R-602-10-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-602-10/2012

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00095-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui P. D.,

atsakovo atstovui Z. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2012 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas P. D. pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. Sp-216 „Dėl atsisakymo registruoti kandidatus į seimo narius“ ta apimtimi, kuria atsisakyta P. D. registruoti kandidatu į Seimo narius (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti „P. D., kandidatuojančio į Lietuvos Respublikos Seimo narius Centro rinkimų apygardoje Nr. 13, rinkėjų parašų tikrinimo aktą“, pasirašytą J. K.; 3) įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją iš naujo perskaičiuoti P. D. kandidatūrą parėmusių asmenų parašus ir Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus atitinkančia data įregistruoti P. D. kandidatu į Seimo narius.

Pareiškėjas prašo teismą priteisti iš atsakovo pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad, siekdamas būti išrinktas į Seimą, 2012 m. rugpjūčio mėnesį pateikė reikalingus dokumentus VRK. Pareiškėjas sąžiningai surinko 1196 pareiškėjo kandidatūrą į Seimą remiančių asmenų parašus, kurių lapus 2012 m. rugsėjo 4 d. įteikė apygardos rinkimų komisijai. Parašai nebuvo suklastoti. Kai kurių pasirašiusiųjų asmenų duomenis (bet ne parašus) į parašų rinkimų lapus gera valia surašė kiti asmenys. 2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas buvo iškviestas į apygardos rinkimų komisiją, kur buvo parašyta paaiškinti, kodėl parašų rinkimų lapuose viena ranka yra parašyti apie 300 rinkėjų duomenys, taip pat pareiškėjui buvo paaiškinta, kad yra metodinės rekomendacijos, kuriose paaiškinta parašų rinkimo tvarka. 2012 m. rugsėjo 9 d. apygardos rinkimų komisija surašė aktą, kuriuo nutarta neteikti pareiškėjo registruoti kandidatu į Seimo narius, nes nesurinktas rinkėjų parašų skaičius. 2012 m. rugsėjo 10 d. el. paštu VRK atstovei išsiuntė prašymą panaikinti apygardos komisijos sprendimą ir įsipareigojo kaip įrodymą pateikti rinkėjų pasirašytus jų parašų patvirtinimo raštus. Tačiau VRK 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu atsisakė registruoti pareiškėją kandidatu į Seimo narius, sprendimas yra nemotyvuotas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad VRK netinkamai taikė Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalį, kurioje atvejis, kai pasirašančio asmens faktinius duomenis už jį į lapus surašo kitas asmuo, nėra įtrauktas tarp pagrindų, darančių atitinkamą įrašą negaliojančiu, todėl VRK neteisėtai plečiamai taikė šią teisės normą neįskaičiavusi pareiškėjo iniciatyva surinktų parašų. Šiuo klausimu posėdžio metu narių nuomonės išsiskyrė. Pagal Seimo rinkimų įstatymą, aiškiais žodžiais yra leidžiamas kito asmens (nei pasirašantis asmuo) duomenų surašymas į parašų rinkimo lapus per se, todėl faktas, jog pasirašančiųjų asmenų teisingus duomenis (bet ne parašus) sąžiningai, be jokio klastojimo surašė kiti asmenys, nesudaro pagrindo neįskaičiuoti atitinkamų parašų apskritai. Nevertinus parašų rinkimo lapuose išreikštos tikrosios piliečių valios paremti pareiškėjo kandidatūrą Seimo rinkimuose, ir tik formaliais pagrindais atsisakius registruoti P. D. kandidatu Seimo rinkimuose, VRK, priėmusi skundžiamą Sprendimą, be kita ko pažeidė lygios rinkimų teisės bei protingumo principus. Be to, šis Sprendimas yra nesuderinamas su viešuoju interesu dėl demokratiško rinkimų organizavimo ir apriboja Konstitucijoje įtvirtintos pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą. Parašų tikrinimo akto (pasirašyto J. K.) išvada, jog iš viso ne pagal reikalavimus užpildytos keturi šimtai aštuoniasdešimt penkios eilutės, yra surašyta be pagrindo ir tam įgaliojimų neturinčio asmens – t. y. išvada dėl pagal aktą tik numanomų reikalavimų netinkamo įvykdymo yra teisės taikymo klausimas, kuriam ekspertė įgaliojimų ir kompetencijos neturėjo, pastarasis aktas įformintas netinkamai, dėl to laikytinas netinkamu pagrindu VRK Sprendimui bei yra naikintinas.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti skunde išdėstytatis motyvais.

II. Atsakovas VRK atsiliepimu į pareiškėjo P. D. skundą su šiuo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau ir – Seimo rinkimų įstatymas) 38 straipsnio 3 dalimi bei akcentavo, jog pagal minėtą straipsnį apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai inter alia siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius tada, kai renkant parašus pažeidžiamas savanoriškumo ar kiti šio įstatymo reikalavimai. Pažymėjo, jog tai pati Seimo rinkimų įstatymo norma numato, jog parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą ir pasirašyti. Teigė, jog tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 11 d. posėdyje neginčijo to fakto, kad keturi šimtai aštuoniasdešimt penkiose eilutėse dalį duomenų parašų rinkimų lapuose įrašė pats ir tik po to davė pasirašyti jo kandidatūrą rėmusiems asmenims. Manė, jog atsižvelgiant į įsakmų Seimo rinkimų 38 straipsnio 3 dalies pobūdį ir minėtąjį faktą, VRK priimdama skundžiamą sprendimą veikė teisėtai ir pagrįstai. Taip pat pažymėjo, jog neturi reikšmės tai, kad pareiškėjas nurodė detaliai neišmanantis Seimo rinkimų įstatymo, nes įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, be to, jis pasirašė parašų rinkimų lapo pabaigoje ir tokiu būdu atsakė už tinkamą parašų rinkimą. Pridūrė, jog pareiškėjas taip pat nepagrįstai abejoja parašų tikrinimo aktą pasirašiusios J. K. kompetencija, nes ji yra Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė, turinti rašysenos eksperto kvalifikaciją ir 30 metų ekspertinio darbo stažą.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

III. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. D. nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius 2012 m. spalio 14 d. vyksiančiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, Kauno Centro apygardos Nr. 13 rinkimų komisijai pateikė dokumentus, nustatytus Seimo rinkimų įstatyme.

2012 m. rugsėjo 9 d. Centro apygardos Nr. 13 rinkimų komisija surašė Rinkėjų parašų tikrinimo aktą Nr. 9, kuriuo konstatavo, kad apygardos rinkimų komisija patikrino ir suskaičiavo apygardos rinkėjų, kurie savo parašais parėmė P. D. išsikėlimą kandidatu į Seimo narius, parašus ir nustatė: iš viso pateikta – 1196 parašai, įskaitytų – 805 parašų, neįskaitytų – 391 parašų. Akte nustatytos neįskaitytų parašų priežastys išvardinant lapo numerius ir įrašo numerius lape: asmuo, neįrašęs visų Seimo rinkimų įstatymo nustatytų duomenų (2 neįskaityti parašai); rinkėjas įrašęs neteisingus duomenis (8 neįskaityti parašai); duomenis surašė kitas asmuo (381 neįskaityti parašai). 2012 m. rugsėjo 9 d. akte apygardos rinkimų komisija konstatavo: 1) rinkėjų parašų rinkimo lapuose yra nesurinktas Seimo rinkimų įstatymo nustatytas rinkėjų parašų skaičius; pažeidimų; 2) pažeidimų renkant parašus nenustatyta (skundai dėl pažeidimų išnagrinėti – jeigu jų buvo); 3) apygardos rinkimų komisija neteikia Vyriausiajai rinkimų komisijai P. D. registruoti kandidatu į Seimo narius.

2012 m. rugsėjo 9 d. Centro apygardos Nr. 13 rinkimų komisijos akto turinys patvirtina, kad šis dokumentas surašytas remiantis P. D., kandidatuojančio Į Lietuvos Respublikos Seimo narius Centro rinkimų apygardoje Nr. 13, rinkėjų parašų tikrinimo aktu, kurį surašė Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė J. K., turinti rašysenos eksperto kvalifikaciją ir 30 metų ekspertinio darbo stažą. J. K. akte nurodyta, kad tikrinimui buvo pateikta 1196 eilutės rankraštinių įrašų ir parašų 59-iuose rinkėjų parašų rinkimo lapuose, tikrinimo tikslas buvo nustatyti, kuriuose eilutėse rankraštinius įrašus parašė vienas asmuo. J. K. akte nustatyta, kad vienas asmuo rankraštinius įrašus parašė akte išvardintų lapų išvardintose eilutėse, pažymint eilutes, kuriose rankraštinius įrašus parašė pats P. D. bei padaryta išvada, kad iš viso ne pagal reikalavimus užpildytos keturi šimtai aštuoniasdešimt penkios eilutės.

Pareiškėjas pateikė į bylą Rinkėjų parašų rinkimo lapus (nuo 1 iki 27, nuo 29 iki 60), kuriuose yra pažymėta, kad nėra piliečių, kurie pasirašė už asmenis, kurie dėl fizinių trūkumų negali patys tai daryti. Pareiškėjas pateikė į bylą parašo patvirtinimo raštus, datuotus 2012 m. rugsėjo 10 – 12 d., kuriuose nurodoma, kad juos pasirašę asmenys patvirtina, jog P. D. kandidatūros palaikymo Centro rinkimų apygardoje Nr. 13 parašų rinkimo lapuose jų parašu yra patvirtinta jų išreikšta valia, jiems prašant duomenis apie juos surašė parašų rinkėjas iš jam pateikto asmens tapatybę įrodančio dokumento.

2012 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą Nr. Sp-216 „Dėl atsisakymo registruoti kandidatus į Seimo narius“, kurio VRK, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsniu ir 39 straipsnio 4 dalimi, nusprendė atsisakyti registruoti išsikėlusius vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatais į Seimo narius, asmenis nesurinkusius tūkstančio juos remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų. Sprendimo 3 punktu atsisakyta P. D. registruoti kandidatu į Seimo narius Centro rinkimų apygardoje Nr. 13.

IV. Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė atsisakyti registruoti pareiškėją P. D. išsikėlusiu vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į Seimo narius, kaip asmenį nesurinkusį tūkstančio jį remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų, t.y. kaip asmenį, kuris nebuvo iškeltas kandidatu į Seimo narius Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyta tvarka.

Pagal Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą kandidatus į Seimo narius gali kelti vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.

Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas dokumentų sąrašas, kuriuos asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, turi pateikti apygardos rinkimų komisijai.

Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per tris dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė, kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka pilietis, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, pats arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka.

Parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju surašomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos aktas ir pridedamas prie parašų rinkimo lapo.

Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ir neturintis fizinių trūkumų, kurie jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į parašų rinkimo lapą įrašyti pats. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus kandidatas turi grąžinti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, apygardos rinkimų komisija ne daugiau kaip per 7 dienas juos patikrina.

Apygardos rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jei įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius.

Jeigu parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius.

VRK 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. Sp-40 Dėl kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius pareiškinių dokumentų formų 11 punktu patvirtinta Rinkėjų parašų rinkimo lapo forma.

Nagrinėjamoje byloje viešojo administravimo subjektas priėmė ginčijamą sprendimą padaręs išvadą, kad asmuo, išsikėlęs vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į Seimo narius, nesurinko Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka tūkstančio jį remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų, būtent parašų rinkimas neatitiko Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios bendrą taisyklę, kad parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta taip pat ir šios taisyklės išimtis, tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį; šiuo atveju surašomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos aktas ir pridedamas prie parašų rinkimo lapo.

VRK 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. Sp-129 patvirtintino 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rinkėjų parašų rinkimo lapų pildymo, jų perdavimo ir tikrinimo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 14 punkte yra nustatyta, kad jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tai gali padaryti kitas rinkėjas (išskyrus parašus renkantį asmenį); šis faktas turi būti pažymėtas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų rinkimo lape ir patvirtintas rinkėjų parašus rinkusio rinkėjų parašu; šis įrašas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatytą akto formą. Rekomendacijų 14 punkte yra įgyvendinta Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostata dėl to, kaip turėtų būti patvirtinamas faktas tuo atveju, jeigu parašų rinkimo lape už kandidato išsikėlimą remiantį pilietį jo duomenis įrašo kitas asmuo, būtent turi būti pažymima parašų rinkimo lape.

Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostata nustato tam tikras administracinės procedūros įrodymų leistinumo taisykles, nes reglamentuoja kokia tvarka turi būti surinkti rinkėjų parašai ir kokiais dokumentais galima patvirtinti faktus, atsirandančius taikant šias nuostatas. Rinkimų procesas yra formalizuotas, nes visus veiksmus jame dalyvaujantys subjektai gali atlikti Seimo rinkimų įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, pateikiami dokumentai turi atitikti nustatytos formos reikalvimus. VRK, turinti užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais, savo sprendimais tvirtina dokumentų formas (Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir, kaip minėta, yra patvirtinusi dokumentų, kurie vertinami nagrinėjamoje byloje, formas.

Minėta, kad apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Todėl piliečio, kuris išsikelia kandidatu į Seimo narius, atitikimą Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktui gali patvirtinti tik įstatyme nustatyti ir šiam asmeniui pasirašytinai išduoti dokumentai – parašų rinkimo lapai, kurie yra užpildyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad parašų rinkimo lapai nebuvo užpildyti nustatyta tvarka, t.y. 381 asmenų (iš 391 neįskaitytų parašų) iš 1196 asmenų neįrašė savo duomenų į parašų rinkimo lapus įstatymo nustatyta tvarka, būtent parašų rinkimo lapuose už piliečius, kurie rėmė asmens išsikėlimą kandidatu jų pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą įrašė kitas asmuo ir rinkėjų parašų rinkimo lapuose nebuvo žymų apie šį faktą, šis faktas nebuvo patvirtintas Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, kartu netinkamai vykdant ir VRK 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. Sp-40 patvirtintos Rinkėjų parašų rinkimo lapo formos pildymo reikalavimus.

Dėl nurodytų motyvų, apygardos rinkimų komisija turėjo faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad rinkėjų parašų rinkimo lapuose yra nesurinktas Seimo rinkimų įstatymo nustatytas rinkėjų parašų skaičius, nes 381 asmenų iš 1196 asmenų duomenis surašė kitas asmuo, todėl apygardos rinkimų komisija neteikė VRK pareiškėjo registruoti kandidatu į Seimo narius. Minėta, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalį neįskaičiuojami parašai <...> asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų. Nagrinėjamu atveju asmenų duomenys buvo įrašyti pažeidžiant Seimo rinkimo įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo kandidatūra negalėjo būti teikiama VRK registruoti kandidatu į Seimo narius. VRK neturėjo teisinio pagrindo registruoti pareiškėjo kandidatu į Seimo narius, nes pareiškėjas nepateikė Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio nustatytų leistinų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo iškeltas kandidatu į Seimo narius Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyta tvarka.

Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad patikrinusi ir nustačiusi, jog pateikti visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.

Nagrinėjamu atveju VRK, patikrinusi ir nustačiusi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo reikalavimų, teisėtai atsisakė registruoti pareiškėją kandidatu į Seimo narius bei šiais savo veiksmais tinkamai įgyvendino savo kompetenciją, nustatytą Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte, todėl teismas neturi pagrindo naikinti teisėto sprendimo, savo turiniu neprieštaraujančio aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

VRK priėmė sprendimą vadovaudamasi pagrindinėmis procedūromis, ypač taisyklėmis, turėjusiomis užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). VRK surinko pakankamai faktinių duomenų sprendimo priėmimui. Minėta, kad J. K., turinti rašysenos eksperto kvalifikaciją ir 30 metų ekspertinio darbo stažą, nustatė, kad vienas asmuo rankraštinius įrašus parašė akte išvardintų lapų išvardintose eilutėse, pažymint eilutes, kuriose rankraštinius įrašus parašė pats P. D.. Šis dokumentas, surašytas asmens turinčio specialių žinių, patvirtina faktą, kad parašų rinkimo lape dalis piliečių, kurie remia asmens išsikėlimą kandidatu, neįrašė patys įstatyme nustatytų duomenų. Neturi reikšmės pareiškėjo motyvai dėl to, kad ekspertė neturėjo įgaliojimų spręsti klausimo dėl pateiktų dokumentų atitikimo įstatymo reikalavimams. Akto turinys yra aiškus, yra aiškūs faktiniai duomenys, kurių pagrindu yra priimtas ginčijamas sprendimas. Akte konstatuotos faktinės aplinkybės, sudarė pagrindą konstatuoti kompetentingai institucijai įstatymo pažeidimą, todėl akte nurodyta bendro pobūdžio informacija dėl teisės aktų nepaneigia šio dokumento kaip rašytinio įrodymo. J. K. apklausta teisme kaip liudytoja patvirtino akte išdėstytas aplinkybes. Iš liudytojos paaiškinimų, vertinamų kartu su aktu matyti, kad kaip netinkami atlikto tyrimo prasme buvo skaičiuojami visi įrašai, kurie buvo padaryti vieno asmens. Dalis šių įrašų yra padarytą tų asmenų, kurie savo parašu rėmė pareiškėją. Apygardos rinkimų komisija minėtus įrašus užskaitė kaip tinkamus įrašus asmenų, kurie ne tik padėjo kitiems asmenims įrašyti į rinkimų lapus savo duomenis kitiems asmenims, bet patys įrašė savo asmens duomenis bei pasirašė. Todėl priimant ginčijamą administracinį sprendimą J. K. aktas buvo tinkamai įvertintas kaip įrodymas ir padarytos iš esmės teisingos išvados.

Pastebėtina ir tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys neteisminės administracinės procedūros bendrąsias nuostatas (Viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklesViešojo administravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės) detaliai nereglamentuoja įrodinėjimo proceso neteisminėje adminsitracinėje procedūroje, nenustato pavyzdinio įrodinėjimo priemonių sąrašo, nenustato atskirų įrodinėjimo priemonių rinkimo tvarkos, todėl viešojo administravimo subjektas grindžia savo sprendimus bet kokiais faktiniais duomenimis ir teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti tokiais įrodymais, nebent juos renkant būtų pažeisti kitų įstatymų reikalavimai. Kaip minėta, Seimo rinkimų įstatymas nustato tam tikras dokumentų leistinumo taisykles, nustatančias, kad tam tikri faktai gali būti patvirtinti tik tam tikrais dokumentais. Todėl tiek viešojo administravimo subjektas, tiek teismas turi vadovautis nustatytomis taisyklėmis ir neturi pagrindo nesivadovauti tais faktiniais duomenimis, kurie surinkti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės neginčija faktinių duomenų, kuriuos institucija konstatavo remdamasi J. K. surašytu dokumentu, bei apygardos rinkimų komisijos aktu, būtent – pareiškėjas neginčija, kad parašų rinkimo rinkėjų lapuose duomenis (381 asmenų) įrašė kiti, o ne kandidatą remiantys asmenys, pareiškėjas neginčija (ir tai patvirtina parašų rinkimo lapai), kad apie šį faktą nebuvo pažymėta, taip pat neginčija, kad už dalį asmenų duomenis įrašė pats pareiškėjas, kas taip pat yra negalima pagal Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalį. Todėl pareiškėjo skundo motyvai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo pagrindimo pakankamais įrodymais, neturi esminės reikšmės šios bylos išsprendimui.

Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui ir pareiškėjo pateikti dokumentai, kuriuos pareiškėjas rinko po to, kai atidavė rinkėjų parašų rinkimo lapus apygardos rinkimų komisijai, būtent – dokumentai, kuriuose pareiškėjas iš jį parėmusių asmenų iš naujo rinko parašus, patvirtinančius pareiškėją parėmusių piliečių savanoriškumą. Viešojo administravimo subjektas nagrinėjamu atveju ir nekvestionavo, kad renkant parašus buvo ar galėjo būti pažeistas savanoriškumo principas. Viešojo administravimo subjektas rėmėsi įstatymu nustatytu terminu surinktais ir pareiškėjo apygardos rinkimo komisijai pateiktais dokumentais, kurių turinys neatitiko Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nustatytų dokumentų leistinumo reikalavimų. Todėl VRK turėjo pagrindą konstatuoti įstatymo pažeidimą, kuris nebuvo siejamas su savanoriškumo principo pažeidimu.

Pridurtina, jog bylos išsprendimui reikšmės neturi ir pareiškėjo motyvai dėl atskirų komisijos narių skirtingų nuomonių svarstomu klausimu. VRK posėdžio, kuriame yra priimtas ginčijamas sprendimas, protokolo išrašas patvirtina, kad posėdyje dalyvavo 12 komisijos narių, 10 komisijos narių balsavo už ginčijamo sprendimo priėmimą, 2 komisijos nariai balsavo prieš ginčijamo sprendimo priėmimą. Posėdyje dalyvavo pareiškėjas. Taigi buvo užtikrintos visos ginčijamu atveju nustatytos procedūros, buvo užtikrintas viešumo principas, o ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11-12 straipsnių ir Vyriausiosios rinkimų komisijos Reglamento, patvirtinto VRK 2012 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. Sp-18, nustatytais reikalavimais.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, kaip atskirą reikalavimą suformulavo prašymą dėl ekspertės pasirašyto akto panaikinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Administracinio santykio subjektais laikomi šio santykio dalyviai - viešojo administravimo subjektai ir kita administracinio teisinio santykio pusė – fiziniai ir juridiniai asmenys ir viešojo administravimo institucijos – tai Konstitucijoje nurodytos ar specialiaisiais įstatymais legitimuotos valstybinės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, jų pareigūnai, įgalioti ir teisiškai įpareigoti atlikti viešąjį administravimą.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl ekspertės akto panaikinimo, nenurodė kitos administracinio ginčo šalies – viešojo administravimo institucijos, atitinkančios minėtus požymius, todėl ginčas pagal tokį reikalavimą negali būti inicijuojamas.

Be to, ginčijamo akto išvadomis nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, jame konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Minėta, kad pareiškėjo ginčijamas aktas buvo vertinamas kaip vienas iš administracinės procedūros įrodymų.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad egzistuoja neigiama prielaida kreiptis į teismą – ginčas (dalyje dėl ekspertės akto panaikinimo) nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, nes nėra kitos ginčo šalies, o skundžiamas aktas negali būti atskiros administracinės bylos dalyku. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Todėl byla dėl ekspertės akto panaikinimo nutraukiama kaip nepriskirtina teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 87 straipsniu, 119-121 straipsniais, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dalyje dėl reikalavimo panaikinti „P. D., kandidatuojančio į Lietuvos Respublikos Seimo narius Centro rinkimų apygardoje Nr. 13, rinkėjų parašų tikrinimo aktą“, pasirašytą J. K., nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo P. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius