4eaa6b74-cf07-430c-bfd0-fa008acad529 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I2-2722-535/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01243-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gitanos Butrimaitės, JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. L. E. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja T. L. E. su skundu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) 2021-12-21 raÅ¡tÄ Nr. lSS-1942-(5.59 E.);

2) įpareigoti NŽT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jos 2021-11-18 praÅ¡ymÄ pateikti duomenis. PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2021-11-18 elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis NŽT pateikė praÅ¡ymÄ pateikti dokumentus. PraÅ¡yme nurodė, kad yra P. P., kuris mirė 2020-05-07, įpėdinė ir mano, kad P. P. su D. M. ir R. M. sudaryta 2019-12-05 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. VL-5685 (toliau – Sutartis), kuria P. P. pardavė nuosavybės teise priklausančius žemės Å«kio paskirties žemės sklypus ir statinius (toliau - Sutartis), yra neteisėta.

NŽT, iÅ¡nagrinėjusi jos praÅ¡ymÄ ir prie jo pridėtÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , 2021-12-21 raÅ¡tu Nr. 1SS-1942-(5.59E.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ atsisakė suteikti jos praÅ¡omÄ informacijÄ ir nurodė, kad Å¡iÄ informacijÄ galėtų jai suteikti, pateikus dabartiniam žemės sklypų savininkui atstovavimÄ Ä¯rodantį dokumentÄ . PareiÅ¡kėja nesutinka su NŽT atsakymu. Teigia, kad NŽT nepagrįstai atsisakė jai suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ ir duomenis, įgalinusius atlikti 2019-12-05 sandorį, kurį sudarė jos velionis brolis P. P., nors ji ir pateikė NŽT dokumentus, pagrindžiančius jos teisę gauti informacijÄ apie P. P. turtines teises bei atliktus sandorius, kadangi ji yra teisėta P. P. teisių perėmėja.

PareiÅ¡kėja teigia, kad ginčytinÄ sandorį sudaręs P. P. mirė, praėjus keliems mėnesiams po sandorio sudarymo, todėl teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl sandorio ar sandoriui turėjusių tiesioginės įtakos dokumentų teisėtumo, turi jo teisių perėmėjai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis), t. y. Å¡iuo atveju ji. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad praÅ¡yme nurodė, jog notariniam žemės Å«kio paskirties žemės sandoriui atlikti yra bÅ«tinas NŽT sutikimas.

Nurodo, jog tikėtina toks NŽT sutikimas buvo iÅ¡duotas, pažeidžiant Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo įstatymÄ bei kitas teisės normas, tame tarpe ir Baudžiamojo kodekso normas. Todėl ji, siekdama tinkamai apginti teisėtus interesus ir veikdama kaip P. P. teisių perėmėja, kreipėsi į NŽT, kuri turėjo iÅ¡duoti ir iÅ¡davė leidimÄ sudaryti galimai neteisėtÄ 2019-12-05 sandorį. PareiÅ¡kėja nurodo, kad siekdama tinkamai apginti teisėtus interesus, prieÅ¡ teikdama teismui ieÅ¡kinį dėl sandorio nuginčijamo, ji turi pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ susipažinti su dokumentais, lėmusiais ginčijamo sandorio sudarymÄ , kadangi vadovaujantis Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi asmenys gali įsigyti žemės Å«kio paskirties žemės tik gavę NŽT padalinio pagal žemės buvimo vietÄ iÅ¡duotÄ sutikimÄ .

Å iuo atveju ji pagrįstai ir teisėtai prašė visos reikalingos ir informacijos, susijusios su NŽT padalinio sutikimo iÅ¡davimu. Norint nuginčyti NŽT dokumentus ar sprendimus, pirmiausiai reikalinga juos turėti, t. y. gauti. Å ia teise ji ir siekė pasinaudoti. PareiÅ¡kėja teigia, kad NŽT atsakyme neteisingai nurodė, jog ji kelia tik Sutarties teisėtumo klausimÄ . Ji taip pat kėlė ir NŽT iÅ¡duotų ir tvarkytų dokumentų teisėtumo klausimas. PareiÅ¡kėja mano, kad žalÄ ji galėjo patirti ir dėl NŽT neteisėtų sprendimų, jeigu jie bÅ«tų pripažinti neteisėtais.

Taigi, akivaizdu, jog ji pagrįstai praÅ¡o nurodytų dokumentų ir informacijos, siekdama įgyvendinti pažeistas civilines teises ir teisėtus interesus. PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad D. M. su P. P. sudariusiam Sutartį, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17662-20 yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl neteisėto disponavimo P. P. elektronine bankine mokėjimo kortele, į kuriÄ D. M. atliko bankinius pavedimus P. P., pagal Sutartį, o NŽT direktoriaus funkcijas atliekantis S. M. yra D. M. brolis. NŽT direktoriaus pavaduotojas A.

B., pasirašęs el. paraÅ¡u skundžiamÄ NŽT atsakymÄ , tiesiogiai pavaldus S. M., t. y. NŽT faktiniam dabartiniam vadovui. Å ios aplinkybės, kaip ir galimai neteisėti NŽT sprendimai, kurių ji praÅ¡o, taip pat tikėtinai turi įtakos, neigiamam ir neteisėtam NŽT atsisakymui suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ ir dokumentus. PareiÅ¡kėja nurodo, kad NŽT atsakyme nepagrįstai jai siÅ«lo ginčyti notarinį veiksmÄ ar sutartį, kadangi pažeistas teises Å¡alys gali ginti visais savo pasirinktais teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Be to, gavus, o vėliau galbÅ«t nuginčijus neteisėtus ir nepagrįstus NŽT sprendimus ar kitus dokumentus, bÅ«tų ne tik sudarytos objektyvios sÄ lygos ginčyti Sutartį, tačiau bÅ«tų pilnai atskleistos galimai neteisėtai sudarytos Sutarties sudarymo aplinkybės ir sudaryta galimybė kreiptis dėl NŽT tarnautojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Taigi, NŽT atsisakydama pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ ir dokumentus neteisėtai suvaržo jos teises, siekiant pareikÅ¡ti ir ginti turtines teises ir interesus.

PareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji neturi teisinio pagrindo žemės sklypus valdyti ir/ar paveldėti, taip pat gauti informacijÄ apie kitų asmenų valdomÄ turtÄ . Ji nepraÅ¡o minimus žemės sklypus valdyti ar paveldėti, tačiau ji yra teisėta P. P. teisių perėmėja, todėl turi teisę ginčyti sandorio ir kitų lydinčių dokumentų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Ji praÅ¡o dokumentų ir informacijos, kuriais vadovaujantis buvo leista sudaryti Sutartį, t. y. praÅ¡omi dokumentai apima tik istorinį laikotarpį kuriuo žemės sklypai priklausė P. P. (iki 2019-12-05 sandorio sudarymo), o ne D.

M. ir jo sutuoktinei. Ji, bÅ«dama teisėta P. P. teisių perėmėja, praÅ¡o tik tų duomenų ir informacijos, kuriÄ disponavo ir galėjo disponuoti pats P. P., todėl NŽT teiginiai nepagrįsti. PareiÅ¡kėja teigia, kad NŽT nenurodė, konkrečiai kuriomis 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – BDAR) normomis remiantis praÅ¡oma informacija nesuteikta, nenurodė, jog informacija nesuteikta Å¡iuo konkrečiu pagrindu, o tik deklaratyviai nurodė, jog informacijÄ valstybės institucijos teikia laikantis BDAR nuostatų reikalavimu.

Pažymi, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktas numato galimybę tvarkyti asmens duomenis siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, o 6 straipsnio 1 dalies f punktas numato, jog tvarkyti asmens duomenis reikalinga siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų. Nagrinėjamu atveju ji yra teisių perėmėja pagal Sutartį, kadangi ši Sutartis nėra pilnai įvykdyta, taigi ji veikia ir šiuo pagrindu. BDAR 9 straipsnio 2 dalies f punktas numato, jog draudimas tvarkyti asmens duomenis netaikomas, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus arba tuo atveju, kai teismai vykdo savo teisminius įgaliojimus.

IÅ¡ praÅ¡ymo turinio akivaizdu, jog ji siekia vykdyti ir apginti teisinius reikalavimus, be kita ko, to neneigia ir NŽT, kas matyti iÅ¡ atsakymo dalies, kurioje jai siÅ«loma ginčyti notaro veiksmus ar sandorį, todėl NŽT atsisakymas suteikti jai duomenis ir informacijÄ nepagrįstas ir neteisėtas. Pamini, jog NŽT atsakyme nėra aptarti konkretÅ«s jos praÅ¡ymai, NŽT motyvacijÄ taiko visiems jos praÅ¡ymams, todėl NŽT atsakymas neteisėtas ir nepagrįstas visoje apimtyje. Atsakovė NŽT atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsakovė nurodo, kad iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir prie jo pridėtÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjai jos praÅ¡omÄ informacijÄ ir nurodė, kad Å¡iÄ informacijÄ galėtų suteikti pateikus dabartiniam žemės sklypų savininkui atstovavimÄ Ä¯rodantį dokumentÄ . Atsakovė pažymi, kad Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra įpėdinio paveldėtÄ turtÄ ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ teisinė registracija ir kurio iÅ¡davimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei jų apimties.

Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021). PareiÅ¡kėja pagal 2020-08-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ paveldėjo mirusiojo P. P. (mirė(duomenys neskelbtini)) reikalavimo teisę pagal 2019-12-05 Kauno m. 21-ojo notarų biuro Sutartį.

Reikalavimas (reikalavimo teisė) – subjektinė teisė reikalauti tam tikro elgesio (veikimo arba neveikimo); tokios teisės įgyvendinimas, iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ dėl konkrečių veiksmų, kuriuos kitas asmuo turi atlikti arba jų nesiimti. Taigi pareiÅ¡kėjai perėjo tik reikalavimo teisė, kuri suteikia teisę reikalauti tam tikro veikimo ar neveikimo, kuris kyla iÅ¡ Sutarties. Pažymi, kad sudarant Sutartį pareiÅ¡kėja nebuvo jos Å¡alimi, taip pat tuo metu ji nebuvo ir mirusio P. P. (mirė (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė sudarant, pareiÅ¡kėjos manymu, ydingÄ Sutartį.

Atsakovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) nuostatas, institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiÅ¡kėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnio 1 dalis). Pažymi, jog teisė gauti dokumentus, nustatyta Ä®statyme, nėra absoliuti. Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas:

3) duomenims, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį;

4) duomenims, kurių teikimÄ riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiÅ¡kėjai turi pagrįsti praÅ¡omų duomenų panaudojimo tikslÄ . Tai reiÅ¡kia, kad NŽT, veikdama įstatymo nustatytoje apimtyje, bei įstatymo nustatyta tvarka tvarkydama asmens duomenis, tretiesiems asmenims juos gali teikti, tik teisės aktų nustatyta tvarka ir tik pagrindus tikslÄ . Atsakovė dėsto BDAR nuostatas ir nurodo, kad teikiant duomenis tretiesiems asmenims, duomenų subjekto sutikimas yra tinkamas teisinis pagrindas asmens duomenų teikimui.

Kai duomenys teikiami remiantis žmogaus sutikimu, duomenų valdytojas turi galėti įrodyti, jog duomenų subjektas davė sutikimÄ tokiam jo duomenų teikimui. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymu yra ribojama duomenų valdytojo (NŽT) teisė teikti asmens duomenis tretiesiems asmenims, asmens valdytojas privalo turėti aiÅ¡kų teisinį pagrindÄ asmens duomenų teikimui. Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į 2020-08-18 paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ bei vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinto vientisumo ir konfidencialumo principu ir buvo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai skundžiamame raÅ¡te buvo nurodytos sÄ lygos, kurias tenkinus, jai bÅ«tų suteikta jos praÅ¡oma informacija. Todėl mano, kad skundžiamas raÅ¡tas neužkerta pareiÅ¡kėjai kelio gauti jos siekiamų dokumentų, jeigu ji tenkins nurodytas sÄ lygas. Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ .

Mano, kad ginčijamas NŽT raštas neatitinka nei vieno iš aukščiau nurodytų kriterijų. Todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pagal Asmens duomenų apsaugos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2012-10-23 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-352 „Dėl Asmens duomenų apsaugos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“, 14.5 papunktį vienu iš asmens duomenų gavėju yra bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai, administracinių ginčų komisijos ir teisėsaugos institucijos.

Todėl, teismui, nagrinėsiančiam bylÄ , susijusiÄ su pareiÅ¡kėjos teisių gynimu, prireikus papildomos informacijos (įrodymų), susijusios su Sutarties ginčijimu ar panaÅ¡iu klausimu, NŽT į Å¡iÄ bylÄ pateiktų tesimo praÅ¡omÄ informacijÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2021-12-21 raÅ¡to Nr. lSS-1942-(5.59 E.), kuriuo buvo atsakyta į pareiÅ¡kėjos 2021-11-18 praÅ¡ymÄ pateikti dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 202-11-18 su praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT ir prašė: iÅ¡duoti NŽT padalinio pagal žemės buvimo vietÄ iÅ¡duoto sutikimo kopijÄ dėl žemės sklypų, kurių unikalÅ«s Nr.(duomenys neskelbtini), perleidimo; pateikti įrodymus/duomenis, jog NŽT raÅ¡tu pranešė asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamais žemės Å«kio paskirties žemės sklypais, kurių unikalÅ«s Nr. .(duomenys neskelbtini), pateikti P. P. (pardavėjo) raÅ¡to kopijÄ , kuriame jis praneÅ¡a apie savo ketinimÄ parduoti žemės sklypus, kurių unikalÅ«s Nr. .(duomenys neskelbtini),; pateikti D.

M. (pirkėjo) sutikimo kopijÄ â€“ pirkti žemės sklypus, kurių unikalÅ«s Nr. .(duomenys neskelbtini); paaiÅ¡kinti, kodėl D. M. buvo pripažintas žemės sklypų, kurių unikalÅ«s Nr. .(duomenys neskelbtini) naudotoju, naudojusiu nurodytus žemės Å«kio paskirties sklypus ne mažiau nei vienus metus. NŽT, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir prie jo pridėtÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , 2021-12-21 raÅ¡tu Nr. 1SS-1942-(5.59E.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjai jos praÅ¡omÄ informacijÄ ir nurodė, kad Å¡iÄ informacijÄ jai galėtų suteikti pateikus dabartiniam žemės sklypų savininkui atstovavimÄ Ä¯rodantį dokumentÄ .

PareiÅ¡kėja nesutinka su pateiktu atsakymu, teigia, kad ji, kaip paveldėtoja, turi teisę gauti praÅ¡omus dokumentus, be to atsakovė nepasisakė dėl visų jos praÅ¡yme keliamų klausimų. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas iÅ¡ esmės dėl to, ar pagrįstai NŽT pareiÅ¡kėjai nepateikė jos praÅ¡omos informacijos. Pagal Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas institucijos privalo teikti pareiÅ¡kėjams ar jų atstovams dokumentus, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iÅ¡ administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos vieÅ¡ojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens praÅ¡ymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedÅ«ros taisykles, nustatytas VAĮ 19-36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės) (žr., pvz., LVAT 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A63–1446/2012, 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-334/2013, ir kt.). Atsakymai į praÅ¡ymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:

į praÅ¡ymÄ suteikti administracinę paslaugÄ â€“ iÅ¡duoti dokumentÄ , jo kopijÄ , nuoraÅ¡Ä ar iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį tam tikrÄ juridinį faktÄ , – atsakoma suteikiant praÅ¡omÄ administracinę paslaugÄ arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 punktas); į praÅ¡ymÄ pateikti institucijos turimÄ informacijÄ atsakoma pateikiant praÅ¡omÄ informacijÄ Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 punktas).

Vadovaujantis LVAT praktika įstaigos:

1) privalo teikti disponuojamÄ informacijÄ ;

2) atsisakyti teikti informacijÄ gali tik įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (žr., pvz., LVAT 2016-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Pažymėtina, jog teisė gauti dokumentus, numatyta Ä®statyme, nėra absoliuti, Ä®statymo 15 straipsnyje nustatyti atsisakymo pateikti dokumentus teisiniai pagrindai. Minėta teisės norma nustatyta, jog institucija atsisako pateikti pareiÅ¡kėjui dokumentus, jeigu:

1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti;

2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis;

3) pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai bÅ«tų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sÄ naudomis;

4) Å¡io įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka papraÅ¡ius patikslinti ir (ar) papildyti praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjas jo nepatikslina arba patikslinto praÅ¡ymo turinys yra nekonkretus;

5) institucija praÅ¡omų dokumentų tvarkymÄ nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms;

6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo;

7) pareiÅ¡kėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui Å¡io įstatymo nuostatos netaikomos Å¡io įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (1 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog Å¡is įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiÅ¡kėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių praÅ¡o panaudojimo tikslÄ . Aptartos Ä®statymo nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad NŽTT, veikdama Ä®statymo nustatytoje apimtyje, bei Ä®statymo nustatyta tvarka tvarkydama asmens duomenis, tretiesiems asmenims juos gali teikti, tik teisės aktų nustatyta tvarka ir tik pagrindus tikslÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, prieÅ¡ingai nei teigiama atsakyme (P. P. Sutartimi žemės sklypus 2019-12-05 pardavė kitiems asmenims, todėl JÅ«s neturite teisinio pagrindo minėtus žemės sklypus valdyti ir/ar paveldėti, taip pat gauti informacijÄ apie kitų asmenų valdomÄ turtÄ . Å iÄ informacijÄ galėtume Jums suteikti pateikus dabartiniam žemės sklypų savininkui atstovavimÄ Ä¯rodantį dokumentÄ ), jos pateiktame praÅ¡yme yra nurodyti duomenys (pateiktas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas), kurie įrodo praÅ¡omos informacijos ryšį su jos teisėmis gauti informacijÄ .

Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Remiantis BDAR konstatuojamosios dalies 26 straipsniu, asmens duomenys turi būti teikiami teisėtai, vadovaujantis duomenų proporcingumo ir kitais principais, kurie „turėtų būti taikomi visai informacijai apie fizinį asmenį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta“. Teikiant duomenis tretiesiems asmenims, duomenų subjekto sutikimas yra tinkamas teisinis pagrindas asmens duomenų teikimui.

Kai duomenys teikiami remiantis žmogaus sutikimu, duomenų valdytojas turi galėti įrodyti, jog duomenų subjektas davė sutikimÄ tokiam jo duomenų teikimui. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymu yra ribojama duomenų valdytojo, nagrinėjamu atveju NŽT teisė teikti asmens duomenis tretiesiems asmenims, asmens valdytojas privalo turėti aiÅ¡kų teisinį pagrindÄ asmens duomenų teikimui. Taigi, NŽT teikdama asmens duomenis turi laikytis BDAR 5 straipsnio 1 dalies f) punkte įtvirtinto vientisumo ir konfidencialumo principo, t. y., kad asmens duomenys teikiami tokiu bÅ«du, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones bÅ«tų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugÄ nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo.

BDAR konstatuojamosios dalies 26 straipsnis nustato, kad asmens duomenys turi bÅ«ti teikiami teisėtai, vadovaujantis duomenų proporcingumo ir kitais principais, kurie „turėtų bÅ«ti taikomi visai informacijai apie fizinį asmenį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta arba gali bÅ«ti nustatyta“. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis duomenų tvarkytojas (Å¡iuo atveju –NŽT) turi užtikrinti, kad duomenys bÅ«tų teikiami teisėtai, jeigu toks teikimas atitinka Å¡ias sÄ lygas: duomenų subjektas davė sutikimÄ tokiam teikimui; duomenys teikiami siekiant įvykdyti sutartį, kurios Å¡alis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto praÅ¡ymu prieÅ¡ sudarant sutartį; duomenis teikti bÅ«tina, kad bÅ«tų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; duomenys teikiami siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; teikti duomenis bÅ«tina siekiant atlikti užduotį, vykdomÄ vieÅ¡ojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas vieÅ¡osios valdžios funkcijas.

BDAR 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardÄ ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vienÄ ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultÅ«rinės ar socialinės tapatybės požymius.

Siekiant įgyvendinti BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ duomenų valdytojo atskaitomybės principÄ , duomenys trečiosioms Å¡alims gali bÅ«ti teikiami tik, kai duomenų gavėjas teiktame praÅ¡yme nurodo aplinkybes, pagrindžiančias, kad duomenų tvarkymas (teikimas) atitinka BDAR 5 straipsnyje įtvirtintus principus ir yra pagrįstas bent viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisėto duomenų tvarkymo sÄ lyga. PraÅ¡yme privaloma nurodyti: duomenų gavimo konkretų ir aiÅ¡kiai apibrėžtÄ tikslÄ ; jeigu yra, duomenų tvarkymo (gavimo) teisinį pagrindÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos arba Europos SÄ jungos teisės aktuose, ir konkrečiÄ jų nuostatÄ , suteikiančiÄ teisę gauti asmens duomenis; duomenų tvarkymo (gavimo) teisėtÄ sÄ lygÄ , įtvirtintÄ BDAR 6 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje, kuria vadovaujantis suteikiama teisė gauti asmens duomenis; duomenų teisėto tvarkymo (teikimo) sÄ lygÄ , įtvirtintÄ BDAR 6 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje, kuria vadovaudamasi NŽT turi teisę pateikti Å¡iuos duomenis trečiajam asmeniui; konkrečiÄ praÅ¡omų duomenų apimtį, t. y. kokių konkrečių duomenų praÅ¡oma: vardo, pavardės, paskirtos iÅ¡mokos dydžio ir pan.

PraÅ¡ymai pateikti visÄ turimÄ informacijÄ apie asmenį nelaikytini konkrečiais; kai nurodoma, kad duomenis pateikti praÅ¡oma vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktais, t. y. kai duomenis tvarkyti (teikti) reikia siekiant atlikti užduotį, vykdomÄ vieÅ¡ojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas vieÅ¡osios valdžios funkcijas arba teikti duomenis bÅ«tina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios Å¡alies interesų apsaugos, praÅ¡yme turi bÅ«ti iÅ¡samiai pagrįsta, kodėl Å¡ių asmenų interesai yra virÅ¡esni už duomenų subjekto teises ir laisves.

Taigi asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi ir duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iÅ¡ sÄ lygų: jeigu duomenų subjektas duoda sutikimÄ ; sudaroma arba vykdoma sutartis; kai viena iÅ¡ Å¡alių yra duomenų subjektas; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; įgyvendinami oficialÅ«s įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (BDAR 6 straipsnis).

Minėtos teisės aktų nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įstatymu yra ribojama duomenų valdytojo teisė teikti asmens duomenis tretiesiems asmenims, asmens valdytojas privalo turėti aiÅ¡kų teisinį pagrindÄ asmens duomenų teikimui. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog nepaisant to, kokia buvo pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma informacija (dokumentai), kuriose yra duomenys apie nuosavybės teisių įgijimo tikslas, informacija apie kitų fizinių asmenų (turto savininkų) (informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas)) ekonominio, socialinio pobÅ«džio požymius laikytina asmens duomenimis, tokia informacija (dokumentai) galėjo bÅ«ti teikiama tik esant minėtų asmenų sutikimui.

Todėl remiantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reglamentavimÄ , atsakovė pagrįstai atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl jos pageidaujamos informacijos (dokumentų) pateikimo, nes pareiÅ¡kėja neturėjo teisės gauti privačios informacijos apie kitÄ asmenį be Å¡io asmens sutikimo, nes tokius asmens duomenis atskleisti draudė BDAR. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad NŽT, įvertinusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡omus pateikti dokumentus, į jos pateiktÄ 2020-08-18 paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , pagrįstai nustatė, kad vadovaudamasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies f) punkte įtvirtinto vientisumo ir konfidencialumo principu, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pateikti su trečiaisiais asmenimis susijusius duomenis.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme praÅ¡omÄ pateikti informacijÄ Â ir pateiktÄ Â atsakovės atsakymÄ , konstatuoja, kad atsakovė skundžiamu raÅ¡tu pateikė pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl neteikiamų dokumentų, taip pat pasisakė dėl kitų pareiÅ¡kėjos minėtame praÅ¡yme nurodytų aplinkybių. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė skundžiamu raÅ¡tu bÅ«tų pažeidusi įstatymus ar kitus teisės aktus, virÅ¡ijusi kompetencijÄ , ar kad Å¡is raÅ¡tas prieÅ¡tarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad NŽT motyvacijÄ taiko visiems jos praÅ¡ymams, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos visi praÅ¡ymai yra susiję su trečiųjų asmenių duomenimis, kurie reglamentuojami tais pačiais teisės aktais, todėl atsakovė neprivalėjo jų kartoti atsakydama į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Teismo įsitikinimu, ginčijamas raÅ¡tas iÅ¡ esmės atitinka ir VAÄ® nuostatas, atsakymas yra pakankamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, t. y. iÅ¡ jo turinio yra galimybė aiÅ¡kiai suvokti jo esmę. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamu raÅ¡tu nėra užkertamas kelias pareiÅ¡kėjai dėl Sutarties nuginčijimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais teikti ieÅ¡kinį bendros kompetencijos teismui, kuris esant bÅ«tinybei iÅ¡sireikalaus bÅ«tinus dokumentus.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad NŽT 2021-12-21 raÅ¡tu Nr. lSS-1942-(5.59 E.) teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti praÅ¡omus dokumentus, o skundžiamas raÅ¡tas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Netenkinus pareiÅ¡kėjos pagrindinio reikalavimo, atmestinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas – įpareigoti NŽT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jos 2021-11-18 praÅ¡ymÄ pateikti duomenis. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos T. L. E. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Gitana Butrimaitė JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė