4eaee0a3-e9bd-497e-870e-7676c0a518f1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-856/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00103-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 44.5.1; 50.4. (S)                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-988-125/2013 pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „JBK“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl nuomininko atsakomybės už netinkamos bÅ«klės patalpų grÄ Å¾inimÄ .IeÅ¡kovai UAB „Kleta“ ir UAB „BJK“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 2-10), kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Europa Group“ ieÅ¡kovo UAB „Kleta“ naudai 425 679,59 Lt žalos atlyginimÄ , o ieÅ¡kovo UAB „BJK“ naudai 227 580,31 Lt žalos atlyginimÄ , taip pat 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo byloje priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas UAB „BJK“ 2013-08-22 pateikė pareiÅ¡kimÄ (t. 3, b. l. 100-101), kuriuo atsisakė savo reikalavimo dėl 227 580,31 Lt žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo priteisimo. IeÅ¡kovas UAB „Kleta“ (nuomotojas) patikslintame ieÅ¡kinyje (t. 3, b. l. 90-97) prašė iÅ¡ atsakovo UAB „Europa Group“ (nuomininko) priteisti 670 157,29 Lt žalos atlyginimÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo byloje priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2002-09-01 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sutartis Nr. N-3. Patalpos buvo nuomojamos viešbučio veiklai. 2011-04-28 atsakovas išsikraustė iš nuomotų patalpų. Nuomos laikotarpiu atsakovas pablogino patalpų būklę ir padarė ieškovui žalos. Pagal mainų sutartį nuo 2011-06-29 UAB „BJK“ nuosavybėn perėjo 6552/14909 dalis ieškovui priklausiusių patalpų, kuri sutartyje, atsižvelgiant į padarytus ankstesniojo nuomininko pažeidimus, įvertinta 2 497 440 Lt suma, nors šio turto rinkos vertė buvo 2 975 000 Lt, taigi ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė ir tokių nuostolių.

IeÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas nuostolius atlyginti atsisakė, nesutikdamas, kad patalpos buvo pablogintos dėl jo kaltės. IeÅ¡kovo teigimu, remiantis CK 6.499 straipsnio 1 dalimi, 6.500 straipsniu bei nuomos sutarties 7.1 punktu, atsakovas turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti nuomojamÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ bei sutartimi prisiimtas pareigas naudoti patalpas tvarkingai ir tinkamai, taip pat atsakyti už jų tyčinį ar neatsargų jų sugadinimÄ .

Atsakovas įrangÄ iÅ¡montavo ir paÅ¡alino iÅ¡ patalpų per itin trumpÄ laikÄ (50 kambarių veikiantis vieÅ¡butis buvo iÅ¡kraustytas per 3 dienas), jÄ iÅ¡montuodamas patalpų nesaugojo, be to, per 9 nuomos metus tinkamai patalpų ir įrangos neprižiÅ«rėjo, neatliko einamojo patalpų remonto, nors buvo sutartimi įsipareigojęs. Atsakovo padaryta žala buvo užfiksuota 2011-04-28 antstolės A. R. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 75-11-03, 2011-05-02 UAB „Pineka" defektiniu aktu Nr. KP_201102-01 bei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras" vidaus apdailos, stalių gaminių, statybinių konstrukcijų ir inžinerinės įrangos defektų lentele.

Minėtuose dokumentuose užfiksuoti įvairÅ«s patalpų pažeidimai leidžia tvirtinti, kad didžioji dalis Å¡ių nuostolių buvo atlikta bÅ«tent iÅ¡sikraustymo iÅ¡ patalpų metu, nesaugant ieÅ¡kovo turto. SuraÅ¡ant Å¡iuos aktus Å¡alys nustatytus trÅ«kumus, kurių nelaikė patalpų natÅ«raliu nusidėvėjimu, pripažino. Kadangi atsakovas toliau nebendradarbiavo, norėdamas atstatyti patalpų bÅ«klę į tinkamÄ naudojimui, ieÅ¡kovas sudarė su rangovais atitinkamas sutartis, o atsakovÄ apie atliktus patalpų atkÅ«rimo darbus informavo.

Siekdamas atstatyti nuomotų patalpų bÅ«klę į tinkamÄ naudojimui bei turėdamas sumažinti pardavimo kainÄ dėl daikto trÅ«kumų, ieÅ¡kovas patyrė 670 157,29 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 444 152,23 Lt patalpų bÅ«klės atkÅ«rimo iÅ¡laidos ir 227 580,31 Lt UAB „BJK“ patirtos remonto iÅ¡laidos, sÄ lygojusios patalpų kainos dėl trÅ«kumų sumažinimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-04 sprendimu (t. 3, b. l. 112-117) ieÅ¡kovo UAB „Kleta“ ieÅ¡kinį patenkino: priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Europa Group“ 670 157,29 Lt nuostoliams atlyginti; priteisė 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė 10 000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 11 134 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų; ieÅ¡kovo UAB „BJK“ atžvilgiu civilinę bylÄ nutraukė pagal CPK 293 straipsnio 4 punktÄ .Vertindamas nuomininko (atsakovo) grÄ Å¾intų nuomotojui (ieÅ¡kovui) patalpų bÅ«klę, teismas rėmėsi antstolės suraÅ¡ytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, UAB „Pineka“ defektiniu aktu bei liudytojų E. S., A.

S., A. M., A. P. parodymais, padaręs iÅ¡vadÄ , kad patalpos ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾intos netinkamos bÅ«klės, su trÅ«kumais, kurie negali bÅ«ti laikomi natÅ«raliu nusidėvėjimu, trÅ«kumai yra atsiradę esant nuomininko neteisėtiems veiksmams bei kaltei. Pagal nuomos sutarties 7.1, 7.3, 7.4 punktus nuomininkas įsipareigojo tvarkingai ir tinkamai eksploatuoti jam nuomojamas patalpas ir esantį inventorių, materialiai atsakyti už jų tyčinį sugadinimÄ ar sugadinimÄ dėl neatsargumo, padengiant turto atkÅ«rimo kaÅ¡tus, taip pat savo kaÅ¡tais vykdyti einamÄ jį vidaus remontÄ . 2002-09-01 patalpų ir įrangos perdavimo –priėmimo aktas bei 2002-12-19, 2003-02-24, 2004-11-04 patalpų perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad patalpos nuomininkui buvo perduotos kokybiÅ¡kos.

Nuomos sutartį nutraukiant, nuomotų patalpų perdavimo-priėmimo 2011-04-28 akte bei 2011-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti patalpų trÅ«kumai. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad atsakovui iÅ¡sikrausčius patalpų funkcinė paskirtis nepasikeitė ir ieÅ¡kovas galėjo patalpas naudoti pagal paskirtį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nuomos laikotarpiu (2002-09-01 iki 2011-04-28) nebuvo atlikęs patalpų einamojo remonto, nes liudytojo A. M., A. P. parodymai bei raÅ¡ytiniai įrodymai (nuomos laikotarpiu atliktų remontų ir priežiÅ«ros darbų iÅ¡klotinės) patvirtina ne atliktus einamuosius remontus o rÅ«pestį kasdienėmis ir bÅ«tiniausiomis prekėmis, reikalingomis normaliai vieÅ¡bučio veiklai. Teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 10 000 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas sumažinęs atsižvelgdamas į advokato darbo sÄ naudas bei bylos sudėtingumÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas UAB „Europa Group“ apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 2-18) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-04 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino natÅ«ralaus (normalaus) patalpų nusidėvėjimo sampratÄ ir netinkamai sprendė dėl daikto bÅ«klės pabloginimo. IÅ¡nuomotos patalpos buvo skirtos vieÅ¡bučio veiklai, prekybai ir ofiso bei parduotuvių nuomai.

Bendriausia prasme daikto natÅ«ralus nusidėvėjimas – tai daikto bÅ«klės pakitimas (pablogėjimas) per tam tikrÄ laikotarpį dėl jo naudojimo. Toks nusidėvėjimas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas atsižvelgiant į daikto naudojimo laikÄ , jo naudojimo intensyvumÄ bei naudojimo paskirtį. Patalpų naudojimo pobÅ«dis ir atsakovo veikla lėmė, kad patalpomis naudojosi didesnių žmonių srautas. Be to, patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali bÅ«ti atskiriami ir paÅ¡alinami ir tai nelemtų patalpų funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-25 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-487/2008). Po nuomos sutarties pasibaigimo nuomininkas iÅ¡montavo prietaisus ir įrangÄ , kuria buvo siekiama pritaikyti nuomininko veiklai (pvz. atviri laidai iÅ¡montavus elektros prietaisus, karnizų paÅ¡alinimas ir likusios žymės ir pan.).2. Teismas netinkamai įvertino įrodymus – pateiktÄ priežiÅ«ros ir remonto darbų iÅ¡klotinę, konstatuodamas, kad nuomininkas neatliko einamojo patalpų remonto. Atsakovo pateikta iÅ¡klotinė įrodo, kad iÅ¡laidos apėmė ir patalpų nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ bei remontÄ , terasų remontÄ , stogelio remontÄ , elektros instaliacijos darbus ir remontÄ , vandentiekio sistemos tvarkymÄ ir kt.

Šalys sutartyje neaptarė einamojo remonto periodiškumo ir apimties, todėl laikytina, kad jis turėjo būti atliekamas esant poreikiui. Iš antstolės konstatavimo protokole užfiksuotų žurnalų duomenų matyti, kad atsakovas rūpinosi ir vėdinimo, šildymo sistema, žaibosauga, priešgaisriniais prietaisais, signalizacija.3. Teismo išvada dėl antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pripažinimo oficialiu įrodymu prieštarauja CPK nuostatoms. Antstolė, filmuodama ekspertų komentarus dėl patalpų, savarankiškai nekonstatavo faktinių aplinkybių.

Fotonuotraukas, esančias konstatavimo protokolo dalimi, taip pat darė antstolio padėjėjas. Nors protokolas surašytas 2011-04-28 data, jame nurodoma, kad 2011-05-02 tęsiamas faktinių aplinkybių konstatavimas. Patalpų defektų būklei ir atsiradimo priežastims nustatyti reikalingos specialios žinios, todėl antstolis, nebūdamas inžinierius, architektas ar statybos darbų specialistas iš esmės negali nustatyti patalpose esančių pakitimų atsiradimo priežasčių. Antstolės surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ne tik trūkumai, bet ir atliktas šių trūkumų atsiradimo vertinimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, vertindamas protokolo duomenis kaip įrodymus, turi patikrinti, ar tai nėra tik prielaidos, kuriomis negali būti grindžiamas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-11/2013).4. UAB „Pineka“ ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ surašyti dokumentai ir liudytojų parodymai nelaikyti objektyviais įrodymais. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ duomenis apie patalpų būklę fiksavo defektų lentelėje, tačiau su ja nepateikta jokių duomenų bei nepaaiškinta, kokiu būdu buvo užfiksuoti duomenys, nėra konstatuota, dėl kokių priežasčių atsirado defektai.

Inžinierio E. S. turima kvalifikacija nesuteikė teisės atlikti vidaus apdailos, stalių gaminių, statybinių konstrukcijų ir inžinerinės įrangos ekspertinių vertinimų. UAB „Pineka“ suraÅ¡ytas defektinis aktas dėl vėdinimo sistemos negali bÅ«ti laikomas objektyviu, nes kartu su defektiniu aktu buvo pateikta ir sÄ mata-pasiÅ«lymas atstatymo darbų atlikimui. Teikiantis pasiÅ«lymÄ dėl savo paslaugų yra suinteresuotas pastebėti trÅ«kumus. Pats UAB „Pineka“ teikė atsakovui vėdinimo sistemos priežiÅ«ros paslaugas, todėl defektų akte esantys duomenys yra neatitinkantys tikrovės.5.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo. 2002-2004 metais pasiraÅ¡yti nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktai patvirtino, kad statybos darbai laikytini atliktais tinkamai tik patalpų perdavimo dienÄ , tačiau Å¡alys nepatvirtino, kad laikytini tinkamais visÄ nuomos laikotarpį (9 metus). IeÅ¡kovo nurodomi stogo čerpių pažeidimai, fasado pažeidimai, dėl drėgmės ant sienų atsiradęs pelėsis, pÅ«slės, atÅ¡okę tapetai ir pan. galėjo atsirasti ir dėl statybinio broko.

Patalpų perdavimo-priėmimo aktas, pasiraÅ¡ytas pasibaigus nuomos santykiams, negali bÅ«ti laikomas įrodymu, jog atsakovas sutinka su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ iÅ¡vados turiniu. Perdavimo-priėmimo aktas pasiraÅ¡ytas 2011-04-28, tačiau jame nurodyti protokolas bei iÅ¡vada atsakovui 2011-04-28 nebuvo įteikti.6. IeÅ¡kovas prašė priteisti 444 152,23 Lt nuostolius patalpų bÅ«klės atkÅ«rimui bei 226 005,06 Lt iÅ¡laidų fasado atkÅ«rimui, kurių pagrindu ieÅ¡kovas sumažino UAB „BJK“ perleidžiamo daikto kainÄ , tačiau teismas, priteisdamas visÄ Å¾alos sumÄ , sprendime dėl žalos dydžio pagrindimo ir įrodytinumo visiÅ¡kai nepasisakė.

Teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra be motyvų. Pats teismas pasisakydamas, kad tik dalis žalos patalpoms buvo padaryta paskubomis iÅ¡sikraustant, iÅ¡montuojant įrangÄ , visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl žalos dydžio ir ieÅ¡kovui priteisė visÄ praÅ¡omÄ Å¾alÄ .7. IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos buvo susijusios su antstolės ir ekspertų konstatuotų trÅ«kumų Å¡alinimu, tačiau ieÅ¡kovas tinkamai nepagrindė savo patirtų iÅ¡laidų patalpų bÅ«klės atkÅ«rimui ir neįrodė iÅ¡laidų priežastinio ryÅ¡io su atsakovo neva padaryta žala.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nurodytų sutarčių sudarymo datas, laikytina, kad ieÅ¡kovas, pirkdamas įvairius darbus, siekė ne paÅ¡alinti atsakovo padarytus trÅ«kumus, o pritaikyti patalpas savo reikmėms, todėl neįrodė konkretaus nuostolių dydžio ir iÅ¡laidų pagrįstumo.8. Teismas netinkamai įvertino žalos sumÄ , priteisdamas ir PVM. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintina, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti Å¡io asmens nuostoliu. Kadangi ieÅ¡kovas yra PVM mokėtojas, tai jo galimu nuostoliu, remontuojant turtÄ , pripažintina remonto vertė be PVM.

UAB „BJK“ patirta iÅ¡laidų suma taip pat mažintina mažiausiai mokėtinu PVM mokesčiu. IeÅ¡kovas UAB „Kleta“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 4, b. l. 70-84) praÅ¡o jį atmesti, palikti Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-04 sprendimÄ nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Nors atsakovas patalpomis naudojosi devynerius metus, tačiau didžioji nuostolių dalis padaryta atsakovui netinkamai iÅ¡sikraustant iÅ¡ patalpų, todėl apie normalų nusidėvėjimÄ neverta kalbėti, kadangi iÅ¡sikraustydamas siekė sukelti kuo daugiau žalos.

O atsakovo minima ieÅ¡kovo pareiga atlikti kapitalinį patalpų remontÄ nuomos sutartyje nebuvo nurodyta. Nuomos sutarties 6.3 punkte ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs savo kaÅ¡tais vykdyti remonto darbus, reikalingus atlikti dėl statybinių pastato rekonstrukcijos darbų trÅ«kumų.2. Atsakovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ didelio ploto patalpų per tris dienas, akivaizdu, kad veikiant atsargiai ir rÅ«pestingai, nėra įmanoma. Pertvarkymų ar daiktų paÅ¡alinimas iÅ¡ patalpų nesilaikant atsargumo reikalavimų, sumažino ne tik funkcionalumÄ , bet ir ekonominę vertę.

Atsakovas yra kaltas dėl liekamųjų reiškinių (skylės sienose, atviri laidai ir pan.) ir savo kaltės nepaneigė.3. Atsakovo iš finansinės apskaitos programos atspausdinta lentelė, kurioje nurodė, kad tai remonto darbai, nepatvirtina, kad jie buvo atlikti. Atsakovo požiūris į nuomotų patalpų kokybės reikalavimus tik patvirtina, kad atsakovas laiku neatliko einamojo remonto, nes patalpos ir be išsikraustymo pažeidimų neatitiko geros reprezentacinės išvaizdos viešbučio patalpų (dažais sutepta kiliminė danga, neveikianti ventiliacija ir pan.).4.

Faktinių aplinkybių konstatavime nedraudžiama dalyvauti kitiems asmenims. Antstolė neužfiksavo jokių neegzistuojančių patalpų sugadinimų arba nefiksavo aplinkybių, kurios nelaikytinos faktais ir kurių pati antstolė nematė ir nefiksavo atitinkamomis priemonėmis. Atsakovo teiginys, kad antstolė nustatinėjo defektų kilimo priežastis, nepagrįstas. Tai, jog antstolė konstatavo apie ant sienų esančias nuo drėgmės atsiradusias pūsles, pelėsį, mechaniškai pažeistas duris, nereikalauja specialių žinių turėjimo.

Antstolės suraÅ¡yti 2011-04-26 ir 2011-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai priskirtini prie oficialių įrodymų, kadangi atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo oficialiam raÅ¡ytiniam įrodymui nustatytas sÄ lygas.5. Nors UAB „Pineka“ ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ buvo samdyti ieÅ¡kovo užsakymu, tai nesuponuoja iÅ¡vados apie jų pateiktų duomenų Å¡aliÅ¡kumÄ . Patalpų trÅ«kumų fiksavimas konfliktinėje situacijoje yra aktualus trumpÄ laikÄ , todėl suderinti ekspertų kandidatÅ«ras neįmanoma.             6.

Atsakovas neįrodė, kad patalpų defektai bÅ«tų atsiradę dėl statybos darbų, be to, esant realiems patalpų trÅ«kumams, atsakovas bÅ«tų pasinaudojęs teise kreiptis į nuomotojÄ dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimų. Atsakovo pareiga yra įrodyti, kad defektai atsirado ne dėl jo kaltės.             7. Tiesioginiais nuostoliais, nuomininkui tinkamai neįvykdžius pareigos grÄ Å¾inti daiktÄ atitinkamos bÅ«klės, pripažįstamos nuomotojo iÅ¡laidos dėl grÄ Å¾inamų patalpų bÅ«klės atkÅ«rimo. ŽalÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai, jeigu remontas dar neatliktas.

Tai, kad sprendime teismas pasisakė, kad ne visa, o dalis žalos buvo padaryta paskubomis iÅ¡sikraustant iÅ¡ patalpų, reiÅ¡kia, kad kita dalis žalos padaryta naudojantis devynerius metus daiktu ir jo neprižiÅ«rint. BÅ«tent atkÅ«rimo kaÅ¡tų iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovas ir praÅ¡o. Patalpų įkÅ«rimas naujam naudotojui kainavo daugiau, nei ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti ieÅ¡kiniu.             8. Atsakovas skunde nepagrįstai ginčija PVM įskaičiavimÄ Ä¯ nuostolių sumÄ , nes pirmosios instancijos teisme Å¡is klausimas nebuvo ginčijamas.

Atsakovas plečia ginčo ribas. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų susigrÄ Å¾inęs PVM, todėl atsakovo teiginiai dėl PVM įskaičiavimo į nuostolių sumÄ atmestini kaip nepagrįsti, neįrodyti ir iÅ¡einantys iÅ¡ ginčo dalyko. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas.Teisės normos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ Ä¯vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ teisiniu ir faktiniu aspektais ir tik atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keliamus klausimus bei juos pagrindžiančius argumentus, jeigu nenustatomas pagrindas peržengti skundo ribas, t. y. arba teismo sprendimo absoliutus negaliojimas, arba vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.).

Tokių aplinkybių nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl CK 6.500 straipsnio nuostatų taikymo prielaidų ir teismo nustatyto žalos dydžio pagrįstumo. Dėl nuomininko atsakomybės už daikto pabloginimÄ Å alis nuo 2002-09-01 siejo negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (t.1, b.l. 11-15), kuriuos reglamentuoja CK 6 knygos XXVIII skyriaus nuostatos. Sutartimi UAB „Kleta“ iÅ¡nuomojo UAB „Europa Group“ negyvenamÄ sias vieÅ¡bučio, restorano, administracines ir prekybines patalpas, esančias (duomenys neskelbiami), Klaipėdoje, su įranga, baldais ir buitine technika, skirta vieÅ¡bučio komplekso veiklai.

Sutarties 4.2. p. buvo numatyta, kad nuomos termino pasibaigimo dienÄ nuomininkas (apeliantas) privalo perduoti patalpas nuomotojui (ieÅ¡kovui) pagal abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ patalpų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktÄ , kuriame turi bÅ«ti įvertinta nuomojamų patalpų bÅ«klė, atsižvelgiant į natÅ«ralų patalpų bei įrangos nusidėvėjimÄ . Sutarties 7.1. p. nuomininkas įsipareigojo tvarkingai ir tinkamai naudoti bei eksploatuoti patalpas ir jose esantį inventorių, prieÅ¡ingu atveju materialiai įsipareigojo atsakyti už tyčinį arba neatsargų jų sugadinimÄ , padengiant turto atkÅ«rimo kaÅ¡tus.

Taip pat Å¡ioje sutartyje buvo numatyta ir nuomininko pareiga savo sÄ skaita vykdyti visų jam nuomojamų patalpų einamÄ jį vidaus remontÄ (7.3. p.) bei atsakomybė už jam nuomojamų patalpų higieninį stovį, prieÅ¡gaisrinę apsaugÄ , Å¡ildymÄ ir elektros priežiÅ«rÄ (7.4. p.).   Toks Å¡alių susitarimas atitiko teisinį reguliavimÄ , juo labiau, kad specialių reikalavimų grÄ Å¾inamam daiktui, kai nuomos sutarties objektas yra pastatas (statinys, įrenginys), CK nenustatyta (CK 6.535 str.).

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės. Vadinasi, Å¡alims nesusitarus dėl to, kokios bÅ«klės daiktas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas, pasibaigus nuomos sutarčiai taikytina Å¡i bendroji nuomos teisinius santykius reglamentuojanti taisyklė, pagal kuriÄ nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ .

Pareiga perduoti pastatÄ (statinį) laikoma įvykdyta, kai Å¡is faktiÅ¡kai perduotas nuomininkui arba pasiraÅ¡omas perdavimo-priėmimo aktas (CK 6.535 str. 2 d.). Kitame Å¡alių inicijuotame teisminiame ginče buvo nustatyta, kad nuomotojas (ieÅ¡kovas) dar prieÅ¡ vienerius metus pranešė nuomininkui (apeliantui ) apie savo ketinimÄ sutartį nuo 2011-05-01 nutraukti prieÅ¡ terminÄ pagal sutarties 9.3.3 p., t. y. dėl ilgiau nei 2 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamo nuomos mokesčio (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-7017-464/2011).

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡sikraustymo terminas apeliantui buvo žinomas ilgÄ laikÄ , o patalpos nuomotojui faktiÅ¡kai buvo grÄ Å¾intos 2011-04-28 patalpų ir įrangos priėmimo-perdavimo aktu (t.1, b.l. 16). Å iame abiejų nuomos teisinių santykių dalyvių pasiraÅ¡ytame akte nurodyta, kad perduodamų patalpų bÅ«klę, dalyvaujant apelianto atstovams, užfiksavo antstolė A. R. Ž. bei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“, atstovaujamas A. S. ir E. S., o Faktinių aplinkybių konstatavimo aktas bei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ iÅ¡vada nuomotojui (apeliantui) UAB „Europa Group“ bus iÅ¡siųsti iki 2011-05-10.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas pablogino iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ (patalpas) ir padarė ieÅ¡kovui nuostolių, todėl jam kyla atsakomybė pagal CK 6. 500 straipsnį jÄ atlyginti. Apeliacinio skundo argumentai bei juos pagrindžiantys motyvai tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepaneigia. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Ä®statyme įvardytas iÅ¡sinuomoto daikto pabloginimas reiÅ¡kia daikto vertės sumažėjimÄ arba daikto funkcionalumo dalies netekimÄ , dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Kaip jau nurodyta, jeigu daikto bÅ«klė pablogėja dėl jo natÅ«ralaus nusidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sÄ lygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje bÅ«tų nustatyta kitaip (CK 6.499 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad Å¡alys yra laisvos susitarti, kokios bÅ«klės daiktas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas iÅ¡ esmės tokios bÅ«klės, kokios buvo prieÅ¡ jį perduodant nuomininkui. Esminė aplinkybė, kuriÄ reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grÄ Å¾inti daiktÄ nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiÅ«ra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-02-07 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-37/2011). Taigi tik tuomet, jeigu sutartyje yra iÅ¡ anksto numatytas iÅ¡nuomojamo daikto galimas pabloginimas, nuomotojas negalėtų pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju Å¡alys tokių iÅ¡lygų, net ir atsižvelgdamos į nuomininko patalpose vykdytos veiklos pobÅ«dį (apgyvendinimo, maitinimo paslaugas, prekybÄ ), kuri neabejotinai suponavo didelius žmonių srautus tose patalpos ir, atitinkamai, intensyvesnį patalpų naudojimÄ bei neiÅ¡vengiamai didesnį poveikį patalpų bÅ«klei (didesnį jų dėvėjimÄ si), sutartyje nenustatė.

PrieÅ¡ingai, aptarė bÅ«tent nuomininko pareigÄ savo sÄ skaita (kaÅ¡tais) palaikyti tinkamÄ higieninį patalpų stovį, įrenginių priežiÅ«rÄ , vykdyti einamuosius remonto darbus, kurie, pasak teisme liudytojais apklaustų E. S., A. S., A. M., A. P., nebuvo atliekami ir tÄ liudija susiformavęs pelėsis ir kitų defektų pobÅ«dis, sugedę vėdinimo (Å¡aldymo) sistemos įrenginiai, pačios patalpos neprižiÅ«rėtos, nors kitų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos, liudytojų teigimu, turi bÅ«ti kas 2-3 metus atnaujinamos (t. 3, b. l. 83-87).

Tokia grÄ Å¾intų patalpų bÅ«klė bei skubotai iÅ¡ jų iÅ¡sikraustant padaryti apgadinimai (apgyvendinimo veikla vykdyta iki pat termino iÅ¡sikraustyti pabaigos), be minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimų taip pat buvo užfiksuota ir antstolės suraÅ¡ytuose Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose (t. 1, b. l. 17-24) bei UAB „Pineka“ ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ , kurių atstovai dalyvavo antstolei bei Å¡alims apžiÅ«rint patalpas, surašytuose defektiniuose aktuose (t. 1, b. l. 26-27, 40).

Pažymėtina, kad apeliantas neneigia užfiksuotos patalpų faktinės bÅ«klės, konkrečių nustatytų jų trÅ«kumų (defektų) ar mechaninių pažeidimų, tvirtindamas tik apie jų priskirtinumÄ normaliam nusidėvėjimui. Tačiau, viena vertus, Å¡ie jo teiginiai neįrodyti, atsižvelgiant į tokioje situacijoje bÅ«tent nuomininkui, o ne nuomotojui tenkančiÄ pareigÄ Ä¯rodinėti faktines aplinkybes apie įprastÄ nusidėvėjimÄ (CPK 12 str., 178 str.), kita vertus, aiÅ¡kiai nepagrįsti, atsižvelgiant į poreikio patalpų atnaujinimui mastÄ ar atnaujinimo kaÅ¡tų dydį - 670 157,29 Lt.

Tokios ženklios ieÅ¡kovo (nuomotojo) investicijos į patalpų bÅ«klės atkÅ«rimÄ po nuomininko iÅ¡sikraustymo iÅ¡ nuomotų patalpų leidžia teisėjų kolegijai padaryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ apie ginčo patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimÄ ir ekonominės vertės sumažėjimÄ (CPK 185 str.), negalėjimÄ naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiÅ«ra ir pagal jo paskirtį, priimant domėn ir prarastas ieÅ¡kovo pajamas pagal mainų sutartį su UAB „BJK“, sumažinant perleidžiamų Å¡ia sutartimi patalpų kainÄ , lyginant jÄ su turto vertintojų nustatyta rinkos verte (t. 3, b. l. 47- 52, sutarties 4.2. p., t.3, b.l. 43, turto vertės nustatymo pažyma).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiejo defektų ginčo patalpose atsiradimÄ (priežastinis ryÅ¡ys su atsiradusiais padariniais) tiek su ilgÄ laikÄ buvusia jų nepriežiÅ«ra, tiek su iÅ¡sikraustymo metu nesaugotu nuomotojo turto, kuo buvo padaryta ieÅ¡kovui žalos (nuostolių). Nustatyti defektai lemia apelianto pareiga kompensuoti ieÅ¡kovui patalpų atkÅ«rimo kaÅ¡tus tiek įstatyminiu (CK 6.263 str., 6.281 str., 6.500 str.), tiek sutartiniu (sutarties 7.1. p.) pagrindu, Å¡iam prisiėmus atsakomybę tiek už tyčinį, tiek ir už netyčinį jų sugadinimÄ (t.y. nepriklausomai nuo apelianto kaltės formos).    Dėl įrodinėjimo pareigos ir žalos dydžio ReiÅ¡kiantis reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas (kaltę, veiksmų neteisėtumÄ , žalos padarymÄ ir dydį, priežastinį ryšį).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodytų sÄ lygų visuma byloje yra nustatyta. Apeliacinio skundo argumentai, kad žalos dydis bei atsakovo veiksmų ir pasekmių priežastinis ryÅ¡ys neparemti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atmestini kaip nepagrįsti. Žalos dydį ieÅ¡kovas įrodinėjo raÅ¡ytiniais įrodymais (antstolės ir specialistų apžiÅ«ros metu nustatytomis aplinkybėmis, defektiniais aktais, sutartimis su rangovais, jų pateiktų sÄ skaitų apmokėjimo dokumentais, mainų sutartimi ir turto vertinimu, liudijančiu ieÅ¡kovo prarastas dėl nustatytų defektų pajamas), taip pat jau aptartais liudytojų paaiÅ¡kinimais.

PrieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, tokios įrodinėjimo priemonės yra tinkamos ir leistinos (CPK 177 str.), o jų pagrindu konstatuotos faktinės aplinkybės kitomis, didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo priemonėmis byloje nepaneigtos. Kolegija jau pasisakė, kad bÅ«tent apeliantui (nuomininkui) teko pareiga įrodyti normalaus patalpų nusidėvėjimo aplinkybę (nuomos objekto bÅ«klės pasikeitimÄ ne dėl jo kaltės) ir taip paneigti ieÅ¡kovo pateiktus į bylÄ duomenis, grindžiamus įskaitytinai ir specialistų iÅ¡vadomis, kad nustatyti patalpų defektai pagal savo pobÅ«dį neeliminuoja nuomininko kaltės ir jo atsakomybės nuomotojui.

Kadangi apeliantas Å¡ios pareigos neįgyvendino (CPK 12 str., 13 str.), jam pačiam ir tenka tokio pasyvaus procesinio elgesio rizika. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kėlė galimos teismo ekspertizės paskyrimo byloje klausimÄ , kuri bÅ«tų galėjusi pateikti atsakymus, ar kurie nors nustatyti defektai bei apgadinimai negalėtų bÅ«ti vertinami kaip patalpų normalus nusidėvėjimas, atsižvelgiant į specialiuosius teisės aktus bei statybos techninius reglamentus (STR). Tačiau apeliantas jos skirti neprašė, apsiribodamas vien teigimu, kad patalpas grÄ Å¾ino tinkamos bÅ«klės (t. 3, b.l. 110).

IeÅ¡kovas pagrįstai atkreipia dėmesį ir į tokiÄ aplinkybę, kad apeliantas nebendradarbiavo su nuomotoju ir tuomet, kai iki teismo jam buvo pareikÅ¡ta pretenzija dėl žalos atlyginimo ir pateikti visi duomenis apie patalpų bÅ«klės atkÅ«rimo kaÅ¡tus (t. 1, b. 31-39). Atsakymas į pretenzijÄ patvirtina, kad apeliantas visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo defektų nustatymo priežasčių įrodinėjimo, nepagrįstai Å¡iÄ naÅ¡tÄ Â perkeldamas nuomotojui.                       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos padarymo faktÄ bei nuostolių dydį, įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.

Kitokio vertinimo nesuponuoja ir pirmosios instancijos teismo klaida, antstolės surašytam Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui nepagrįstai priskyrus oficialaus rašytinio įrodymo reikšmę (CPK 197 str. 2 d.). Kolegija sutinka su apeliantu, kad didesnės įrodomosios galios toks dokumentas neturi ir nepriskirtinas prie oficialiųjų įrodymų kategorijos, nes tik teismo pavedimu toks antstolio surašytas dokumentas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu (Antstolių įstatymo 23 str. 4 d.). Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Faktinės aplinkybės papildomai gali bÅ«ti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įraÅ¡ymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamÄ ja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi (Antstolių įstatymo 23 str. 1 d., CPK 635 str. 1 d.). Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiÅ«ros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu bÅ«du, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrÄ faktinę padėtį, esančiÄ fiksavimo metu.

Å ios veiklos rezultatas yra faktinių duomenų, informacijos, žinių, gautų nenaudojant tyrimo bÅ«dų, kuriuos taikant bÅ«tų reikalingos specialios žinios, įtvirtinimas įstatymo nustatyta tvarka ir forma – protokolu. Kadangi tai yra faktinės padėties fiksavimo procesas, tai iÅ¡ esmės nustatoma padėtis, kuri yra fiksavimo metu. Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizacijÄ , apimtį ir kitas susijusias aplinkybes.

Todėl nagrinėjamu atveju duomenys, užfiksuoti 2011-04-28 antstolės A. R. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 75-11-03, neabejotinai yra tinkama įrodinėjimo priemonė ir patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ginčui spręsti aplinkybes – patalpų bÅ«klę nuomos teisinių santykių pabaigoje, lemiančiÄ nuomotojo nuostolių atsiradimÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstolės suraÅ¡yto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis (su priedais) kartu su kitais bylos įrodymais, pagrįstai pripažino, kad asmuo, kuriam nustatyta tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (ieÅ¡kovas) įrodė tÄ , kÄ privalėjo įrodyti, t. y. aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus – nuostolių atsiradimÄ bei jų priežastis (apelianto neteisėtus veiksmus ir neveikimÄ ).

Nuostolių dydis įrodytas dokumentais apie pastatų bÅ«klės atkÅ«rimo kaÅ¡tus. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai įvertino žalos sumÄ , priteisdamas ir PVM, bei juos pagrindžiantys motyvai nepriimtini domėn dėl CPK 142 straipsnio 3 dalyje bei 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo apeliacinį skundÄ grįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokios atsikirtimo į ieÅ¡kinį pozicijos apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nebuvo suformulavęs, todėl Å¡ie motyvai vertintini kaip naujos aplinkybės.       Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti taip, kaip to siekia apeliantas.

Todėl sprendimas paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas, patikslinant tik jo rezoliucinę dalį, jog 6 procentų metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos apeliantui pradedamos skaičiuoti nuo 2013-02-18. Teismas, nurodydamas jų skaičiavimo pradžiÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos, neįvardijo bylos iÅ¡kėlimo datos, kas vertintina kaip aiÅ¡kus raÅ¡ymo apsirikimas (CPK 276 str., 328 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme IÅ¡ apelianto UAB „Europa Group“ priteistinas 8 027 Lt žyminis mokestis už paduotÄ apeliacinį skundÄ valstybės naudai, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas 2013-11-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ( t.3, b. l. 187-188) iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo (CPK 84 str., 96 str.).                Taip pat iÅ¡ dalies tenkintinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti jam su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme susijusias iÅ¡laidas (t. 4, b. l. 165-174).

Sprendžiant dėl tokių iÅ¡laidų kompensuojamosios dalies, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus kriterijus bei dydžius. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteistina 1500 Lt (Rekomendacijų 8.11. p.) ir už atsiliepimo į apelianto praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimÄ priteistina 500 Lt (Rekomendacijų 8.15. p.) (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant, kad 6 procentų metinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo 2013 m. vasario 18 d. Priteisti iÅ¡Â UAB „Europa Group“ 8 027 (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius dvideÅ¡imt septynis) litus žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų valstybės naudai.                Priteisti iÅ¡Â UAB „Europa Group“ 2 000 (du tÅ«kstančius) litų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Kleta“ naudai Teisėjos              Rasa GudžiÅ«nienė              Dalia Kačinskienė              Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė