4ea4a0b3-a4ac-4172-a09f-4aba285a698b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas E. L. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), po 42 Eur neturtinės žalos atlyginimo už kiekvienÄ parÄ , praleistÄ LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, žalingomis sveikatai, žeminančiomis garbę ir orumÄ sÄ lygomis (1-8 b. l.).

Skunde paaiÅ¡kino, kad nuo 2015-10-01 iki 2016-06-01 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurių plotas apie 6,43-8,1 kv. m., kartu su dar 2-3 asmenimis, pažeidžiant teisės aktais nustatytų vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimÄ . Anot pareiÅ¡kėjo, leistina ploto norma buvo pažeidžiama daugelį kartų, todėl bÅ«damas mažesnėje erdvėje nei nustato teisės aktai patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.

Dėl Å¡ių priežasčių yra sutrikęs miegas, jaučia nuolatinę depresijÄ . Kameroje nuolat tarp suimtųjų kildavo konfliktai dėl buitinių sÄ lygų, ir Å¡ios gyvenimo sÄ lygos yra nepriimtinos, prilygintinos prie nežmoniÅ¡kų kalėjimo sÄ lygų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad kamerose buvo tik dvi kėdės, o suimtųjų – 4. Sanitariniai mazgai įrengti toje pačioje patalpoje ir atskirti maža, apie 1,35 m aukščio sienele, kuri neužtikrino privatumo naudojantis tualetu, yra 1,50 m atstumu nuo stalo, prie kurio valgoma.

Visose kamerose nesilaikoma ir higienos normų: pilna tarakonų, nevalomi langai, neveikė ventiliacija, vėdinimas vyko tik per langÄ , buvo drėgna, trÅ«ko oro. Kamerose puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, metalinės lovos dėl drėgmės rÅ«dijo. LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra. Žiemos metu nebuvo tinkamai Å¡ildoma, dėl to temperatÅ«ra bÅ«davo per žema, o vasarÄ per aukÅ¡ta. Taip pat nebuvo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas. NatÅ«rali Å¡viesa buvo silpna, o dirbtinio apÅ¡vietimo lemputės skleidė per stipriÄ Å¡viesÄ , nuo to pareiÅ¡kėjui skaudėjo akis, galvÄ , jis neturėjo galimybės iÅ¡jungti Å¡viesos, nes kamerose nebuvo jungiklių.

Anot pareiÅ¡kėjo, dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, todėl jam ne visada buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, dėl to jis jautėsi nemaloniai. PareiÅ¡kėjas teigė, kad bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K jis turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors tokia pasivaikščiojimo trukmė prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, pagal kurį suimtajam arba nuteistajam turi bÅ«ti suteikta teisė ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

PareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, nes maistas buvo nepakankamai kaloringas, skanus, neatitiko maistinės vertės reikalavimų.PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas ir dėl to, kad atsižvelgiant į jo skundus dėl suėmimo sÄ lygų, jis buvo dažnai perkeliamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , todėl patyrė nepatogumų. Skunde nurodytos laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos, pasak pareiÅ¡kėjo, sukėlė jam neigiamų pasekmių, nes buvo neužtikrinta minimali gyvenimo kokybė ir saugios kalinimo sÄ lygos.

Å ie pažeidimai yra susiję su prigimtinių žmogaus teisių, užtikrinančių jo fizinį ir dvasinį vientisumÄ , pažeidimu ir žeminančiu tokio pažeidimo pobÅ«džiu. Pažeidimas nebuvo trumpalaikis. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindė Lietuvos teismų ir Europos žmogaus teisių teismo praktika.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015-10-01 iki 2016-06-10.

Dėl laikymo sÄ lygų paaiÅ¡kino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė laikotarpius, kuriais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

Teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus.

Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Atsiliepime taip pat nurodė, kad iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes.

Teisės aktai nenumato, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.Suimtųjų pasivaikščiojimas LukiÅ¡kių TI-K organizuojamas remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 ir 59 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtojo teisė, bet ne pareiga. Suimtieji vedami į duÅ¡Ä viena kartÄ per savaitę, jiems suteikiama 15 min. nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Maistas suimtiesiems pateikiamas karÅ¡tas, jo normos atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų pabrėžė, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodant, jog bausmę atlikinėjo nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjo nurodytas Å¡ios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.Atsakovo atstovas taip pat praÅ¡o priteisti 1,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias patyrė kopijuodamas medžiagÄ , kuriÄ prašė pateikti teismas nutartimi.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus. Be to, kas nurodyta skunde, paaiÅ¡kino, kad dėl buvimo LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis atsinaujino liga (nurodė, kad serga hepatitu).

Nurodė ir tai, kad apie 34 kv. m. ploto kamerose buvo laikoma po 11-12 asmenų. Realiai plotas, tenkantis vienam asmeniui buvo dar mažesnis dėl jose esančių baldų, bendroje patalpoje įrengto sanitarinio mazgo. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.          Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-06-01.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes.

Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pateikė teismui skundo, kuriame dauguma teiginių deklaratyvaus pobÅ«džio, spausdintÄ trafaretÄ , į atitinkamus teksto tarpus įraÅ¡ydamas kai kuriuos duomenis (savo asmens duomenis; laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį; praÅ¡omÄ priteisti sumÄ Å¾alai atlyginti).

PareiÅ¡kėjas, skunde nurodydamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidimus, papildomai jų nepagrindė, nekonkretizavo kamerų numerių ar datų, kuomet LukiÅ¡kių TI-K buvo galimai pažeidžiamos jo teisės. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog proporcingumo principo neatitiktų reikalavimas atsakovui paneigti visus abstrakčius ir nedetalius pareiÅ¡kėjo teiginius, todėl teismas pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas vertina pagal atsakovo atstovo surinktus ir į bylÄ pateiktus įrodymus.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jam LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Suėmimo vykdymo ir (ar) laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. PareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 kv. m. minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte.IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-06-10 (244 paras) buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 257 (34,57 kv. m.), 201 (5,40 kv. m.), 255 (24,38 kv. m.), 254 (34,71 kv. m.; atsiliepime nurodant kameros plotÄ padarytas raÅ¡ymo apsirikimas) (b. l. 12-14, 40, 49-58).

Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: 2015-11-27–2015-11-30, 2015-12-02–2015-12-03, 2015-12-05–2015-12-06, 2015-12-18–2015-12-21, 2015-12-24–2015-12-28, 2015-12-30–2016-01-06, 2016-01-08–2016-01-20, 2016-01-24–2016-01-25, 2016-02-06–2016-02-08, 2016-02-10–2016-02-13, 2016-02-14–2016-02-24, 2016-02-27–2016-02-29, 2016-03-02, 2016-03-04–2016-03-07, 2016-03-17–2016-03-21, 2016-03-23–2016-03-28, 2016-04-07–2016-04-24, 2016-04-26–2016-04-28.

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui 97 paras iÅ¡ 244 teko apie 3,15-3,48 kv. m. kameros ploto. Ä®vertinus aplinkybę, kad tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ . Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,84 iki 6,92 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) analogiškose nagrinėjamai bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo laikomasi nuostatos, kad aplinkybės, glaudžiai susijusios su minimalaus teisės aktuose numatyto gyvenamojo ploto vienam asmeniui neužtikrinimu (pvz., prastas miegas esant mažam kameros plotui, kt.), vertinamos kaip šio pažeidimo dalis (žr. pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1395/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų esminiu veiksniu nurodė laikymÄ neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui, o kiti jo nusiskundimai (sutrikęs miegas, įtampa tarp kameroje esančių asmenų, baldų trÅ«kumas) laikytini glaudžiai susijusiais su nusiskundimu dėl laikymo perpildytose kamerose, todėl vertintina kaip minėto pažeidimo dalis.PareiÅ¡kėjas netinkamas bausmės atlikimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K siejo ne tik su nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos LukiÅ¡kių TI-K kamerose vienam asmeniui neužtikrinimu, tačiau taip pat teigė, kad kamerose buvo pelėsis, drėgmė, Å¡alta, tamsu, gyvenimo sÄ lygos buvo nehigieniÅ¡kos, stigo privatumo naudojantis tualetu.Iki 2015-11-01 galiojusi Higienos norma HN 76:2010 (toliau - HN 76:2010) nustatė, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.

Laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %.

Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (HN 76:2010 22, 23, 28, 56 p.). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.3 punktas nustato, kad elektros jungikliai yra montuojami koridoriuje prie kameros. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 (toliau - HN 134:2015) nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 p.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymais patvirtintų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, temperatÅ«rÄ , apÅ¡vietimÄ , santykinį oro drėgnumÄ , sienų bÅ«klę. Tokių duomenų negali nustatyti ir teismas, kadangi praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas nuo pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K.

Vien abstraktaus pobÅ«džio teiginių apie higienos normų pažeidimus kamerose, teismo vertinimu, nepakanka konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nekonkretizavo, kokiose kamerose jo nurodyti higienos normų pažeidimai buvo. Taip pat pareiÅ¡kėjas jokiais įrodymais nepagrindė teiginių dėl netinkamos kamerų temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo, drėgmės. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 12-23) paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos pro langus.

Suimtieji, kurie nuolatos vėdina kameras, problemų dėl pelėsio kamerose, neturi. Kameros yra remontuojamos pagal poreikį, suimtiesiems Å¡varai kamerose palaikyti iÅ¡duodamas tam bÅ«tinas inventorius. Patalynė ir minkÅ¡tas inventorius suimtiesiems iÅ¡duodamas dezinfekuotas, Å¡varus ir tvarkingas. Netikėti LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai, kad kameros nebuvo tinkamai vėdinamos, trÅ«ko oro, jose buvo Å¡alta, drėgna, prastas apÅ¡vietimas, sienos supelijusios, čiužiniai supuvę, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal HN 76:2010 ir HN 134:2015 laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 76:2010 60 p.; HN 134:2015 20 p.). EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi bÅ«ti imamasi veiksmų tam, kad jie bÅ«tų iÅ¡naikinti (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina išvada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – išnaikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio mėn. privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla Lukiškių TI-K užsiima UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 41-44).

Tai rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K sistemingai vykdo tokio pobÅ«džio priežiÅ«rÄ ir profilaktikÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose atmestini.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriuje-kalėjime. PareiÅ¡kėjo teigimu, sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, todėl atlikdamas gamtinius reikalus perpildytose kamerose jis patyrė garbės ir orumo pažeminimÄ .HN 134:2015 3 punktas nustato (Lietuvos higienos normos HN 76:2010, redakcija galiojusi iki 2015-11-01, 2 punktas nustatė), kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas apie 1,35 m aukščio sienele, tačiau Å¡ių teiginių įrodymais nepagrindė.

LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kas atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Be to, EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (EŽTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje G.prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02 ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).Teismo vertinimu, mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Å iuo atveju atsakovas, turėdamas pareigÄ pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ , kitų reikalavimų laikymÄ si (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele.

Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 straipsnis). HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Tai reiÅ¡kia, kad gyvenamosiose tardymo izoliatoriaus patalpose karÅ¡tas vanduo nėra tiekiamas. HN 76:2010 68 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neneigė, jog LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims paprastai yra sudaroma galimybė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e, tačiau nekonkretizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo sudaryta tokia galimybė. Jokių objektyvių įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K trukdė pareiÅ¡kėjui Å¡ia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgėsi su pareiÅ¡kėju, nėra.

Todėl minėti pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.Kaip pagrįstai nurodė LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ , pasivaikščioti kiemelyje yra nuteistojo(suimtojo) teisė, bet ne pareiga. Nustatyta, kad pasivaikščiojimas LukiÅ¡kių TI-K organizuojamas vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3172) 29 straipsnio, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2009, Nr. 68-2782) XVI skirsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2008, Nr. 81-3172) 85 straipsnio 4 d. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin. 2003, Nr. 76-3498, Nr.

82) XXXVII skirsnio reikalavimais. Atsižvelgus į įstaigoje laikomo asmens statusÄ , suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore 1 valandÄ , tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jis norėtų ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPT bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf (92)3, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o bÅ«tent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells).

Todėl Å¡iuo aspektu, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, aptariamu aspektu nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, jog suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal. Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Pareiškėjas argumentų dėl netinkamos maisto kokybės nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamo maitinimo užtikrinimo atmestini kaip neįrodyti.

PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų jis patyrė ir dėl nuolatinio perkėlimo iÅ¡ kameros į kamerÄ , taip pat yra nepagrįsta. Detalizuotas pareiÅ¡kėjo paskirstymas į kameras rodo, kad jo perkėlimas iÅ¡ kameros į kamerÄ nebuvo intensyvus (b. l. 12-23). Be to, atsižvelgiant į atsiliepimo duomenis, matyti, kad tokiu bÅ«du buvo siekiama gerinti pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas, reaguojant į jo skundus dėl suėmimo sÄ lygų (b. l. 24-27). Pažymėtina, kad kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar apie įpareigojimų nesilaikymÄ Å¾inant administracijai ji ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl konstatuotina, kad dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016, 2016 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 970 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartÄ pažymėta, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 1,32 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai 1,32 Eur už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014).

Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė :             PareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. E. L. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 970 (devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .           Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Ina Kirkutienė