4eacee68-dc0a-4f62-b7c6-c71d25a5d461 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTIS VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai E. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. K.-Z. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡us, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kabos komisija.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja K. K.-Z. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama: panaikinti 2019-01-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimÄ Nr. A136-198/19(2.4.1.51-TD1) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ „K.-Z.“ į „K.-Z.“ bei iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2018-08-05 Vilniuje sudarė santuokÄ su K.

Z.. 2019-01-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus priėmė sprendimÄ Nr. A136-198/19(2.4.1.51-TD1), kuriuo nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pakeisti pavardę iÅ¡ „K.-Z.“ į „K.-Z.“. Teigia, kad Vilniaus miesto CMS atsisakymas pakeisti pareiÅ¡kėjai pavardę į „K.-Z.“ prieÅ¡tarauja ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., tačiau tai yra taipogi grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 17 str., 26 str., 27 str. pažeidimas.

Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėjai ir jų šeima patiria nuolat daug nepatogumų. Pareiškėjų šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Lenkijos, keliauja po kitas valstybes, todėl nuolat tenka įrodinėti šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Problemos, susijusios su vardo ir pavardės vartojimu yra glaudžiai susietos su individo privataus ir šeimos gyvenimu, kadangi tai tiesiogiai liečia žmogaus prigimintį, ko dalis yra asmens garbė ir orumas.

Per pavardę visuomenė identifikuoja individÄ , susieja ir atskiria jį. Asmens pavardę visuomenei pateikia kartu ir daug kitų, esminių, su individu susijusių savybių - jo tautybę, religijÄ , etninę prigimtį, galimÄ gimtÄ jÄ kalbÄ , gyvenamosios vietos valstybę ar regionÄ . Jei asmuo jaučia, kad pavardės siunčiama informacija neigiamai veikia jo garbę ir orumÄ , jis gali jaustis nejaukiai, sunerimęs, atskirtas, ko rezultatas yra, kad asmuo gali siekto vardo pakeitimo. Daugybę tyrimų patvirtina, kad vardo ar pavardės pakeitimas atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia tapatybės radikalų pasikeitimÄ .

Nurodo, kad neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti pareiÅ¡kėjai įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia pareiÅ¡kėjos, jos Å¡eimos privatų gyvenimÄ , teisę puoselėti savo kultÅ«rÄ , kalbÄ , o taip pat juos diskriminuoja. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais neturėjo galimybės patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymų. Tačiau atsižvelgiant į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei Vilniaus miesto apylinkės teismo praktikÄ , kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti Å¡iuos klausimus įstatymu, pareiÅ¡kėja priversta savo teises ginti teisme, todėl suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai raÅ¡yti pavardę „Zalewska“ prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus“. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“.

Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys.

Viena jų – su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad pareiÅ¡kėja su Å¡eima gyvena Lietuvoje, tačiau dažnai vyksta į LenkijÄ .

Dėl skirtingų Å¡eimos narių pavardžių pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eimos nariai patiria daug nepatogumų keliaujant į kitas užsienio valstybes. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinė lietuvių kalbos komisijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylÄ jų atstovams nedalyvaujant. Suinteresuoto asmens ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja K. K.-Z. yra Lietuvos Respublikos pilietė. 2018-08-05 Vilniaus rajono savivadybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje pareiÅ¡kėja sudarė santuokÄ su Lenkijos Respublikos piliečiu K. Z.. PareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas santuokos sudarymo įraÅ¡as Nr. 270, kuriame pareiÅ¡kėjos pavardė įraÅ¡yta „K.-Z.“. PareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių, praÅ¡ydama įtraukti į apskaitÄ pareiÅ¡kėjos sudarytÄ santuokÄ , jos pavardę įraÅ¡ant „K.-Z.“. 2019-01-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius priėmė sprendimÄ Nr. A136-198/19(2.4.1.51-TD1), kuriuo atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯traukiant į apskaitÄ užsienyje sudarytÄ santuokÄ , pareiÅ¡kėjos pavardę po santuokos sudarymo įraÅ¡yti „K.-Z.“, t. y. su raide „w“, nurodydamas, kad pagal galiojančius teisės aktus patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo neturi galimybės. PareiÅ¡kėja nesutinka su 2019-01-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimu, praÅ¡o jį panaikinti, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ „K.-Z.“ į „K.-Z.“ bei iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä .

Civilinės bÅ«klės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarkÄ , civilinės bÅ«klės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkÅ«rimo ir anuliavimo tvarkÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 p.). Å ių Taisyklių 23 p. nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ . Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai nėra raidės „w“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento.

Vardas ir pavardė paraidžiui gali bÅ«ti perraÅ¡yti be Å¡alutinių (diakritinių) ženklų, jei techniÅ¡kai jų įraÅ¡yti negalima. Registruojant vaiko gimimÄ , tėvams pageidaujant vaiko vardÄ ir (ar) pavardę raÅ¡yti pagal tarimÄ ir (ar) sugramatinant, turi bÅ«ti pateiktas vaiko tėvų raÅ¡ytinis praÅ¡ymas iÅ¡taisyti vaiko vardÄ ir (ar) pavardę. Taigi pagal Taisyklių 23 p. pareiÅ¡kėjos I. V. bei jos vaiko V. V. civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡ai turi bÅ«ti sudaryti lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba.

Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įraÅ¡omi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įraÅ¡yti, reikalingoms žymoms dėti.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė bÅ«tų raÅ¡omi nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, Å¡iame piliečio pase iÅ¡liktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų iÅ¡reikÅ¡tiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardÄ .

Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ . IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime nurodė, kad pateikė Seimui iÅ¡vadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796, kuriose nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų bÅ«ti raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios iÅ¡imtys.

Viena jų – su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ . Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str., elementų.

Nors Chartijos 7 str. nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiÅ¡kų vardų ir pavardžių raÅ¡yba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 str. įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui.

Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali bÅ«ti laikomas Å¡iame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016-06-02 sprendimas N. P. Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo L. R. praÅ¡ymÄ pakeisti vardÄ ir pavardę į originaliÄ jo formÄ â€žL.

R.“, 2010-10-28 sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 str. pažeidimÄ byloje Raihman prieÅ¡ LatvijÄ (praneÅ¡imo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kiÅ¡imasis į privatų asmens gyvenimÄ ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartÄ pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ybos patenka į Konvencijos 8 str. nuostatomis ginamÄ privataus ir Å¡eimos gyvenimo sritį.

Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikiÅ¡imas į naudojimÄ si savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 str. reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais raÅ¡menimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota raÅ¡yba, ar adaptuota raÅ¡yba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007-09-11 sprendimas byloje Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59894/00). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu gyvena Lietuvoje, keliauja į kitas užsienio valstybes, o skirtingos Å¡eimos narių pavardės sukelia jai ir jos sutuoktiniui nepatogumų, jiems nuolat tenka įrodinėti tapatybes, teikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , Å¡eimos giminystės ryÅ¡ius.

Galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „w“ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-01 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-23709-936/2018). Taigi „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos pavardės įrašymas su „w“ raide, t. y.

„K.-Z.“, trukdo identifikuoti asmenį, kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei, ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo, o Valstybinė lietuvių kabos komisija, kaip minėta, pateikė Seimui iÅ¡vadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose įstatymų projektų, kuriose nurodė, jog atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kabos komisijos procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas pozicijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo Å¡iuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, nenukrypimas nuo esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kimÄ neatitiktų teisingumo principo, bÅ«tų neproporcingas neigiamoms pasekmėms, kurias patirtų pareiÅ¡kėja, atsisakius tenkinti jos pareiÅ¡kimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas, 2019-01-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas Nr. A136-198/19(2.4.1.51-TD1) naikintini, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ „K.-Z.“ į „K.-Z.“ bei iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä .

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 str., 270 str., 279 str., 514 str., 516 str., n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos K. K.-Z. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti 2019-01-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimÄ A136-198/19(2.4.1.51-TD1). Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos K. K.-Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iÅ¡ „K.-Z.“ į „K.-Z.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä .

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėjas Alfonsas Guobys