4eaba7a8-c427-45c9-807f-e0b7c459dbc6 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                                              Civilinė byla Nr. 2A-49-554/2016Teisėja Sigita Kulbienė                                            Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02255-2015                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.5; 2.5.20.1;      (S)                                                                                                                              2.5.14.4; 3.3.1.21;

                        PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡  kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos MickevičiÅ«tės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O.

V. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3322-956/2015 pagal ieÅ¡kovės O. V. ieÅ¡kinį atsakovams D. S. ir J. S. dėl skolos už priežiÅ«rÄ ir slaugymÄ priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė: ieÅ¡kovė O. V. pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. S. ir J. S. 22601,94 Eur skolÄ už B. A. S. slaugÄ ir priežiÅ«rÄ , atnaujinti trijų mėnesių terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti, kurį praleido dėl svarbių priežasčių, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 1995 metų iki 2013 m. balandžio 14 d., t. y. iki B. A. S. mirties, gyveno kartu kaip sugyventi niai ir vedė bendrÄ Å«kį. 2001 m. B. A. S. lūžo Å¡launikaulis ir jis tapo neįgalus, galėjo judėti vežimėlio pagalba. Nuo 2002 m gruodžio mėn. iki mirties jį slaugė ir prižiÅ«rėjo, gamino maistÄ , tvarkė butÄ , skalbdavo rÅ«bus, patalynę, rÅ«pinosi higiena, nes jis dėl savo neįgalumo negalėdavo apsitarnauti, o atsakovai (sÅ«nus ir anÅ«kė) atsisakė jį prižiÅ«rėti. 2011 m. gegužės mėnesį B.

A. S. sveikata dar labiau pablogėjo, jam buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra, todėl pastarasis už jo slaugÄ ir priežiÅ«rÄ pažadėjo ieÅ¡kovei testamentu palikti visÄ savo turtÄ . Tačiau B. A. S. to padaryti nespėjo ir visÄ jo turtÄ po mirties paveldėjo atsakovai. Kadangi mirusysis liko skolingas ieÅ¡kovei už darbÄ , o Å¡iuo metu jo turtÄ yra paveldėję atsakovai, jie ir turi atsakyti už mirusiojo skolas visu savo turtu. IeÅ¡kinyje taip pat buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovė niekada neprašė sumokėti už velionio slaugymÄ , kadangi kartu gyveno ir jį labai mylėjo.

Mano, kad jai priklauso minimali alga už B. A. S. slaugÄ ir priežiÅ«rÄ . Be to, teismas turėtų atnaujinti trijų mėnesių terminÄ kreditoriniam reikalavimui mirusiojo B. A. S. įpėdiniams pateikti, kadangi Å¡is terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to kad buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį kitu pagrindu dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, kurį teismas atmetė, dėl to, kad buvo Å¡ventinis laikotarpis ir dėl to kad neturėjo galimybės pasiskolinti piniginių lėšų advokato pagalbai bei žyminiam mokesčiui sumokėti, o dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi žymiai vėliau.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie susitarimÄ dėl B. A. S. priežiÅ«ros ir slaugos. Kadangi apklausti liudytojai patvirtino tik faktÄ , kad ieÅ¡kovė ir mirusysis kartu gyveno kaip sugyventiniai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo pripažinti, jog tarp ieÅ¡kovės ir B. A. S. buvo susiklostę priežiÅ«ros ir slaugos santykiai. Pati ieÅ¡kovė posėdyje patvirtino, kad ji su mirusiuoju per visÄ kartu praleistÄ laikotarpį nesitarė, kad už jos teikiama priežiÅ«rÄ B.

A. S. turi susimokėti. PrieÅ¡ingai, pagal byloje esančius duomenis ir pačios ieÅ¡kovės iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , ji mirusįjį mylėjo ir jokių pretenzijų dėl slaugos jam nereiÅ¡kė. Negana to, laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 14 d., t. y. laikotarpiu, kurį ieÅ¡kovė prižiÅ«rėjo B. A. S., ji dirbo vos kelis mėnesius ir gavo socialinę paÅ¡alpÄ , kuri buvo pakankamai maža. Tačiau mirusysis B. A. S. gaudavo priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ , slaugos iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ bei 463 Eur iÅ¡mokÄ iÅ¡ VSDFV, o visomis Å¡iomis piniginėmis lėšomis, pagal pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, savo kasdieniniams poreikiams tenkinti naudojosi ir ieÅ¡kovė.

Å iÄ aplinkybę, atsižvelgdamas į tai, kad pagal byloje esančius duomenis nėra jokių įrodymų dėl konkretaus ieÅ¡kovės ir mirusiojo susitarimo dėl atlyginimo jo dydžio ar iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo, pirmosios instancijos teismas įvertino, kaip faktÄ , patvirtinantį iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ir B. A. S. santykiai buvo kaip sugyventinių ir artimų žmonių, o ne vienas kitam nustatytÄ paslaugÄ teikiančių subjektų. Teismas pažymėjo ir tai, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė ir B.

A. S. sudarė atlygintinių paslaugų sutartį, nes ieškovė be aplinkybės, kad paslaugas faktiškai teikė, neįrodė susitarimo dėl paslaugų apimties, atlygintinumo, atlyginimo dydžio, t. y. neįrodė nurodyto šių paslaugų teikimo pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 str., 6.720 str.). Teismo vertinimu aplinkybė, kad B. A. S. buvo reikalinga kito asmens slauga ir priežiūra, pati savaime niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė jį slaugė atlygintinės paslaugų sutarties pagrindu.

Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė su B. A. S. pradėjo gyventi jau nuo 1995 metų ir jų santykiai visÄ laikÄ iki velionio mirties buvo kaip sugyventinių. Esminę teisinę reikÅ¡mę turi ta aplinkybė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 22601,94 Eur skolos priteisimo už suteiktas priežiÅ«ros ir slaugos paslaugas B. A. S. grindžiamas ne susitarimu dėl paslaugų atlyginimo dydžio, bet tuo metu buvusia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta vieno mėnesio minimalia mėnesine alga.

Skundžiamu sprendimu kartu buvo nuspręsta, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti trijų mėnesių terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog buvo nagrinėjama kita civilinė byla kitu teisiniu pagrindu, ieÅ¡kovei neužkirto kelio kreiptis į teismÄ ir ginti savo galimai pažeistas teises, praÅ¡ant priteisti skolÄ už priežiÅ«rÄ ir slaugÄ . Negana to, ieÅ¡kovei procesinius dokumentus ruošė ir teisminiuose procese atstovavo profesionalÅ«s teisininkai, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ieÅ¡kovės teisės buvo ginamos netinkamai, nekvalifikuotai.

IeÅ¡kovės nurodytos kitos termino praleidimo aplinkybės – Å¡ventinis laikotarpis, advokatės laiko stoka ir piniginių lėšų trÅ«kumas pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos kaip svarbios termino praleidimo priežastys.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovai D. S. ir J. S. yra mirusiojo B. A. S. sÅ«nus ir anÅ«kė, kurie pagal CK 3.205 str. 1 d. ir 2 d. bei CK 3.237 str. 1 d. turėjo pareigÄ iÅ¡laikyti nedarbingÄ ir pagalbos reikalingÄ tėvÄ bei senelį.

Tačiau nė vienas iÅ¡ atsakovų Å¡ios pareigos nevykdė, nors aplinkybės, kad pareigÄ iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis mirusiuoju B. A. S. vykdė ieÅ¡kovė, nepaneigė. Taigi Å¡iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovė vykdė atsakovų pareigÄ iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis B. A. S., dėl ko ji turi teisę pareikÅ¡i atsakovams regresinį ieÅ¡kinį. Å iuo atveju jos ir mirusiojo tarpusavio santykiai niekaip nekeičia aplinkybės, kad atsakovai jai yra skolingi dėl B. A. S. priežiÅ«ros. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė pabrėžia ir tai, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, jog bÅ«tent ji aptarnaudavo pagalbos reikalingÄ B.

A. S., todėl Å¡iuo atveju aplinkybė, kokia forma tarp jos ir B. A. S. buvo sudaryta iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis, jokios esminės reikÅ¡mės neturi. Apeliantės vertinimu, net ir tuo atveju, jei bÅ«tų sprendžiama, kad Å¡ioje byloje nėra įrodytas iÅ¡laikymo iki gyvos galvos egzistavimo faktas, aplinkybė, kad jis daugiau nei 10 metų nuolatos ir nepertraukiamai teikė bÅ«tinÄ priežiÅ«rÄ sugyventiniui, yra pakankamas pagrindas tenkinti jos pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , jos pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ turėjo kvalifikuoti kaip regresinį ieÅ¡kinį ir neturėjo apsiriboti vien aiÅ¡kinimuisi, kokie sutartiniai santykiai buvo susiklostę tarp jos ir mirusiojo.

Dėl trijų mėnesių termino reikalavimams skolininko įpėdiniams pareikšti ieškovė nurodo tai, kad ieškinį atsakovams ji pareiškė ne kaip mirusiojo B. A. S. kreditorė, kadangi šis nėra jai skolingas, o kaip regresinį ieškinį, kadangi būtent ji atliko veiksmus ir prisiėmė atsakovų pareigas mirusiojo atžvilgiu. Taigi ir aplinkybė, kad ji ieškinį atsakovams pareiškia praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po B. A. S. mirties, nėra reikšminga ir svarbi. Be to, apeliantės vertinimu jai už mirusiojo B.

A. S. slaugymÄ , t. y. už atsakovams priklausančios prievolės įvykdymÄ , už kiekvienÄ mėnesį priklauso tuo metu buvęs nustatytas minimalios algos dydis, dėl ko atsakovai jai yra skolingi 22601,94 Eur.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai D. S. ir J. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliaciniu skundu yra dėstomos visiÅ¡kai naujos aplinkybės, nurodomas naujas ieÅ¡kinio pagrindas, kuriuo apeliantė nesirėmė ir neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme metu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 str. nuostatas.

Tačiau, nepaisant to, ir nauja apeliantės pozicija nėra pagrįsta ir įrodyta. Apeliantė O. V. visiÅ¡kai nepagrįstai remiasi CK 6.50 str. 1 ir 3 d. nuostatomis, pagal kurias trečiajam asmeniui, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, kadangi trečiasis asmuo negali už skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolės, jei Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai. CK 3.205 straipsnyje numatyta pilnamečių vaikų pareiga iÅ¡laikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvu, yra asmeninė, todėl jos negalima perkelti ir ji negali bÅ«ti įvykdyta trečiųjų asmenų.

Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė negalėjo įvykdyti prievolės iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis pagalbos reikalingu tėvu už atsakovÄ , kadangi tai asmeninio pobÅ«džio prievolė. Negana to, nagrinėjamoje byloje klausimas dėl atsakovo D. S. prievolės tėvui nevykdymo keliamas nebuvo ir dėl to jokie įrodymai, įskaitant ir įrodymus apie ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas B. A. S. iÅ¡laikymui, nebuvo teikiami. Atsiliepime pažymima ir tai, kad atsakovas D. S. pagal galimybes ir tėvo pageidavimÄ pastaruoju rÅ«pinosi – atsižvelgiant į tai, kad B.

A. S. buvo mokamos priežiÅ«ros ir slaugos iÅ¡mokos, pirko įvairius daiktus, keitė bÅ«stÄ , tenkino kitus bÅ«tinus poreikius. Taigi Å¡iuo atveju atsakovo D. S. parama tėvui, kaip tÄ numato ir CK 6.205 str., buvo teikiama abipusiu sutarimu, o mirusysis savo sÅ«nui jokių pretenzijų dėl iÅ¡laikymo pareigos nevykdymo pareiÅ¡kęs nebuvo. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai tvirtina, jog pareigÄ iÅ¡laikyti mirusįjį B. A. S. turėjo ir atsakovė J. S., kadangi ji yra mirusiojo anÅ«kė ir tiesiogiai tokios pareigos neturi.

Negana to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad teikė materialinį iÅ¡laikymÄ mirusiajam B. A. S.. PrieÅ¡ingai, pagal byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad apeliantė ne iÅ¡laikė mirusįjį, o gyveno kartu su juo kaip vyras ir žmona, kurie bendrai naudojosi ir mirusiojo gaunamomis lėšomis. Ä®siteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimu yra nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir B. A. S. jungtinė veikla pasireiÅ¡kė bendru gyvenimu bei bendru B. A. S. gaunamų pajamų leidimu tenkinant kasdieninius poreikius, B.

A. S. slauga. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė, kuri neturėjo savo bÅ«sto ir gavo tik minimalias pajamas, neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovų kompensacijos už darbÄ ir slaugÄ . Kartu pabrėžiama ir tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi aplinkybė, jog B. A. S. buvo reikalinga kito asmens slauga ir priežiÅ«ra, pati savaime niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad ieÅ¡kovė mirusįjį B. A. S. slaugė atlygintinės paslaugų sutarties pagrindu.Apeliacinis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, ieÅ¡kovė O. V., praÅ¡ydama tenkinti jos pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nurodo, kad atsakovams D. S. ir J. S. reiÅ¡kia regresinį ieÅ¡kinį, kadangi jie, turėdami pareigÄ iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis mirusiuoju B.

A. S., tokios pareigos nevykdė. Tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu reikalavo priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovų už jos darbÄ slaugant ir prižiÅ«rint mirusįjį B. A. S., kuris už darbÄ buvo žadėjęs testamentu jai palikti butÄ , tačiau to nepadarė ir liko skolingas ieÅ¡kinio sumÄ . ReikÅ¡minga ir tai, kad pirmosios instancijos teismui pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė O. V. prašė atnaujinti praleistÄ trijų mėnesių terminÄ kreditoriniam reikalavimui atsakovams pareikÅ¡ti, kadangi atsakovai, priimdami palikimÄ , kartu perėmė ir mirusiojo skolas.

Taigi iÅ¡ aptartų aplinkybių akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad ji yra mirusiojo B. A. S. kreditorė, kuri už jo slaugÄ ir priežiÅ«rÄ turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ pastarojo palikimÄ priėmusių atsakovų. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantė iÅ¡dėstė visiÅ¡kai naujÄ , pirmosios instancijos teisme nepareikÅ¡tÄ regresinį ieÅ¡kinį atsakovams tuo faktiniu pagrindu, kad ji už atsakovus įvykdė pareigÄ rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti B.

A. S.. Toks ieÅ¡kinio pagrindo keitimas ir reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, kėlimas apeliaciniame skunde negalimas dėl Å¡ių motyvų.Pažymėtina tai, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK7 str., 42 str. 5 d.) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 str., reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įtvirtintas imperatyvas, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 314 str.).

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

BÅ«tent todėl pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Kadangi nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė O. V. nebuvo pareiÅ¡kusi regresinių reikalavimų atsakovams dėl jiems priklausančios pareigos iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis mirusiuoju tėvu ir seneliu nevykdymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie apeliacinio skundo argumentai pažeidžia CPK 312 str. nuostatas, kadangi yra visiÅ¡kai nauji ir nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, dėl ko Å¡ių reikalavimų analizuoti apeliacinės instancijos teisme vien dėl to nėra teisinio pagrindo.Tačiau, nepaisant virÅ¡ aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovės O.

V. tvirtinimas, kad ji už atsakovus įvykdė jų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nedarbingÄ ir paramos reikalingÄ tėvÄ bei senelį, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi CK 3.205 str. bei 3.237 str. įtvirtintos Å¡eimos narių pareigos yra asmeninio pobÅ«džio ir negali bÅ«ti perduodamos tretiesiems asmenims. Negana to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog mirusysis B. A. S. bÅ«tų reiÅ¡kęs kokius nors materialinius reikalavimus savo sÅ«nui bei anÅ«kei ar dėl iÅ¡laikymo priteisimo kreipęsis į teismÄ .

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, jog mirusiojo B. A. S. ryÅ¡ys su artimaisiais niekada nebuvo nutrÅ«kęs – bendravo su sÅ«numi D. S. telefonu bei internetinės prieigos pagalba, buvo vežamas pas gydytojus, artimieji ne kartÄ siÅ«lė apsigyventi pas seserį (55 – 58, 173 – 176 b. l.). B. A. S. nuo 2008-02-08 iki 2011-02-09 buvo iÅ¡mokėta 1784,22 Eur priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinė kompensacija, per laikotarpį nuo 2011-07-15 iki 2013-04-01 – 4331,12 Eur slaugos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija (9 – 12, 86 b. l.), kas mėnesį jam buvo mokama 463 Eur iÅ¡moka (107 – 131 b. l.).

Tačiau ieÅ¡kovė per laikotarpį nuo 2002-12-01 iki 2013-04-14 dirbo vos kelis mėnesius (105 – 106 b. l.) ir gavo pakankamai nedidelę, tam tikrais laikotarpiais nei 100 Eur nesiekiančiÄ socialinę paÅ¡alpÄ (81 – 85 b. l.). Å ie duomenys kartu patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų bei atsakovų duotus parodymus, jog O. V. kasdieniniams poreikiams tenkinti naudojosi mirusiojo B. A. S. gaunamomis lėšomis bei gyveno pastarojo bÅ«ste naudodamasi visomis paslaugomis, nes savo bÅ«sto neturėjo.

Å ių aplinkybių neneigia ir pati apeliantė. Negana to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai bÅ«tų turėję realiÄ ir nagrinėjamu atveju pripažintÄ ne asmeninio pobÅ«džio prievolę mirusiajam B. A. S., kuriÄ , įstatyme numatytu pagrindu, galėjo už juos įvykdyti apeliantė. Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad O. V. turi teisę reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ atsakovams už B. A. S. teiktÄ paramÄ ir rÅ«pinimÄ si juo, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė jame nenurodė argumentų dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo ir tvirtina, jog vien aplinkybė, kad ji faktiÅ¡kai prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi mirusiuoju B.

A. S., leidžia tenkinti jos pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su Å¡iuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, byloje nekilo ginčas, kad apeliantė kartu su B. A. S., kuris mirė 2013 m. balandžio 14 d., nuo 2002 metų pabaigos gyveno kartu pastarojo bÅ«ste, vedė bendrÄ Å«kį, pirko ir gamino maistÄ , rÅ«pinosi buitimi, o nuo 2011 metų pabaigos pablogėjus B. A. S. sveikatai jį slaugė ir jį prižiÅ«rėjo, kadangi jis pats savęs apsitarnauti negalėjo, nevaikščiojo (7, 89 – 13 b. l.).

Tokias faktines aplinkybes patvirtina ne tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. P., V. M., G. K., A. M., R. E., J. S. parodymai, tačiau ir atsakovų D. S. bei J. S. pozicija, iÅ¡reikÅ¡ta procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamos bei civilinės bylos Nr. 2-21-589/2014, kurioje apeliantė kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ praÅ¡ydama mirusiojo B. A. S. butÄ pripažinti bendrÄ ja daline judviejų nuosavybe, duomenys rodo ir tai, kad esminė visų teisminių procesų priežastis yra apeliantės siekis gauti tam tikrÄ materialinę naudÄ dėl to, kad ji slaugė ir prižiÅ«rėjo mirusįjį B.

A. S.. Tai iÅ¡ dalies paaiÅ¡kina ir pateikto ieÅ¡kinio faktinio pagrindo keitimo priežastis. Tačiau nei keliami regresiniai reikalavimai dėl neva už atsakovus įvykdytÄ prievolę, nei skolos reikalavimas pagal atlygintinę slaugos paslaugų sutartį su velioniu, nėra pagrįsti. Kaip minėta pirmiau, nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantė turi teisę reikÅ¡ti regresinį ieÅ¡kinį atsakovams dėl už juos įvykdytÄ pareigÄ iÅ¡laikyti B. A. S.. Aplinkybes, dėl kurių nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė teikė atsakovui mokamas paslaugas pagal atlygintinių paslaugų sutartį, itin iÅ¡samiai ir detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o dėl jo nepagrįstumo ar neteisėtumo minėtu aspektu apeliantė jokių argumentų skunde nepateikė.

Å uo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jokia raÅ¡ytinė atlygintinų slaugos ar priežiÅ«ros paslaugų sutartis tarp ieÅ¡kovės ir mirusiojo B. A. S. sudaryta nebuvo, o pati apeliantė velionį prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi tarpusavio partnerystės pagrindu, kadangi bendrÄ Å«kį vedė kaip sugyventiniai. Negana to, kaip jau minėta pirmiau, bÅ«tent ieÅ¡kovė gyveno velionio B. A. S. bute nemokamai, naudojosi pakankamai didelėmis jo gaunamomis iÅ¡mokomis, kadangi jos pačios bent jau legaliai gaunamos piniginės lėšos aptariamu laikotarpiu buvo nedidelės. Å uo atveju pabrėžtina ir tai, kad pati ieÅ¡kovė pripažino per 11 priežiÅ«ros metų nė karto nereiÅ¡kusi B.

A. S. jokių turtinių pretenzijų už jo slaugÄ ir priežiÅ«rÄ , kadangi jį mylėjo, kas reiÅ¡kia, jog B. A. S. buvo prižiÅ«rimas ne sudarytos slaugos ar priežiÅ«ros sutarties pagrindu. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantė velioniui B. A. S. atlygintinės sutarties pagrindu teikė atlygintinas paslaugas, o ne vykdė savo, kaip sugyventinės, funkcijas. Ä®siteisėjusiame Panevėžio apygardos teismo 2014-10-01 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-457-252/2014, priimtame tarp tų pačių Å¡alių, konstatuota, kad ieÅ¡kovės ir B.

A. S. jungtinė veikla pasireiÅ¡kė tik bendru gyvenimu, bendru gaunamų lėšų leidimu tenkinant kasdienius Å¡alių poreikius bei B.A. S. slauga (CPK 182 str. 2p.). Vien tai, kad B. A. S. galimai buvo žadėjęs ieÅ¡kovei palikti tam tikrÄ turtÄ po savo mirties, ieÅ¡kinio pagrįstumo neįrodo. Todėl, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė kartu gyveno ir rÅ«pinosi velioniu 11 metų nereikÅ¡dama jokių pretenzijų bei turtinių reikalavimų atsiskaityti už suteiktas paslaugas, savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ pirmosios instancijos teismas turėjo teisę savo iniciatyva pakeisti ginčo Å¡alių santykių kvalifikacijÄ , ieÅ¡kovės reikalavimÄ atsakovams turėjo kvalifikuoti kaip regresinį reikalavimÄ , o neapsiriboti vien tik pateiktos ginčo kvalifikacijos vertinimu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kove, kad iÅ¡ asmens, besikreipiančio į teismÄ , nėra reikalaujama pateikti teisinę susiklosčiusių santykių kvalifikacijÄ (teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), o bylÄ nagrinėjantis teismas privalo atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę ir, esant bÅ«tinumui, savo iniciatyva kvalifikuoti ginÄÄ pagal tinkamÄ teisės normÄ . Tačiau ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) Å iuo atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad jos ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro aplinkybės dėl atsakovų skolos ieÅ¡kovei priteisimo pagal atlygintinę teiktų paslaugų mirusiajam B.A.

S. sutartį. BÅ«tent dėl Å¡ių faktinių aplinkybių atsakovai teikė paaiÅ¡kinimus, pateikė atsiliepimÄ , tiekė įrodymus, o teismas pagal Å¡ias ieÅ¡kinio ribas iÅ¡nagrinėjo bylÄ . Pagal tokias ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo kvalifikuoti ieÅ¡kovės reikalavimÄ kaip regresinį ieÅ¡kinį atsakovams. Vadovaudamasis virÅ¡ iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės O. V. apeliacinį skundÄ .Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovui D. S. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama 200 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už tinkamÄ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , nes jų dydis nevirÅ¡ija (yra mažesnis) Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodytus maksimalius dydžius (177 b. l., CPK 93, 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atsakovui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini).        Teisėjų kolegija:                                                                    Ramunė Čeknienė                                                                                                         Zina MickevičiÅ«tė                                                                                      Birutė Valiulienė