4eb37f85-fa63-4e6e-b7c1-3acaeee4903b · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                NuoraÅ¡as                                 Adm. byla Nr. ATP-1221-562/2014         Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01167-2014-6                                    Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gruodžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo S. S. už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 3 d., nubausta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nutarimo priėmimo dienos, n u s t a t ė :

S. S. pagal ATPK 127 str. 3 d. teismo nubausta už tai, kad ji 2014 m. birželio 14 d., 20.43 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), vairuodama A. Å . vardu registruotÄ automobilį „Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,71 promilės neblaivumas), nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojančiu A.

M. vairuojamu automobiliu „Chrysler“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo smÅ«gio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorÄ , eismo įvykio metu apgadindama abu automobilius ir J. R. tvorÄ . Administracinėn atsakomybėn patraukta S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimu ir praÅ¡o jį pakeisti, taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir S. S. skirti mažesnę už minimaliÄ piniginę baudÄ ir mažesnį už minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , turėjo įstatyme numatytÄ diskrecijÄ ir pareigÄ jai skirti tokiÄ administracinę nuobaudÄ , kuri, įvertinus susiklosčiusias faktines aplinkybes, atitiktų teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, ir kuria, esant tokioms aplinkybėms, bÅ«tų pasiektas tikslas nubausti bei auklėti pažeidėjÄ . Apeliantė mano, kad administracinė nuobauda jai paskirta įstatymÄ taikant formaliai ir nepasiekiant administracinės nuobaudos tikslo.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei ATPK 22 straipsniu, turėjo teisę pasirinkti, ar kartu su bauda, kaip pagrindine sankcija, skirti papildomÄ nuobaudÄ - ar jos neskirti. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai administracinę nuobaudÄ , įstatymÄ turėjo taikyti ne formaliai, o naudotis jam suteikta teise ir diskrecija įvertinti konkrečias nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir tokiu bÅ«du įvykdyti pareigÄ paskirti adekvačiÄ nuobaudÄ .

Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertintos susiklosčiusios faktinės aplinkybės. Apeliantė pažymi, kad teismas skundžiamu nutarimu, įvertinęs liudytojų parodymus, administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ , eismo įvykio schemÄ ir kt. dokumentus, nustatė, kad S. S. kelių eismo įvykio metu važiavo ne savo kelio puse bei virÅ¡ijo Kelių eismo taisyklėse numatytÄ leistinÄ greitį (KET 14, 9, 125 punktai). Apeliantė mano, jog teismas neatsižvelgė ne tik į S. S., bet ir nukentėjusiosios brolio M.

M. parodymus. Apeliantė įvykio metu važiavo ne 70 - 80 km/h greičiu, o 40 - 50 km/h. Pasak apeliantės, nors saugus greitis įvykio vietoje jos nebuvo pasirinktas, tačiau greitis buvo viršytas ženkliai mažiau, negu nustatyta pirmosios instancijos teismo. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad kelio ruožas, kuriame įvyko susidūrimas su nukentėjusiosios A. M. vairuojamu automobiliu, yra siauras, todėl apeliantės greičio nustatymas yra problematiškas: siaurame ruože važiuojantis automobilis atrodo, kad judėtų daug greičiau negu iš tiesų.

Pasak apeliantės, dėl tos pačios priežasties, jog kelio atkarpa, kurioje buvo užfiksuotas eismo įvykis, yra siaura, teismas neįvertino, kad apeliantė važiavo savo kelio puse. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad apeliantė bei nukentėjusioji A. M. važiavo savo deÅ¡iniosiomis kelio atkarpos pusėmis. Buvo aiÅ¡kiai pabrėžiama, kad A. M. automobilis buvo labiau kairėje kelio pusėje, nes važiuojamoje kelio dalyje yra Å¡laitas, dėl kurio manevruoti kelyje - iÅ¡liekant savo kelio juostoje­ yra sudėtinga.

Dėl Å¡ios priežasties apeliantė tvirtina, kad A. M. automobilis nevažiavo deÅ¡iniÄ ja kelio puse, o buvo labiau kelio centre, dėl ko ir įvyko susidÅ«rimas. Tai patvirtina ir su apeliante eismo įvykio metu važiavęs liudytojas R. A.. Apeliantė taip pat pažymi, jog KET 139 punkte yra aiÅ¡kiai numatyta, kad nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais kelio ženklais, esant kliūčiai, keliÄ privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas. Apeliantė tvirtina, jog nukentėjusiosios A.

M. automobilis net nepasitraukė į Å¡onÄ , pamačius apeliantės vairuojamÄ transporto priemonę, t. y. nesistengė iÅ¡vengti eismo įvykio, nepaisant to, kad tai buvo nukentėjusiosios pareiga ir toje kelio dalyje, kurioje dar buvo įmanoma iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nukentėjusioji turėjo galimybę pasitraukti ant kelio, vedančio į Å¡alia esančiÄ sodybÄ (apeliantei nebuvo jokios galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio - Å¡alia kelio buvo tik tvora). Apeliantė pabrėžia, kad nukentėjusiosios matomumas nuo kalno buvo geresnis lyginant su pozicija, kurioje buvo apeliantės automobilis.

Apeliantė nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės akivaizdžiai pagrindžia, kad jai paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams šiuo atveju buvo neproporcinga administracinė nuobauda, nes teismas netinkamai įvertino apeliantės ir liudytojų parodymus. Apeliantė taip pat pažymi, kad nukentėjusioji J. R. pretenzijų dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, neturi - tvora yra atstatyta. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį, kad ji anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka, yra dora, drausminga ir nepriekaištingos reputacijos pilietė.

Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad apeliantė yra jauna mama, neturinti gerai apmokamo darbo, kuriai yra bÅ«tinos lėšos vaikui iÅ¡laikyti bei rÅ«pintis juo (vairavimo teisės atėmimas sÄ lygotų pareigos tinkamai rÅ«pintis vaiku aplinkybes - esant reikalui negalėtų pasiekti ligoninės ir pan.). Apeliantė prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl inkriminuoto pažeidimo. Dėl Å¡ios priežasties, ir dar dėl to, kad laikytina, jog dėl eismo įvykio kaltos yra abi Å¡alys, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu ir konstatuotomis aplinkybėmis.

Apeliantė mano, kad jai paskirta nuobauda yra neproporcinga, Å¡iurkščiai pažeidžia apeliantės ir jos Å¡eimos interesus bei sukelia jai papildomus finansinius praradimus. Pasak apeliantės, nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir parinko akivaizdžiai neproporcingÄ ir nagrinėjamos bylos atveju neadekvačiÄ administracinę nuobaudÄ . Apeliacinis skundas netenkinamas. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. S. S. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d., kur numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

ATPK 127 str. 3 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarime pripažinta, kad S. S. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,71 promilės neblaivumas), nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 14 p. numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų.

KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 125 p. numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 133 p. numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ ATPK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali bÅ«ti pagrindas kvalifikuoti veikÄ pagal ATPK 127 str. 3 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 3 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ .

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, bÅ«tinÄ ja įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems KET pažeidimams, yra bÅ«tina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sÄ lygojo, t. y. buvo priežastiniame ryÅ¡yje su padariniais. Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog S. S. 2014 m. birželio 14 d., 20.43 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), vairuodama A. Å . vardu registruotÄ automobilį „Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,71 promilės neblaivumas), nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojančiu A.

M. vairuojamu automobiliu „Chrysler“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo smÅ«gio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorÄ , eismo įvykio metu apgadindama abu automobilius ir J. R. tvorÄ , tokiais savo veiksmais padarydama administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 3 d. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. automobilių ir J. R. tvoros apgadinimai, buvo dėsningas S. S. padarytų KET pažeidimų rezultatas ir priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Administracinį teisės pažeidimÄ S. S. padarė dėl neatsargumo, tai yra ji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Dėl S. S. neblaivumo įvykio metu ir sukeltų padarinių ginčo nėra, tačiau apeliantė skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertintos susiklosčiusios faktinės aplinkybės, kad nukentėjusiosios A. M. vairuojamas automobilis nevažiavo deÅ¡iniÄ ja kelio puse, o buvo labiau kelio centre, dėl ko ir įvyko susidÅ«rimas, todėl dėl eismo įvykio kaltos yra abi Å¡alys. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo iÅ¡tirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais.

Tiek paaiškinime policijai, tiek apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji A. M. nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad 2014 m. birželio 14 d., maždaug 20.30 val., ji automobiliu „Chrysler“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo Kaštonų gatve link Rastinėnų. Važiuojamosios dalies plotas buvo apie 3 m, kelkraštis apie 50 cm, juostos nepažymėtos, gatvė siaura, vingiuota ir kalvota. Nukentėjusioji važiavo dešine kelio puse, važiavimo greitis apie 30 km/h.

Kelio ženklų ir kelio ženklinimo linijų Å¡ioje kelio atkarpoje nėra. Važiuojant KaÅ¡tonų gatve, kylant į kalnÄ nukentėjusioji pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Nukentėjusioji stengdamasi iÅ¡vengti susidÅ«rimo vairÄ suko į deÅ¡inę pusę, stengiantis iÅ¡važiuoti kuo toliau į kelkraÅ¡tį, tačiau susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko, nes atvažiuojančio automobilio „Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) greitis buvo per didelis ir vairuotojas jo nesuvaldė, atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilio kairiÄ jÄ pusę (b. l. 12, 30).

A. M. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas nukentėjusiosios brolis M. M., kuris įvykio metu važiavo kartu su nukentėjusiÄ ja. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jis važiavo sesers vairuojamu automobiliu, sėdėjo priekyje, o gale sėdėjo sesers sÅ«nus ir jų motina. Kelias, kuriuo važiavo, yra siauras, kai kur yra, kai kur nėra vietos kitam automobiliui prasilenkti. Jie važiavo į kalnÄ , ten yra Å¡laitas, todėl nesimatė, kas atvažiuoja, taip pat ir atvažiuojančiam nesimatė, kas važiuoja prieÅ¡ais.

Jie važiavo 20-30 km/h greičiu. Beveik ant kalno liudytojas pamatė, kaip S. S. maÅ¡ina ,,Audi“ atvažiuodama net paÅ¡oko. Jiems nebuvo kur pabėgti, S. S. pradėjo stabdyti ir čiuožti į jų maÅ¡inÄ , sesei jis liepė stabdyti ir pajuto smÅ«gį į kairės maÅ¡inos pusės vidurį. Jie važiavo savo judėjimo kryptimi deÅ¡ine puse. Kelio juostų ir kelio ženklų tame ruože nėra ir nėra galimybės prasilenkti 2 maÅ¡inoms. Liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad S. S. greitis buvo apie 70-80 km, ji nepasirinko saugaus greičio, važiavo kelio viduriu (b. l. 37).

Å ių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimÄ teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiÅ¡kai, neprieÅ¡taringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį nebÅ«to pažeidimo padarymu, duoti apie jÄ melagingus paaiÅ¡kinimus.S. S. paaiÅ¡kinime policijai nurodė, kad 2014 m. birželio 14 d., maždaug 20.40 val., vairavo automobilį „Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavo link (duomenys neskelbtini), Rastinėnų gyv., Vilniaus raj.

Kelias buvo be eismo juostų, nebuvo jokių kelio ženklų, ženklinimo juostų, linijų, ji važiavo deÅ¡ine kelio puse, greitis buvo 50-60 km/h. Važiuojant į kalnÄ ji pastebėjo automobilį „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio jau nebegalėjo iÅ¡vengti, iki susidÅ«rimo buvo mažiau nei 10 m. Ji bandė stabdyti ir suko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę, tačiau jos automobilis priekine dalimi vis tiek kliudė prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio automobilio galinę dalį.

Nurodė, kad automobilio „Chrysler“ vairuotojas neįvertino situacijos bei rizikos ir keliu važiavo per plačiai, todėl nespėjo sureaguoti. Prieš važiuodama ji išgėrė du butelius alaus. Dėl padarytų pasekmių labai gailisi (b. l. 9). Apklausta pirmosios instancijos teisme S. S. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad Kaštonų g., Rastinėnų gyv., Vilniaus raj., ji pažįsta nuo vaikystės, ten yra kalniukas, iš kurio niekada nesimato, ar atvažiuoja automobilis, tik pakilus ant kalno, pamatai.  S. S. paaiškino, kad nukentėjusioji vairuodama savo automobilį važiavo kelio viduriu.

S. S. užvažiavusi ant kalno nukentėjusiosios automobilį pamatė per vėlai, pradėjo stabdyti, nukentėjusioji iÅ¡ lėto sukosi į deÅ¡inę, ir ji trenkėsi į nukentėjusiosios automobilio kairės pusės galinį sparnÄ (b. l. 18-19). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas R. A. paaiÅ¡kino, kad įvykio metu važiavo S. S. vairuojamu automobiliu, važiuodami į kalnÄ arčiau deÅ¡inės kelio pusės, jie pastebėjo automobilį Chrysler, kuris važiavo kelio viduriu, jie pasislinko į Å¡laitÄ , bet automobiliai vis vien susidÅ«rė (b. l. 38).

Nors apeliantė nurodo, kad įvykio metu ji važiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, tačiau tiek jos, tiek liudytojo R. A. parodymus paneigia nukentėjusiosios A. M. ir liudytojo M. M. parodymai bei eismo įvykio mechanizmas, kad automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilio „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę kėbulo dalį, kas patvirtina, kad būtent automobilio „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja stengėsi išvengti susidūrimo.

Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nukentėjusiosios A. M. automobilis net nepasitraukė į Å¡onÄ , pamačius apeliantės vairuojamÄ transporto priemonę, t. y. nesistengė iÅ¡vengti eismo įvykio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad S. S. pripažino, jog KaÅ¡tonų g., kur įvyko eismo įvykis, ji pažįsta nuo vaikystės, žino, kad ten yra kalnas, iÅ¡ kurio niekada nesimato, ar atvažiuoja automobilis, t. y. apeliantė žinojo kelio, kuriuo važiavo ypatumus, tačiau nepasirinko esamai situacijai saugaus greičio.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad S. S. ne virÅ¡ijo KET numatytÄ leistinÄ greitį, o tai, jog ji nepasirinko saugaus greičio. Pažymėtina, kad apeliantė skunde pati pripažįsta, kad saugus greitis įvykio vietoje jos nebuvo pasirinktas. S. S., bÅ«dama transporto priemonės vairuotoja, privalėjo elgtis apdairiai, įsitikinti, jog jos pasirinktas greitis yra saugus atsižvelgiant į vietovės reljefÄ , kelio dangÄ ir jo ypatumus, tačiau turėdama tokiÄ galimybę, ja nepasinaudojo, taip pat nesilaikė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, dėl ko 2014 m. birželio 14 d. ir įvyko eismo įvykis.

Jeigu S. S. nebÅ«tų pažeidusi KET reikalavimų (o tokias technines galimybes ji turėjo), nebÅ«tų kilęs eismo įvykis. Å ie KET pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio pasekmėmis. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad S. S. pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., yra visiÅ¡kai įrodytas. Apeliantė skunde taip pat pažymi, jog KET 139 punkte yra aiÅ¡kiai numatyta, kad nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais kelio ženklais, esant kliūčiai, keliÄ privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas, todėl nukentėjusioji turėjo duoti keliÄ apeliantei.

Å is apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Nukentėjusioji A. M., liudytojas M. M., administracinėn atsakomybėn patraukta S. S. patvirtino, kad kelio ženklų ir kelio ženklinimo linijų kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra, todėl KET 139 p. reikalavimai Å¡iuo atveju netaikomi. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nukentėjusioji bÅ«tų pažeidusi KET reikalavimus ir dėl to bÅ«tų kilęs eismo įvykęs. Dėl nuobaudos Å¡velninimo. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai administracinę nuobaudÄ , įstatymÄ turėjo taikyti ne formaliai, o naudotis jam suteikta teise ir diskrecija įvertinti konkrečias nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir tokiu bÅ«du įvykdyti pareigÄ paskirti adekvačiÄ nuobaudÄ .

Apeliantė mano, kad jai paskirta nuobauda yra neproporcinga, Å¡iurkščiai pažeidžia apeliantės ir jos Å¡eimos interesus bei sukelia jai papildomus finansinius praradimus. Apeliantė praÅ¡o taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir jai skirti mažesnę už minimaliÄ piniginę baudÄ ir mažesnį už minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo penkių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki dvideÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Apeliantei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ paskirta minimali administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 301 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, įstatymas reglamentuoja visumÄ administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas.Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ , taikant ATPK 301 str., mažinti apeliantei paskirtÄ nuobaudÄ , byloje nėra. Apeliantės nurodyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p., jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, todėl dar kartÄ jos vertinti nėra pagrindo.

Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka, yra jauna mama, neturinti gerai apmokamo darbo, kuriai yra bÅ«tinos lėšos vaikui iÅ¡laikyti bei rÅ«pintis juo (vairavimo teisės atėmimas sÄ lygotų pareigos tinkamai rÅ«pintis vaiku aplinkybes - esant reikalui negalėtų pasiekti ligoninės ir pan.), reikÅ¡mingos Å¡iuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose. Apeliantė taip pat pažymi, kad nukentėjusioji J.

R. pretenzijų dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, neturi - tvora yra atstatyta, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.S. S. padarė vienÄ iÅ¡ sunkiausių bei Å¡iurkščiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje, t. y. bÅ«dama neblaivi vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai.

Pažeidėja privalėjo suprasti, kad toks jos elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau Å¡ios aplinkybės nesulaikė pažeidėjos nuo Å¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas neprieÅ¡tarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundÄ ir suÅ¡velninus nuobaudÄ , nebÅ«tų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma iÅ¡vada, kad S. S. pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                 Rosita Patackienė Nuorašas Teisėja                                                                 Rosita Patackienė