4eaf2ee4-33bb-4791-9ddf-04652ab11bc0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-177-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-00045-2014-9  Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. M. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nustatė:

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydama priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio dalį laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, susidariusiÄ taikant Konstitucijai prieÅ¡taravusias Valstybės tarnybos įstatymo ir jį keitusių įstatymų nuostatas, bei delspinigius, susidariusius laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.Pagrįsdama savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėja nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jai mokamas darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, taip pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ teisę – gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .

Kreipdamasi į teismÄ pareiÅ¡kėja rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu ir nurodė, kad pagal KonstitucijÄ savo pažeistas teises turi teisę ginti teismine tvarka.Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (b. l. 10–13) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja Tarnyboje dirbo laikotarpiu nuo 2010-01-05 iki                    2013-08-25, o ne laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30.

Apskaičiuojant ir mokant pareiÅ¡kėjai sumažintÄ darbo užmokestį, buvo vadovaujamasi galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo bei jo priedėlio nuostatomis. Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas tik 2013-07-01, o oficialiai paskelbtas 2013-10-01. Taip pat pažymėjo, kad pagrindo mokėti delspinigius nėra. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 15–17) prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėja siekia apginti savo pažeistas teises ir praÅ¡o teismÄ jai priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taravusiomis pripažintų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo.Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, inter alia, pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-07-17 redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, Valstybės tarnybos įstatymo                25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009-07-17, 2010-06-30,                        2011-11-22, 2012-12-20 redakcijos), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalis (2009-07-17 redakcija) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis                          (2009-07-17, 2010-06-30, 2011-11-22 ir 2012-12-20 redakcijos) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjui iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla pareiga be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame pažymėjo, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-15 sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose                                  Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, suformuota praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo ir 2015-11-19 nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja, inter alia, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Po pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ , Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01. Taigi teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.), susiję su dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio valstybės tarnautojų patirtais praradimais, yra sureguliuoti įstatymu.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nurodytÄ pareigÄ , – nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , atsakovėms nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti valstybės tarnautojų patirtus praradimus. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ ir priteisti dėl Konstitucijai prieÅ¡taravusių teisės aktų nuostatų taikymo susidariusiÄ darbo užmokesčio dalį nėra, todėl Å¡is reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiÅ¡kėjos reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, kaip iÅ¡vestinis atmetamas ir reikalavimas – priteisti delspinigius.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132–134 str. teisėja nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos J. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė