4eae4730-d9fc-49b9-b834-9f1e2b5d4c72 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1-1011-891/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50537-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1., 1.2.5.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Budrys,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam V. K.,nukentėjusiajai V. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-06-04 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 5 MGL bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-05 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už tris veikas) 9 mėnesių laisvė atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė: Kaltinamasis V. K. 2015-09-09 apie 21 val. bute, (duomenys neskelbtini), tyčia deÅ¡ine ranka griebė nukentėjusiÄ jÄ motinÄ V.

K. už sprando, stipriai įsikibo jai į plaukus iÅ¡ kairės pusės, vienÄ kartÄ koja spyrė jai į kairę kojÄ virÅ¡ kelio, po to kaire ranka sugriebė jÄ už deÅ¡inio peties ir pastÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji V. K. nugriuvo ant vonios kambario grindų, iÅ¡klotų keramikinėmis plytelėmis, griÅ«dama stipriai susitrenkė galvÄ Ä¯ keramikinės sienelės kampÄ , nukentėjusiajai gulint ant grindų ant nugaros, viena ranka sugriebė jai už sprando ir plaukų bei ranka ne daugiau penkių kartų sudavė jai į galvÄ , taip smurtaudamas prieÅ¡ artimÄ giminaitį, padarė jai poodines kraujosruvas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje, poodines kraujosruvas smakro deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame žaste ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, tuo sukėlė nukentėjusiajai V.

K. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .Taip pat, kaltinamasis V. K. 2015-09-09 apie 21.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai motinai V. K. esant užsirakinusiai vonios kambaryje nuo prieÅ¡ tai patirto fizinio sÅ«naus smurto, iÅ¡ iÅ¡orės atrakino vonios kambario duris, su peiliu rankoje priėjo prie ant vonios kraÅ¡to sėdinčios nukentėjusiosios V. K. klausdamas, ar ji nori bÅ«ti užmuÅ¡ta, pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ voniÄ , atsuko vandenį, viena ranka įsirėmė į vonios kraÅ¡tÄ , o kitoje rankoje laikydamas virtuvinį peilį nukentėjusiajai V.

K. prieÅ¡ akis, kelis kartus Å¡aukė, kad jÄ užmuÅ¡, taip pavojingai psichologiÅ¡kai veikdamas ir keldamas nukentėjusiajai V. K. baimę grasino jÄ nužudyti bei sukėlė pakankamÄ pagrindÄ jai manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.Kaltinamasis V. K. teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iÅ¡ dalies. Jis paaiÅ¡kino, kad vakare jie su mama buvo namie, jis žiÅ«rėjo televizorių. Dėl žiÅ«rimos laidos jie susipyko. Mama priėjo prie jo, paėmė už galvos, kaip ir už ausų.

Kadangi jis buvo įnykęs į televizoriaus žiÅ«rėjimÄ , tai supyko ant mamos, kad ji jį atitraukė nuo televizoriaus ir pastÅ«mė jÄ . Ji jo iÅ¡sigando ir iÅ¡ virtuvės nubėgo į voniÄ . Jis dar bandė kaip ir trenkti, bet gavosi ne tai, kad stiprus smÅ«gis, bet vijo jÄ nuo savęs. Ji įbėgo į voniÄ , tačiau voniÄ galima atrakinti ir iÅ¡ iÅ¡orės. Jis su mažu peiliuku atidarė duris ir vonioje jie susigrÅ«mė, bet jis nemušė jos į veido sritį. PastÅ«mė jÄ vonios kambaryje, rėkė ant jos, kodėl ji atitraukė jį nuo laidos žiÅ«rėjimo.

Mama buvo Å¡oke, sakė, kad tai dėl narkotikų. Jis spyrė jai į kojų sritį, trenkė į užpakalį. Paskui, bÅ«damas emociniame Å¡oke, jis puolė į savo kambarį, ėmė rėkti dėl susidariusios situacijos, rėkė ant viso pasaulio. Tuo metu jo mama iÅ¡lindo iÅ¡ vonios. Jis jautė iÅ¡ jos spaudimÄ dėl narkotikų vartojimo. Tada ji iÅ¡ savo kambario atnešė jam 20 € ir liepė nuvažiuoti nusipirkti narkotikų. Jis paėmė pinigus ir išėjo iÅ¡ namų, po kelių valandų jį sulaikė.

Teigia, kad mama perdėjo dėl tų smÅ«gių, mano, kad ji jų neskaičiavo. Jo nuomone, pateiktame kaltinime neteisingai nurodyta, kad ne mažiau 10 smÅ«gių, jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tik nepripažįsta, kad sudavė tiek daug smÅ«gių. Ä® galvos sritį jis nemušė, gal vienÄ kartÄ sudavė, o į sprando sritį vienÄ smÅ«gį jai sudavė nubėgant, bet tai buvo daugiau pastÅ«mimas „bėk iÅ¡ čia“, o paskui vonioje dar sykį jÄ pastÅ«mė. Buvo vienas smÅ«gis į kojas, bet nukritimo metu ji galėjo susitrenkti.

Ä® veido sritį mamai netrenkė, taip pat netrenkė ir į pilvÄ ar krÅ«tinės sritį. Mama nuo jo traukėsi ir jis tarsi čiupo jÄ , gal gavosi taip lyg trenkė jai į nugarÄ . Peilį jis turėjo rankose, bet grasinimas buvo ne toks kaip su peiliu. Peilis buvo tik tam, kad atidarytų vonios duris. Kai jie susipyksta, jis dažnai sako, kad užmuÅ¡. Tuo metu nebuvo jokio grasinimo. Vandenio jis specialiai neatsuko, grumtynių metu mama atsitraukinėdama į voniÄ atsisėdo, jis priėjo jÄ gÄ sdindamas ir netyčia pasuko svirtį.

Ankščiau jis vartojo įvairius narkotikus, taip pat ir heroinÄ , bet ne kasdien. Å iuo metu narkotikų nevartoja, nes gydėsi. Turi vaikÄ , ėmė daugiau dirbti. Å iuo metu jam sekasi neblogai, moka vaikui alimentus, užsidirba savo iÅ¡laikymui. Jis mamos atsiprašė. Mano, kad dėl jo veiksmų mamai buvo padaryti sužalojimai.Nepaisant to, kad kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino tik iÅ¡ dalies, kaltinamojo kaltė visiÅ¡kai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios parodymais, specialisto iÅ¡vada, kitais įrodymais.Nukentėjusioji V.

K. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ apie 21 val. ji buvo virtuvėje, o kaltinamasis buvo kambaryje. Tuo metu per televizorių rodė apie Ukrainos įvykius. Jis žiÅ«rėjo ir reagavo į visÄ tai. Ji tuo metu atėjo iÅ¡ virtuvės ir motiniÅ¡kai pliaukÅ¡telėjau jam per veidÄ sakydama, kad viskas bus gerai. Tada jam viduje kilo pyktis. Jis jÄ pastÅ«mė. Tada jis sugriebė jÄ už sprando ir spyrė į kojÄ , blauzdos sritį. Kadangi vonia buvo atvira ir netoli, tai jis stumtelėjo jÄ ir ji įgriuvau į vonios kambarį.

Ten yra sienelė, į jÄ ji atsitrenkė. Vonioje stovi tokia drabužių skalbimo dėžė, tai ji skilo. Tada kaltinamasis sugriebė jÄ už plaukų ir sudavė kelis smÅ«gius: tarp sprando ir galvos bei iÅ¡rovė kuokÅ¡tÄ plaukų, kadangi buvo stipriai įsikabinęs. Ji prašė liautis ir jis iÅ¡ vonios išėjo. Kai jis smÅ«giavo jai gulint, vienas smÅ«gis teko į smakrÄ . SmÅ«gių buvo iki 5 į galvos sritį, bet ne į veidÄ . Ä® patį veidÄ jis nesmÅ«giavo, į pakaušį, kaklo sritį.

Mano, kad griÅ«nant į sienelę susižalojo, nes skilo skalbinių dėžė. Vonioje jis jai nespyrė. Tada ji užsirakino vonioje, bet užmirÅ¡o, kad duris galima atrakinti ir iÅ¡ iÅ¡orės. IÅ¡girdo kaip jis jas rakina. Pamatė jį, jis stovėjo su peiliu rankoje. Ji traukėsi nuo jo ir atsisėdo ant vonios kraÅ¡to, tada jis jÄ stumtelėjo ir ji įgriuvo į voniÄ . Jis tada atsuko vandenį, gal ir nespecialiai. Ji gulėjo vonioje, jis tÄ peilį priartino ir klausė jos „ar nori, kad aÅ¡ tave užmuščiau?“.

TÄ akimirkÄ jai buvo baisu. Peilis buvo nedidelis, bet pats veiksmas jai atrodė baisus. Ji Å¡aukė, po to iÅ¡ baimės nutilo, nes bijojo kažkÄ ir bepasakyti. Ji mano, kad kažkuriÄ akimirkÄ jis suprato, kÄ daro ir apsigręžęs, bÅ«damas su Å¡ortais ir peiliu rankoje, iÅ¡bėgo iÅ¡ namų. Dar laiptinėje ant laiptų sutiko jaunesnį sÅ«nų, kuris jÄ ir rado vonioje. Tada ji persirengė ir jie su jaunesniuoju sÅ«numi nuvažiavo į policijÄ . Vyro tuo metu namie nebuvo. Dabar situacija pasikeitė, nes iki to laiko jis vartojo narkotikus.

Jie stengėsi jam padėti. Tuo metu jai net kilo abejonių dėl jo psichinės sveikatos, nes kalbėjo labai keistus dalykus. IÅ¡girdo ir „blogos sielos“ ir sakė, kad ji yra „tokia maža“. Jai pasirodė, kad nelabai adekvačiai kalba. Mano, kad jis buvo pavartojęs. Å iuo metu žino, kad jis nebevartoja. Jis bandė kelis kartus stotis, baigė kursus. Jis imlus ir nori mokytis. Å iuo metu gavo gerÄ darbÄ , jie domėjosi, jį darbe giria. Jis yra darbÅ¡tus ir uždirba pinigų, yra nepriklausomas.

SÅ«nus moka alimentus anÅ«kei, ko anksčiau negalėjo daryti. Savo dukrÄ jis myli ir bando iÅ¡lipi iÅ¡ duobės. Jei jam seksis ir supras, kad jam reikia dar baigti reabilitacijos kursus, jam tai padėtų valdyti pyktį. Jis turėjo problemų, vogė iÅ¡ parduotuvių, nes vartojant reikalingi didelį pinigai.Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai V. K. padaryta poodinė kraujosruva su minkÅ¡tųjų audinių patinimu pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje, poodinės kraujosruvos smakro deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame žaste ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-09-09).

Sužalojimai, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais į aukščiau minėtas kūno sritis. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Nustatytų sužalojimų lokalizacijos yra pasiekiamos nukentėjusiosios ranka (b. l. 24).Ekspertizės akte konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. K. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu.

Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas bei emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas netrukdė visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Å iuo metu V. K. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas bei emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Su V. K. galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. V. K. nereikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones (b. l. 153-157).Teismas netiki V. K. paaiÅ¡kinimais, apie tai, kad jis nesudavė smÅ«gių motinai į galvÄ ir jai negrasino. Jo paaiÅ¡kinimai kitų bylos duomenų kontekste yra neįtikinami, todėl teismas jais nesiremia. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad sÅ«nus jai sudavė iki penkių smÅ«gių į galvÄ , bent kartÄ spyrė jai į kojÄ , o į voniÄ užėjęs su peiliu jai grasino.

Specialisto iÅ¡vada apie nukentėjusiajai padarytus kÅ«no sužalojimus patvirtina jos iÅ¡sakytus teiginius. Pats kaltinamasis iÅ¡ esmės sutiko, kad kažkokiu bÅ«du motinÄ nuskriaudė, pripažino, kad turėjo peilį savo rankose ir tokia situacija motinai galėjo bÅ«ti baugi. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, jis turėjo rimtų problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, jam buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl jų vartojimo. Teismas neturi pagrindo abejoti pakankamai nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie iÅ¡ esmės sutampa su specialisto iÅ¡vadoje konstatuotomis aplinkybėmis.Teismas mano, kad kaltinamojo V.

K. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai suduodant smÅ«gius į galvÄ , į kojÄ , jÄ stumdant, įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat jo veiksmai su peiliu grasinant motinÄ nužudyti, jÄ Ä¯stumiant į voniÄ , teismo vertinimu, buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusioji V. K. turėjo pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti realizuotas.

Kaltinamasis sudavė smÅ«gius ir stumdė savo motinÄ , grasino jai peiliu, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis suprato, kad dėl jo veiksmų gali bÅ«ti sukeltas skausmas nukentėjusiajai, ji galėjo bÅ«ti įbauginta ir to norėjo, todėl jo veiksmai, kvalifikuotini kaip padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).Tačiau pateiktas kaltinimas V. K. tikslintinas. Vietoj kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis rankos kumščiu ne daugiau deÅ¡imties kartų sudavė nukentėjusiajai į galvÄ , nurodytina aplinkybė, kad V.

K. sudavė motinai ranka į galvÄ ne daugiau 5 smÅ«gių. BÅ«tent tokias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu nurodė nukentėjusioji. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis muÅ¡damas kumščiu motinÄ , tuo pat metu spyrė jai ne daugiau keturių kartų į kojas, Å¡alintina, kadangi nukentėjusioji teismini nagrinėjimo metu paneigė, kad kaltinamasis jÄ spardė vonioje.Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 2 nesunkius nusikaltimus), kaltės formÄ ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis iki Å¡ių nusikaltimų padarymo buvo teistas 4 kartus, taip pat ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, trauktas administracinėn atsakomybėn, Å¡iuo metu dirba, nusikaltimo padarymo metu vartojo narkotines medžiagas), kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Å ių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ . Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, dirba. Å ių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, kurių dydis artimesnis sankcijose numatytų dydžių vidurkiui.Skirtinos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos tuos pačiu metu, yra neatskiriamos, todėl vertintina, kad yra ideali nusikaltimų sutaptis.

Å iuo nuosprendžiu skirtinos ir bendrintinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du bendrintinos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvė atėmimo bausme. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas V. K. laikino sulaikymo laikas 2015-09-11 (viena diena) (b. l. 67, 68) ir V. K. laikas iÅ¡bÅ«tas Valstybinės tesimo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2016-09-09 iki 2016-09-28 (20 dienų) (b. l. 133, 134, 154).Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino, jog sukėlė skausmÄ ir sužalojo motinÄ , jos atsiprašė, gailisi, kad taip įvyko, dirba nuo 2016-11-24, kas, atsižvelgiant į kaltinamojo darbo istorijÄ , jau yra ilgas laiko tarpas (b. l. 191), teigia nevartojantis narkotinių medžiagų, į nukentėjusiosios pozicijÄ , kuri patvirtino, kad kaltinamojo elgesys smarkiai pasikeitė į teigiamÄ pusę, jis nebevartoja narkotinių medžiagų, jam gerai sekasi darbe, pradėjo iÅ¡laikyti savo vaikÄ , moka jam alimentus, t. y. bando stotis ant kojų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam V.

K. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, o kaltinamajam V. K. skirtini teismo įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė.Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti V.

K. subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, skirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu skirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pastarÄ jÄ iÅ¡ dalies pridedant prie Å¡iuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirti V. K. galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dviem) metams ir paskirti V.

K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per 1 (vienerius) metus nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. K. laikino sulaikymo laikÄ 2015-09-11 (viena diena), laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ Valstybinės tesimo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2016-09-09 iki 2016-09-28 (20 dienų) bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendį atliktÄ bausmės laikÄ .KardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas             (parašas)             Arūnas Budrys Nuorašas tikras: teisėjas Arūnas Budrys