2022-12-21 Nr. AB-1114-3-61-3-03865-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-830-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03865-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.4; 55.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo gautas pareiškėjos A. D. (toliau – ir pareiškėja) skundas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, atsakovas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjos pateiktas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23–25 straipsniuose nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą (per 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo) skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki nustatyto termino patikslinti skundo reikalavimus, pateikti informaciją apie atsakovo sprendimo datą ir registracijos numerį (jei informacija žinoma), taip pat pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja, šalindama skundo trūkumus 2022 m. spalio 5 d. teismui pateikė patikslintą skundą, tačiau juo nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų – nesuformulavo skundo reikalavimo taip, kad jis atitiktų teismo galimų priimti sprendimų rūšis, nurodytas ABTĮ 88 straipsnyje.

Pareiškėjai teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi pakartotinai nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Minėta nutartimi pareiškėjai išaiškinta, kad pareiškėja turėtų aiškiai ir konkrečiai suformuluoti savo skundo reikalavimą, t. y. turėtų nurodyti, kokį konkrečiai Fondo valdybos administracinį veiksmą (sprendimą/atsakymą) skundžia (nurodant jo priėmimo datą, koks tai skundžiamas aktas, numerį), ar kokį atsakovo neveikimą (administracinės procedūros, paslaugos neatlikimą) konkrečiai skundžia. Pareiškėjai išaiškinta ir tai, kad ji turėtų reikšti reikalavimus dėl konkrečių administracinių aktų (ar jų dalių) panaikinimo.

2022 m. spalio 26 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriame prašo patenkinti jos skundą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo redakciją, galiojusią iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. mokėti priedą už stažą virš 30 metų ne už šešis kaip dabar, o už aštuonis metus.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, kadangi, kaip konstatavo teismas, per nurodytą terminą nurodyti skundo trūkumai taip ir nebuvo pašalinti.

Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta kelio jai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išnagrinėti bylą iš esmės – nurodyti atsakovui vykdyti iki 2017 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos pensijų įstatymų redakcijos nuostatas.

Nurodo, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu perskaičiuoti jos pensiją tą prašymą argumentuodama, tačiau atsakovas į jos prašymą neatsižvelgė.

Prideda, kad negalėjo ištaisyti pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. ir 2022 m. spalio 11 d. nutartyse nurodytų skundo trūkumų, o būtent –nurodyti konkretaus akto, kurį siekia panaikinti – dėl to, kad jos pageidauto veiksmo (pensijos perskaičiavimo) atsakovas taip ir neatliko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria teismas nusprendė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdama, kad skunde tinkamai suformulavo savo reikalavimus.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25, 29 ir kituose straipsniuose.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 24 bei 25 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, jog skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Šalia reikalavimo pateikti skundžiamą aktą, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nors savo reikalavimą formulavo kaip įpareigojimą atlikti veiksmus (perskaičiuoti pensiją jos pageidaujamu būdu), tačiau nepateikė įrodymų, kad tokius veiksmus atsakovas atsisakė atlikti. Pareiškėjos pridėti dokumentai įrodo, kad pareiškėja pensijos klausimais ne kartą kreipėsi į Fondo valdybą bei Fondo valdybos Vilniaus skyrių, iš kurių gaudavo atsakymus, tačiau jų nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Paskutiniame Fondo valdybos 2022 m. rugpjūčio 15 d. atsakyme pareiškėjai nurodyta, kad atsisakoma atnaujinti terminą skundui dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 15 d. sprendimo paduoti. Taigi pareiškėja, nesutikdama su atsakovo veiksmais, privalėjo teismui skųsti minėtą Fondo valdybos sprendimą, kas jai ir buvo paaiškinta dvejomis pirmosios instancijos teismo nutartimis dėl skundo trūkumų šalinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑251‑261/2022). Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2022 m. rugsėjo 22 d. ir 2022 m. spalio 11 d. nutartimis įpareigojo pareiškėją pašalinti nurodytus trūkumus, nes nutartyse minimi skundo turinio ir formos trūkumai trukdė teismui tiek nagrinėti ginčo reikalavimus iš esmės, tiek ir tinkamai spręsti skundo priėmimo klausimą. Minimos nutartys yra pakankamai aiškios, kad jas būtų galima įvykdyti.

Įvertinusi pareiškėjos 2022 m. spalio 26 d. patikslinto skundo turinį teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumų, jos reikalavimai yra nekonkretūs, nėra nurodytas nei skundžiamas atsakovo veiksmas, nei toks reikalavimas, kurį būtų galima išspręsti teismo sprendimu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėja per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius