2013-06-03 Nr. AB-2263-3-61-3-01573-2010-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-910/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01573-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienė (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Š. 2010 m. gegužės 31 d. su skundu (b. l. 1–7), kurį patikslino (b. l. 26–32, 83–89), kreipėsi į teismą prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir Specialioji tyrimų tarnyba) neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį – 17 109,72 Lt; 2) panaikinti 2010 m. gegužės 21 d. Specialiosios tyrimų tarnybos sprendimą Nr. 4-01-1808 „Dėl visos paskirtos pensijos neišmokėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) solidariai iš atsakovų Specialiosios tyrimų tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiosios tyrimų tarnybos, priteisti neturtinę žalą – 1 000 Lt. Taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad 2003 m. kovo 18 d. Specialiosios tyrimų tarnybos sprendimu jam buvo paskirta 908,11 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pažymėjo, jog atsakovas, taikydama Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, jam neišmokėjo dalies valstybinės pensijos. Pažymėjo, kad atsakovo taikytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 ir 52 straipsnių kylantys imperatyvai, todėl galimas ir civilinės atsakomybės taikymas. Akcentavo, kad valstybinės pensijos dalies nemokėjimas jam sukėlė sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, patirtą žalą įvertino 1 000 Lt.

Atsakovai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 55–56, 59–62, 94–98) nurodė, kad Specialioji tyrimų tarnyba perskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui paskirtą valstybinę pensiją, vadovavosi tuo metu galiojusiomis ir nepripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai ar įstatymams teisės aktų, tarp jų ir Laikinojo įstatymo, nuostatomis. Akcentavo, kad šiuo metu nėra priimtas teisės aktas, kuriuo vadovaudamasi Specialioji tyrimų tarnyba galėtų pareiškėjui išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Nurodė, kad Specialioji tyrimų tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo ir neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b. l. 105–110) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiosios tyrimų tarnybos, 17 109,72 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriuo šis teismas pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2010 m. gegužės 31 d., t. y. nepraleidęs termino teisme ginti pažeistas teises.

Sistemiškai aiškindamas Konstitucijos 72 bei 107 straipsnių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas valstybinių pensijų ribojimas prieštarauja Konstitucijai, padarė išvadą, kad pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka –17 109,72 Lt.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 pateiktais išaiškinimais ir padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Specialiosios tyrimų tarnybos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl nusprendė neišmokėtos pensijos dalį pareiškėjui priteisti ne iš Specialiosios tyrimų tarnybos, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiosios tyrimų tarnybos.

Teismas atmetė skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą. Pažymėjo, jog nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo, Specialioji tyrimų tarnyba vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl veikė pagal kompetenciją ir teisės aktų nustatytą tvarką.

Teismas taip pat atmetė reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Nurodė, jog nenustatė Specialiosios tyrimų tarnybos neteisėtų veiksmų, nes, skaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui valstybinę pensiją ji veikė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, padavė apeliacinį skundą (b. l. 114–116), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios ir pareiškėjui nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio valstybinė pensija mokama perskaičiavus ją pagal aktualios redakcijos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri, vadovaujantis 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, tiek, keik joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.

Atsakovas vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi ir teigia, jog valstybinės pensijos dalies nepriemoka galėtų būti priteista pareiškėjui tik jeigu mokant valstybinę pensiją ir toliau būtų taikomos nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Akcentuoja, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri šiuo metu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, buvo ne tik perskaičiuota, bet ir išmokėta iki 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, todėl atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nėra galutinis ir todėl laikomas neįvykdytu.

Pareiškėjas A. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 126–128) paaiškina, kad skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies padavė nepraleidęs termino teisme ginti pažeistas teises. Teigia, jog iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. Š. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Byloje nustatyta, kad nuo 2003 m. kovo 18 d. neterminuotai pareiškėjui buvo paskirta 908,11 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 63). 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo perskaičiuota ir atitinkamai sumažinta pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 64, 90). Manydamas, kad tokiu mažinimu yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas kreipėsi į valstybinę pensiją mokančią instituciją – Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas jam mokėti nesumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti susidariusią šios pensijos nepriemoką. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 4-01-1449 bei 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 4-01-1808 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus, išaiškino, kad jam paskirta valstybinė pensija yra sumažinta vadovaujantis galiojančiais ir Konstitucijai prieštaraujančiais nepripažintais teisės aktais. Nesutikdamas su tuo bei siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, priteisė 17 109,72 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, kitą skundo dalį atmetė.

Tenkindamas pareiškėjo skundo dalį teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.) ir pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pripažino nepagrįstu bei priteisė pareiškėjui 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 17 109,72 Lt.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu teismo sprendimu tuo aspektu, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios bei kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas atgal, nes pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, buvo perskaičiuota ir išmokėta iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą, pripažįsta teisėta bei pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas konstatavo, jog pareiškėjui skirtos valstybinės pensijos mažinimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu buvo neteisėtas. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas – dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kurios laikomasi ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (pvz. 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.). Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai yra išsamiai išanalizuoti bei pripažinti nepagrįstais aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotos praktikos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalimi, turi pareigą patikrinti ir neapskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.

Nustatyta, kad pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti susidariusią pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisti neturtinę žalą bei panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 4-01-1808, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą mokėti nesumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti susidariusią šios pensijos nepriemoką. Šie pareiškėjo skundo reikalavimai buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, ir neturtinės žalos priteisimo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (pvz. 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.).

Tačiau teisėjų kolegija nepritaria teismo sprendimo daliai atmesti skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad atsisakydama išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, valstybinę pensiją mokanti institucija, kaip teisingai nagrinėjamoje byloje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Todėl atsižvelgus į šį išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktą ginčui aktualų išaiškinimą bei įvertinus tai, kad teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, darytina išvada, jog pareiškėjo skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, turėjo būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas nurodytos Sprendimo dalies nepanaikino, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šia nutartimi atitinkamai keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, 17 109,72 Lt (septyniolika tūkstančių šimtą devynis litus ir 72 ct) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Panaikinti 2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos sprendimo Nr. 4-01-1808 dalį, kuria atsisakyta A. Š. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė