, kuris pasireiÅ¡kia tik tada, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007).

LAT, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai, t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: vieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų.

VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti virÅ¡ijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (LAT 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai lemia, kad, sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi bÅ«ti įvertinama, iÅ¡ kokių neteisėtų veiksmų yra kildinama praÅ¡oma priteisti žala, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė laikydamasis Å¡ių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ neteisėtų Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai davė jam nurodymÄ duoti Å¡lapimo mėginį, tačiau, pareiÅ¡kėjui nenorint Å¡lapintis ir negavus atsigerti, pareigÅ«nai vis tiek vertė pareiÅ¡kėjÄ duoti Å¡lapimo mėginį, dėl ko jis patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo gÄ sdinamas, jog nedavus Å¡lapimo mėginio jam bus paskirta nuobauda. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų (toliau – apsvaigimas) nustatymo tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymÄ ir įforminimÄ .

ApraÅ¡o 4 p. nustatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymÄ sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens bÅ«klės vertinimas (4.1 p.); tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį) (4.2 p.); tiriamosios medžiagos paėmimas (4.3 p.); tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs) (4.4 p.); tiriamosios medžiagos siuntimas ir tyrimo iÅ¡vados gavimas (4.5 p.);

Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto suraÅ¡ymas (4.6 p.). Pagal ApraÅ¡o 5 p., neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi bÅ«ti atliekamas iÅ¡ karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas. PareigÅ«nas žodžiu suimtajam (nuteistajam) paaiÅ¡kina nesutikimo, kad bÅ«tų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius ir pasiraÅ¡o akte (8 p.). Jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad bÅ«tų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasiraÅ¡o akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichikÄ veikiančias medžiagas (9 p.).

PareigÅ«nas, įvertinęs bendrÄ asmens bÅ«klę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir iÅ¡tiria greita tyrimo priemone (testu) (14 p.). Vadovaujantis ApraÅ¡o 16 p., Å¡io apraÅ¡o nustatyta tvarka tiriamosios medžiagos toksikologijos laboratorijoje tyrimams atlikti paimama Å¡lapimo. Sprendžiant iÅ¡ nustatyto reglamentavimo, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai ApraÅ¡o nustatyta tvarka turi teisę nustatyti apsvaigimo faktÄ , praÅ¡ant suimtojo (nuteistojo) pateikti Å¡lapimo mėginį.

Å iuo konkrečiu atveju matyti, jog 2016-09-22 9.15 val. Vilniaus PN pareigÅ«nams įtarus, kad pareiÅ¡kėjas galimai vartojo psichikÄ veikiančias medžiagas, Vilniaus PN pareigÅ«nai teisėtai ir pagrįstai davė nurodymÄ pareiÅ¡kėjui duoti Å¡lapimo mėginį su tikslu atlikti greitosios tyrimo priemonės testÄ , kadangi jiems tokia teisė buvo suteikta. Kaip matyti iÅ¡ 2016-09-22 tarnybinio praneÅ¡imo, pareiÅ¡kėjo 2016-09-23 paaiÅ¡kinimo, skundo ir atsiliepimo turinio, pareiÅ¡kėjui 2016-09-22 laikotarpiu nuo 9.15 val. iki 12.15 val. buvo duoti nurodymai duoti Å¡lapimo mėginį, tačiau pareiÅ¡kėjas tokio mėginio nedavė, motyvuodamas tuo, kad Å¡lapintis nenori.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimÄ argumentavo, kad neturtinė žala jam kilo dėl pareigÅ«nų raginimo duoti Å¡lapimo mėginį, dėl ko jam nepavyko nusiÅ¡lapinti, nes nenorėjo/nesugebėjo, pažymėtina, kad tokia situacija susidarė dėl paties pareiÅ¡kėjo fiziologinio organizmo funkcionavimo ir galimai dėl to, kad pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ patikrinimÄ nusiÅ¡lapino (kaip nurodyta pareiÅ¡kėjo 2016-09-23 paaiÅ¡kinime), bet ne dėl Vilniaus PN pareigÅ«nų teisėtų nurodymų pateikti Å¡lapimo mėginį.

PareiÅ¡kėjo argumentai, jog pareigÅ«nai nedavė vandens atsigerti, ant jokių dokumentų jis nepasirašė, 2016-09-22 raÅ¡te žodžiu nenurodė, jog „nieko neraÅ¡ys“, nagrinėjamam ginčui nėra aktualÅ«s, kadangi minėti pareiÅ¡kėjo argumentai yra susiję su apsvaigimo tikrinimo procedÅ«ros teisėtumu, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad pareigÅ«nai jam gÄ sdino, jog pareiÅ¡kėjui nenusiÅ¡lapinus – jam bus paskirta nuobauda. Pažymėtina, kad ApraÅ¡o 8 p. nustatyta pareigÅ«nų pareiga žodžiu suimtajam (nuteistajam) paaiÅ¡kinti nesutikimo, kad bÅ«tų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius.

Kadangi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų ir ApraÅ¡o 8 p. matyti, jog Vilniaus PN pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino nesutikimo (Å¡iuo atveju – neduodant Å¡lapimo mėginio) teisinius padarinius, teismas Vilniaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nenustatė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus PN pareigÅ«nų neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nenustatyti, todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ Å¡ioje dalyje.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog patyrė neturtinę žalÄ dėl nepagrįstos nuobaudos paskyrimo – perkėlimo į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų. Nuobaudos atlikimo metu jis patyrė tam tikrus suvaržymus, t. y. negalėjo siųsti laiÅ¡kų, skambinti ir susitikti su artimaisiais, eiti į laukÄ , bendro naudojimo patalpas, pasimatymus, bendrauti su kitais nuteistaisiais, rÅ«kyti, eiti į profesinę mokyklÄ ir kitus užsiėmimus, turėti ir gaminti maistÄ , žiÅ«rėti televizorių, nusiskusti veidÄ , negavo paÅ¡alpos ir kt.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjui nepagrįstai paskirtos nuobaudos – 15 parų kamerų tipo patalpose, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal BVK 73 str. paprastajai nuteistųjų grupei priskirtas nuteistasis turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; per du mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ ; gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; du kartus per savaitę paskambinti telefonu; kasdien pasivaikščioti tris valandas.

Nuteistieji gali turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (BVK 92 str. 2 d.), naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais (BVK 96 str. 1 d.), kasdien pasivaikščioti gryname ore (BVK 103 str.) ir kt. Tačiau nuteistieji, kurie pagal BVK 142 str. 1 d. 4 p. perkelti į kamerų tipo patalpas, pagal BVK 145 str. 1 d.

įtvirtintas nuostatas neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Nors byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjui nepagrįstai paskirtos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų – sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių, pažymėtina, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007;

LVAT 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 56 str. 4 d.). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bendro pobÅ«džio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiÅ¡kėjas nedetalizavo.

Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam buvo suvaržytos atitinkamos teisės. Byloje nėra įrodymų, jų taip pat į bylÄ nepateikė pareiÅ¡kėjas, kad jis bÅ«tų norėjęs siųsti laiÅ¡kus, pirkti, turėti ir gaminti maistÄ , žiÅ«rėti televizorių, paskambinti artimiesiems, ir kt., tačiau jam tai buvo uždrausta daryti. IÅ¡ byloje esančios Nuteistojo pasimatymų ir gautų siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda Apskaitos kortelės matyti, kad iki nuobaudos paskyrimo pareiÅ¡kėjas turėjo tik tris pasimatymus (b. l. 26–27).

Pažymėtina, kad po paskirtos nuobaudos Å¡ia teise pareiÅ¡kėjas taip pat nesinaudojo, todėl iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nėra aiÅ¡ku, kiek ir kokiu mastu bendravimo galimybių pareiÅ¡kėjas buvo praradęs bei kokia dėl to žala jam kilo. Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos kilimÄ iÅ¡ esmės sieja vien su teorine galimybe, kad nuobaudos atlikimo laikotarpiu jo teisės buvo suvaržytos ir anksčiau aptarti draudimai galėjo sukelti jam kokias nors neigiamas pasekmes, t. y.

žala grindžiama subjektyviais pareiškėjo samprotavimais. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl byloje konstatuoto minėto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Byloje pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl jam nepagrįstai paskirtos nuobaudos nenustatyti ir nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtent dėl to būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl minėto pažeidimo neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, kaip minėta, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. B. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Violeta Petkevičienė