2021-06-16 Nr. AB-12937-3-61-3-01762-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1949-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01762-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2020 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 10-TE-632 (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 10-TE-632 jam skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Teigė, kad priimant Įsakymą, buvo pažeistos esminės procedūros. A. S. akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, yra reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Pareiškėjas nurodė, kad vienas iš pagrindinių tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos pareigūnui teisėtumo elementų yra tokių nuobaudų paskyrimą reguliuojančių teisės aktų nustatytos procedūros laikymasis, todėl sprendžiant paskirtos nuobaudos teisėtumo klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 28 punkto normomis.

3. Remdamasis Statuto 61 straipsnio 5 dalies ir Aprašo 28 punkto nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas teigė, kad Vilniaus apskrities VPK, prieš jam skirdamas tarnybinę nuobaudą, turėjo pareigą gauti Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) sutikimą, tačiau to nepadarė, į Profesinę sąjungą nesikreipė ir tarnybinę nuobaudą paskyrė negavęs jos sutikimo bei taip padarė pagrindinį procedūros pažeidimą bei pažeidė A. S., kaip Profesinės sąjungos nario, teises.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VPK lydraštyje yra nurodyta nebeaktuali ir Profesinės sąjungos nebenaudojama kontaktinė informacija – elektroninio pašo adresas info@pareigunai.lt, todėl Profesinė sąjunga jokios informacijos, kad A. S. siūloma skirti tarnybinę nuobaudą, negavo, todėl negalėjo išreikšti savo sutikimo (nesutikimo) dėl jos skyrimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad elektroninio pašto adresas info@pareigunai.lt yra nebeaktualus nuo 2018 m. pabaigos, kai Profesinė sąjunga pakeitė buveinės adresą ir kontaktinius duomenis bei apie tai Vilniaus apskrities VPK informavo 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. VA17-167(18), kuriame buvo nurodyta ne tik informacija apie pasikeitusį buveinės adresą ir kontaktinius duomenis, bet ir Profesinės sąjungos logotipas su visais rekvizitais. A. S. pažymėjo, kad Profesinė sąjunga nurodė, jog paprastai (su retomis išimtimis) iki šiol nebuvo nesklandumų, Vilniaus apskrities VPK pranešimai pasiekdavo Profesinę sąjungą atsakovui nurodytu kontaktiniu elektroninio pašto adresu info@profsajungos.eu, o tai patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK buvo tinkamai informuotas ir žinojo, kokiu elektroninio pašto adresu Profesinei sąjungai reikia siųsti būtiną informaciją. Be to informacija apie Profesinės sąjungos kontaktinius duomenis yra viešai prieinama Profesinės sąjungos interneto svetainėje adresu www.profsajungos.eu/kontaktai/. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas teigė, kad atsakovas turėtų įrodyti, jog jis dėl išankstinio sutikimo A. S. skirti tarnybinę nuobaudą į Profesinę sąjungą kreipėsi tinkamai (prašymą siuntė tinkamu adresu ir įsitikimo, kad jis buvo gautas).

5. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Vilniaus apskrities VPK paaiškino, kad su 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 10-S-14799(1.46E-10) kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, tačiau atsakymo negavo. Atsakovas nesutiko, kad buvo kreiptasi netinkamu elektroninio pašto adresu, kadangi A. S. nepagrindė teiginio, jog Profesinė sąjunga minėto kreipimosi negavo. Pažymėjo, kad nurodytu elektroninio pašto adresu siųstas laiškas negrįžo, taip pat nebuvo gautas pranešimas apie klaidingą (neegzistuojantį) elektroninio pašto adresą.

7. Vilniaus apskrities VPK teigė, kad elektroninis paštas info@pareigunai.lt yra naudojamas ir Profesinė sąjunga šiuo paštu laiškus gauna. Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdyba su 2020 m. kovo 9 d. raštu Nr. 10-S-11126(1.46E-10) kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. J. pagal išvadą Nr. 10-IS-22 (raštas buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu info@pareigunai.lt) ir gavo atsakymą Nr. VA17-75(20), taip pat su 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 10-S-18633(1.46E-10) dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. J. pagal išvadą Nr. 10-IS-49 (raštas buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu info@pareigunai.lt) ir gavo atsakymą Nr. VA17-90(20). Atsakovas pažymėjo, kad šie duomenys bei pateikta susirašinėjimo su Profesine sąjunga praktika liudija, jog elektroninio pašto adresas info@pareigunai.lt yra naudojamas ir Profesinė sąjunga šiuo pašto adresu išsiųstus laiškus gauna. Vilniaus apskrities VPK atkreipė dėmesį, kad susirašinėjimas šiuo pašto adresu ir po 2018 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. VA17-167(18) išsiuntimo buvo normali tarpusavio komunikavimo praktika. Atsakovo nuomone, yra akivaizdu, kad esant nuolatiniam bendravimo elektroniniu paštu būdui, kai šis paštas yra skirtas kontaktuoti su juridiniu asmeniu, ir jeigu kitus analogiškai siųstus dokumentus Profesinė sąjunga yra gavusi, tai turi būti laikoma tinkamu dokumentų įteikimu. Vilniaus apskrities VPK akcentavo, kad svarbu yra ir tai, jog dokumentų negavimą pagal susiklosčiusią praktiką turėtų įrodinėti būtent ta šalis, kuri savo argumentus grindžia tokių dokumentų negavimu.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas padarytų pažeidimų skunde neginčijo, o visa jo skundo motyvacija yra paremta vien formaliu tarnybinės nuobaudos derinimo su Profesine sąjunga procedūros aplinkybių įvertinimu, todėl manė, kad ginčo dėl padarytų tarnybinių pažeidimų nėra.

9. 2020 m. birželio 9 d. prašyme pareiškėjas A. S. nurodė, kad jo skunde nebuvo nurodyta, jog elektroninio pašto adresas info@pareigunai.lt yra klaidingas ar neegzistuojantis, buvo nurodyta tik kad jis nėra aktualus, Profesinės sąjungos naudojamas ir apie tai Vilniaus apskrities VPK buvo žinoma. Akcentavo, kad atsakovui, kaip socialiniam partneriui, turėtų būti žinomos Profesinės sąjungos, su kuriomis jis bendradarbiauja, ir jų jis neturėtų tapatinti. A. S. pažymėjo, kad jo pateikti įrodymai patvirtina, jog elektroninio pašto adresas info@pareigunai.lt priklauso savarankiškam juridiniam asmeniui Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui, su kuriuo nuo 2018 m. lapkričio 23 d. Profesinė sąjunga nėra susijusi, o kiti atsakovo nurodyti tuo pačiu adresu siųsti dokumentai Profesinei sąjungai buvo persiųsti, o ne jos gauti tiesiogiai, o tai negali būti laikoma normalia susirašinėjimo praktika ir normaliu Vilniaus apskrities VPK elgesiu. A. S. nuomone, elektroninio pašto adresu info@pareigunai.lt gavus su jo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo susijusius dokumentus, jie nebuvo persiųsti (tokia pareiga nėra nustatyta), todėl Profesinė sąjunga jų negavo ir negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl pareiškėjui siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos. Be to, dėl tokio neapdairaus ir nerūpestingo atsakovo elgesio asmenims, kurie neturi teisės jos gauti, galėjo būti atskleista su A. S. asmens duomenimis susijusi informacija.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Vilniaus apskrities VPK viršininko 2020 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 10-TE-632, kuriuo A. S. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, panaikino.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas, ir Įsakyme minimu tarnybinio nusižengimo padarymo metu vykdė tiesiogines tarnybines pareigas; A. S. yra Profesinės sąjungos narys. Vilniaus apskrities VPK viršininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje siūloma pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovas 2020 m. balandžio 7 d. raštu elektroninio pašto adresu info@pareigunai.lt kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą jos nariui A. S.. Negavęs Profesinės sąjungos sutikimo, atsakovas 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu pareiškėjui paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą.

12. Vertindamas Įsakymo pagrįstumą bei teisėtumą, teismas atsižvelgė į Profesinių sąjungų įstatymo bei Statuto nuostatas, į bendruosius principinius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus, kurie objektyviai taikomi sprendžiant tarnybinės arba drausminės atsakomybės klausimus valstybės tarnautojų (taip pat ir pareigūnų) atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad Profesinių sąjungų įstatyme ir Statute yra imperatyviai suformuluota nuostata, apibrėžianti, jog profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas visais atvejais yra reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas; šis sutikimas yra būtinas skiriant tarnybines nuobaudas visiems profesinės sąjungos nariams, ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams. Teismas nurodė, kad vienas iš pagrindinių tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos pareigūnui teisėtumo elementų yra tokių nuobaudų paskyrimą reguliuojančių teisės aktų nustatytos procedūros laikymasis, todėl sprendžiant dėl nuobaudos pareigūnui skyrimo, yra būtina vadovautis Statuto ir Aprašo normomis, taip pat ir tomis normomis, kuriomis yra reguliuojama nagrinėjamai bylai aktuali situacija, bei teismų suformuota praktika faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis panašiose bylose.

13. Atsižvelgęs į administracinės bylos proceso šalių argumentus ir ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neišnaudojo visų objektyviai jam prieinamų galimybių gauti Profesinės sąjungos, kurios narys buvo pareiškėjas, aiškų ir nedviprasmišką sutikimą (arba aiškiai išreikštą nesutikimą) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis). Vilniaus apskrities VPK negavus Profesinės sąjungos sprendimo (atsakymo), nebuvo jokių kliūčių kreiptis pakartotinai ir pareikalauti atsakymo dėl pateikto paklausimo. Be to, atsakovui buvo žinoma apie Profesinės sąjungos 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. VA17-167(18) apie pasikeitusį Profesinės sąjungos buveinės adresą, kontaktinius duomenis, taip pat Profesinės sąjungos logotipas su visais rekvizitais, t. y. elektroninio pašto adresas info@profsajungos.eu., taip pat viešai prieinama Profesinės sąjungos interneto svetainė www.profsajungos.eu/kontaktai/, todėl negautas Profesinės sąjungos sutikimas (nesutikimas) A. S. skirti tarnybinę nuobaudą Statuto kontekste negali būti laikomas pakankamu pagrindu dėl pareiškėjo, kaip darbuotojo, teisių užtikrinimo. Jokių objektyvių duomenų dėl kliūčių, kurios atsakovui būtų sutrukdžiusios kreiptis į Profesinę sąjungą dėl sutikimo (nesutikimo) A. S. skirti tarnybinę nuobaudą, kuris nekeltų abejonių, teismui nebuvo pateikta. Atsakovo argumentai dėl tinkamo Profesinės sąjungos elektroninio pašto adresu info@pareigunai.lt, kuriuo buvo siųstas raštas dėl sutikimo (nesutikimo), Profesinių sąjungų įstatymo kontekste negali būti pakankamu pagrindu skirti tarnybinę nuobaudą, kadangi apskritai nebuvo gautas joks atsakymas.

14. Teismas pažymėjo, kad valstybės tarnybos teisinių santykių srityje dėl tarnybinės atsakomybės taikymo valstybės tarnautojui įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Valstybės tarnautojas (statutinis pareigūnas) tokio pobūdžio ginčuose yra silpnesnioji šalis, todėl darbdavys (atsakovas) privalo įrodyti tiek tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindą, tiek ir esminių procedūrų, taikant tokią atsakomybę, laikymąsi. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog negavęs Profesinės sąjungos atsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, atsakovas pakartotinai dėl aiškaus ir nedviprasmiško sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos A. S. skyrimo nesikreipė, todėl, kaip darbdavys, aiškaus Profesinės sąjungos sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą negavo, tinkamai visų Apraše nustatytų privalomų tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų nevykdė, todėl yra pagrindas Įsakymą pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Teismas sprendė, kad nesant Profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą jos organizacijos nariui, taip pat nesant duomenų, jog darbdavys išnaudojo visas galimybes, t. y. kreipėsi pakartotinai atsakovui žinomais adresais ar siekė įpareigoti Profesinę sąjungą pateikti aiškų atsakymą, ginčijamas individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas Profesinės sąjungos nariui, prieš tai negavus sutikimo ją skirti arba nesutikimo nenuginčijus teismine tvarka, yra pakankamas pagrindas panaikinti Profesinės sąjungos nariui paskirtą tarnybinę nuobaudą.

15. Teismui konstatavus, kad atsakovas pažeidė imperatyvius Profesinių sąjungų įstatymo ir Statuto reikalavimus, kiti A. S. argumentai dėl tarnybinio pažeidimo sudėties buvimo pareiškėjo veiksmuose ir kitos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos, kadangi jos neturi esminės reikšmės ginčui išspręsti.

16. Teismas nurodė, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nenagrinėjo.

III. 17. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Vilniaus apskrities VPK paaiškina, kad Profesinės sąjungos, 2019 m. gavusios kreipimąsi siekiant skirti tarnybinę nuobaudą, penkis kartus neteikė jokio atsakymo, todėl atsakymo nepateikimas nesukėlė jokių abejonių dėl pranešimo gavimo. Nurodo, kad profesinės sąjungos periodiškai neteikia atsakymo tais atvejais, kai siekia pasilikti pozicijos laisvę teisminiame ginče, o atsakymo negavimas per nustatytą terminą neužkerta kelio skirti tarnybinę nuobaudą, todėl tokia situacija atitiko įprastą bendravimo su profesinėmis sąjungomis praktiką ir nesukėlė abejonių bei poreikio tikslintis, kokį sprendimą Profesinė sąjunga priėmė. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai ir nesivadovaudamas jokiomis teisės normomis, konstatavo, jog Vilniaus apskrities VPK turėjo pakartotinai reikalauti nedviprasmiško atsakymo.

19. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-570-178/2015 pateiktais išaiškinimais, atsakovas teigia, kad pagal susiklosčiusią praktiką yra akivaizdu, jog esant nuolatiniam bendravimo elektroniniu paštu būdui, kai šis paštas yra skirtas kontaktuoti su juridiniu asmeniu ir jeigu kitus analogišku būdu siųstus dokumentus Profesinė sąjunga yra gavusi, tai turi būti laikoma tinkamu dokumentų įteikimu. Vilniaus apskrities VPK akcentuoja, kad svarbu yra ir tai, jog dokumentų negavimą pagal susiklosčiusią praktiką turėtų įrodinėti ta šalis, kuri savo argumentus grindžia tokių dokumentų negavimu.

20. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą, taip pat ir dėl susirašinėjimo elektroniniu paštu laiško gavimo ar negavimo patvirtinimo perkėlė atsakovui, nepaisydamas teismų praktikos ir suvokdamas, kad atsakovas gali pagrįsti tik dokumento išsiuntimą, tačiau negali tiesiogiai įrodyti jo gavimo.

21. Pareiškėjas A. S. prašo atsakovo Vilniaus apskrities VPK apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas, teisėtas ir atitinka nuosekliai plėtojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio administracinėse bylose.

23. A. S. paaiškina, kad atsakovas apeliaciniame skunde klaidina teismą ir nurodo tikrovės neatitinkančią bei jokiais įrodymais nepagrįstą informaciją apie tai, kad profesinės sąjungos, 2019 m. gavusios kreipimąsi siekiant skirti tarnybinę nuobaudą, penkis kartus neteikė jokio atsakymo, jeigu šie faktai yra siejami su Profesine sąjunga, kadangi ji niekada nėra neteikusi atsakymo dėl sutikimo skirti jos nariams tarnybines nuobaudas ir visais atvejais, gavusi tokį darbdavio kreipimas, raštu pateikia savo nuomonę, kaip sustatyta Statuto 61 straipsnio 5 dalyje.

A. S. pažymi, kad priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, Profesinė sąjunga nemanipuliuoja procesu, sąmoningai neteikdama atsakymo darbdaviui, neva siekdama pasilikti pozicijos laivę teisminiame ginče, nes elgiasi sąžiningai darbdavio atžvilgiu, žinodama ir remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-170-2004, kurioje teismas nurodė, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindama pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų; atsižvelgdama į tai, Profesinė sąjunga, priimdama sprendimą ir nesant objektyvaus pagrindo manyti, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ar tarnybinę nuobaudą siūloma skirti dėl Profesinės sąjungos nario veiklos ar narystės Profesinėje sąjungoje, konstatuoja, kad su tarnybinės nuobaudos paskyrimu negali nesutikti.

Pareiškėjas nurodo, kad jeigu vėliau Profesinė sąjunga inicijuoja ginčą dėl paskirtos nuobaudos tokiais atvejais, jos pozicija teisme paprastai būna susijusi išimtinai su paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu, bet ne su sutikimo darbdaviui pateikimu ar nepateikimu. A. S. pažymi, kad Profesinė sąjunga nemanipuliuoja teise ir savo, kaip atstovo, teisėmis nepiktnaudžiauja, o jomis naudojasi sąžiningai ir to paties tikisi iš darbdavio, tačiau šiuo atveju atsakovas, akivaizdžiai padaręs klaidą, nesugeba to pripažinti ir teikia formalų apeliacinį skundą, siekdamas taip pailginti laiką, kai pareiškėjui yra paskirta tarnybinė nuobauda, o žinant, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra ilgi apeliacinio skundo nagrinėjimo terminai, tikėtina, kad Vilniaus apskrities VPK apeliacinis skundas bus išnagrinėtas jau pasibaigus A.

S. paskirtos tarnybinės nuobaudos galiojimo laikotarpiui.

24. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 2-570-178/2015 yra palanki A. S., kadangi šioje administracinėje byloje buvo paneigtas faktas, jog elektroninio pašto adresas info@pareigunai.lt yra Profesinės sąjungos elektroninio pašto adresas. Taip pat buvo paneigtas faktas, kad atsakovo klaidingu elektroninio pašto adresu info@pareigunai.lt siunčiama informacija buvo normali susirašinėjimo praktika, pateikus įrodymus apie tai, kaip Profesinę sąjungą pasiekė Vilniaus apskrities VPK 2020 m. birželio 1 d. atsiliepime nurodyti su 2020 m. kovo 9 d. raštu Nr. 10-S-l 1126(1.46E-10) bei 2020 m. gegužės 8 raštu Nr. 10-S-l8633(1.46E-10) atsiųsti dokumentai – jie Profesinei sąjungai buvo persiųsti kitų profesinių sąjungų ir ją pasiekė tik atsitiktinai bei išimtinai tik dėl kitų profesinių sąjungų geranoriškumo ir bendradarbiavimo, tačiau tai negali būti laikoma normalia susirašinėjimo praktika ir normaliu atsakovo elgesiu tiek su socialiniu partneriu, tiek su savo darbuotojo asmens duomenimis, kai iš įstaigos yra siunčiama informacija, neįsitikinant, ar ji siunčiama tinkamam adresatui, turinčiam teisę tokią informaciją gauti ir ja disponuoti.

25. Pareiškėjas mano, kad tretieji asmenys, elektroniniu paštu info@pareigunai.lt gavę jo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo dokumentus, informacijos apie A. S. siūlomą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinei sąjungai nepersiuntė (nėra nustatyta tokia pareiga), todėl Profesinė sąjunga jos negavo ir negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl pareiškėjui siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos. A. S. akcentuoja, kad yra akivaizdu, jog Profesinės sąjungos garantijos negali priklausyti nuo kito juridinio asmens pasirinkimo elgtis vienaip ar kitaip, tuo labiau dėl to Procesinei sąjungai ar jos nariui negali kilti neigiamos pasekmės; jeigu vienu ar kitu atveju tretieji asmenys geranoriškai ne jiems skirtą informaciją persiuntė laiku ir tinkamam adresatui, tai dar nereiškia, kad ir kitą kartą atsakovui informaciją išsiuntus klaidingu elektroninio pašto adresu, ji pasieks tinkamą adresatą ir tai bus padaryta laiku.

26. Pareiškėjas pažymi, kad Profesinė sąjunga, net ir gavusi minėtus klaidingai Vilniaus apskrities VPK išsiųstus bei iš kitų profesinių sąjungų gautus elektroninius laiškus dėl Profesinės sąjungos nariui A. J. siūlomų skirti tarnybinių nuobaudų, informaciją atsakovui siuntė ir tebesiunčia tik iš savo naudojamo oficialaus ir teisingo elektroninio pašto adreso info@profsaiungos.eu. Nurodo, kad nuo 2018 m. gruodžio 17 d. nebuvo ir nėra nei vieno Procesinės sąjungos elektroninio laiško, siųsto Vilniaus apskrities VPK kokiu nors kitu elektroninio pašto adresu nei info@profsajungos.eu, o tai paneigia atsakovo nurodytus argumentus, kad tarpusavio komunikavimo praktika elektroniniu paštu info@pareigunai.lt buvo normali, kadangi buvo vienpusė. Pareiškėjas pažymi, kad visos jo nurodytos aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, o tai paneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog visa įrodinėjimo našta teko Vilniaus apskrities VPK, kadangi jis nepateikė jokių savo argumentus patvirtinančių įrodymų. A. S. nuomone, atsakovas turi argumentuoti ir įrodyti, kodėl informaciją, susijusią su jo tarnybine nuobauda, siuntė profesinei sąjungai, kuri neturėjo teisės šios informacijos gauti; Vilniaus apskrities VPK privalėjo įrodyti, kad išsiuntęs su pareiškėju susijusius dokumentus Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, tačiau to nepadarė.

27. A. S. nurodo, kad su kitais rūpestingai ir atsakingai besielgiančiais darbdaviais egzistuoja nusistovėjusi praktika, kad kai jie Profesinei sąjungai elektroniniu paštu siunčia prašymus dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, reikalauja patvirtinimo apie tokių dokumentų gavimą, taip įsitikindami, kad informacija Profesinę sąjungą pasiekė; be to, atsakingi darbuotojai visada prieš 14 dienų termino dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pabaigą papildomai pasiteirauja dėl tokio sutikimo / nesutikimo parengimo.

28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, jog net gavus profesinės sąjungos atsakymą, yra panaikinami darbdavio įsakymai skirti tarnybines nuobaudas tada, kai profesinės sąjungos atsakymuose nebūna aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas sutikimas / nesutikimas skirti jos nariui tarnybinę nuobaudą, jau nekalbant apie tai, kai darbdavio įsakymas priimamas net nesikreipus į profesinę sąjungą.

29. A. S. nuomone, atsakovas, Profesinei sąjungai neišsiuntęs informacijos dėl jos nariui siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos ir šiurkščiai pažeidęs Statuto 61 straipsnio 5 dalies bei Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose įtvirtintas profesinių sąjungų narių garantijas tarnybinių nuobaudų skyrimo atvejais, siekia įrodyti, kad A. S. tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, tačiau pareiškėjas su tuo kategoriškai nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apskrities VPK viršininko 2020 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 10-TE-632, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo. Šis įsakymas ginčijamas vieninteliu pagrindu, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta negavus išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo.

31. Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, yra reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

32. Statuto 61 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Profesinės sąjungos narys. Vilniaus apskrities VPK viršininkui patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje siūloma A. S. paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, atsakovas su 2020 m. balandžio 7 d. raštu elektroninio pašto adresu info@pareigunai.lt kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo jos nariui A. S. skirti tarnybinę nuobaudą. Negavęs Profesinės sąjungos sutikimo, atsakovas 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu pareiškėjui paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą.

34. Byloje nėra ginčo, kad įprastas komunikavimo tarp atsakovo ir profesinių sąjungų būdas yra susirašinėjimas elektroniniu paštu.

35. Tačiau tam, kad būtų teisinis pagrindas konstatuoti, jog atsakovas tinkamai vykdė įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, būtina nustatyti faktinę aplinkybę, kad toks kreipimasis buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kurio adresas atsakovui yra žinomas kaip tos profesinės sąjungos, kurios nariu yra pareigūnas, elektroninio pašto adresas.

36. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas Profesinės sąjungos 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. VA17-167(18) buvo informuotas apie pasikeitusį Profesinės sąjungos buveinės adresą, kontaktinius duomenis, taip pat buvo nurodytas Profesinės sąjungos logotipas su visais rekvizitais, t. y. elektroninis paštas info@profsajungos.eu., taip pat viešai prieinama Profesinės sąjungos interneto svetainė www.profsajungos.eu/kontaktai. Šios Nutarties 33 punkte nurodyta byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į Profesinę sąjungą elektroninio pašto adresu info@pareigunai.lt. Byloje nėra įrodyta, kad tokiu elektroninio pašto adresu Profesinė sąjunga, kurios nariu yra pareiškėjas, kreipimąsi būtų gavusi. Todėl nėra teisinio pagrindo vertinimams, kad Profesinė sąjunga neteikė jokio atsakomo dėl atsakovo kreipimosi.

37. Šios aplinkybės suponuoja, kad ginčijamas atsakovo įsakymas yra neteisėtas dėl Statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo skiriant tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą.

38. Dėl šios Nutarties 19 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo. Remtis atsakovo nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-570-178/2015 priimta nutartimi nėra teisinio pagrindo, nes šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tos faktinės situacijos, kuri nustatyta toje byloje. Pažymėtina, kad nėra teisinių abejonių, jog tais atvejais, kai įprasto komunikavimo elektroniniu paštu atveju yra įrodomas komunikavimo tikslų pasiekiamumo / įgyvendinimo faktas, būtų pagrindas konstatuoti, jog atsakovas savo pareigą, kylančią Statuto 61 straipsnio 5 dalies pagrindu, įvykdė. Tačiau šioje byloje taip nėra. Byloje įrodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovo elektroninio pašto adresu info@pareigunai.lt siunčiami dokumentai, kuriais atsakovas įrodinėjo nurodyto elektroninio pašto naudojimą, kaip įprastą komunikacinį kanalą susisiekiant su Profesine sąjunga, Profesinę sąjungą pasiekė juos persiuntus iš kitų profesinių sąjungų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.).

39. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, šalys turi įrodyti savo argumentų ir atsikirtimų į kitos šalies argumentus pagrįstumą. Šioje byloje pareiškėjas įrodė, kad atsakovui buvo žinomas Profesinės sąjungos elektroninio pašto adresas, tačiau juo dėl sutikimo skirti A. S. tarnybinę nuobaudą į Profesinę sąjungą nesikreipta. Byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtino atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad jo naudotas elektroninio pašto adresas yra įprastas komunikavimo tarp atsakovo ir Profesinės sąjungos, kurios nariu yra pareiškėjas, komunikavimo kanalas. Taigi, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių taikymo byloje aspektu, nėra pagrindo pripažinti, kad jos būtų pažeistos.

40. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius