4eb08719-612e-47fd-8d67-4871a6723ea4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-4294-631/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02375-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis Å«kis“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Å venčionių rajono savivaldybės taryba) dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė „Pabradės komunalinis Å«kis“ kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 23 d. sprendimÄ Nr. (7.6)-AD5-11853 „Dėl patikrinimo akto Nr. (8.25)-PA-921/16-2021 tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 135 473 Eur mokesčio už nedeklaruotus iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius tarifas, ir sumažinti jį iki 4 314,69 Eur (keturių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų keturiolikos) eurų;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklÄ Å venčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Departamentas 2021 m. kovo 30 d. atliko pareiÅ¡kėjos planinį teminį mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimÄ už 2017–2019 metus ir surašė patikrinimo aktÄ Nr. PA-921/16-2021, kuriame nustatė, kad ji už 2017 metus, vadovaudamasi įmonės pateikta iÅ¡gauto vandens apskaita, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas KIT708, tačiau deklaravo mažiau, negu faktiÅ¡kai iÅ¡gavo, požeminio vandens.

Pareiškėja deklaravo tik Arnionių gv. ir Vilniaus gv. vandenvietėse išgautus gamtos išteklius, o kitose įmonei priklausančiose vandenvietėse išgauto požeminio vandens nedeklaravo. Vandenį išgavo Bajorėlių gv., Malūno gv., Vasaros gv., Bažnyčios gv., Pavoverės k., Karzakiškių k., Meškerinės k., Partizanų gv., Svirkų gv., Bačkininkų gv., Jurgeliškių gv., Kukiškių gv., Milkuškų gv., Jakelių gv., Kaltanėnų gv., Mežionėlių gv., Senosios Pasaminės gv., Rudžionių gv., Trudų gv., Platumų gv., Reškutėnų gv., Grigaliūnų gv., Činčikų ir Šventos vandenvietėse, neturėdama nei taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, nei Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – ir LGT) išduoto leidimo.

Taip pat pareiÅ¡kėja už 2017–2019 metų laikotarpį, vykdydama žemės gelmių iÅ¡teklių (požeminio vandens), kuriems iÅ¡gauti privalomas leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, gavybÄ , veikė neturėdama LGT iÅ¡duoto leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes. Nurodo, kad už nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį buvo apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, iÅ¡ viso 147 306 Eur. PareiÅ¡kėja nesutiko su apskaičiuotu mokesčiu taikant didesnį tarifÄ â€“ koeficientÄ 10, sutiko sumokėti 4 314,69 Eur mokesčio sumÄ , kuri apskaičiuota už 2017 m. iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ požeminio vandens kiekį, netaikant padidinto tarifo, bei pateikė savo skaičiavimus.

PareiÅ¡kėja prašė panaikinti Patikrinimo aktÄ dėl mokesčio skaičiavimo taikant padidintÄ tarifÄ , tačiau atsakovas į jos pastabas atsižvelgė tik iÅ¡ dalies ir iÅ¡taisė Patikrinimo akte padarytÄ korektÅ«ros klaidÄ (sukeisti vietomis du skaičiai), dėl kurios atitinkamai neteisingai buvo apskaičiuota 2017 metų I ketvirčio mokesčio suma. Atsakovas perskaičiavo mokestį, taikydamas didesnį mokesčio tarifÄ už iÅ¡gautus nedeklaruotus ir be leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes iÅ¡gautus ir nedeklaruotus valstybinių gamtos iÅ¡teklius (požeminį vandenį) iÅ¡ viso už 2017–2019 metus – 135 473 Eur.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad neginčija Patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su mokesčio apskaičiavimu taikant didesnį mokesčio tarifÄ â€“ koeficientÄ 10. PareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai nesumokėjusi 4 314,69 Eur mokesčio iÅ¡ iÅ¡gautÄ požeminį vandenį, o pritaikyta sankcija (135 473 Eur) neadekvačiai virÅ¡ija jos neįvykdytÄ mokestinę prievolę. Pabrėžia, kad sutinka sumokėti 4 314,69 Eur mokestį už iÅ¡gautÄ nedeklaruotÄ požeminio vandens kiekį 2017 metais.

Mano, kad atsakovas skundžiamu sprendimu teisės normas taikė iÅ¡imtinai formaliai, neįvertino konkrečių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėja negali įgyvendinti teisės aktuose nustatytos pareigos gauti LGT iÅ¡duodamÄ leidimÄ . Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 4 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimi už nedeklaruotÄ ar be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas, iÅ¡ viso 147 306 Eur.

PaaiÅ¡kina, kad 2021 m. birželio 10 d. pareiÅ¡kėjas pateikė raÅ¡ytines pastabas dėl 2021 m. kovo 30 d. patikrinimo akto Nr. PA-921/16-2021, nurodė, kad nesutinka su Patikrinimo akte priskaičiuota mokesčio taikant didesnį tarifÄ 147 306 Eur suma už 2017–2019 metus, tačiau sutinka sumokėti 4 314,69 Eur. Nurodo, kad, siekdama įteisinti eksploatuojamas vandenvietes, 2016 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu Nr. 416 kreipėsi į Å venčionių rajono savivaldybės administracijÄ dėl eksploatuojamų vandenviečių aprobavimo ir vandens apsaugos zonų nustatymo, taip pat kad vienintelė bendrovės akcininkė yra Å venčionių rajono savivaldybė.

Turto savininkas iki Å¡iol nėra atlikęs vandenviečių aprobavimo ir vandens apsaugos zonų nustatymo, todėl pareiÅ¡kėja negali gauti LGT iÅ¡duodamo leidimo. Pabrėžia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad buvo kreiptasi į LGT, todėl pareiÅ¡kėjas ir pagrindinė akcininkė Å venčionių rajono savivaldybė galėjo ir privalėjo pasirÅ«pinti bÅ«tinais leidimais, o ne neteisėtai naudoti gamtos iÅ¡teklius ir tikėtis iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo. Akcentuoja, kad Departamento pareigÅ«nai iÅ¡ dalies atsižvelgė į pareiÅ¡kėjos pateiktas raÅ¡ytines pastabas dėl patikrinimo akto Nr. PA-921/16-2021 ir 2021 m. birželio 23 d. priėmė sprendimÄ Nr. AS-163, kuriuo pakeitė patikrinimo aktÄ PA-921/16-2021 ir akte nurodytÄ apskaičiuotÄ 147 306 Eur sumÄ , ir Sprendimu patvirtino 135 473 Eur sumÄ .

Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjo apyvarta 2020 metais siekė 1 000 001–2 000 000 Eur, įmonė veikia 30 metų, veiklos sritis – Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimas, komunalinės paslaugos. V. B. akcininkas yra Å venčionių rajono savivaldybė. Nors įmonė ir įtraukta į VMI sÄ raÅ¡Ä , kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, tačiau ji nuolat gauna pajamų, neturi įsiskolinimų „Sodrai“ ar kitoms institucijoms, todėl yra pajėgi sumokėti apskaičiuotÄ mokestį.

Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas privalėjo veiklÄ organizuoti taip, kad valstybei prievolės bÅ«tų įvykdytos tinkamai. Atsakovas atsiliepime taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas yra juridinis asmuo, vykdantis ilgametę didelės apimties žemės Å«kio veiklÄ , susijusiÄ su gamtos iÅ¡teklių naudojimu, tad turi pareigÄ domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, taip pat atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys.

Ä®statymas pareiÅ¡kėjai nustato pareigÄ bÅ«ti atidžiai, rÅ«pintis ir užtikrinti tinkamÄ požeminio vandens iÅ¡gavimÄ , deklaracijų teikimÄ ir mokesčių sumokėjimÄ , vykdant savo Å«kinę veiklÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Å venčionių rajono savivaldybės taryba (atstovaujama Å venčionių rajono savivaldybės administracijos) atsiliepimu į skundÄ su juo visiÅ¡kai sutinka. Nurodo, kad atsakovo nustatytų ŽGÄ® 11 str. 1, 12 str. 1 ir 4 d. ir 15 str. 1 d. reikalavimų pažeidimo padarymas nepriklauso nuo pareiÅ¡kėjo valios.

PareiÅ¡kėjo eksploatuojamų vandenviečių savininkė yra Å venčionių rajono savivaldybė. PareiÅ¡kėjui turtas (vandenvietės) vandens tiekimo funkcijai vykdyti yra perduotos patikėjimo teise 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-183 „Dėl vandentvarkos turto perdavimo pagal savivaldybės turto patikėjimo sutartį UAB „Pabradės komunalinis Å«kis“ ir pareiÅ¡kėjui pavesta vykdyti geriamojo vandens tiekimo funkcijÄ teisės aktu - Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-160.

PareiÅ¡kėjas nėra turto (vandenviečių) savininkas, todėl negali atlikti turto registravimo, negali nustatyti vandenviečių apsaugos zonų ir įgyvendinti kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kurie yra bÅ«tini siekiant gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimÄ . Pažymi, kad Å¡iai dienai vandenvietės nėra aprobuotos, apsaugos zonų projektai neparengti, vandenviečių apsaugos zonos nėra įsteigtos (įteisintos) teritorijų planavimo dokumentuose, dėl lėšų Å venčionių rajono savivaldybės biudžete trÅ«kumo.

Trečiasis asmuo pažymi, kad yra inicijuojamas vandenviečių įteisinimo procesas, bus skelbiamas vieÅ¡asis pirkimas turto įvertinimui kaip atliktinai procedÅ«rai prieÅ¡ apsaugos zonų projektų parengimÄ , vėliau – atitinkamai vieÅ¡ieji pirkimai apsaugos zonų projektų parengimui, vandenviečių požeminio vandens iÅ¡tirtų iÅ¡teklių įvertinimo (aprobavimo) ir apsaugos zonų nustatymo paslaugų įsigijimui, tačiau akivaizdu, kad visas vandenviečių procesas neabejotinai užtruks.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo teikiamos paslaugos susijusios su vieÅ¡uoju interesu, kurio įgyvendinimui privalo bÅ«ti sudarytos visos bÅ«tinos sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vengti pažeidimo padarymo, nes pareiÅ¡kėjas negali atsisakyti vykdyti Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-160 jam pavestÄ funkcijÄ vykdyti geriamojo vandens tiekimÄ fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsiliepime pažymima ir tai, jog atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai atliko mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius planinį patikrinimÄ už 2017-2019 metus ir surašė 2021-03-30 Patikrinimo aktÄ Nr. (8.25)-PA-921/16-2021, kurio pagrindu perskaičiavo mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius už ilgesnį nei trijų metų laikotarpį, skaičiuojamÄ nuo einamųjų 2021 metų.

Nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, atsakovas mokestį apskaičiuoti ir perskaičiuoti galėjo tik už einamuosius 2021 metus ir trejus praėjusius kalendorinius metus – 2020, 2019 ir 2018 metus. Teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas 43 147 Eur dalimi, kuri buvo apskaičiuota už pareiÅ¡kėjo 2017 metais iÅ¡gautÄ nedeklaruotÄ požeminio vandens kiekį ir tai sudaro atskirÄ pagrindÄ sprendimo panaikinimui. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas veikė geranoriÅ¡kai, sutiko su nustatytu pažeidimu, bendradarbiavo su patikrinimÄ atliekančiais atsakovo specialistais patikrinimo metu ir pateikė duomenis, pagal kuriuos galima apskaičiuoti mokestį už 2017 metais iÅ¡gautÄ nedeklaruotÄ gruntinio vandens kiekį ir, nors ir neturėjo tokios pareigos, netgi sumokėjo 4 314,69 Eur mokestį už iÅ¡gautÄ nedeklaruotÄ požeminio vandens kiekį 2017 metais, apskaičiuotÄ taikant galiojančius mokesčio tarifus.

Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 str. 1, 12 str. 1 ir 4 d. ir 15 str. 1 d. reikalavimų pažeidimo trečiasis asmuo nurodo, kad pareiÅ¡kėjui už iÅ¡gautÄ vandenį neturint nei tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK), nei LGT iÅ¡duoto leidimo, atsakovas taikė MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ didesnį mokesčio tarifÄ , nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ 10 ir apskaičiavo 92 326 Eur mokestį už 2018-2019 metus, ir toks pareiÅ¡kėjui apskaičiuotas mokestis taikant padidintÄ koeficientÄ yra neadekvataus, neprotingo dydžio ir akivaizdžiai neproporcingas padaryto pažeidimo pobÅ«džiui.

Pažymima, kad pareiÅ¡kėjo finansiniai iÅ¡tekliai planuojami taip, kad bÅ«tų užtikrintas nepertraukiamas komunalinių paslaugų teikimas. Neplanuotos tokios didelės iÅ¡laidos, kartu įvertinant tai, kad pareiÅ¡kėjas įtrauktas į labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sÄ raÅ¡Ä ir PareiÅ¡kėjui taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, neigiamai paveiks pareiÅ¡kėjo finansinę bÅ«klę, nurodytų paslaugų teikimo organizavimÄ ir sukurs skaudžias pasekmes Å venčionių rajono savivaldybės gyventojams ir įmonėms, organizacijoms bei pažeis vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Pabrėžia, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų tyčia siekęs nuslėpti ar nedeklaruoti išgauto vandens kiekio bei nesumokėti už jį mokesčių, kad jis patikrinimo metu būtų nebendradarbiavęs su mokesčių administratoriumi ar neteikęs patikrinimui reikiamos informacijos ir (ar) dokumentų, be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (7.6)-AD5-11853 „Dėl patikrinimo akto Nr. (8.25)-PA-921/16-2021 tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

IÅ¡ Å¡ioje administracinėje byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Departamente 2019 m. kovo 26 d. iÅ¡ LGT buvo gautas raÅ¡tas Nr. (6)-1.7-1883 ir įmonių, kurios vykdo valstybinių gamtos iÅ¡teklių (požeminio vandens) iÅ¡gavimÄ ir naudojimÄ , bet neturi LGT iÅ¡duoto leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius, sÄ raÅ¡as. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atlikęs uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis Å«kis“ planinį teminį, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimÄ už 2017–2019 metus, 2021 m. kovo 30 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. PA8.25-921/16-2021 (toliau – ir Patikrinimo aktas) Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „Pabradės komunalinis Å«kis“ veikla – komunalinės paslaugos.

UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ naudoja Arnionių gv., Vilniaus gv., Bajorėlių gv., Malūno gv., Vasaros gv., Bažnyčios gv., Pavoverės k., Karkažiškių k., Meškerinės k. vandenvietes Pabradėje ir Adutiškio- Postavų gv., Adutiškio-Patrizanų gv., Svirkų, Bačkininkų, Jurgeliškių, Kukiškių, Milkuškų, Jakelių, Kaltanėnų, Mežionėlių, Senos Pašaminės, Rudžionių, Trūdų, Platumų, Reškutėnų, Grigaliūnų, Zadvarninkų, Cirkliškio, Naujo Strūnaičio, Vidutinės, Sarių, Šilinių, Stanislavavo, Stoniūnų, Jančiūnų, Činčikų, ir Šventos teritorijose gėlo požeminio vandens išteklius.

Už laikotarpį nuo 2017 metų I ketv. iki 2019 metų IV ketv. LGT iÅ¡duoto leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes pareiÅ¡kėjas neturėjo. Arnionių ir Vilniaus gyvenvietėse pareiÅ¡kėjs iÅ¡gavo požeminio vandens iÅ¡teklius, turėdamas tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės 2004 metais iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. VR-4.7-V-02-Å n-3, koreguotÄ 2013 metų kovo 29 d. Patikrinimo akte konstatuota, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonė už 2017 metus, vadovaudamasi įmonės pateikta iÅ¡gauto vandens apskaita, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas KIT708, tačiau deklaravo mažiau, negu faktiÅ¡kai iÅ¡gavo, požeminio vandens, taip pat Ä®monė už 2017–2019 metus, vykdydama žemės gelmių iÅ¡teklių (požeminio vandens), kuriems iÅ¡gauti privalomas leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, gavybÄ bei neturėdama Å¡io leidimo, jų neiÅ¡tyrusi bei neaprobavusi, neatlikusi jų gavybos poveikio, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 4 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio 2–4 dalis, todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi už iÅ¡gautus nedeklaruotus ar be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį pritaikytas didesnio mokesčio tarifas, iÅ¡ viso 147 306 Eur.

Konstatuota, kad mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos KIT708 už 2017–2019 metus pateiktos laiku, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Patikrinimo aktu, 2021 m. birželio 10 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto. Departamentas iÅ¡ dalies atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo pateiktas raÅ¡ytines pastabas dėl Patikrinimo akto Nr. PA-921/16-2021 ir 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. AS-163 pakeitė patikrinimo aktÄ Nr. PA-921/16-2021 ir nurodytÄ apskaičiuotÄ 147 306 Eur sumÄ , bei nusprendė patvirtinti apskaičiuotÄ 135 473 Eur mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes iÅ¡davimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija). Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymas nustato valstybinių gamtos iÅ¡teklių, kurie pagal šį įstatymÄ yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ (Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 1 straipsnis).

Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 straipsnis). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede, yra mokesčio objektas.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje.

Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį. Leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytÄ laikotarpį iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sÄ lygomis naudoti nurodytų rÅ«Å¡ių žemės gelmių iÅ¡teklius ar ertmes (Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).

Pagal Taisyklių 5 punktÄ , LGT iÅ¡duoda leidimus ir sudaro žemės gelmių iÅ¡teklių (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmių naudojimo sutartis (toliau – sutartis) su fiziniais ar juridiniais asmenimis ar Å¡ių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartį. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis (Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytÄ tarifÄ , apskaičiuoja ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį (Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo bÅ«ti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).

Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius tarifai nustatyti Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Remiantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10.

Pažymėtina, jog minėtos įstatymo nuostatos mokesčio deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančiai institucijai yra imperatyvios ir Å¡i institucija neturi diskrecijos teisės nuo jų nukrypti. Ä®vertinęs į bylÄ pateiktus dokumentus, teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 30 d. Departamentas atliko planinį teminį pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis Å«kis“ patikrinimÄ ir surašė Patikrinimo aktÄ , kuriame padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas vykdė gamtos iÅ¡teklių gavybÄ , neturėdamas LGT leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenius) bei ertmes, ir nors Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas KIT708, tačiau deklaravo mažiau, negu faktiÅ¡kai iÅ¡gavo požeminio vandens kiekį už 2017 metus.

Byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas, vykdydamas požeminio vandens iÅ¡teklių (požeminio vandens) gavybÄ , 2017–2019 metais neturėjo LGT nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes. Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas deklaravo tik Arnionių ir Vilniaus gyvenviečių vandenvietėse iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius, o kitose įmonei priklausančiose vandenvietėse iÅ¡gauto požeminio vandens nedeklaravo. Vandenį iÅ¡gavo Bajorėlių gv., MalÅ«no gv., Vasaros gv., Bažnyčios gv., Pavoverės k., KarzakiÅ¡kių k. ir MeÅ¡kerinės k., Partizanų gv., Svirkų gv., Bačkininkų gv., JurgeliÅ¡kių gv., KukiÅ¡kių gv., MilkuÅ¡kų gv., Jakelių gv., Kaltanėnų gv., Mežionėlių gv., Senosios Pasaminės gv., Rudžionių gv., Trudų gv., Platumų gv., ReÅ¡kutėnų gv., GrigaliÅ«nų gv., Činčikų ir Å ventos vandenvietėse, neturėdamas nei TIPK, nei LGT iÅ¡duoto leidimo.

PareiÅ¡kėjas Patikrinimo akte nurodytus teisės pažeidimus pripažįsta, tačiau nurodo, kad už juos pritaikyta sankcija – mokesčio tarifo dydis padidintas 10 kartų – nėra proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui, prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad 2017 metais nedeklaravo mažose vandenvietėse, kuriose iÅ¡gaudavo iki 10 m3 vandens per parÄ , iÅ¡gauto vandens kiekio, kadangi buvo įsitikinęs, kad, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ , jam nekilo pareiga, remiantis Taisyklių 13 punktu, deklaruoti iÅ¡ mažųjų gręžinių iÅ¡gautÄ vandens kiekį.

Å iuos argumentus teismas atmeta. Pagal Taisyklių 13 punkto antrÄ pastraipÄ , jeigu iÅ¡ telkinio iÅ¡gaunama (planuojama iÅ¡gauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parÄ arba vandeniu aprÅ«pinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas Å«kinei komercinei veiklai, leidimu naudoti iÅ¡teklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia vertinti, kad Taisyklių 13 punkto antroje pastraipoje nurodytos vandens paėmimo iÅ¡imtys :

1) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parÄ ; ar 2) vandeniu aprÅ«pinama mažiau kaip 50 asmenų, neturi bÅ«ti susijusios su komercine veikla. Remiantis 2021 m. kovo 29 d. mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo teisingumÄ patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktu Nr. 15, yra įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. iÅ¡gavo daugiau kaip 10 kubinių metrų požeminio vandens per parÄ , todėl iÅ¡gaudamas valstybinius gamtos iÅ¡teklius jis turėjo prievolę turėti LGT iÅ¡duotÄ leidimÄ .

Pats pareiÅ¡kėjas skunde teismui pripažįsta, kad suklydo dėl Taisyklių 13 punkte nustatytos iÅ¡imties taikymo ir sutinka sumokėti 4 314,69 Eur mokestį už nedeklaruotÄ požeminio vandens kiekį 2017 metais. Taigi, dėl mokesčio už 2017 metais iÅ¡gautÄ nedeklaruotÄ vandens kiekį, pareiÅ¡kėjui sutinkant su mokesčio sumokėjimu, teismui nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyto senaties termino, įtvirtinto Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje, taikymo.

Kaip minėta, remiantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotÄ , ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas, gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Å i įstatymo nuostata imperatyvi ir nenustato galimybės Departamentui, apskaičiuojant mokestį, atsižvelgti į mokesčių mokėtojo kaltės formÄ ir taikyti kitokį, t. y. mažesnį negu 10, koeficientÄ .

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas, veikdamas pagal jam teisės aktais suteiktÄ kompetencijÄ , neturėjo diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančiÄ , kad už deklaruotÄ mažesnį, negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, taikytinas didesnis mokesčio tarifas. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog Ä®statymas apskritai nenustato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, nei nustatyta, o pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumÄ , šį mokestį mažina iÅ¡ esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis apie iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklių kiekius ir už juos apskaičiuotÄ mokestį didesniu tarifu, t. y. 135 473 Eur suma. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės aktui nenustačius teisės vertinti sankcijos proporcingumo padarytam pažeidimui, laikytina, kad tokia nuostata prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir nepagrįstai suvaržo teismo teisę priimti teisingÄ sprendimÄ , tai pažymi ir LVAT (2011 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-2368/2011).

Konstitucinio Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Sankcijos proporcingumÄ vertina teismas (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A502-3056/2011, Nr. A662-2368/2011, Nr. A502-114/2012, kt.). PareiÅ¡kėjas Patikrinimo akte nurodytÄ teisės pažeidimÄ , t. y. tai, kad valstybinius gamtos iÅ¡teklius iÅ¡gavo neturėdamas TIPK ir LGT iÅ¡duoto leidimo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė Deklaracijų, iÅ¡ esmės pripažįsta. Bylos duomenys rodo, jog mokestį už iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius padidintu tarifu Departamentas apskaičiavo remdamasis paties pareiÅ¡kėjo tvarkyta iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių apskaita.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas turėjo tikslÄ nuslėpti naudojamus gėlo požeminio vandens iÅ¡teklius ir taip turėti mokestinės naudos. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas Å¡iuo atveju nelaikytinas sÄ moningu. Be to, pareiÅ¡kėjo (ir trečiojo suinteresuoto asmens) įvardijamos aplinkybės, jog siekiant įteisinti eksploatuojamas vandenvietes, 2016 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu Nr. 416 kreiptasi į Å venčionių rajono savivaldybės administracijÄ dėl eksploatuojamų vandenviečių aprobavimo ir vandens apsaugos zonų nustatymo; tai, kad pareiÅ¡kėjos eksploatuojamų vandenviečių savininkė yra Å venčionių rajono savivaldybė, kuri vandenviečių aprobavimo ir vandens apsaugos zonų nustatymo neatliko (trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė to priežastis), todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo (ir negali) gauti LGT iÅ¡duodamo leidimo; taip pat kad pakartotinai 2021 m. vasario 3 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į turto savininkę Å venčionių rajono savivaldybės administracijÄ dėl privalomų veiksmų atlikimo – teismo įsitikinimu, yra pakankamai reikÅ¡mingai ypatingos, kurias įvertinus Ä®statymo nustatytas mokestis už LGT leidimo neturėjimÄ galėtų bÅ«ti mažinamas.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad sankcija (10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikymas) yra pernelyg griežta, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismo įsitikinimu, įstatyme nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti, nagrinėjamu atveju, pakanka minėtÄ mokestį už nedeklaruotų sunaudotų požeminio vandens iÅ¡teklių kiekį apskaičiuoti, taikant koeficientÄ 2. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, Departamento 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (7.6)-AD5-11853 dalis, kuria pareiÅ¡kėjai patvirtintas 135 473 Eur mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientÄ 10, keistinas ir mokestis už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius sumažinamas iki 27 095 Eur.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjas ir trečiasis asmuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pažymėtina, jog Å¡ioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Proceso Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Tais atvejais, kai skundo reikalavimai patenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu dėl pareiÅ¡kėjos teismo iÅ¡laidų atsiradimo ir Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ minėto atsakovo negali bÅ«ti priteisiamos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018; 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-602/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant pareiÅ¡kėjo skundžiamÄ atsakovo administracinį teisės aktÄ ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikant poveikio priemones, pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog, įvertinus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus bei byloje esančius įrodymus, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais, mokestis buvo sumažintas.

Todėl atsakovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu dėl pareiÅ¡kėjo ir jo pusėje dalyvavusio trečiojo suinteresuoto asmens teismo iÅ¡laidų atsiradimo. Atsižvelgus į tai, praÅ¡ymai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinami. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis Å«kis“ skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto Nr. (8.25)-PA-921/16-2021 tvirtinimo“ dalį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Pabradės komunalinis ūkis“ patvirtintas 135 473 Eur mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius padidintu tarifu, pakeisti: sumažinti mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius iki 27 095 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių devyniasdešimt penkių eurų).

KitÄ pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis Å«kis“ skundo dalį atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Gitana Butrimaitė Egidija Puzinskaitė Eglė Žulytė-Janulionienė