2025-03-19 Nr. AB-4881-3-63-3-02432-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-11-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02432-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo P. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovui P. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovo P. J. (toliau – ir atsakovas) priteisti 36 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog atsakovas yra ½ dalies nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Gyvenamasis namas) savininkas ir už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nusprendė Klaipėdos mieste nuo 2008 m. liepos 1 d. įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. Savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją su (vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste. Vietinė rinkliava skaičiuojama už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskiriamą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam koncesijos sutarties pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Atsakovas P. J. atsiliepime į prašymą prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.

4. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė, kokį kiekį atliekų ginčo laikotarpiu surinko ir sutvarkė ginčo nekilnojamojo turto objekto adresu. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas melagingai teigia, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, į kuriuos jis nereagavo. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neteisėtai nepriima jo teikiamų deklaracijų apie faktiškai susidariusį atliekų kiekį, nepagrįstai atsisako išrašyti sąskaitą už konteinerio ištuštinimo paslaugą, suteiktą 2022 m. birželio 28 d. Atsakovo nuomone, jis pats turi teisę nuspręsti – vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamus atliekų kiekius ar pagal faktinį priduodamų atliekų kiekį.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo KRATC prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo P. J. 36 Eur vietinės rinkliavos.

6. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo bei Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai), nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir priėjo prie išvados, kad ginčo laikotarpiu atsakovas buvo ½ dalies Gyvenamojo namo savininkas, todėl Nuostatų prasme laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.

7. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pateikė 2022 m. sausio 28 d. mokėjimo pranešimą Nr. K221713436. Iš 2023 m. vasario 6 d. pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-7191 ir 2022 m. sausio 28 d. mokėjimo pranešimo Nr. K221713436 matyti, kad už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas, taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir sudaro 36 Eur.

8. Anot teismo, Nuostatai nustato minimalų leidžiamą ištuštinti individualių konteinerių dažnį – 26 kartai per metus, ir pagal tai skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, kuri gali būti perskaičiuojama pagal faktiškai ištuštintų konteinerių skaičių (Nuostatų 19.4 p.) tik tais atvejais, kai nustatoma, jog konteineris buvo ištuštintas dažniau, nei minimalus konteinerių ištuštinimo skaičius.

9. Teismas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje TA-212-492/2023 dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo analogiškoje situacijoje, tik už kitą mokestinį laikotarpį (2020 metus), kurioje teisėjų kolegija, įvertinusi Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad „Nuostatai nustato minimalų leidžiamą ištuštinti individualių konteinerių dažnį – 26 kartai per metus, ir pagal tai skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, kuri gali būti perskaičiuojama pagal faktiškai ištuštintų konteinerių skaičių (Nuostatų 19.4 p.) tik tais atvejais, kai nustatoma, jog konteineris buvo ištuštintas dažniau, nei minimalus konteinerių ištuštinimo skaičius“.

10. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog Nuostatai nenumato galimybės perskaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dalį tais atvejais, kai konteineris ištuštinamas rečiau nei minimalus tuštinimo dažnis, pagrįstai vietinės rinkliavos kintamoji dalis už ginčo laikotarpį apskaičiuota pagal nustatytą minimalų konteinerių tuštinimo skaičių.

11. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų ir nuo vietinės rinkliavos mokėjimo buvo atleistas. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis analogiškoje byloje.

12. Nustatęs, kad už ginčo laikotarpį atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdęs, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 36 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo.

III. 13. Atsakovas P. J. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti bei bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, priimant naują sprendimą, kuriuo priteisiama vietinė rinkliava pagal faktinį atliekų surinkimą.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad priteista vietinė rinkliava paskaičiuota pagal konteinerio ištuštinimą 26 kartus, bet ne pagal faktinį surinktą ir priduotą atliekų kiekį. Atsakovo vertinimu, tai yra akivaizdus neatliktų darbų prirašinėjimas ir yra nusikalstama veika. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas reikalaudamas atlygio už „25 konteinerių ištuštinimo“ paslaugą, kurios atsakovui nesuteikė, pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalį bei 6.38 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas ir pažeidžia atsakovo teises ir įstatymu saugomus interesus.

15. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo bylai reikšmingų įrodymų, t. y. pareiškėjo atsakymų į atsakovo 2023 m. lapkričio 20 d. ir 2022 m. lapkričio 25 d. raštus. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tenkinamas atsakovo teisėtas reikalavimas dėl byloje esančių mokėjimo pranešimų Nr. K231822991 (2023 m. sausio 10 d.) ir Nr. 221713436 (2022 m. sausio 28 d.) nurodytos skolos 106,20 Eur iššifravimo ir jos atsiradimo aplinkybių.

16. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo neteisingą nekilnojamojo turto objekto adresą „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų galima iš jo prisiteisti skolą dar kartą teisingu adresu „(duomenys neskelbtini)“.

17. Atsakovas nurodo, kad sutiko geranoriškai sumokėti tik už 2022 m. birželio 23 d. ištuštintą konteinerį, prašydamas išrašyti sąskaitą už suteiktą paslaugą, tačiau tai nebuvo padaryta.

18. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. Klaipėdos miesto savivaldybėje įvesta komunalinių atliekų surinkimo apskaita. Byloje pateiktas informacinis pranešimas patvirtina, kad rinkliava skaičiuojama pagal konteinerio pakėlimus. Koks buvo surinktas komunalinių atliekų kiekis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. nėra atsakyta.

19. Atsakovas pažymėjo, kad nuostatos pagal kurias anksčiau buvo skaičiuojama rinkliava, neteko galios. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybės ir vadovavosi negaliojančiomis nuostatomis.

20. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo P. J. už ½ dalies nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

22. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, nustatęs, kad pareiškėjo nurodytas nekilnojamojo turto objektas ½ dalimi priklauso atsakovui, o ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste atsakovas pripažintinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi be išimties vietinės rinkliavos mokėtojai, o dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies teismas pažymėjo, kad vadovaujantis precedentinę reikšmę bylai turinčia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje TA-212-492/2023 Nuostatai nenumato galimybės perskaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dalį tais atvejais, kai konteineris ištuštinamas rečiau nei minimalus tuštinimo dažnis (26 kartai), todėl pagrįstai vietinės rinkliavos kintamoji dalis už ginčo laikotarpį apskaičiuota pagal nustatytą minimalų konteinerių tuštinimo skaičių. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų ir nuo vietinės rinkliavos mokėjimo buvo atleistas.

23. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jam vietinė rinkliava turėjo būti skaičiuojama pagal faktiškai priduotų atliekų kiekį. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nepagrįstai neišreikalavo pareiškėjo atsakymų į atsakovo 2023 m. lapkričio 20 d. ir 2022 m. lapkričio 25 d. raštus, neįvertino, kad Nuostatai, pagal kuriuos anksčiau buvo skaičiuojama vietinė rinkliava neteko galios, todėl nepagrįstai vadovavosi negaliojančiomis nuostatomis, neįvertino, kad nuo 2022 m. Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo įvesta komunalinių atliekų surinkimo apskaita, kad vietinė rinkliava buvo paskaičiuota pažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 dalies 4 punkto bei Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalies ir 6.38 straipsnio 3 dalies nuostatos.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Dėl to ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi, be kita ko, Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai).

26. Aktualios ginčui Nuostatų redakcijos 4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą <...>. Nuostatų 10 punktas numato, kad vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Savivaldybės tarybos.

Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (Nuostatų 18 p.). Nuostatų 19 punkte numatyta mokėtinos vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka. Pagal Nuostatų 19.4 papunktį numatyta, kad tais atvejais, kai vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios administravimo parametras yra vietinės rinkliavos mokėtojui priskirto ir naudojamo mišrių komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimas, metinė vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji apskaičiuojama pagal minimalų mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – 26 kartus per metus, padauginus jį iš kintamosios dedamosios dalies dydžio, ir susumuojama su vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja, apskaičiuota 19.1–19.3 papunkčiuose numatyta tvarka.

Einamųjų metų vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios įmoka koreguojama pagal praėjusiais metais faktiškai ištuštintą arba minimaliai leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių. Perskaičiuotos vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios įmokos nepriemoka už praėjusius metus formuojama einamųjų metų mokėjimo pranešime. Pagal Nuostatų 23 punktą, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, ir kurie pateikia administratoriui šias aplinkybes įrodančius dokumentus.

Pagal Nuostatų 24 punktą, kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Nuostatų 24 punktas atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu.

27. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas dėl Nuostatų 19.4 papunkčio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-212-492/2023 pateikė aiškinimą, jog Nuostatai nenumato galimybės perskaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dalį tais atvejais, kai konteineris ištuštinamas rečiau nei minimalus tuštinimo dažnis, ar juo visai nesinaudojama, todėl pareiškėjas pagrįstai atsakovui vietinės rinkliavos kintamąją dalį už 2020 m. apskaičiavo pagal minimalų konteinerio tuštinimo dažnį (13 kartų). Minėtą praktiką patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-429-556/2023. Atsakovas nepateikė jokių teisinę reikšmę turinčių argumentų paneigiančių šias teismo padarytas išvadas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo šios praktikos.

28. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi negaliojančia Nuostatų redakcija, tačiau detaliau šiuo aspektu nepasisakė. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija nenustatė atsakovo nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Nuostatų redakcija galiojusia nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. ginčo santykiams aktualių laikotarpiu, todėl šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

29. Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. rugsėjo 26 d. išrašas patvirtina, kad atsakovui priklauso ½ Gyvenamojo namo. Iš pareiškėjo pateiktos 2023 m. lapkričio 6 d. pažymos teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-7191 matyti, kad atsakovui už 2022 m. buvo apskaičiuota pastovioji vietinės rinkliavos dalis – 29,50 Eur, ir kintamoji vietinės rinkliavos dalis – 6,50 Eur. Atsakovui kintamoji dalis buvo skaičiuojama pagal minimaliai leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių (26), tenkantį jo valdomai nekilnojamojo turto daliai (13). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs vietinę rinkliavą už ginčijamą laikotarpį. Nors atsakovas pirmosios instancijos teismui tvirtino, kad pareiškėjas neteisėtai nepriima jo teikiamų deklaracijų apie faktiškai susidariusį atliekų kiekį, o apeliacinės instancijos teismui akcentuoja, kad vietinė rinkliava turi būti skaičiuojama pagal faktinį konteinerių ištuštinimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo pateiktą ir pareiškėjo priimtą komunalinių atliekų kiekio deklaraciją už 2022 m., atitinkančią Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 patvirtinto Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašas) nuostatas; be kita ko, deklaracijų pateikimas ir jų priėmimas / nepriėmimas nėra šios bylos dalyku.

30. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir byloje esančiais duomenimis, pagrįstai sprendė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovui nuosavybės teise valdomame ginčo objekte nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesusidarė, ar kad atsakovas būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, o pareiga šią aplinkybę įrodyti teko būtent atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-30-415/2024).

31. Atsižvelgiant į tai, jog Nuostatai nenumato galimybės perskaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dalį tais atvejais, kai konteineris ištuštinamas rečiau nei minimalus tuštinimo dažnis, ar juo visai nesinaudojama, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas pagrįstai atsakovui vietinės rinkliavos kintamąją dalį už 2022 m. apskaičiavo pagal minimalų konteinerio tuštinimo dažnį (13 kartų). Taigi, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pareiškėjas mokėtiną vietinės rinkliavos sumą atsakovui skaičiavo nepagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytą, pažymėtina, jog informacija apie 2022 m. pareiškėjo individualaus mišrių atliekų konteinerio faktinį ištuštinimo skaičių nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi atsakovui vietinės rinkliavos kintamoji dalis buvo apskaičiuota Nuostatuose nustatyta tvarka pagal minimalaus naudojimosi paslauga kriterijų. Nuostatai nenumato galimybės labiau sumažinti vietinės rinkliavos kintamosios dalies, todėl tokios informacijos nepateikimas į bylą neturėjo įtakos tinkamam bylos aplinkybių nustatymui.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021, 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-62-492/2024).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), nėra galima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-30-415/2024). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021, 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-35-502/2024).

34. Byloje nėra nustatyta ir atsakovas objektyviais įrodymais nepagrindė Nuostatų 23 ir 24 punktuose nurodytų aplinkybių, kurioms esant atsakovas galėtų būti atleistas nuo pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikalaudamas vietinės rinkliavos už paslaugą, kurios atsakovui neteikė, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 dalies 4 punkto bei Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalies ir 6.38 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomų Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalies ir 6.38 straipsnio 3 dalies prasme). Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnis nenumatė 3 dalies 4 punkto, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis buvo pažeistas. Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato principus, kuriais remiantis sudaroma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara. Nagrinėjamu atveju Nuostatai parengti, be kita ko, vadovaujantis ir Atliekų tvarkymo įstatymu. Teigdamas, kad minėta tvarka prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatoms, atsakovas iš esmės kelia Nuostatų atitikties minėtam aukštesnės galios teisės aktui (Atliekų tvarkymo įstatymui) klausimą. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas neformulavo savarankiško reikalavimo patikrinti Nuostatų atitikti aukštesnės teisinės galios teisės aktams (Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatoms), o teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė tokios prieštaravimo, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

36. Pažymėtina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo bylai reikšmingų įrodymų, t. y. pareiškėjo atsakymų į atsakovo 2023 m. lapkričio 20 d. ir 2022 m. lapkričio 25 d. raštus bei neiššifravo mokėjimo pranešimuose Nr. K231822991 (2023 m. sausio 10 d.) ir Nr. 221713436 (2022 m. sausio 28 d.) nurodytos skolos 106,20 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Atsakovas apeliaciniame skunde nepaaiškino, kuo minėtų atsakymų pateikimas turėtų būti reikšmingas vertinant ginčo skolos susidarymo ir jos priteisimo aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pasisakė dėl 2023 m. lapkričio 20 d. ir 2022 m. lapkričio 25 d. raštų, nurodydamas, kad vienas iš jų nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, dėl kito atsakyme pateikiami argumentai bus nurodyti šios bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia atsakovo dėmesį, kad atsakymų į šiuos raštus pateikimas / nepateikimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bylos nagrinėjimo metu teismas taip pat atsakovui akcentavo, kad ginčas byloje kyla dėl 36 Eur skolos, nurodytos mokėjimo pranešime Nr. 221713436 (2022 m. sausio 28 d.), o ne dėl 106,20 Eur skolos, kurios iššifravimo atsakovas reikalauja, ir kuri nėra nagrinėjamos bylos dalyku.

37. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nekilnojamojo turto objekto adresas dėl kurio paskaičiuota vietinė rinkliava yra „(duomenys neskelbtini), Klaipėda“, siekė, kad būtų galima iš atsakovo prisiteisti skolą dar kartą teisingu adresu „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus visą bylos medžiagą akivaizdžiai matyti, kad nekilnojamo turto objekto adresas yra „(duomenys neskelbtini)“, taigi pirmosios instancijos teismo sprendime, nurodant nekilnojamojo turto objekto, kuriam paskaičiuota vietinė rinkliava, adresą padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri ištaisytina apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nurodant teisingą nekilnojamojo turto objekto adresą – „(duomenys neskelbtini)“.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teigimu, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, ir pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Danius Raižys

Virginija Volskienė