4eac72ab-e85a-44c1-a38e-016f884f0c86 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudž Baudžiamosios bylos Nr. e1-143-344/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13354-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.2.; 2.12.1.3; 2.12.1.4.; 2.12.1.5. (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 25 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Edita Gailienė, susipažinusi su Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės JÅ«ratės AroÅ¡ienės pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje O.

L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, dirbanti UAB „D.“ siuvėja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamų veikų aplinkybės O. L. 2021 m. balandžio 15 d., apie 16 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), diržu suduodama keturis kartus E. S. per kojas, sukėlė jam fizinį skausmÄ . Apklausta kaip įtariamoji, kaltinamoji O. L. visiÅ¡kai prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad 2021 m. balandžio 15 d. vyko į Kauno klinikas su dukra S. L., gim. 2007 m. Klinikose sužinojo, kad S. reikės atlikti labai sudėtingÄ operacijÄ , todėl grįžo iÅ¡ Kauno labai susijaudinusi ir pavargusi.

TÄ dienÄ , apie 16.30 val. namo iÅ¡ mokyklos grįžo sÅ«nus E. S.. BÅ«dama virtuvėje, iÅ¡girdo katino kaukimÄ , suprato, kad turbÅ«t E. jį skriaudžia. Nuėjusi į kambarį pamatė, kad užlaužta katino uodega. Tai ne pirmas kartas ir jau buvo sakiusi, kad taip nedarytų. Tada paėmė iÅ¡ spintos kelnių dirÅ¾Ä ir juo sudavė keturis kartus E. per kojas. KitÄ dienÄ pastebėjo ant E. kojų pailgas kraujosruvas, kurios, kaip suprato, liko po suduotų smÅ«gių diržu. Tuomet labai gailėjosi dėl savo elgesio.

Po kelių dienų kraujosruvas pastebėjo mokyklos darbuotojos, jos klausė iÅ¡ kur atsirado, ir ji paaiÅ¡kino, kad nesusilaikiusi sudavė su diržu (1 t., b. l.171-172). K. S. 2021 m. balandžio 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bÅ«damas adresu (duomenys neskelbtini), suduodamas kompiuterio laidu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių mažamečiui E. S. į deÅ¡inės kojos Å¡launį, Å¡iais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui E. S.. Apklaustas kaip įtariamasis, kaltinamasis K.

S. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad jis apie du metus gyvena su O. L. jos bute. Kartu gyvena ir du jos vaikai – dukra S. L. ir sÅ«nus E. S.. Teigia, kad į O. vaikų auklėjimÄ nesikiÅ¡a, tik kartais pasako, kaip turėtų elgtis teisingai ir E. akivaizdžiai tai nepatinka. Niekada nėra mušęs ar kaip nors kitaip nuskriaudęs E. Kodėl vaikas nurodo, kad tai jis jam per kojas sudavė smÅ«gius kompiuterio laidu, nežino. Gali paaiÅ¡kinti, kad kraujosruvos ant kojų galėjo likti po to, kai O. mušė E. Tiksliai datos nepamena, tačiau tai galėjo bÅ«ti 2021 metų balandžio mėnuo, kai O. pati pasakė, kad neteko kantrybės ir kaip suprato sudavė.

Niekada nėra matęs, kad O. muÅ¡tų savo vaikus, tada buvo vienintelis kartas. Apklaustas papildomai nurodė, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus pakankamai duomenų įrodančių jo kaltę, sutinka, kad byla bÅ«tų baigta baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 139-140, 147). II. Ä®rodymai Kaltinamoji O. L. prisipažinimo padariusi nusikalstamÄ veikÄ , tačiau kaltinamasis K. S. neprisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jų kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis E. S. parodė, kad jis gyvena su mama O. L. ir patėviu K. S.. KartÄ K. liepė iÅ¡jungti kompiuterį ir eiti skaityti knygÄ . Jis dėl to verkė. Tada K. laidu sudavė per Å¡launį ir rankÄ , kuria buvo užsidengęs. Jis verkė, nes jam labai skaudėjo. Mama matė, sakė, kad jai skaudÄ galvÄ . Ant K. nepyksta, jie pasikalbėjo. Apie mamÄ nieko nenori sakyti, nes bijo (1 t., b. l. 39-40). Liudytoja G. J. parodė, kad dirba TelÅ¡ių Naujamiesčio mokykloje socialine pedagoge. 2021 m. balandžio 20 d.

į kabinetÄ atėjo pradinių klasių mokytoja D. B., kuri pranešė, kad ruoÅ¡iantis kÅ«no kultÅ«ros pamokai mokiniui E. S. nusimovus kelnes, pastebėjo ant jo kojų daug mėlynių, hematomų. Tuomet kartu su Eriku nuėjo pas mokyklos seselę. Jam nusimovus kelnes, jos pamatė ant abiejų E. kojų – Å¡launų mėlynes, kurios buvo pradėjusios gelsti, galimai buvo kelių dienų senumo. Matėsi ne mažiau keturių rėžių ant kojų, kiek, tiksliai nepamena. E. S. pasakė, kad jį Å¡eÅ¡tadienį, galimai 2021 m. balandžio 17 d., mamos draugas Karolis mušė kompiuterio laidu.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad liepiama atsiklaupus ant kelių, laikyti į viršų iÅ¡keltÄ kuprinę. Vaikas nurodė, kad baudžiamas dažnai. Po pokalbio su E. paskambino jo mamai O. L.. E. mama pasakė, kad ji pati iÅ¡ tikrųjų mušė sÅ«nų, kad jai trÅ«ko kantrybė ir mušė jį su diržu. Anksčiau ant E. jokių smurto požymių nebuvo pastebėta (1 t., b. l. 50-55). Liudytoja L. S. parodė, kad yra O. L. mama. Å iuo metu dukra augina du vaikus. Apie metus su dukra ir jos vaikais kartu gyvena O. draugas K.

S.. 2021 balandžio mėnesio pabaigoje paskambino moteris, prisistačiusi, kad ji yra iÅ¡ vaiko teisių ir trumpai papasakojo, kad neva E. yra sumuÅ¡tas ir klausė, ar ji galėtų E. pagloboti. Ji sutiko ir nuėjo pas O. į namus iÅ¡siaiÅ¡kinti kas nutiko. O. paaiÅ¡kino, kad E. skriaudė katinÄ , dėl ko paėmusi dirÅ¾Ä sudavė jam su diržu per kojas. Parsivedusi E. į namus, klausė kÄ padarė, bet jis nieko nesakė. KitÄ dienÄ E. buvo liÅ«dnas ir paklausus kas nutiko, teigė pasiilgęs mamos.

Mano, kad O. su K. tinkamai prižiÅ«ri vaikus, pripažįsta, kad O. yra moraliÅ¡kai ir fiziÅ¡kai pavargusi dėl neįgalios dukros, todėl tÄ kartÄ galėjo neiÅ¡laikyti nervai (1 t., b. l. 58-60). Liudytoja D. B. parodė, kad yra E. S. klasės mokytoja. 2021 metų balandžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, kai vaikai klasėje po kÅ«no kultÅ«ros pamokos persirenginėjo, ant E. S. deÅ¡inės kojos Å¡launies pastebėjo kraujosruvas. Paklausė, iÅ¡ kur jam atsirado tos kraujosruvos, jis labai greitai užsivilko kelnes, sakydamas, kad čia nieko nėra.

Iš karto apie tai pranešė socialinei darbuotojai G. J., kuri su berniuku bendravo atskirai. Ankščiau ant E. kūno nėra pastebėjusi jokių sumušimų (1 t., b. l. 64-65). Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nusikalstamai veikai tirti jokių pėdsakų nestebima (1 t., b. l. 13-21). Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad šeima, kurioje gyvena E. S., jiems yra žinoma.

Nurodo, kad O. L. pripažino, kad sūnų mušė diržu (1 t., b. l. 71). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad E. S. konstatuojami mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, kiti tarimo ir kalbos sutrikimai, kurie nesusiję su byloje tiriama veika. Dėl tiriamojo baimės atvirai kalbėti apie reikšmingas bylai aplinkybes, nėra galimybių pilnai įvertinti byloje tiriamų įvykių poveikio jo psichikai. Pažymėtina, kad ateityje gali formuotis elgesio ir/ar emocijų sutrikimai (1 t., b. l. 111-117).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir vertinimas Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aktualu tai, jog pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui vaikui kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmÄ , tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ , pasireiÅ¡kiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stÅ«mimu, tempimu, laužimu ir panaÅ¡iais veiksmais. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Įrodytinumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

Vertindamas Å¡ioje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios O. L. kaltę padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , paaiÅ¡kino nusikaltimo padarymo aplinkybes, neneigė nukentėjusiajam E. S. sudavusi diržu keturis kartus per kojas ir tokiu bÅ«du nepilnamečiui nukentėjusiajam sukėlusi fizinį skausmÄ .

Kaltinamosios duoti parodymai visiÅ¡kai sutampa su liudytojų parodymais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kurie patvirtina kaltinamosios kaltę padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismui nekyla jokių abejonių dėl minėtų įrodymų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kaltinamoji pripažintina kalta sukėlusi mažamečiui E. S. fizinį skausmÄ , veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai. Nors kaltinamasis K. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino kaltm sudavęs Erikui du smÅ«giu kompiuterio laidu per kojas, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja G. J. parodė, kad pamačius kraujosruvas ir paklausus kas tai padarė, E. S. nurodė, kad galimai 2021 m. balandžio 17 d. mamos draugas Karolis mušė kompiuterio laidu. Nukentėjusysis E. S., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , taip pat nurodė, kad jį mušė kompiuterio laidu Karolis dėl to, kad jis neiÅ¡jungė kompiuterio ir nėjo skaityti knygos. Kad O. L. ir K. S. mušė E. S. diržu, laidu ir ranka, patvirtina ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-202/2021, kuriame nurodyta, kad E. S. ekspertizės metu atskleidė kitų netinkamai įtariamųjų taikomų bausmių atvejų.

Kaip matyti duomenų, kad E. S. galėjo išsigalvoti minėtas aplinkybes, byloje nėra. Dėl K. S. suduotų smūgių nuo pat pradžių nurodė tas pačias aplinkybes, jog K. S. jį mušė kompiuterio laidu, tapačias aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausos metu, dalyvaujant psichologei, todėl netikėti juo nėra jokio pagrindo. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, kurį surašė kompetentingi ekspertai, ir jame nurodoma, kad nukentėjusysis E. S. pokalbyje su psichologe taip pat nurodė, jog kaltinamasis K.

S. jį mušė kompiuterio laidu. Psichologė konstatavo, jog analizuojant tiriamojo suvokimÄ apie fizinį ir emocinį smurtÄ , nustatyta, kad vaikas nėra pajėgus suprasti tiriamojo suvokimÄ apie fizinį ir emocinį smurtÄ , nustatyta, kad jis nėra pajėgus suprasti byloje nagrinėjamų įvykių esmės, tačiau gali įvardinti pobÅ«dį (kas kÄ darė – „mušė“). Ekspertės padarė iÅ¡vadÄ , kad mažametis nukentėjusysis galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai ir jų veiksmai, iÅ¡skyrus kiekybinius aplinkybių įvertinimus), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus (1 t., b. l. 116).

Ekspertės konstatavo, kad nukentėjusiajam E. S. bÅ«dingi pykčio priepuoliai siejami su santykiais Å¡eimoje ir byloje tiriamais įvykiais, kas ateityje gali formuoti elgesio ir/ar emocijų sutrikimus. Paminėtos aplinkybės, įvertinus jas pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , surinkti byloje įrodymai, patvirtina, kaltinamasis K. S. 2021 m. balandžio 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, suduodamas kompiuterio laidu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių mažamečiui E. S. į deÅ¡inės kojos Å¡launį, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui E. S..

Tai, kad K. S. neigia savo kaltę, teismas vertina, kaip norÄ suÅ¡velninti jam nepalankiÄ situacijÄ , taip siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ veikÄ . Ä®vertinus surinktus įrodymus, konstatuotina, jog K. S. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta visiÅ¡kai, kaltinamasis pripažintinas kaltu dėl to, kad suduodamas kompiuterio laidu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių mažamečiui E. S. į deÅ¡inės kojos Å¡launį, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui E. S., dėl ko kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės skyrimas Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji kaltinami veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymu. Už Å¡io nusikaltimo padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaltinamosios O. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji laikoma neteista (1 t., b. l. 153-156), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 160).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajai O. L., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama neteista, dirba, todėl, vertindamas nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytÄ nusikaltimÄ paskiriant įstatymo numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , nustatant minimalų BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytÄ baudos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu ir tai, kad kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu), jos dydį po kablelio vertinant kaltinamosios naudai (50 MGL : 3 = 16,667 MGL x 2 = 33,334 MGL) ir skirtina 33 MGL, t. y. 1 650 Eur bauda (BK 641 straipsnis). Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 59, 60 straipsniai) nenustatyta. Kaltinamasis K. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. darydamas nusikalstamÄ veikÄ jis suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų (suduotų smÅ«gių kompiuterio laidu mažamečiui nukentėjusiajam) gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nusikalstama veika baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis laikomas neteistu (1 t., b. l. 118-121), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 128). Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti įgyvendinta, paskiriant kaltinamajam BK 140 straipsnio 3 dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ .

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog už nesunkų nusikaltimÄ nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Teismas, atsižvelgdamas, kad į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji yra Å¡eimos nariai, per didelės baudos paskyrimas kaltinamajam tiesiogiai paveiktų visos Å¡eimos interesus, tame tarpe ir mažamečio nukentėjusiojo, kaltinamajam skirtina kiek didesnio, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas minimalus, dydžio – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur – baudÄ (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 61 straipsnis).

K. S. kaltu neprisipažino, todėl, nors byla užbaigta priimant teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , BK 641 straipsnio 1 dalis netaikytina ir paskirta bausmė 1/3 nemažintina (BK 641 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam K. S. kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paskirta 2021 m. gegužės 7 d. prokurorės nutarimu (1 t., b. l. 150-151), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 312, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

O. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 50 MGL dydžio, t. y. 2 500,00 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų 00 ct) bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 33 MGL, t. y. 1 650,00 Eur (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų 00 ct) baudÄ . Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 60 MGL dydžio, t. y. 3 000,00 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų 00 ct) bauda. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam K. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamiesiems O.

L. ir K. S., jog paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 6801) ir pateikti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų raÅ¡tinės tarnautojui banko kvitÄ . Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ laisvės apribojimu. Keisdamas baudÄ laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamiesiems O. L. ir K. S., kad jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti TelÅ¡ių apylinkės teismui praÅ¡ymÄ , reikalaudami surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Kaltinamiesiems pasinaudojus Å¡ia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę (Å¡velnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamieji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Edita Gailienė