Legislator Case Law & Legislation
2019-10-23 Nr. AB-20421-3-61-3-00777-2017-4 AI generated

2019-10-23 Nr. AB-20421-3-61-3-00777-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-10-23 Nr. AB-20421-3-61-3-00777-2017-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundus administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2019-10-23 Nr. AB-20421-3-61-3-00777-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 36.2.4, 36.2.6, 36.2.8 punktais, šie plotai (0,16 ha) buvo pripažinti netinkamais paramai gauti, parama už šiuos plotus pareiškėjui nemokama.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-891-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00777-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundus administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 3R-45(AG-10/01-2017) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria Komisija panaikino Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis dėl pagrindinės tiesioginės išmokos, kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (didelio nepalankumo vietovės), kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už daugiametes žoles) skyrimo bei sankcijų už pavėluotai pateiktą paraišką ir neteisingą plotų deklaravimą taikymo; 2) priimti naują sprendimą, pareiškėjo 2017 m. sausio 6 d. skundą dalyje, kurioje pareiškėjas teigia, kad įrodė ginčo sklypo, kurio plotas 37,85 ha (susikirtimo plotas – 36,91 ha) valdymo teisę, atmesti, t. y. pripažinti, kad Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į ginčo sklypą (37,85 ha) (susikirtimo plotas – 36,91 ha).

2. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 2014 m. birželio 12 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška). Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 455,60 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą. Administruojant paraišką, vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras) elektroniniu formatu pateiktais duomenimis, buvo nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir Kontrolinis sklypas) (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,02 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,04 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto lauko dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto lauko dalis (0,03 ha) patenka į Kontrolinį sklypą, kurio G kodas yra bl3, ribas (toliau – ir bl3).

Taip pat Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,02 ha) patenka į Kontrolinį sklypą, kurio G kodas yra bl6, ribas (toliau – ir bl6), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha) patenka į Kontrolinį sklypą, kurio G kodas yra bl9, ribas (toliau – ir bl9). Atsižvelgiant į tai, kad Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,02 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,04 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,03 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha) patenka į bl3 ribas, Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha) patenka į bl9 ribas, Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,02 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha) patenka į bl6 ribas, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d.

įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 36.2.4, 36.2.6, 36.2.8 punktais, šie plotai (0,16 ha) buvo pripažinti netinkamais paramai gauti, parama už šiuos plotus pareiškėjui nemokama.

3. Atsakovas skunde paaiškino, kad 2015 m. vasario 3 d. pareiškėjo valdoje, atliekant Paraiškoje deklaruotų duomenų užsakomąją patikrą, vietoje pamatuotas Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 plotas buvo 5,38 ha EDG-1 („Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.)“), nors deklaruotas 5,44 ha EDG-1 („Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.)“ plotas. Atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis Centro pateiktais duomenimis, buvo nustatyta, kad Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha) patenka į bl9 ribas.

Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), kuri patenka į bl9 ribas, ir nustatytas deklaruoto ir rasto ploto skirtumas (0,06 ha) buvo atimti iš paramai tinkamo ploto. Taip pat, administruojant pareiškėjo Paraišką, Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas) lauke Nr. 3 buvo nustatyta, kad kito pareiškėjo (A. G.) paraiškoje deklaruotas tas pats laukas (susikirtimo plotas – 36,91 ha). Agentūra 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. BR6-10599 (11.2.6) „Parnešimas dėl duomenų pateikimo“ ir 2015 m. sausio 29 d. raštu Nr. BR6-1080 „Dėl dokumentų pateikimo“ paprašė A.

G. pateikti Taisyklių 31.3 punkte nurodytus dokumentus dėl Kontroliniame sklype (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 3 deklaruoto 37,58 ha ploto. A. G. 2014 m. spalio 8 d. pateikė atsakymą į pranešimą dėl duomenų patikslinimo, prie kurio pridėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95, kuriuo A. G. leidžiama laikinai naudotis ginčo sklypu. Vadovaujantis Taisyklių 42.1.1 punktu, bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės), 33.3.1 punktu, pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos pagrindinei tiesioginei išmokai ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metu programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (didelio nepalankumo vietovės).

4. Agentūra 2017 m. rugsėjo 4 d. teismui pateiktame paaiškinime nurodė, kad nesutinka su Komisijos sprendimu dalyje dėl 2014 m. Paraiškoje KŽS (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 3, kuriame deklaruotas 37,85 ha grikių plotas (susikirtimo plotas – 36,91 ha), tačiau sutinka ir neskundžia Komisijos sprendimo dalyje dėl 0,16 ha nustatyto paramai skirti netinkamo ploto.

5. Pareiškėjas A. P. skunde prašė panaikinti Komisijos Sprendimo dalį, kuria skundas atmestas ir jį tenkinti.

6. Pareiškėjas nurodė, kad sankcijos skyrimas dėl 362,62 ha ploto, kuris atitiko visus paramos skyrimui keliamus reikalavimus, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkto įtvirtinto proporcingumo principo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Pareiškėjas paaiškino, jog sankcijos pritaikymas jam, nepadariusiam jokių neteisėtų veiksmų, pažeidžia šį principą, o pritaikyta sankcija neatitinka administravimo tikslų. Skiriant sankciją visiškai neatsižvelgta į aplinkybes, reikšmingas vertinant konkretų individualų atvejį, laukai, kurių plotai 37,58 ha ir 45,75 ha, iš pradžių buvo sertifikuoti. 45,75 ha sklype esantis derlius (avižos) iki glisofatų naudojimo jau buvo nuimtas bei viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Ekoagros“ leidimu realizuotas kaip ekologiškas (2014 m. rugpjūčio 19 d. VšĮ „Ekoagros“ pareiškėjui išduotas patvirtinamasis dokumentas), todėl pasėlių plotas nesumažėjo. Tik po to (po derliaus nuėmimo) 45,75 ha sklypas pradėtas naudoti kitų asmenų, kurie sklype panaudojo glisofatus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2014 metai buvo paskutiniai (penkti) pareiškėjo ekologinio ūkininkavimo metai, todėl ekologinis ūkininkavimas baigėsi 2014 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais nuėmus derlių (glisofatus šiame sklype tretieji asmenys naudojo po derliaus nuėmimo). Pasibaigus įsipareigojimui ekologiškai ūkininkauti, sankcijos negali būti skiriamos. Visas plotas pareiškėjo deklaruotas teisingai, žemės plotas faktiškai išliko toks, koks buvo deklaruotas, nebuvo deklaruota daugiau nei naudota. Visame deklaruotame plote pareiškėjas vykdė veiklą. Laukų, kurių plotai 37,58 ha ir 45,75 ha, nesertifikavimas visiškai nepriklauso nuo jo valios, kadangi neteisėtus veiksmus atliko tretieji asmenys, kurie nėra su pareiškėju susiję.

7. Pareiškėjo teigimu, dėl susidariusios situacijos kalta NŽT Švenčionių skyriaus vedėja M. L., kuri, pažeisdama galiojančią Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-198-617/2012 taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – leisti pareiškėjui naudotis 37,58 ha ir 45,75 ha sklypais (2012 m. kovo 29 d. nutarties priėmimo metu 37,58 ha ir 45,75 ha sklypai dar nebuvo suformuoti, tačiau visa dabartinio šių sklypų žemė pateko į 121,70 ha ploto sklypą) šiuos sklypus suteikė naudotis / perleido kitiems asmenims, dėl ko 37,58 ha sklypą A. N. (A. G. atstovas) su visais pasėliais aparė sunaikindamas derlių ir nupurškė chemikalais, o 45,75 ha sklype po derliaus nuėmimo tretieji asmenys panaudojo glisofatus.

8. Pareiškėjo nuomone, sankcijos skyrimas nesant pareiškėjo kaltės, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, 2014 m. kovo 11 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – Reglamentas) 39 ir 40 straipsniuose numatyti du nuobaudų apskaičiavimo ir taikymo atvejai – aplaidumas ir tyčinis reikalavimų nesilaikymas. Nesant nei vieno iš šių atvejų, pareiškėjo manymu, sankcija – paramos neskyrimas negali būti taikoma. Pareiškėjas tvirtino, kad nebuvo nei aplaidumo, nei tyčinio reikalavimų nesilaikymo. Pripažinus, kad A. P. nėra atsakingas bent dėl vieno iš sklypų, kurių plotai 37,58 ha ir 45,75 ha, nėra pagrindo konstatuoti skundžiamame akte nurodomo pažeidimo, kad deklaruotas plotas viršija faktinį plotą daugiau kaip 20 proc. ir tuo pagrindu skirti sankciją išmokai už javus. Pareiškėjas nurodė, jog Komisija neįvertino visų aplinkybių, kurios susijusios su teisės į išmoką nepraradimu.

9. Pareiškėjas A. P. atsiliepime į Agentūros skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė atmesti.

10. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, jog visiškai sutiko su nurodytais Komisijos motyvais bei papildomai pateikė paaiškinimus dėl ginčo sklypo naudojimo aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad deklaruotas 37,58 ha sklypas, į kurį patenka 36,91 ha plotas, nuo 2004 metų iš pradžių jo su tėvu P. P., o vėliau tik pareiškėjo buvo naudojamas. Kaip ir kiekvienais metais nuo 2004 metų, taip ir 2014 metais laukas buvo dirbamas. 2014 metais pateikiant Paraišką, šiame lauke pareiškėjas buvo pasėjęs ekologiškus grikius. Teisę naudotis nurodytu žemės sklypu patvirtina Agentūros pateikti įrodymai (Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-198-617/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1493- 611/2012 ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-198-617/2012 (naujas bylos Nr. 2-27-617/2015). Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-198-617/2012 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jomis pareiškėjui leista naudotis 121,70 ha ploto žemės sklypu, į kurį patenka 37,58 ha ploto sklypas Nr. 138. Aplinkybė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės (A. P. ir kitų ieškovų ieškinys buvo patenkintas), nereiškia, kad buvo retrospektyviai panaikintas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas negali būti panaikinamas retrospektyviai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės (A. P. leisti naudotis 37.58 ha ploto Sklypu Nr. 138) galiojo nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. Galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kuriomis pareiškėjui leista naudotis 37,58 ha sklypu, į kurį patenka 36,91 ha plotas, jis 2014 metais turėjo teisę naudotis šiuo sklypu teismo nutarties pagrindu.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. P. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundus atmetė.

12. Teismas nustatė, jog Agentūra 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. BR6-136 pritaikė sankcijas pagal Paraišką, kurioje buvo deklaruotas 455,60 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas. Administruojant Paraišką, vadovaujantis Centro elektroniniu formatu pateiktais duomenimis, buvo nustatyta, kad Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,02 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,04 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto lauko dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto lauko dalis (0,03 ha) patenka į Kontrolinio sklypo, kurio G kodas b13, ribas. Taip pat Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,02 ha) patenka į Kontrolinio sklypo bl6 ribas, Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha) patenka į Kontrolinio sklypo bl9 ribas. Atsižvelgiant į tai, kad Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,02 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,04 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,03 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha) patenka į bl3 ribas, Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha) patenka į bl9 ribas, Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,02 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha) patenka į bl6 ribas, vadovaujantis Taisyklių 36.2.4, 36.2.6, 36.2.8 punktais, šie plotai (0,16 ha) buvo pripažinti netinkamais paramai gauti, parama už šiuos plotus nemokama.

13. Taip pat nustatyta, jog atliekant 2014 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų užsakomąją patikrą vietoje, pamatuotas Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 plotas buvo 5,38 ha EDG-1 („Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.)“), nors deklaruotas 5,44 ha EDG-1 („Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.)“ plotas. Vadovaujantis Centro pateiktais duomenimis buvo nustatyta, kad Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha) patenka į bl9 ribas. Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), kuri patenka į bl9 ribas, ir nustatytas deklaruoto ir rasto ploto skirtumas (0,06 ha) buvo atimti iš paramai tinkamo ploto. Administruojant Paraišką, Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 buvo nustatyta, kad kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas tas pats laukas (susikirtimo plotas – 36,91 ha). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-655-556/2016 skundo reikalavimas „dėl panaikinimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 dalies, kuria A. G. leidžiama laikinai naudotis Sklypu Nr. 138“ buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įrodyta Paraiškoje Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 susikertančio ploto dalies (36,91 ha) teisėto valdymo teisė, vadovaujantis Taisyklių 31.3 punktu, už nustatytą neatitikimą buvo pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija.

14. Nustatyta, kad Paraiškoje deklaruotas 455,60 ha plotas pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (Mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ (toliau – MPŪV), o faktiškai nustatytas 418,47 ha. Atsižvelgiant į tai, kad deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 iki 20 proc., arba 2 ha (t. y. 8,87 proc.), vadovaujantis MPŪV taisyklių 33.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, išmoka pagal MPŪV priemonę buvo sumažinta dvigubu skirtumu už 74,26 ha (37,13x2 = 74,26 ha). Pareiškėjai, siekdami paramos pagal MPŪV priemonę už deklaruotus ganyklų ir pievų plotus, vadovaudamiesi MPŪV taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 3D-156 redakcija) 5.5.4 punktu, privalo turėti Ūkinių gyvūnų registre registruotų gyvulių – bent 0,5 SG / ha pievų ir ganyklų. 2013 m. duomenis, pareiškėjas turėjo 1,650 SG (SG vienetų vidurkis pagal 2013 m. duomenis yra 1,650 SG, kuris dengia 3,300 ha plotą). Atsižvelgiant į tai, išmoka pagal MPŪV priemonę mokama už 412,29 ha plotą (t. y. 3,300 ha plotą, kurį dengia turimas SG (t. y. 1,650 SG) ir ariamosios žemės plotą (408,99 ha).

15. Teismas nustatė, kad Paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – EKO) už javus deklaruota 445,95 ha plotas. Gautas VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. kovo 12 d. raštas Nr. K-43, kuriuo Agentūra buvo informuojama apie tai, kad, „atsižvelgus į pateiktą Jūsų prašymą, papildomus dokumentus, po Apeliacinės komisijos sprendimo, ūkis sertifikuotas, nesertifikuoti tik laukas Nr. 1 (45,75 ha) ir laukas Nr. 3 (37,58 ha)“. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“ „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-152, „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – AGRO taisyklės) 23 punktu, už Paraiškoje deklaruotą Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 45,75 ha 5AV-1 („Avižos“) plotas, ir lauką Nr. 3, kuriame deklaruotas 37,58 ha 5GR-1 („Grikiai“) plotas, parama pagal EKO programą už javus nemokama, taip pat taikomos AGRO taisyklėse nustatytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo.

Paraiškoje pagal EKO programą už javus deklaruotas plotas yra 445,95 ha, iš kurio atėmus VšĮ „Ekoagros“ nesertifikuotų Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) laukų Nr. 1 (45,75 ha) ir Nr. 3 plotą (37,58 ha) (bendras laukų plotas 83,33 ha), bei Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotas ploto dalis (0,02 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotas ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotas ploto dalis (0,01 ha), kurios patenka į Kontrolinio sklypo bl3 ribas, Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,01 ha), Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto dalis (0,02 ha), kurios patenka į Kontrolinio sklypo bl6 ribas, faktinis plotas – 362,54 ha.

Atsižvelgiant į tai, kad deklaruotas plotas viršija faktinį plotą daugiau nei 20 proc. (t. y. 23,007 proc.), vadovaujantis AGRO taisyklių 37.1.1 punktu, parama pagal EKO programą už javus einamaisiais metais (t. y. 2014 metais) nemokama.

16. Be to, Paraiškoje pagal EKO programą už daugiametes žoles deklaruotas plotas yra 9,58 ha, o faktiškai nustatytas – 9,48 ha (9,58 ha - 0,06 ha (patikros metu nustatytas ploto skirtumas) - 0,01 ha (bl9 plotas) - 0,03 (bl3 plotas) = 9,48 ha), todėl parama pagal EKO programą už daugiametes žoles mokama už 9,48 ha plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus. Nustatyta, jog administruojant Paraišką buvo nustatyta, kad ją papildantys dokumentai (prašymas dėl 2014 m. Paraiškos duomenų keitimo buvo pateiktas 2014 m. birželio 17 d., prašymas dėl Paraiškos duomenų keitimo buvo pateiktas 2014 m. liepos 7 d.) buvo pateikti praėjus teisės aktuose nustatytam dokumentų pateikimo terminui (iki 2014 m. birželio 15 d.), kaip nustatyta Taisyklių 23.1 punkte, MPŪV taisyklių 14.1 punkte, AGRO taisyklių 15.1 punkte, todėl buvo pritaikyta 203,64 Eur (114,67 Eur + 75,46 Eur + 13,51 Eur = 203,64 Eur) dydžio sankcija, kurią sudaro 1 proc. sankcija už Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 3 duomenų keitimą pagal 2014 m. birželio 17 d. pateiktą parašymą dėl Paraiškos duomenų keitimo (t. y. už 1 pavėluotą darbo dieną už lauką, kurio duomenys keičiami), bei 14 proc. dydžio sankcija už Kontroliniame sklype (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 2, Kontroliniame sklype (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 5, Kontroliniame sklype (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 7, Kontroliniame sklype (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 6 duomenų keitimą pagal 2014 m. liepos 7 d. pateiktą prašymą dėl Paraiškos duomenų keitimo, t. y. po 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (t. y. 14 darbo dienų) už tuos laukus, kurių duomenys keičiami.

17. Nustatyta, kad Komisija 2017 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 3R-45(AG-10/01-2017 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. BR6-136 dalyse dėl pagrindinės tiesioginės išmokos, kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už daugiametes žoles) skyrimo (sprendimo lentelės 1, 4 ir 6 eilutės) bei sankcijų už pavėluotai pateiktą paraišką ir neteisingą plotų deklaravimą (sprendimo lentelės 8–12 eilutės) taikymo. Taip pat įpareigojo Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjo Paraišką. Komisija kitą A. P. skundo dalį dėl 38 973,05 Eur sankcijos taikymo programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo programos plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus) už neteisingą plotų deklaravimą bei 50 proc. sumažinimo šiais programai, atmetė.

18. Teismas, vertindamas Agentūros skundo pagrįstumą, pažymėjo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu susidarė prieštaringa situacija, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartimi nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2015 m. liepos 3 d. buvo leista naudotis ginčo sklypu, tačiau NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-95 šiuo žemės sklypu leido naudotis A. G.. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situacija, tiek A. P., tiek A. G. buvo suteikta teisė 2014 metais naudotis tuo pačiu žemės sklypu. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-655-556/2016 ir atmetė pareiškėjo skundą, tačiau jis nei pakeitė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nei tokią teisę turėjo. Teismas vertino, kad pagal Taisyklių 31.3 punktą, Agentūra turi įvertinti ne tik valdymo teisę, tačiau ir žemės ūkio veiklos vykdymo faktą. Pažymėtina, jog susiklosčius tokiai prieštaringai situacijai, kai skirtingais teismų sprendimais konstatuota valdymo teisė skirtingiems asmenimis, turėjo būti vertinamas žemės ūkio veiklos vykdymas. Be to, nors ir susiklostė situacija, kai du asmenys iš esmės turėjo valdymo teisę, tačiau, teismo vertinimu, abu asmenys negalėjo to paties žemės sklypo įdirbti. Teismas akcentavo, kad tokioje situacijoje ypač svarbu įvertinti žemės dirbimo faktą. Teismas nurodė, kad iš Agentūros sprendimo nematyti, jog minėtos aplinkybės vertintos, todėl šia apimtimi Komisijos sprendimas laikytas iš esmės pagrįstu.

19. Vertindamas pareiškėjo skundą, teismas nurodė, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai remiasi Reglamentu, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai nuostatomis, reglamentuojančiomis sankcijų skyrimą dėl kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymo. Teismas pažymėjo, jog sankcija skirta už tai, kad deklaruoti laukai (nesertifikuoti) neatitinka paramos skyrimo kriterijų, jog laukai būtų sertifikuoti. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad šia dalimi Komisijos sprendimas laikytas iš esmės pagrįstu. Teismas pažymėjo, jog pats pareiškėjas tvirtina, kad yra pripažintinas civiliniu ieškovu, taigi iš esmės siekia prisiteisti padarytą žalą iš neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų.

20. Teismas akcentavo, kad nors šalys skunde ir teismo posėdžio metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismo vertinimu jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas pripažino, jog Komisijos sprendimas yra iš esmės pagrįstas, o jo naikinti skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III. 21. Atsakovas Agentūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė Agentūros 2017 m. kovo 8 d. skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 3R-45 (AG-10/01-2017) Nr. BR6-2765 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2017 m. sausio 6 d. skundą ta dalimi, kurioje Pareiškėjas teigia, kad įrodė ginčo sklypo, kurio plotas 37,85 ha (susikirtimo plotas – 36,91 ha) valdymo teisę, atmesti t. y. pripažinti, kad NMA 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į ginčo sklypą (37,85 ha) (susikirtimo plotas – 36,91 ha).

22. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindė tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir skunde. Papildomai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodė, kad:

22.1. Priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos sprendime, kartu su pareiškėjo skundu pateiktas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-27-617/2015 nepatvirtina ginčo sklypo valdymo teisės, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi konstatavo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-27-617/2015 ir priėmus sprendimą buvo panaikintos ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos apylinkės teismo nutartimi, kuria pareiškėjas grindžia ginčo sklypo valdymo teisę.

22.2. A. G. 2014 m. spalio 8 d. pateikė atsakymą į pranešimą dėl duomenų patikslinimo, prie kurio pridėjo ir NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, kuriuo A. G. leidžiama laikinai naudotis ginčo sklypu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje konstatavo, kad šis įsakymas yra teisėtas ir suteikia A. G. teisę laikinai naudotis ginčo sklypu. Kartu su 2014 m. spalio 8 d. prašymu, A. G. pateikė 2014 m. gegužės 3 d. Žemės ūkio paslaugų teikimo sutartį Nr. 2014 05-1, patvirtinančią, kad A. G. dirbo Kontroliniame sklype (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 3. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju, ginčo dėl to, kas dirbo ginčo sklypą, nebuvo, nes pareiškėjas atsakovui Agentūrai nepateikė ginčo sklypo dirbimą patvirtinančių dokumentų.

22.3. Atsakovo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje konstatavo, jog apylinkės teismo nutartimi nebuvo uždrausta atkurti nuosavybės teisių laikinai naudojamuose žemės plotuose (tame tarpe ir ginčo sklype) kitiems asmenis, todėl NŽT Švenčionių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-903 patvirtinus Švenčionių rajono (savivaldybės) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame A. G. suprojektuotas neatlygintinai grąžinti nuosavybėn ginčo sklypas, NŽT teisėtai ir pagrįstai 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 45SD-(14.45.104)-1052 atsisakė pareiškėjui suteikti leidimą laikinai naudotis ginčo sklypu. Šiuo atveju Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo nutartimi, pripažino, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į ginčo sklypą, ėmėsi visų Taisyklių 31.3 punkte numatytų priemonių, kad būtų nustatytas neteisingas deklaravimas bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui parama už ginčo sklypą negali būti mokama.

23. Pareiškėjas A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o atsakovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo dalį palikti nepakeistą.

24. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nurodo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje. Nr. 2-198-617/2012 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis A. P. leista naudotis 121,70 ha ploto žemės sklypu, į kurį patenka 37,58 ha ploto sklypas Nr. 138 (2012 m. kovo 29 d. nutarties priėmimo metu sklypas Nr. 138 dar nebuvo suformuotas, tačiau visas dabartinio sklypo Nr. 138 plotas pateko į 121,70 ha ploto sklypą). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi ir 152 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas pažymėjo, kad aplinkybė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės (A. P. ir kitų ieškovų ieškinys buvo patenkintas), nereiškia, kad buvo retrospektyviai panaikintas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas negali būti panaikinamas retrospektyviai. Pareiškėjo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės A. P. leisti naudotis 37,58 ha ploto sklypu Nr. 138 galiojo nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d.

25. Pareiškėjo vertinimu, apeliaciniame skunde Agentūra nurodo naują argumentą, kuris nebuvo nurodytas nei Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime, nei bylą nagrinėjant Komisijoje ar bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kad ginčo dėl to, kas dirbo ginčo sklypą, nebuvo, nes pareiškėjas atsakovui Agentūrai nepateikė ginčo sklypo dirbimą patvirtinančių dokumentų. Šis argumentas neatitinka tikrovės. Pareiškėjas ne kartą Agentūrai teikė dokumentus patvirtinančius, kad dirbo ginčo sklypą, kad ten buvo pasėjęs grikius, kad jie buvo sunaikinti ir dėl to pareiškėjas kreipėsi į policiją. Be to, ginčas tarp šalių kilo tik dėl žemės sklypo valdymo teisės, o ne dėl naudojimosi fakto. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad iš skundžiamo Agentūros sprendimo nematyti jog minėtos aplinkybės (žemės dirbimo faktas) buvo vertintos. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, jei pareiškėjui sankcijos buvo paskirtos dėl to, jog neva pareiškėjas neįrodė, kad dirbo žemės sklypą, toks individualaus administracinio akto pagrindas privalėjo būti nurodytas pačiame akte – Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.

26. Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas, panaikinti, ir pareiškėjo skundą tenkinti.

27. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame Agentūros sprendime visiškai nevertinti jo skundo motyvai, susiję su sankcijos proporcingumu, administravimo tikslais ir sankcijos individualizavimu, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skundžiamas aktas dė1 mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų laikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sankcijos skyrimas dėl 362,62 ha ploto, kuris atitiko visus paramos skyrimui keliamus reikalavimus, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtinto proporcingumo principo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Didelės sankcijos (net 38 973,05 Eur) pritaikymas ūkininkui A. P. pažeidžia šį principą, o pritaikyta sankcija neatitinka administravimo tikslų. Pareiškėjo teigimu, 2014 m. kovo 11 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos numato du nuobaudų skyrimo ir skaičiavimo atvejus – aplaidumą ir tyčinį reikalavimų nesilaikymą; skiriant sankciją turi būti atsižvelgta į visas sankcijai ir jos dydžiui reikšmingas aplinkybes bei reglamento (ES) Nr. 640/2014 preambulėje įtvirtintus atgrasomumo ir proporcingumo principus, reikalavimus atsižvelgti ir į išimtines aplinkybes. Skiriant sankciją, nebuvo atsižvelgta į Taisyklių 90 punktą, numatantį, kad teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjo teigimu, nebuvo vertinama, kad tretieji asmenys sukėlė pareiškėjo naudojamo sklypo dalies deklaruoto naudojimo pažeidimus.

28. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tapačiomis aplinkybėmis kaip ir skunde ir apeliaciniame skunde. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad Agentūros 2016 m. spalio 10 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad, įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nurodytas aplinkybes, Pareiškėjo prašymas išmokėti išmokas pagal priemonės EKO programą netenkinamas, nes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo Prašyme nurodytos aplinkybės dėl 2016 m. spalio 10 d. rašte nurodytų priežasčių, vadovaujantis Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalimi, nėra priskirtinos prie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, bei į tai, kad bendras nesertifikuotų kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) laukų Nr. 1 ir Nr. 3 plotas sudaro 23,007 proc. faktinio ploto, vadovaujantis AGRO taisyklių 37.1.1 punktu, todėl parama už minėtą plotą neskiriama. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūra neatsakinga už kitų asmenų padarytą turtinę / neturtinę žalą. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį.

30. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad esant galiojančiam VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimui Nr. 4/2015, kuriuo buvo nesertifikuoti pareiškėjo ūkyje esantys 45,75 ha laukas Nr. 1 (KŽS (duomenys neskelbtini) ir 37,58 ha laukas Nr. 3 (KŽS (duomenys neskelbtini) ir kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, Agentūra, vadovaudamasi AGRO taisyklių 37.1 punktu, pagrįstai nusprendė neskirti pareiškėjui paramos pagal EKO programą už javus einamaisiais metais. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog pats pareiškėjas patvirtino, kad yra pripažintas civiliniu ieškovu, taigi iš esmės siekia prisiteisti padarytą žalą iš neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų.

31. Vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jis realizavęs pakankamą produkcijos kiekį bei laiku pateikė Agentūrai produkcijos realizacijos dokumentus (18 lentelę), todėl jam turi būti mokama parama pagal programos EKO priemonę, atsakovas pabrėžia, kad remiantis AGRO taisyklių 8.19.2, 14.2 punktais, įgyvendindami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, pareiškėjai Agentūrai pateikia ne vėliau kaip iki ateinančių metų gegužės 15 d. 18 lentelę, kurioje nurodoma informacija apie realizuotą produkciją. Vėliau pateikta 18 lentelė nepriimama. Agentūrai 18 lenteles pareiškėjas turėjo pateikti nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. Vertinant Paraišką buvo atsižvelgta į pareiškėjo 2014 m. gruodžio 4 d. (laiku) Agentūrai pateiktą 18 lentelę, kurioje nurodyta, jog realizavimo laikotarpis nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. Atsakovas paaiškino, kad Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 18 lentelėje buvo pateikti 2014 m. balandžio 10 d. duomenys apie realizuotą miežių produkciją, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, įskaitant VšĮ „Ekoagros“ išraše nurodytą iš sertifikuoto varpinių ir ankštinių javų ploto realizuotą produkciją, nes, vadovaujantis AGRO taisyklių 8.19.2 punktu, skaičiuojant realizuotą produkciją buvo atsižvelgiama į produkciją, realizuotą nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. Taip pat VšĮ „Ekoagros“ išraše grikiai nebuvo įtraukti į sertifikuotos produkcijos sąrašą, įskaitant realizuotą produkciją buvo atsižvelgiama tik į realizuotą avižų sėklos (1 100 kg už 189,55 Eur) ir žirnių produkciją (21 000 kg už 7 610,20 Eur) už 7 799,75 Eur sumą. Pareiškėjas 18 lentelę, kurioje nurodytas realizavimo laikotarpis 2015 m. sausio 5 d.–2015 m. gruodžio 11 d., Agentūrai pateikė pavėluotai, praleidęs AGRO taisyklių 14.2 punkte nurodytą terminą, todėl ji negali būti vertinama.

32. Atsakovas pažymi, jog teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo plotą, už kurį nemokama išmoka pagal programos EKO priemonę, o pareiškėjo teiginiai, kad kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 45,75 ha 5AV-1 (avižos) plotas ir laukas Nr. 3, kuriame deklaruotas 37,58 ha 5GR-1 (grikiai) plotas buvo nesertifikuoti dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, be to jis realizavo pakankamą produkcijos kiekį, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas sprendime teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad Komisijos 2017 m. vasario 10 d. sprendime konstatuota aplinkybė, jog pareiškėjo ginčijamas 50 proc. paramos sumažinimas už nepakankamą realizuotos produkcijos kiekį taikomos sankcijos dydžiui, t. y. paramos neskyrimui, neturi įtakos, nes, paramos pagal programos EKO priemonę neskyrimo pagrindas yra pareiškėjo deklaruoto ir sertifikuoto ploto santykis, laikytina iš esmės pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BR6-136 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pareiškėjas kreipėsi skundu į Komisiją, prašydamas pripažinti neteisėta ir panaikinti Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo paskirta 8 497,57 Eur dydžio sankcijos programai pagrindinė tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą plotų deklaravimą; dalį, kuria buvo paskirta 5 591,78 Eur dydžio sankcijos programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (didelio nepalankumo vietovės) už neteisingą plotų deklaravimą; dalį, kuria buvo paskirta 38 973,05 Eur sankcijos programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus) už neteisingą plotų deklaravimą; dalį, kuria buvo pritaikytos 50 proc. sumažinimo sankcijos programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus) už reikalingo produkcijos kiekio nerealizavimą; atitinkamai įpareigoti Agentūrą perskaičiuoti tinkamus paramai gauti plotus, paskaičiuoti papildomai mokėtiną paramos sumą ir ją išmokėti.

35. Komisija 2017 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 3R-45(AG-10/01-2017 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. BR6-136 dalyse dėl pagrindinės tiesioginės išmokos, kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už daugiametes žoles) skyrimo (sprendimo lentelės 1, 4 ir 6 eilutės) bei sankcijų už pavėluotai pateiktą paraišką ir neteisingą plotų deklaravimą (sprendimo lentelės 8-12 eilutės) taikymo. Taip pat įpareigojo Agentūrą iš naujo vertinti Paraiškos dalį ta apimtimi, kuria Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. BR6-136 buvo panaikintas. Komisija atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalių dėl sankcijų taikymo programai „Ekologinis ūkininkavimas“.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir atsakovo skundus dėl Komisijos Sprendimo, juos atmetė, konstatavo, kad Agentūra, spręsdama dėl netinkamo plotų deklaravimo, privalėjo vertinti ne tik patenkančio į Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 3 ginčo sklypo teisėtą valdymą, bet ir žemės ūkio veiklos šiame 37,58 ha ploto lauke vykdymo faktą, o pareiškėjas negali įgyti teisės į paramą pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas“ už plotus, kurie neatitinka ekologinio ūkininkavimo reikalavimų, nėra sertifikuoti.

37. Atsakovas Agentūra, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo skundas buvo atmestas, argumentavo, kad vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-655-556/2016, kuria buvo konstatuota, kad NŽT Švenčionių skyriaus 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, kuriuo A. G. leidžiama laikinai naudotis ginčo sklypu, patenkančiu į Kontrolinio sklypo (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 3, yra teisėtas, be to, A. G. pateikė įrodymus, kad jis dirbo ginčo žemės plotą.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo skundas atmestas, argumentuoja, kad nebuvo įvertinta Agentūros pritaikytos didelės sankcijos – 38 973,05 Eur proporcingumas, neatsižvelgta, kad pareiškėjo naudojamų žemės sklypų dalies deklaruoto naudojimo pažeidimus sukėlė tretieji asmenys, kad likęs 362,62 ha plotas atitiko visus paramos skyrimui keliamus reikalavimus.

Dėl sankcijų programai pagrindinė tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus ir programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (didelio nepalankumo vietovės) už neteisingą plotų deklaravimą

39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo Agentūros apeliacinio skundo pagrįstumo, atkreipia dėmesį, kad, remiantis Agentūros pateiktais pirmosios instancijos teismui 2017 m. rugsėjo 4 d. papildomais paaiškinimais Nr. BR6-9032, Komisijos Sprendimą teismui atsakovas skundė tik toje dalyje, kuria Komisija panaikino Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis dėl pagrindinės tiesioginės išmokos, kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (didelio nepalankumo vietovės), kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už daugiametes žoles) skyrimo bei sankcijų už pavėluotai pateiktą paraišką ir neteisingą plotų deklaravimą taikymo, ir neskundė Komisijos sprendimo dalies, kuriame konstatuota, kad Agentūra neįrodė, jog Pareiškėjas 2014 m. Paraiškoje neteisingai deklaravo 0,16 ha plotą, kuris patenka į KŽS, kurių G kodai yra bl3 ir bl9, ir kurie yra netinkami paramai gauti. Taigi Agentūra nesutiko su Komisijos sprendimu panaikinti Agentūros 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo lentelės 1, 4 ir 6 punktus, kuriuose nurodytos paramos sumos bei sprendimo lentelės 8–10 punktus, kuriose nurodytos sankcijos už pavėluotai pateiktą paraišką ir (ar) kitus dokumentus, toje dalyje, kiek tai susiję su išmokos ir sankcijų apskaičiavimu dėl 2014 m. Paraiškoje KŽS (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 3, kuriame deklaruotas 37,85 ha grikių plotas (susikirtimo plotas – 36,91 ha), tačiau sutiko ir neskundė Komisijos sprendimo dalyje dėl 0,16 ha nustatyto paramai skirti netinkamo ploto. Agentūros skunde teismui nustatytos bylos nagrinėjimo ribos saisto ir apeliacinės instancijos teismą, todėl teisėjų kolegija apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą nagrinėja atsižvelgdama į Agentūros skundo teismui dėl Komisijos Sprendimo ribas.

40. Agentūra 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime nustačiusi, kad pareiškėjo Paraiškoje 2014 m. birželio 17 d. buvo deklaruotas Kontrolinis sklypas (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, 37,58 ha ploto, persidengia su kito pareiškėjo deklaruotu tuo pačiu lauku (susikirtimo plotas 36,91 ha), padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė deklaruoto ploto teisėto valdymo, ir už nustatytą neteisingo deklaravimo faktą bei kitus deklaruoto ploto neatitikimus (žr. nutarties 13-14 p.) pareiškėjui sumažino paramą bei pritaikė už neteisingą deklaravimą sankcijas. Taisyklių 4 punkte apibrėžiama, kad neteisingas deklaravimas – didesnio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. Atsižvelgdama į tai, kad paraiškoje deklaruotas plotas – 455,60 ha viršija faktinį plotą – 418,47 ha, daugiau kaip 3 proc., arba 2 ha, bet ne daugiau kaip 20 proc. (t. y. 8,87 proc.), vadovaudamasi Taisyklių 42.1.1 punkto nuostata, kad pagrindinei išmokai ir išmokai už pirmuosius hektarus taikomos sankcijos kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 3 proc. arba du 2 ha, bet nedaugiau kaip 20 proc., apskaičiuota pagal faktinį plotą pagrindinė išmoka sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi, pritaikė sankciją programai pagrindinė tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą deklaravimą – 8 497,57 Eur ir vadovaudamasi MPŪV taisyklių 33.3.1. punkto analogiška nuostata, pritaikė sankciją programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (didelio nepalankumo vietovės) – 5 591,78 Eur.

41. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros išvada, kad nėra įrodytas jo deklaruotas Kontroliniame sklype (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 37,58 ha ploto teisėtas valdymas, argumentavo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-198-617/2012 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pareiškėjui buvo leista naudotis 121,70 ha ploto žemės sklypu, į kurį patenka 37,58 ha ploto sklypas Nr. 138, kurios galiojo iki įsigaliojo šioje byloje teismo 2015 m. liepos 3 d. priimtas sprendimas (naujas bylos Nr. 2-27-617/2015), t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d.

42. Komisija, spręsdama dėl pareiškėjo teisės deklaruoti Kontroliniame sklype (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 3 37,58 ha ploto, pagrįstai vertino, kad pareiškėjas ginčo plotą deklaravo galiojant Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-198-617/2012 pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, taigi turėdamas teisę jį valdyti ir naudoti, pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis įsiteisėjusias teismų nutartis įpareigoja vykdyti visas valstybės ar savivaldybės institucijas, tarnautojus ar pareigūnus, fizinius ar juridinius asmenis visoje valstybės teritorijoje.

43. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-655-556/2016 buvo atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus vedėjos 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 dalį, kuria A. G. leidžiama laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, t. y. tuo pačiu, kuris yra nagrinėjamo ginčo objektu, nurodė, kad pagal Taisyklių 31.3 punktą, Agentūra turi įvertinti ne tik valdymo teisę, tačiau ir žemės ūkio veiklos vykdymo faktą.

44. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl minėtų aplinkybių byloje, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-655-556/2016 nėra paneigiamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalomumas; atkreiptinas dėmesys, kad NŽT Švenčionių skyriaus 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 ir NŽT 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 45SD-(14.45.104)-1052 teisėtumas buvo vertinami tų materialiųjų teisės normų aspektu, kurių pagrindu buvo priimtas (Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d.

įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112), o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įtaka šių administracinių sprendimų galiojimui buvo vertinama tik atsižvelgiant į aplinkybę, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo dieną laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas jau buvo pasibaigęs. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas Kontroliniame sklype (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 3 37,58 ha ploto 2014 m. deklaravo teisėtai jį valdydamas. Kol galiojo laikinosios apsaugos priemonės, NŽT Švenčionių skyriaus 2014 m. sausio 30 d.

įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 įsakymo dalis dėl ginčo žemės sklypo suteikimo laikinai naudotis A. G. negalėjo būti teisėtai realizuojama, nes tai prieštarautų Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio reikalavimams, taigi kitas asmuo – A. G., kol galiojo laikinosios apsaugos priemonės, negalėjo būti pripažintas ginčo sklypo teisėtu valdytoju ir naudotoju. Be to, Agentūra, esant ginčytinai situacijai, pagal Taisyklių 31.3 punktą, turėjo įvertinti ne tik valdymo teisę, tačiau ir žemės ūkio veiklos vykdymo faktą. Administracinėje byloje pateikiami ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00713-14 metu nustatyti duomenys (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas, I t., b. l.

96) patvirtina, kad pareiškėjas šiame žemės sklype 2014 m. birželio mėnesį buvo pasėjęs grikius, t. y. vykdė žemės ūkio veiklą. Ir priešingai, A. G. 2014 m. spalio 8 d. Agentūrai pateikta 2014 m. gegužės 3 d. Žemės ūkio paslaugų teikimo sutartis Nr. 2014 05-1 negali savaime patvirtinti, nei kokiu metu, nei kurioje vietoje buvo atliekami darbai, numatyti sutartyje. Tokiu atveju pareiškėjui, kuris teisėtai valdė ginčo žemės sklypą, jame vykdė žemės ūkio veiklą, aptariamu atveju be pagrindo buvo nustatytas neteisingo deklaravimo faktas. Šią aplinkybę tinkamai įvertino tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, todėl Agentūros apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paliktas Komisijos sprendimas, kuria buvo panaikinta Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis, susijusi su neteisingu ploto deklaravimu ir atsakovas įpareigotas iš naujo vertinti atitinkamą pareiškėjo Paraiškos dalį, paliekama nepakeista.

Dėl sankcijų programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus) už neteisingą plotų deklaravimą bei dėl 50 proc. sumažinimo sankcijos programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus) už reikalingo produkcijos kiekio nerealizavimą;

45. Komisijos sprendimas dėl 38 973,05 Eur sankcijos programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus) už neteisingą plotų deklaravimą buvo grindžiamas aplinkybe, kad iš pareiškėjo 2014 m. paraiškoje deklaruotų 445,95 ha javų ploto 83,33 ha buvo nesertifikuoti, todėl Agentūra, pripažinusi, jog pareiškėjo deklaruotas plotas viršijo faktinį daugiau kaip 20 proc. (22,97 proc.), pagal AGRO taisyklių 37.1.1. punkto nuostatas, įtvirtinančias, kad parama neskiriama, kai deklaruotas remiamos pasėlių grupės plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 proc. faktinio ploto, pagrįstai neskyrė pareiškėjui paramos. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių (žr. nutarties 14 p.) pažymėjo, kad pareiškėjo laukų Nr. 1 (45,75 ha) ir Nr. 3 (37,58 ha) nesertifikavimo faktas yra grindžiamas galiojančiu VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos 2015 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 4/2015, todėl parama pagal EKO programą už javus 2014 m. neskirta pagrįstai.

46. Pareiškėjas iš esmės nekvestionuoja minėtų laukų Nr. 1 ir Nr. 3 nesertifikavimo fakto, tik akcentuoja, kad negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų padarytus neteisėtus veiksmus (laukų nupurškimą neleistinomis medžiagomis) ir dėl to netekti paramos už likusius sertifikuotus 362,62 ha laukų plotus, kurie atitiko visus paramos skyrimui keliamus reikalavimus; tai nėra proporcinga priemonė ir jos taikymas prieštarauja 2014 m. kovo 11 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – Reglamentas) 39 ir 40 straipsniuose įtvirtintiems reikalavimams, kurie numato, kad administracinės nuobaudos (sankcijos) gali būti taikomos tik tais atvejais, kai būna nustatyta kaltė – aplaidumas ar tyčinis reikalavimų nesilaikymas, bei Reglamento preambulėje įtvirtintiems principams, kad administracinės nuobaudos turėtų būti nustatomos laikantis atgrasomumo ir proporcingumo principų ir atsižvelgiant į konkrečias problemas, susijusias su force majeure ir išimtinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija pažymi, šių Reglamento 39 ir 40 straipsniuose nuostatų taikymas nesietinas su force majeure aplinkybėmis, ir reiškia, kad pareiškėjui pateikus patikimus įrodymus, jog pažeidimai padaryti dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl sankcijų skyrimo turi juos patikrinti ir įvertinti, ar tai nėra išimtinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju yra pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00713-14 duomenys, patvirtinantys, kad neleistinos medžiagos pareiškėjo deklaruotuose ginčo sklypuose Nr. 1 ir Nr. 3 galėjo būti panaudotos trečiųjų asmenų, tačiau atsakovas šios aplinkybės be pagrindo nevertino, nes nelaikė jos turinčią reikšmę sprendžiant dėl sankcijos taikymo.

Nebuvo vertinamos ir kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad apie neleistinų medžiagų panaudojimą lauke Nr. 1 buvo pranešta po to, kai avižų derlius jau buvo nuimtas ir sertifikuotas, ir tai buvo paskutinieji ekologinio ūkininkavimo metai, taigi Agentūra turėjo įvertinti, ar nustatyti pažeidimai turėjo įtaką pareiškėjo įsipareigojimų pagal šią programą tinkamam įvykdymui. Ta aplinkybė, kad ginčo sklypai nebuvo sertifikuoti, pati savaime nėra pagrindas taikyti AGRO taisyklių 37.1.1. punkto nuostatas, nes nustačius, kad pažeidimai buvo padaryti trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais, ar po to, kai baigėsi pareiškėjo įsipareigojimai pagal „EKO“ programą, sankcijų skyrimas pareiškėjui reikštų neproporcingų priemonių taikymą, kurios niekaip nesusiję su tų tikslų, kuriems numatyta parama, įgyvendinimu.

Pagal šį Reglamentą skiriamos administracinės nuobaudos turėtų būti laikomos pakankamai atgrasomomis, kad jomis būtų atgrasyta nuo tyčinio reikalavimų nesilaikymo.

47. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad pareiškėjui 38 973,05 Eur sankcija programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus) už neteisingą plotų deklaravimą AGRO taisyklių 37.1 punkto pagrindu buvo paskirta neįvertinus visų nagrinėjamu atveju reikšmingų faktų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo kaltę dėl padarytų pažeidimų, daro išvadą, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BR6-136 13 punkto, kuria pritaikyta 38 973,05 Eur sankcija, panaikinimo. Teisėjų kolegija, tenkindama pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikina atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Komisijos Sprendimo dalį bei Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BR6-136 13 punkto, kuria pritaikyta 38 973,05 Eur sankcija, ir grąžina šį klausimą Agentūrai iš naujo spręsti.

48. Kita pareiškėjo apeliacinio skundo dalis yra susijusi Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. BR6-136, nurodytu lentelės 5 punkte, kuriuo nustatytas 50 proc. sumažintas kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus) dydis, ir paskirta išmoka – 38 973,05 Eur. Pareiškėjo skunde buvo nurodyta, kad paskaičiuojant išmoką už javus, nebuvo atsižvelgta į jo Agentūrai 2014 m. pabaigoje, vėliau 2015 m. gegužės 11 d. ir pakartotinai 2016 m. gruodžio 9 d. pateiktus gamybinės ūkinės veiklos žurnalo 18 lentelės duomenis. Agentūra, pagrįsdama savo sprendimą dalyje dėl kompensacinės išmokos už javus 50 proc. sumažinimą, nurodė, kad pagal AGRO taisyklių 8.19.2. punktą yra atsižvelgiama į realizuotą produkciją nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. Agentūra vertino duomenis, kuriuos pareiškėjas pateikė 2014 m. gruodžio 4 d. (1100 kg avižų, 45 920 kg grikių, 21 000 kg žirnių, 250 kg raudonųjų dobilų kombinuotam pašarui). 2014 m. balandžio 10 d. duomenys apie realizuotą miežių produkciją nebuvo įtraukti, nes nepateko į apskaitos laikotarpį; VšĮ „Ekoagros“ išraše grikiai nebuvo įtraukti į sertifikuotos produkcijos sąrašą, todėl į juos taip pat nebuvo atsižvelgta. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas papildomai prideda 11 lentelę (t. 1 l. 110), patvirtinančią, kad 2015 m. sausio – gegužės mėnesiais papildomai realizavo beveik 465 000 kg avižų.

49. Pareiškėjo argumentų dėl pakankamo realizuotos EKO produkcijos kiekio pagal 2014 m. pateiktą paraišką nevertino nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pareiškėjui 38 973,05 Eur sankcija programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus), buvo skirta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, atsižvelgdama į paskirtos sankcijos neatsiejamumą nuo 50 proc. sumažintas kompensacinės išmokos pagal tą pačią programą, atkreipia dėmesį į esminius aspektus, reikšmingus sprendžiant dėl kompensacinės išmokos sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

50. AGRO taisyklių 8.19.2. punkte įtvirtinta, kad paramos gavėjas įsipareigoja dalį produkcijos realizuoti. Pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, nepriklausomai nuo ekologinės gamybos ūkio statuso, Agentūrai turi pateikti Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 190 (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jis yra netekęs galios nuo 2013 m. balandžio 17 d.), 18 lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“, kurioje turi būti nurodyta informacija apie realizuotą produkciją. Agentūros vykdomų patikrų ūkyje metu pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas Agentūros darbuotojui privalo pateikti: sąskaitas, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderį, kasos aparato kvitą arba pinigų priėmimo kvito kopiją, kuriuose būtų nurodytas produkcijos kiekis ir piniginė vertė; labdarą gavusios įstaigos ar organizacijos išduotą labdaros gavimo patvirtinimo dokumentą, kuriame būtų nurodyta produkcijos rūšis bei kiekis; prekybos turguje pagrindimo dokumentą; mugių rengėjų išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama prekyba mugėje, ir jų pagrindu užpildyta 18 lentelė „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“. Pareiškėjai, produkcijos realizavimo patvirtinimo dokumentus (18 lentelė) pateikę iki kalendorinių metų gegužės 15 d., laikomi tinkamais gauti paramą tik pagal praėjusiais kalendoriniais metais pateiktą paraišką.

51. Esminiu AGRO taisyklių 8.19.2. punkto reikalavimu laikytina pareiškėjo pareiga realizuoti dalį EKO produkcijos ir turėti tai pagrindžiančius apskaitos dokumentus, kad Agentūra galėtų efektyviai įgyvendinti kontrolės priemones. Tai atitinka ir 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės, IV antraštinės dalies „Kontrolės priemonės“ 1 Skyriuje „Būtiniausi kontrolės reikalavimai“ 66 straipsnyje „Apskaita“ įtvirtintus 1 dalyje reikalavimus, kad prekių ir finansinė apskaita turi būti laikoma vienete arba patalpose ir tvarkoma taip, kad ūkio subjektas galėtų nurodyti, o kontrolės institucija ar įstaiga galėtų patikrinti informaciją <...> , bei šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, kad apskaitos duomenys taip pat turi apimti ekologiškų produktų patikrinimo juos gavus rezultatus ir bet kurią kitą informaciją, kuri kontrolės institucijai ar įstaigai reikalinga siekiant tinkamai atlikti patikrinimą. Apskaitos duomenys turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais; apskaita turi rodyti sąnaudų ir išeigos balansą. Taigi laikytina, kad paramos pagal konkrečią programą skyrimas sietinas su esminiais materialaus pobūdžio kriterijais – produkcijos realizavimu paraiškos laikotarpiu, ir patikimų apskaitos duomenų, patvirtinančių tokį faktą, pateikimu. AGRO taisyklių 8.19.2. punkto nuostata pateikti produkcijos realizavimo patvirtinimo dokumentus (18 lentelė) iki kalendorinių metų gegužės 15 d. laikytina procedūros taisykle, kuri negali užkirsti kelio paramos skyrimui, kai yra pateikiami teisė aktų reikalavimus atitinkantys ekologiškų produktų realizavimą pagal paraišką patvirtinantys apskaitos dokumentai. Agentūros argumentas, kad pareiškėjo pateikti duomenys nesilaikant AGRO taisyklių 8.19.2. punkte įtvirtinto termino nėra vertinami nes neturi reikšmės paramos skyrimui, laikytinas nepagrįstu, nes reiškia nors formaliai teisėtų, bet neproporcingų priemonių, niekaip nesusijusių su paramos skyrimo tikslais, priemonių taikymą.

52. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą dėl aptariamos Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BR6-136 dalies, kuria lentelės 5 punkte nustatytas 50 proc. sumažintas kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus) dydis, ir paskirta išmoka – 38 973,05 Eur, ir panaikinusi atitinkamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, Komisijos sprendimo bei Agentūros 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BR6-136 dalis, ir grąžina šį klausimą Agentūrai iš naujo spręsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą patekinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas A. P. skundas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 3R-45(AG-10/01-2017) dalies, kuria buvo atmesta A. P. skundo dalis, panaikinimo.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 3R-45(AG-10/01-2017) dalį, kuria buvo atmesta A. P. skundo dalis dėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BR6-136 dalies, kuria buvo paskirta 38 973,05 Eur sankcijos programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus) už neteisingą plotų deklaravimą, bei dalies, kuria buvo pritaikytos 50 proc. sumažinimo sankcijos programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus), panaikinimo, ir patenkinti šią pareiškėjo A. P. skundo dalį.

Panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BR6-136 dalį, kuria buvo paskirta 38 973,05 Eur sankcijos programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus) už neteisingą plotų deklaravimą, ir dalį, kuria buvo pritaikytos 50 proc. sumažinimo sankcijos programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (išmoka už javus), bei įpareigoti atsakovą Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš naujo vertinti pareiškėjo A. P. 2014 m. šią paraiškos dalį bei priimti sprendimą.

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo likusią dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė