A-662-686-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-686/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02407-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus nakvynės namams dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. G. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 12–14) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti 52,50 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK).

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. kovo 12 d. apie 16 val. „Olympic“ kazino, Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, tarp jo ir apsaugos darbuotojų kilo konfliktas. Pažymėjo, kad apsaugos darbuotojų nemandagų, įžūlų ir neprofesionalų elgesį slapta filmavo savo mobiliuoju telefonu, tačiau tai pastebėję apsaugos darbuotojai be būtinumo naudodami fizinę prievartą išmušė telefoną iš jo rankų, pasisavino telefoną ir išstūmė pareiškėją į lauką. Paaiškino, jog norėdamas užkirsti kelią nusikaltimui, neturėdamas kitos galimybės paprašė praeivių iškviesti policijos pareigūnus.

Atvykstančios policijos laukė įvykio vietoje, prie kazino. Atvykusiai policijai paaiškino aplinkybes, kartu su pareigūnais nuėjo į kazino, bet apsaugos darbuotojai neprisipažino pasisavinę telefoną, sukūrė gynybinę versiją neva pareiškėjas brovėsi per tris apsaugos darbuotojus į kazino ir dėl to buvo išvarytas. Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai pamatę, jog jis yra išgėręs, patikėjo apsaugos darbuotojų versija. Pažymėjo, kad pamatęs tokį neobjektyvų ir abejingą pareigūnų elgesį, davė jiems pastabą. Nurodė, jog policijos pareigūnų buvo nuvežtas į Vilniaus m. 1 PK, kur už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, skirta bauda ir jis prieš savo valią buvo nuvežtas į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“, T.

Kosciuškos g. 8, nors iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog jis buvo sąmoningas ir suprantantis savo veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad kitą rytą nakvynės namų darbuotojos įteikė informacinį lapelį, kad per dešimt dienų jis turi susimokėti 52,50 Lt už suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ oficialų internetinį puslapį, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento gautame dokumente Nr. A51-46149 (2.11.2.12-SR) nurodyta, kad nakvynės namų filialas „Sala“ yra socialinės paramos įstaiga, teikianti pagalbą asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, neturintiems gyvenamosios vietos ir negalintiems savimi pasirūpinti, kurie dėl bejėgiškos būklės patenka į ekstremalias ar gyvybei pavojingas situacijas.

Pareiškėjo manymu, policijos veiksmai, nuvežant jį į nakvynės namus, skiriant baudą už buvimą viešoje vietoje neblaiviam, šiomis aplinkybėmis yra nepagrįsti ir neobjektyvūs, pritaikyti kaip kerštas už išsakytas pastabas dėl tarnybinio darbo nekokybiškumo ir neobjektyvumo, primenant, kad dėl to gali kilti atsakomybė. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas policijos pareigūnų nutarimą traukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn ir skirti piniginę baudą už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje pripažino nepagrįstu ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Pareiškėjo manymu, policijos pareigūnams vežti sąmoningą žmogų prieš jo valią į nakvynės namus nebuvo būtinybės, tuo labiau, kai jis turi gyvenamąją vietą ir yra nukentėjęs nuo vagystės. Pažymėjo, kad savo veiksmus suvokė ir juos kontroliavo, savimi galėjo pasirūpinti pats, turėjo pakankamai pinigų išsikviesti taksi ir saugiai grįžti namo. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo bejėgiškos būklės, patekęs į ekstremalias ar gyvybei pavojingas situacijas. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai pažeidė jo teises, buvo neteisėtai suvaržyta pareiškėjo laisvė. Be to, pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ paslauga neatitinka nakvynės namų keliamų reikalavimų, t. y. ten žmonės yra laikomi užrakinti patalpose antisanitarinėmis sąlygomis, be maisto, vandens ir tualeto. Pažymėjo, kad prieš savo valią nakvynės namų filiale „Sala“ buvo uždarytas nuo 2011 m. kovo 12 d. 17.25 val. iki 2011 m. kovo 13 d. 6.30 val. – iš viso 13 valandų. Visas šias nelaisvės valandas praleido nesiprausęs, nevalgęs, be būtiniausių žmogui reikalingų higieninių sąlygų bei priemonių. Buvo priverstas kvėpuoti kitų žmonių šlapimo ir išmatų kvapu, per prievartą klausytis kartu esančių žmonių rėkavimus ir kliedesius, todėl dėl policijos pareigūnų kaltės, pareiškėjo manymu, buvo pažeistos jo teisės, jis patyrė psichologinius bei fizinius nepatogumus, viešą pažeminimą, kuriuos vertina 500 Lt. Pažymėjo, kad turtinę žalą sudaro 52,50 Lt, reikalaujami už priverstinai suteiktą Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ paslaugą.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 59–60) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2011 m. kovo 12 d. apie 16.20 val. buvo gautas pareiškėjo pranešimas dėl konflikto prie Konstitucijos pr. 20 esančio kazino „Olympic“. Pagal gautą pranešimą išvyko Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK pareigūnai, kurie savo paaiškinimuose patvirtino, kad atvykus į konflikto vietą į juos kreipėsi neblaivus pilietis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, jis aiškino, kad kazino apsaugos darbuotojai iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną ir neįleidžia jo į kazino. Apsaugos darbuotojai paaiškino, kad į kazino pilietis neįleidžiamas todėl, kad elgėsi agresyviai ir yra neblaivus. Tolesniam aplinkybių išsiaiškinimui pareigūnai pareiškėją pristatė į Vilniaus m. 1 PK, kur pareiškėjas taip pat elgėsi įžūliai, grasino atleisti pareigūnus iš darbo, pats prisistatė esąs prokuratūros darbuotojas, grasino savo pažįstamų aukšto rango pareigūnų pagalba surengti pareigūnams neeilinę atestaciją. Patikrinus alkotesteriu pareiškėjo girtumo laipsnį buvo nustatytas 2,51 promilės. Prievartos priemonės panaudotos nebuvo, tačiau, kadangi pareiškėjas buvo neblaivus, elgėsi agresyviai ir nesiorientavo aplinkoje, jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“.

Pažymėjo, kad pareiškėjas 2011 m. kovo 13 d. pateiktame paaiškinime savo 2011 m. kovo 12 d. dienos poelgius aiškino tuo, kad 2011 m. kovo 12 d., būdamas namuose Vilniuje, Baltupio g. 59-37, išgėrė 0,5 l degtinės ir nuvažiavo į kazino „Olimpic“. Dėl to, kad buvo išgėręs, kazino darbuotojas jo į kazino neįleido, tačiau pareiškėjas labai norėjo ten patekti. Dėl to, kad buvo girtas viešoje vietoje, nesigaili. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo sutinka iš dalies, pripažįsta, kad buvo išgėręs viešoje vietoje, bet nieko neįžeidinėjo. Vilniaus apskrities VPK, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 52,50 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas aptarė byloje nustatytas aplinkybes, rėmėsi CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 ir 6.250 straipsniais. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo nesivadovauti nagrinėjamoje byloje teismo posėdyje liudytoja apklaustos D. C. bei administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju apklausto F. A. parodymais bei pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurių teisingumas jokiais bylos duomenimis paneigtas nebuvo. Pažymėta, jog teismo posėdžio metu apklausta D. C. patvirtino, kad pareiškėjas buvo neblaivus, elgėsi agresyviai. Liudytoju apklaustas F. A. taip pat paaiškino, jog pareiškėjas elgėsi neadekvačiai, jo kalba buvo nerišli (ATP byla Nr. II-90-270/2011, b. l. 41–42 abi lapo pusės). Netikėti šių liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes byloje nebuvo jokių įrodymų patvirtinančių jų suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti pareiškėją. Pažymėta, kad ir pats pareiškėjas pripažino, jog buvo išgėręs, kaip nurodyta jo paaiškinimuose, prieš važiuodamas į kazino, jis išgėrė 0,5 litro degtinės, o patikrinus pareiškėjo blaivumą buvo nustatytas 2,51 promilės, t. y. sunkus girtumo laipsnis (Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, 11.4.3. p.).

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jo teiginius, jog jis elgėsi adekvačiai, suvokė savo veiksmus, priešingai, teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys 2011 m. kovo 12 d. liudija, kad pareiškėjas nesiorientavo aplinkoje, nes prisistatė prokuratūros darbuotoju, pareigūnams grasino neeiline atestacija, jų atleidimu iš darbo, taip pat būdamas tokioje būsenoje prarado savo mobilų telefoną. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 2497V „Dėl Vilniaus miesto nakvynės namų nuostatų tvirtinimo“ buvo patvirtinti nakvynės namų nuostatai. Vilniaus miesto nakvynės namų filialas „Sala“ apnakvindinimo paslaugas teikia asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitokių toksinių medžiagų, kurie dėl bejėgiškos būklės patenka į ekstremalias ar gyvybei pavojingas situacijas. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu policijos pareigūnai, esant nurodytoms aplinkybės, vertindami pareiškėjo būseną turėjo teisę pastarąjį nuvežti į nakvynės namus „Sala“. Be to, pažymėta, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų patyręs turtinę žalą, t. y. sumokėjęs prašomus priteisti 52,50 Lt už nakvynės namų suteiktas paslaugas.

Teismo vertinimu, tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-90-270/21011 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK 2011 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. 12N-836880-11 buvo panaikintas ir G. A. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus nagrinėjamoje byloje, kadangi pareiškėjas nagrinėjamoje byloje žalą kildino ne iš neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn, o dėl, pareiškėjo nuomone, nepagrįsto jo nuvežimo į nakvynės namų filialą „Sala“. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius bent vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas G. A. apeliaciniu skundu (b. l. 129-134) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK iš savo arba iš Lietuvos valstybės biudžeto apmokėti 52,50 Lt už jam suteiktą Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ paslaugą ir iš Lietuvos valstybės priteisti 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai išaiškino visas faktines aplinkybes ir klaidingai nustatė policijos pareigūnų teisės pažeidimo nebuvimo faktą. Teigia, jog jo girtumo laipsnis buvo perdėtai sureikšmintas, kadangi jo girtumas nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturėjo. Nurodo, jog yra prievarta verčiamas susimokėti už priverstinę nakvynės namų paslaugą, tai yra būsima turtinė žala, kurią jis neišvengiamai patirs ateityje. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino nepagrįsto ir neteisėto žmogaus laisvės suvaržymo, konstitucinės teisės ir kitų Lietuvos Respublikos teisių atėmimo bei prievartinės paslaugos suteikimo teisėtumo, patirtų psichologinių ir fizinių nepatogumų, viešo pažeminimo, dvasinių išgyvenimų.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų paaiškinimais, o ne jo pateiktais faktiniais, neginčytinais daiktiniais įrodymais, dokumentais. Pažymi, jog 2011 m. kovo 12 d. įvykio metu jis turėjo gyvenamąją vietą, galėjo savimi pasirūpinti, jo būklė nebuvo bejėgiška. Paaiškina, jog mandagiai išdėstė policijos pareigūnams pastabas bei nepagrįstai buvo padaryta išvada, jog jis įžeidė pareigūnus. Teigia, jog policijos pareigūnų paaiškinimai yra gynybinio pobūdžio, siekiant pateisinti neleistinus jų veiksmus.

Atkreipia dėmesį, jog apie policijos pareigūnų įžeidinėjimą nebuvo užsiminta nei tarnybiniuose pranešimuose, nei atsiliepimuose į skundą, pareigūnai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimo, dėl valstybės pareigūno (prokuroro) vardo pasisavinimo. Apie įžeidinėjimą pirmą kartą buvo pasisakyta pareigūnės D. C., praėjus daugiau nei metams nuo įvykio, 2012 m. gegužės 3 d. per paskutinį teismo posėdį, nors negalėjo paaiškinti, kaip ji buvo įžeista. Jo apnakvindinimas per prievartą nakvynės namuose, laisvės suvaržymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tuo labiau, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pripažino jo girtumo sąsajas neturinčias reikšmės įvykiui.

Mano, jog policijos pareigūnai dėl keršto nuvežė jį į nakvynės namus, kad pamokytų jį už pareigūnams išsakytas pastabas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai formulavo jo skunde išdėstytą reikalavimą, iš tikrųjų juo yra prašoma įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK iš savo arba iš Lietuvos valstybės biudžeto apmokėti 52,50 Lt už jam suteiktą Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ paslaugą.

Vilniaus apskrities VPK, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 144-147) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Sutiko ir palaikė pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas ir išdėstytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, t. y. dėl pareiškėjo nuvežimo ir patalpinimo į nakvynės namus „Sala“. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą turtinę žalą G. A. vertina 52,50 Lt, o neturtinę – 500 Lt suma.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2011 m. kovo 12 d., apie 16.20 val., gavo pranešimą apie konfliktą prie kazino „Olympic“, Konstitucijos pr. 20, Vilniuje. Atvykus pareigūnams G. A. paaiškino, jog konflikto, kilusio tarp jo ir kazino „Olympic“ apsaugos darbuotojų, metu dingo mobilusis telefonas, kurio vertė 100 Lt. Aplinkybėms išsiaiškinti pareiškėjas buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK, o iš ten nuvežtas į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“, iš kurio išleistas 2011 m. kovo 13 d. 6.40 val. Patikrinus alkotesteriu G. A. 2011 m. kovo 12 d. 17.00 val. buvo nustatytas 2.51 promilių girtumo laipsnis.

Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai ir išsamiai išnagrinėjo policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją ir liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, tačiau netyrė, ar policijos pareigūnų veiksmai, patalpinant pareiškėją į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“, buvo teisėti (viešojo administravimo subjektų sprendimai ir veiksmai turi būti grindžiami teisės normomis). Teismo sprendime nėra nurodyta jokių teisės aktų ir jų nuostatų, kurios reglamentuotų tokias policijos pareigūnų teises ar funkcijas. Todėl visiškai neaišku, kokiu juridiniu pagrindu vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigūnų veiksmų nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu policijos pareigūnai, esant nurodytoms aplinkybėms, vertindami pareiškėjo būseną turėjo teisę pastarąjį nuvežti į nakvynės namus „Sala“. Pažymėtina, kad tokiu pagrindu nelaikytini ir teismo nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr. 1–571 patvirtinti Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namų nuostatai, kurie apibrėžia šios organizacijos teisinį statusą. Papildomai nagrinėjant bylą iš naujo taip pat vertintina, ar G. A. realiai nesiorientavo aplinkoje, nors pats iškvietė policijos pareigūnus, davė paaiškinimus apie kilusį konfliktą ir pan.

Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Skirgailė Žalimienė