2026-03-10 Nr. AB-5193-3-61-3-03300-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-11-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03300-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba, toliau – ir Tarnyba, Departamentas), 300 Eur neturtinės žalos ir 30 Eur turtinės žalos (žyminį mokestį); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas; toliau – ir Pataisos namai), 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-1286-423/2020 ir tenkino pareiškėjo skundą. Administracinis teismas išnagrinėtoje byloje panaikino Pataisos namų direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1341 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Departamento 2019 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 2S-4158 „Dėl E. V. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas). Šiuo skundu pareiškėjas siekia teisinės gynybos, teisingumo ir teisinės padėties, buvusios iki Departamento padarytų neteisėtų veiksmų prieš jį, atkūrimo. Departamentas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjui teko analizuoti teisės aktus, gaišti laiką surinkti dokumentus, rašyti skundą, atsikirtimą į atsiliepimą, sumokėti 30 Eur žyminį mokestį. Dėl šios situacijos pareiškėjas patyrė moralinę (300 Eur) ir materialinę žalą (30 Eur žyminį mokestį), kuri priteistina iš Departamento. Jei atsakovo atstovas būtų teisingai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jam nebūtų tekę patirti nepatogumų.

2.2. Atliekant bausmę Pataisos namuose, 2022 m. liepos 27 d. pareigūnai nesuteikė pareiškėjui galimybės grįžus iš pasivaikščiojimo kiemelio po aktyvios mankštos pasinaudoti dušu, nors Pataisos namuose yra dvi kasdien veikiančios dušinės, kasdien praustis duše sudarytos tinkamos sąlygos, dušinės buvo neužimtos, kaip pareiškėjas prašė leisti nusiprausti duše. Dėl tokių įstaigos administracijos veiksmų (neveikimo) jis patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus bei nešvarumo jausmą, todėl pareiškėjui turi būti priteistas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

3. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi jau išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal teiktą skundą, todėl toks prašymas negali būti nagrinėjamas pakartotinai šioje byloje ir turi būti atmetamas.

3.2. Pareiškėjas, deklaruodamas, jog patyrė neturtinę žalą, privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jis nepateikė jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti patirtą žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų dėl kilusios turtinės žalos, kuo grindė prašomų sumų apskaičiavimą, o skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

3.3. Pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą dėl skunde nurodytų aplinkybių, jog pareigūnai neleido po sporto pareiškėjui nusiprausti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 17.5 punkte nurodyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien. Nuteistiesiems sudaromos vienodos galimybės pasinaudoti savo teise, t. y. pasinaudoti dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo. Pataisos namuose sudaromi ir patvirtinami grafikai, pagal kuriuos nuteistieji gali pasinaudoti teise nusiprausti. Be to, Pravieniškių pataisos namuose kasdien pasinaudoti dušu nėra sudarytos sąlygos, todėl, siekiant užtikrinti visiems nuteistiesiems vienodas galimybes, sudaromi prausimosi duše grafikai, nuteistiesiems užtikrinant teisę pasinaudoti dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

4. Lietuvos valstybei atstovaujantys Pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas paaiškino, kad siekiant sudaryti visiems nuteistiesiems vienodas galimybes pasinaudoti dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, sudaromi ir patvirtinami dušų grafikai. Kasdien pasinaudoti dušu nėra sudarytos sąlygos. Pareiškėjas – asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pataisos namai pažymėjo, kad skundų ar prašymų dėl netinkamų laikymo sąlygų, t. y. nesuteiktos galimybės pasinaudoti dušu negauta. Pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių skundą pateikė 2022 m. rugpjūčio 21 d., kuriame teigia, jog nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, tačiau pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, teikia nepagrįstus skundus ir siekia nepagrįstai pasipelnyti.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, pabrėžė, kad tam, jog būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė.

7. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, teismas nustatė, kad Pataisos namai į 2022 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjo skundą dėl to, kad po 2022 m. rugpjūčio 20 d. pasivaikščiojimo neleista pasinaudoti dušu, 2022 m. rugpjūčio 24 d. paaiškino, jog nuteistieji į dušą vedami pagal nustatytą grafiką.

8. Teismas nurodė, kad Vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte nustatyta, jog iš užrakintų gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien. Iš pateikto Pataisos namų Pirmojo sektoriaus „Nuteistųjų 6-ojo ir 7-ojo būrių naudojimosi dušų ir kirpyklos grafiko” buvo nustatyta, kad nuteistieji kerpami ir dušu naudojasi kiekvieną antradienį ir šeštadienį po 20 min. Teismas pažymėjo, kad būtent pagal minėtą grafiką nuteistiesiems sudaromos vienodos galimybės pasinaudoti dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, žinodamas nustatytą tvarką, turi pats atsakingai planuoti savo aktyvų sportą su sudarytu prausimosi grafiku, kartu pažymėjo, kad vertinant rašytinius bylos įrodymus matyti, jog vadovaujantis teisės aktų reglamentavimais, buvo užtikrina pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu. Todėl teismas atmetė skundo argumentus dėl nevedimo į dušą atmestinos kaip nepagrįstos.

9. Pažymėjęs, kad bausmės vykdymo režimas lemia tam tikrus ribojimus, teismas atkreipė dėmesį, pareiškėjas skundą dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti dušu Pataisos namų administracijai pateikė tik 2022 m. rugpjūčio 21 d., nors skunde teismui kalba apie 2022 m. liepos 27 d. pažeistas teises, neleidus pasinaudoti dušu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nenuoseklumas kelia abejonių dėl šio ginčo svarbos ir pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovo atstovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias pataisos įstaigos pareigūnų veiksmus ir maudymosi tvarką.

10. Įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Teismas nurodė, kad nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą (30 Eur žyminį mokestį), teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartyje jau nagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal pateiktą skundą. Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2020 m. kovo 17 d., o pareiškėjas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui pateikė 2020 m. gegužės 18 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pažymėjęs, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduoti yra naikinamasis, o aptariama administracinio teismo nutartis nebuvo skundžiama atskiruoju skundu, teismas konstatavo, kad prašymas dėl išlaidų priteisimo jau yra išspręstas ir negali būti nagrinėjamas dar kartą šioje byloje ir jį atmetė.

III. 12. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats pareiškėjas turi atsakingai planuoti savo aktyvų sportą ir tai derinti, atsižvelgiant į sudarytą maudymosi grafiką. Vidaus tvarkos taisyklėse nėra uždrausta ar ribojama sudaryti galimybę nusiprausti duše kasdien, taip pat yra tam sudarytos sąlygos. Todėl atsakovo atstovo draudimas nusimaudyti niekuo nepagrįstas ir be būtinybės ribojantis pareiškėjo teisę į higieną. Atsakovas neginčija, kad įstaigoje sudarytas grafikas, tačiau Pataisos namai neteisingai interpretuoja Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas. Vasarą pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie yra maži, nuo saulės įkaista, tačiau pataisos įstaiga be pagrindo draudžia užtikrinti higieną, kai tokio draudimo teisės aktuose nėra. Sudarytas prausimosi grafikas nėra įstatymas, be to, du kartus nusimaudyti per savaitę nepakanka norint vasarą užtikrinti švarą. Teismo požiūris mažinti fizinį krūvį yra nesuderinamas su konstitucine nuostata, kad valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.

13.2. Dėl teismo išvadų, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas jau buvo spręstas, pažymėtina, kad pareiškėjas teikė skundą dėl patirtų nuostolių ir nepatogumų, o ne dėl jau išspręstų byloje klausimų. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo pretenzijų ir taip pažeidė jo konstitucinę teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą, pareiškėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl neteisėtų atsakovo aktų.

14. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir jas įvertino, teisingai taikė materialiosios teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 350 Eur neturtinės ir 30 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lietuvos valstybės atstovų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, kadangi nenustatė viešosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų visumos.

17. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priteisti piniginę kompensaciją pareiškėjui. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo argumentus ir byloje esančius įrodymus dėl visų nusiskundimų – dėl nesuteiktos galimybės išsimaudyti duše, patirtų nuostolių bei nepatogumų.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su jo kalinimo sąlygomis ir sukeltais neigiamais išgyvenimais.

20. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

21. Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

22. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

23. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad Pataisos namai pažeidė pareiškėjo teises, kadangi nesudarė galimybės pareiškėjui išsimaudyti duše po pasivaikščiojimo ir aktyvios fizinės veiklos, teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2022 m. gegužės 26 d. galiojančioje Vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkto redakcijoje numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien. Pataisos namai ir Tarnyba pirmosios instancijos teismui teiktuose atsiliepimuose teigė, kad Pataisos namuose kasdien pasinaudoti dušu nėra sudarytos sąlygos, todėl, siekiant nuteistiesiems užtikrinti vienodas galimybes pasinaudoti dušu yra sudaromi prausimose duše grafikai, suteikiant nuteistiesiems pasinaudoti dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią aplinkybę patvirtinta Pataisos namų pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistės įrašas, padarytas atsakant į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 21 d. skundą (nurodyta, kad nuteistieji į dušą vedami pagal nustatytą grafiką) ir į bylą pateiktas Pataisos namų pirmojo sektoriaus nuteistųjų naudojimosi dušu grafikas ir kirpyklos grafikas, kuriame nustatyta, kad 6 ir 7 būrių nuteistieji vedami maudytis antradieniais ir šeštadieniais. Nors pareiškėjas teigia, kad Pataisos namuose sudarytos sąlygos kasdien naudotis dušu, dušai aktualią dieną buvo neužimti, tačiau duomenų, pagrindžiančių šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę, byloje nėra.

24. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Pataisos namai, netenkinę pareiškėjo prašymo pasinaudoti dušu po pasivaikščiojimo (sporto) gryname ore, pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl nenustatęs institucijos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti 50 Eur neturtinę žalą.

25. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, kadangi administracinis teismas panaikino Tarnybos aktą, kuriuo netinkamai buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, o pareiškėjas turėjo gaišti laiką, patirti kitus nepatogumus teisminiame ginče, teisėjų kolegija nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-1286-423/2020 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Pataisos namų direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1341 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Departamento 2019 spalio 3 d. sprendimą Nr. 2S-4158 „Dėl E. V. skundų išnagrinėjimo“. Aptariamu Departamento Sprendimu buvo paliktas galioti Pataisos namų direktoriaus Nutarimas.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais (priteista 300 Eur), grindė tuo, kad Departamentui netinkami išnagrinėjus pareiškėjo skundą, jis patyrė nepatogumus, turėjo gaišti laiką, bylinėtis, rengti procesinius dokumentus, analizuoti teisės aktus ir pan.

27. Vertinant, ar šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais, pirmiausia konstatuotina, jog įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-1286-423/2020 pareiškėjo ginčijami aktai (Nutarimas ir Sprendimas) panaikinti ir situacija, susijusi su nuobaudos skyrimu už bausmės atlikimo režimo pažeidimus, yra išspręsta pareiškėjo naudai, pareiškėjo patirti nepatogumai ir rūpesčiai yra kompensuoti būtent pripažinus Nutarimą ir Sprendimą neteisėtais.

28. Tai, kad asmuo siekia ginti savo galbūt pažeistas teises ir jas gina teisme, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis patiria neturtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimui pagrįsti tokiu atveju reikalingi papildomi įrodymai dėl sukelto streso, rūpesčių pasekmių, prarastų tam tikrų galimybių ir pan., kurie pagrįstų, kad asmuo, kuris kreipėsi gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra įrodęs, kad Departamentui priėmus Sprendimą, jis patyrė tokio pobūdžio neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurie leistų daryti išvadą, jog jis patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais, nes nustatyti nepatogumai nėra tokio lygmens, kad juos būtų galima įvertinti kaip pakankamai reikšmingus lyginant su eiliniais.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama patirta neturtinė žala šiuo aspektu, neturi faktinio ir teisinio pagrindų konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, yra nepagrįsta ir neteisėta.

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl 30 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo teigimu, kilo dėl to, kad jis administracinėje byloje Nr. I1-1286-423/2020 sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį.

32. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartyje jau nagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pastebėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 28 d. įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. I1-1286-423/2020 atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi sprendė, kad pareiškėjas šį prašymą pateikė praleidęs ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

33. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad jis nekelia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, o siekia, kad būtų atlyginta patirta turtinė žala (nuostoliai), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ nuostatose yra įtvirtintos taisyklės, nustatančios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrindus, tvarką ir paskirstymą (ABTĮ 40–42 str.).

34. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

35. LVAT aptariamu aspektu yra išaiškinęs, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

36. Atsižvelgiant į nurodytą LVAT jurisprudenciją, laikytina pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas ABTĮ nustatyta tvarka administracinėje byloje Nr. I1-1286-423/2020.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekdamas atgauti kitoje administracinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, t. y. ABTĮ nustatytu terminu nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, o proceso įstatyme (šiuo atveju – ABTĮ) nustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka ir jų pobūdis eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

38. Akcentuotina, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius Tarnybos ir Pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

39. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis