4e9ee6f7-5616-462a-b03a-e61dc32bd529 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-403-513/2020 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00246-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.7; 2.6.11.16; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.1.7.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. Č. ieÅ¡kinį atsakovei mažajai bendrijai „Rendita“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje A. Č.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. Č. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento transporto priemonės „Audi A4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ pagal MB „Rendita“ 2019 m. sausio 22 d. pažymÄ â€“sÄ skaitÄ , taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovę ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti 2500 Eur, o ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigoti atsakovei grÄ Å¾inti transporto priemonę „Audi A4“; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 585,38 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimÄ , 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas.

3. Teismas nustatė, jog atsakovė 2019 m. sausio 5 d. Vokietijoje įsigijo 2004 m. balandžio 13 d. pagamintÄ automobilį „Audi A4“ (b. l. 78–79), kuris buvo įtrauktas į atsakovės apskaitÄ kaip prekė, ir 2019 m. sausio 22 d. jį pardavė R. Č. už 2 500 Eur, sandoris įformintas pažyma – sÄ skaita (b. l. 76, 5, 6). TÄ pačiÄ dienÄ automobilis laikinai iki 2019 m. vasario 21 d. įregistruotas Lietuvoje R. Č. vardu (b. l. 7). Transporto priemonės techninė apžiÅ«ra atlikta 2019 m. sausio 28 d. ir galioja iki 2021 m. sausio 22 d. (b. l. 8).

Teismas nustatė, jog perkamÄ automobilį atsakovės aikÅ¡telėje ieÅ¡kovas ir jo sÅ«nus trečiasis asmuo vizualiai apžiÅ«rėjo, įvertino variklio darbÄ (užvedė ir paklausė variklio garsÄ ), važiuoti automobiliu nebuvo galimybės, nes jis tuo metu buvo užstatytas, tačiau ieÅ¡kovas nusprendė automobilį pirkti, Å¡alys sutarė automobilio kainÄ , atsakovė jÄ sumažino, nes ieÅ¡kovas nusprendė pats atlikti automobilio techninę apžiÅ«rÄ . IeÅ¡kovui iÅ¡vykus į NorvegijÄ sandorį pabaigė jo sÅ«nus trečiasis asmuo.

IÅ¡ karto nepavykus atlikti techninės apžiÅ«ros 2019 m. sausio 22 d. buvo sureguliuoti automobilio žibintai ir pakeisti tepalai, 2019 m. sausio 24 d. pakeistas variklio diržas (b. l. 11), sutvarkyta važiuoklė (pakeistas lankstas (Å¡arnyras)) ir 2019 m. sausio 28 d. automobiliui atlikta techninė apžiÅ«ra, nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (b. l. 8). Audi centre Klaipėdoje UAB „Klasera“ atlikta automobilio gedimų diagnostika ir 2019 m. vasario 20 d. pažymoje nurodyti nustatyti automobilio gedimai: nesandarus mechaninis EGR vožtuvas, elektrinio EGR vožtuvo gedimas, didelis purkÅ¡tukų nusidėvėjimas, paankstintas kuro įpurÅ¡kimo kampas (gali bÅ«ti problemų su kuro siurbliu), parkavimo sistemos dinamikos gedimas, kondicionieriaus sistemos mažas efektyvumas; pateikta detalių ir darbų sÄ mata 3914,22 Eur su PVM (b. l. 17–19).

4. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. CK 6.431¹ straipsnio reikalavimams. Teismas nurodė, jog pagal sutarčių laisvės principÄ sutarties Å¡alys laisvos spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sÄ lygomis jÄ sudaryti, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , be to, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodė, jog Å¡alių sudaryta 2019 m. sausio 22 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis įvardyta pažyma–sÄ skaita, tačiau ne dokumento pavadinimas, o jo turinys lemia dokumento esmę ir teisinę vertę. Teismas nurodė, jog Å¡iame dokumente nurodyta parduodamos motorinės transporto priemonės gamybinė markė, komercinis pavadinimas, identifikavimo numeris, pagaminimo metai ir kiti automobilio požymiai, taip pat nurodyta, kad transporto priemonė nebuvo registruota Lietuvoje, importuota iÅ¡ kitos Å¡alies, todėl eismo įvykiai, kuriuose ji galėjo dalyvauti ir Å¡ios transporto priemonės istorija pardavėjai nėra žinomi.

Teismas konstatavo, jog Å¡ioje sutartyje nurodyti beveik visi duomenys, kurie reikalaujami tokio pobÅ«džio sutartyse. Teismas nustatė, jog atsakovė Å¡iÄ transporto priemonę įsigijo 2019 m. sausio 5 d. Vokietijoje (b. l. 77-79) ir atsakovei jÄ valdant eismo įvykių nepatyrė, o kiti įvykiai ir transporto priemonės trÅ«kumai atsakovei objektyviai nežinomi ir tai nurodyta sutartyje. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog parduota transporto priemonė turėjo esminių trÅ«kumų, kuriuos privaloma nurodyti sutartyje.

5. Teismas sutiko, kad sutartyje nenurodyta motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys) ir/ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiÅ«ra, tačiau nustatė, kad Å¡iuos duomenis ieÅ¡kovas žinojo apsisprendimo pirkti metu, tai pats patvirtino teismo posėdyje, todėl Å¡io sutarties turinio trÅ«kumo nelaikė esminiu, lemiančiu sutarties negaliojimÄ . Teismas taip pat nustatė, kad sutartyje klaidingai nurodytas ieÅ¡kovo asmens kodas (įraÅ¡ytas trečiojo asmens – ieÅ¡kovo sÅ«naus asmens kodas) ir sutartį pasirašė ne ieÅ¡kovas, o trečiasis asmuo, Å¡iÄ aplinkybę Å¡alys pripažino.

Teismas nustatė, jog automobilį pirko R. Č., automobilį iÅ¡sirinko, su atsakovės atstovu tarėsi ir avansÄ už perkamÄ automobilį paliko ieÅ¡kovas kartu su trečiuoju asmeniu – sÅ«numi ir ieÅ¡kovas pripažino, kad sandorį jo vardu turėjo užbaigti sÅ«nus, kuris turėjo jo įgaliojimÄ atlikti automobilio registracijÄ ieÅ¡kovo vardu (b. l. 21). Teismas vertino, jog Å¡ie duomenys įrodo, kad automobilio pirkimas ir buvo tikroji ieÅ¡kovo valia, jis jÄ realizavo pats ir per trečiÄ jį asmenį, dėl to pastarojo asmens kodas ir buvo įraÅ¡ytas į sutartį, o atsakovės atstovas, bendravęs ir derinęs sandorio sÄ lygas su ieÅ¡kovu dalyvaujant ir trečiajam asmeniui, pagrįstai tikėjo, jog sandorį sudaro su tikrÄ ja Å¡alimi.

6. IeÅ¡kovui argumentuojant, kad automobilis neatitiko kokybės reikalavimų, teismas nurodė, jog Å¡ias aplinkybes turi įrodyti ieÅ¡kovas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas atsisakė atsakovės atstovo siÅ«lomos 200 Eur kompensacijos purkÅ¡tukų restauracijai teigdamas, kad pirks tik naujas detales. Teismas sutiko, kad nustatyti automobilio trÅ«kumai (detalių nusidėvėjimas) buvo iki ginčijamos sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieÅ¡kovui (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), tačiau konstatavo, jog ieÅ¡kovas žinojo ir/arba turėjo žinoti įsigyjamo daikto charakteristikas, t. y. gamybos metus, ridÄ ir pan., todėl vertino, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡ie trÅ«kumai yra esminiai, trukdantys naudoti daiktÄ pagal jo tikslinę paskirtį, nes kaip nurodė trečiasis asmuo, kuris ir naudojosi Å¡iuo automobiliu, automobilis iki jo patikros UAB „Klasera“ nuvažiavo apie 350 km ir buvo važiuojantis, tinkamas eksploatuoti pagal tikslinę paskirtį.

Teismas vertino, jog ieškovas neįrodė, kad nustatyti automobilio detalių nusidėvėjimai įtakoja automobilio naudojimo pagal paskirtį galimybes ir kaip ilgai su tokiais trūkumais nupirkta naudota transporto priemonė dar gali būti naudojama, todėl ieškovo teiginius dėl daikto tarnavimo laiko ir baimę, kad automobilis gali būti nepajėgus jį eksploatuoti Norvegijoje, vertino kaip subjektyvius. Teismas pažymėjo, jog ieškovo atstovas kategoriškai atsisakė ekspertizės skyrimo byloje, o kitų įrodymų dėl nustatytų trūkumų (nusidėvėjusių detalių) įtakos automobilio eksploatacijai, kurie galėtų būti laikomi esminiais, nepateikė.

Taip pat teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pageidavimas 15 metų senumo automobiliu naudotis kaip nauju, pakeisti nusidėvėjusias detales naujomis atsakovės sÄ skaita, laikytinas nepagrįstu lÅ«kesčiu ir nėra teisinio pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas (apeliantas) R. Č. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ , panaikinti jį dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, arba, jo nenustačius, iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kinį patenkinti.

8. Apeliantas argumentuoja, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonės pirkimo–pardavimo sÄ lygas bei netinkamos kokybės daiktÄ nusipirkusio asmens teises, be to, apelianto teigimu, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

9. Apeliantas teigia, jog atsakovė neteisėtai automobilį pardavė A. Č. ir ši aplinkybė yra savarankiškas sandorio nuginčijimo pagrindas, numatytas CK 1.92 straipsnyje. Nurodo, jog įgaliojimas šiam asmeniui veikti ieškovo vardu, tai yra įregistruoti automobilius, buvo duotas tik 2019 m. kovo 10 d., todėl jam negalėjo būti išduotas ir transporto priemonės laikinos registracijos liudijimas, kuriame nėra deklaruota transporto priemonės savininko (ieškovo) daiktinė teisė, o tik transporto priemonės duomenys ir transporto priemonės valdytojo R.

Č. duomenys. Teigia, jog pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį iki Å¡iol ginčijamo sandorio nepatvirtino, o tai sukelia atsakovei nepageidaujamas teisines pasekmes (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) tuo atveju, kai kita sandorio Å¡alis (pardavėjas) žinojo ir turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės sudaryti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorį (CK 2.133 straipsnio 8 dalis). Teigia, jog atsakovė, žinodama Å¡ias aplinkybes, sandorio neatsisakė, sÄ moningai siekė parduoti nelikvidžiÄ prekę.

IeÅ¡kovo teigimu, teisinės pasekmės gali kilti ir transporto priemonės registratoriui, kuris neturėjo teisės registruoti (net ir laikinai) ydingo sandorio, todėl į bylÄ trečiuoju asmeniu turėjo bÅ«ti įtrauktas ir teritorinis VÄ® „Regitra“ padalinys, nes privalomÄ sandorių teisinę registracijÄ atliekančių valstybės institucijų ar kitų organizacijų darbuotojų, neteisėtais veiksmais asmenims padarytÄ Å¾alÄ atlygina valstybė (CK 1.75 straipsnio 5 dalis). Apelianto teigimu, atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ginčo transporto priemonė buvo parduota bÅ«tent jam, nes automobilio pirkimo-pardavimo sandoryje dalyvavo kitas asmuo.

10. Apeliantas nurodo, jog parduodamos transporto priemonės trÅ«kumus privalo iÅ¡vardinti pardavėjas, pagal CK 6.4311 straipsnio nuostatas pardavėjas sutartyje privalo nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo sugadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, privalomai automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje turi bÅ«ti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus pagal sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Valstybės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2015 m. spalio 26 dienos įsakymu Nr. 2B-231.

11. Argumentuoja, kad pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Jei asmuo – Å¡iuo atveju atsakovė – sutartinę prievolę neįvykdė ar įvykdė netinkamai, tuomet jis, pagal CK 6.256 straipsnio nuostatas privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius. 2019 m. sausio 22 d. A. Č. iÅ¡duota pažyma–sÄ skaita neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų, todėl automobilio pirkimo–pardavimo sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), pripažįstant, kad atsakovei suteiktas perdėtas pranaÅ¡umas pasinaudojus tuo, kad kita Å¡alis nuo jos priklauso, dėl to buvo pažeisti ir pagrindiniai sutarčių teisės principai (CK 6.225 - 6.228 straipsniai). Taigi, dokumentas yra su esminiais turinio trÅ«kumais, darančiais sutartį negaliojančia.

12. Nurodo, jog teismas pripažino, kad automobilio trÅ«kumai buvo nustatyti iki ginčijamos sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieÅ¡kovui, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neįrodyta, jog trÅ«kumai buvo esminiai, trukdantys naudoti daiktÄ pagal jo tikslinę paskirtį. Argumentuoja, kad UAB „Klasera“ 2019 m. vasario 20 d. diagnostinėje pažymoje nurodyti gedimai ir trÅ«kumai yra paslėpti automobilio trÅ«kumai kokybės požiÅ«riu, kurių Å¡alinimo iÅ¡laidos yra gerokai didesnės nei perkamo automobilio kaina ir Å¡ie trÅ«kumai yra esminiai.

Dėl to ekspertizės atlikimas tų pačių trÅ«kumų nustatymui bÅ«tų perteklinis. Taip pat teigia, jog atsakovė savo rizika netinkamos kokybės automobilį kaip prekę iÅ¡statė į civilinę apyvartÄ , kuri reikalauja privalomų įstatymo reikalavimų vykdymo, t. y. prisiėmė atsakomybę atsakyti iÅ¡aiÅ¡kėjus parduodamo daikto trÅ«kumams, o pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ , turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pažymi, jog pirminės žiūros metu automobiliu nevažiavo, nes jis buvo užstatytas kitų mašinų, todėl daryti išvadų dėl jo techninės būklės, nebuvo įmanoma, o tikroji kokybė išaiškėjo tik patikrinus automobilį UAB „Klasera“, iš kurios pažymos matyti, kad automobilis yra netinkamas naudoti pagal paskirtį.

13. Atsakovė MB „Rendita“ atsiliepimu apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ir priėmė teisingÄ sprendimÄ vadovaudamasis CPK 185 straipsnio reikalavimais, iÅ¡analizavo ginčo esmę, teisingai taikė materialines teisės normas, o absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14. Atsakovė nurodo, jog ne vienerius metus užsiima naudotų automobilių pirkimu–pardavimu ir parduodama automobilius naudoja Å¡ioje byloje ginčijamos pažymos–sÄ skaitos formÄ ir nėra buvę atvejo, kad ji bÅ«tų netinkama VÄ® „Regitra“ įregistruoti daiktines teises. Pažymi, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre yra registruojama transporto priemonė, o ne jos įsigijimo pagrindas. Taigi, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas.

Todėl nagrinėjamu atveju, kai VÄ® Regitra“ buvo pateikta ne ieÅ¡kovo reikalaujama pirkimo–pardavimo sutartis, o pažyma–sÄ skaita, ir Å¡io dokumento pagrindu buvo įregistruotas ginčo automobilis „Audi A4“, negali kilti jokios teisinės pasekmės automobilį registravusiai valstybės įmonei, todėl nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas siekia bet kokiu bÅ«du nuginčyti sandorį ir nesÄ Å¾iningai bando pasinaudoti tuo, kad 2019 m. sausio 22 d. pažymoje–sÄ skaitoje pasirašė ne automobilio pirkėjas R. Č. (ieÅ¡kovas), o jo sÅ«nus A. Č., turėjęs įgaliojimÄ , bei nepagrįstai teigia, kad sandorio iki Å¡iol nepatvirtino. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo posėdžiuose tiek ieÅ¡kovas, tiek jo sÅ«nus trečiasis asmuo, tiek kaip liudytoja apklausta ieÅ¡kovo sutuoktinė ir trečiojo asmens motina neginčijamai patvirtino, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo tikslÄ Ä¯sigyti automobilį ir jį pirko.

Automobilį iÅ¡sirinko, su atsakovės atstovu tarėsi ir avansÄ paliko ieÅ¡kovas kartu su trečiuoju asmeniu, pats ieÅ¡kovas pripažino, kad sandorį jo vardu turėjo pabaigti sÅ«nus, kuris turėjo tėvo įgaliojimÄ atlikti automobilio teisinę registracijÄ jo vardu. Atsakovės teigimu, Å¡ie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad automobilio pirkimas ir buvo tikroji ieÅ¡kovo valia, kuriÄ jis jÄ realizavo pats ir per trečiÄ jį asmenį, dėl to trečiojo asmens kodas klaidingai ir buvo įraÅ¡ytas sutartyje.

Be to, pats trečiasis asmuo A. Č. pripažino, kad veikė tėvo vardu ir jo vardu pasirašė sutartyje. Nurodo, jog CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės gali bÅ«ti suprantamos iÅ¡ aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Dėl to nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog ieÅ¡kovo sÅ«nus iÅ¡imtinai veikė tėvo R.

Č. (ieÅ¡kovo) valia, atsakovei davė rimtÄ pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovas paskyrė savo sÅ«nų atstovu ir sudarytas sandoris negali bÅ«ti nuginčytas CK 2.133 straipsnio 8 dalies pagrindu.

16. Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovas patvirtino turintis patirties įsigyjant naudotus automobilius, o jo sÅ«nus trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad turi žinių ir remontuoja automobilius, tÄ jis ir darė įsigijus automobilį. Nurodo, jog ieÅ¡kovui su sÅ«numi apžiÅ«rėjus automobilį, užvedus, patikrinus variklio darbÄ ir jį įvertinus ieÅ¡kovas sutiko sumokėti avansÄ . Pažymi, jog ieÅ¡kovas nepasirinko kitokio elgesio varianto, prieÅ¡ingai, automobilį parsigabeno ir jį savo sÄ skaita ir iniciatyva remontavo.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. Č. patvirtino, kad automobilis yra važiuojantis ir jį galima eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau ieÅ¡kovui kilo abejonės dėl galimų automobilių gedimų ateityje, taip pat ir dėl automobilio purkÅ¡tukų, kurie nusidėvės ir juos reikės pakeisti. Teigia, jog negali sutikti su galimais ateityje kilsiančiais techniniais gedimais ir nurodo, kad sutarties sudarymo metu ir automobilio įsigijimo metu automobilis tiesioginę funkcijÄ atliko, esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.

Pažymi, jog naudotÄ automobilį perkantis asmuo (pirkėjas) kaip rÅ«pestingas ir apdairus žmogus privalo pasinaudoti pirkėjo teise patikrinti perkamÄ daiktÄ , nes dėl specifikos (naudojamo automobilio mazgai dėvisi, praranda savo naudingÄ sias savybes, gali sulūžti) tokiam daiktui negali bÅ«ti taikomi tokie patys kokybės reikalavimai kaip naujam automobiliui. Pirkėjui nepatikrinus perkamo daikto, jo elgesys laikomas neatitinkančiu civilinės teisės principų, todėl pirkėjui tenka dėl daikto bÅ«klės neįvertinimo kylanti rizika, t. y. pirkėjas netenka teisės reikÅ¡ti pretenzijų pardavėjui dėl vėliau paaiÅ¡kėjusių automobilio trÅ«kumų, kurie galėjo bÅ«ti pastebėti patikrinus perkamÄ automobilį.

Teigia, jog parduodama automobilį nurodė visus jai žinomus automobilio duomenis, pažymėjo, kad automobilis parduodamas be garantijos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeidė CK 6.4311 straipsnį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo 20. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).

Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto požiÅ«riu turi bÅ«ti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka Å¡ioms teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti tiesioginė – sprendimu turi bÅ«ti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktÄ ).

21. Apelianto teigimu, teisinės pasekmės gali kilti ir transporto priemonės registratoriui, kuris neturėjo teisės įregistruoti (net ir laikinai) ydingo sandorio, todėl į bylÄ trečiuoju asmeniu turėjo bÅ«ti įtrauktas ir teritorinis VÄ® „Regitra“ padalinys. Apelianto argumentas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra pasisakyta dėl VĮ „Regitra“ teisių ir pareigų, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto požiūriu nėra nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, sprendimas niekaip nedaro įtakos VĮ „Regitra“, todėl neegzistuoja apelianto nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

23. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų VÄ® „Regitra“, neginčijo jokių jos veiksmų, neįrodinėjo jų neteisėtumo ir tai nebuvo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl apelianto teiginiai apie institucijos darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ CK 1.75 straipsnio 5 dalies pagrindu visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjama byla. Be to, sutiktina su atsakovės argumentais, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro objektas yra transporto priemonė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1286 13 punktas (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu, nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) ir registravimas atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , bet nesukuria nuosavybės ar kitų daiktinių teisių transporto priemonę registruojančiam asmeniui.

BÅ«tent tai įtvirtina ir CK 1.75 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu, įgaliojimÄ Ä¯registruoti automobilį ieÅ¡kovo vardu trečiasis asmuo turėjo ir nors apeliantas apeliaciniame skunde klaidingai nuodo, kad įgaliojimas duotas 2019 m. kovo 10 d., t. y. vėliau nei automobilis įregistruotas 2019 d. sausio 22 d., tačiau iÅ¡ byloje esančio įgaliojimo matyti, jog jis sudarytas 2018 m. kovo 10 d. ir galioja vienerius metus (b. l. 21). Å iÄ aplinkybę pripažino ir ieÅ¡kovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje teigdamas, jog padaryta klaida ir vietoje 2018 m. kovo 10 d. klaidingai nurodyta 2019 m. kovo 10 d.

Dėl ginčo esmės 24. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės kaip pardavėjos atsakomybės už parduodamo daikto (automobilio) kokybę bei pirkėjo teisių įgyvendinimo.

25. Nustatyta, jog 2004 m. balandžio 13 d. pagamintÄ automobilį „Audi A4“ (b. l. 78–79) 2019 m. sausio 22 d. įsigijo R. Č. už 2 500 Eur, sandoris įformintas pažyma – sÄ skaita (b. l. 76, 5, 6). TÄ pačiÄ dienÄ automobilis laikinai iki 2019 m. vasario 21 d. įregistruotas Lietuvos Respublikoje ieÅ¡kovo vardu (b. l. 7). Apeliantas argumentuoja, kad atsakovė neįrodė, jog automobilį pardavė bÅ«tent jam, o sutartis, įvardinta pažyma – sÄ skaita, neatitinka imperatyvių turtinio ir formos reikalavimų, todėl egzistuoja CK 1.92 straipsnyje ir CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio panaikinimo ir pripažinimo niekiniu pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

26. CK 1.92 straipsnyje įtvirtinta, jog jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas Å¡iuos apribojimus virÅ¡ija, toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (Å¡io kodekso 2.133 straipsnis). Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).

CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, tačiau tokiu bÅ«du, jog trečiasis asmuo turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai kita sandorio Å¡alis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, jog sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimÄ Ä¯rodinėdamas, kad kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas virÅ¡ija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-611/2016).

Atstovas privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais.

27. Apeliantas argumentuoja, jog sandorio nepatvirtino iki Å¡ios dienos, tačiau jo teiginiai nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, jog ieÅ¡kovui dėstant Å¡iuos teiginius, pirmosios instancijos teismas siÅ«lė reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ Ä¯galiotiniui ir patraukti jį byloje atsakovu, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė ir jokių reikalavimų trečiajam asmeniui, jo vardu sudariusiam sandorį - nupirkusiam automobilį, nereiÅ¡kia.

28. Be to, byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia egzistuojant CK 1.92 straipsnio pagrindÄ panaikinti sutartį ir, prieÅ¡ingai, įrodo tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo valiÄ bÅ«tent ir buvus įsigyti ginčo automobilį. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ieÅ¡kovo, jo sÅ«naus trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus ir liudytojos ieÅ¡kovo sutuoktinės parodymus, kurie iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti ginčijamame sprendime, todėl iÅ¡ naujo nekartojami. Byloje nekilo ginčas dėl faktinių aplinkybių, jog susidomėjęs skelbimu internete apie parduodamÄ ginčo automobilį ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo atvyko į atsakovės automobilių pardavimo aikÅ¡telę Å¡eÅ¡tadienį 2019 m. sausio 19 d., apžiÅ«rėję automobilį vizualiai, užvedę variklį ir įvertinę jo darbÄ , nusprendė automobilį pirkti, sutarę kainÄ , t. y. ieÅ¡kovui nusprendus pačiam atlikti techninę apžiÅ«rÄ ir atsakovei dėl to sumažinus kainÄ , pardavėjai paliko rankpinigius ir sutarė, kad atvyks sudaryti sandorį antradienį 2019 m. sausio 22 d.

IeÅ¡kovas iÅ¡vyko į NorvegijÄ , todėl 2019 m. sausio 22 d. sudaryti sutartį atvyko jo sÅ«nus, sumokėjo už automobilį pinigus ir pasirašė pažymoje–sÄ skaitoje už tėvÄ R. Č.. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad sandorį jo vardu turėjo pabaigti sÅ«nus – trečiasis asmuo, kuris taip pat turėjo ir įgaliojimÄ jo vardu įregistruoti automobilį VÄ® „Regitra“, bÅ«tent taip ir padarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Å¡ios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad trečiasis asmuo veikė tėvo vardu ir interesais, ginčo automobilio pirkimas ir buvo tikroji ieÅ¡kovo valia, kuriÄ jis pradėjo realizuoti pats, o trečiasis asmuo jo valiÄ realizuoti pabaigė ir tėvo vardu pasirašė sutartyje bei tėvo vardu įregistravo automobilį.

Dėl to sutartyje klaidingai ir buvo nurodytas trečiojo asmens kodas, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡i klaida nedaro sutarties negaliojančia ir juo labiau nereiÅ¡kia, kad automobilį įgijo ne ieÅ¡kovas. Tuo tarpu, atsakovės atstovas, prieÅ¡ tai bendravęs ir derinęs sandorio sÄ lygas su ieÅ¡kovu, kartu visÄ laikÄ dalyvaujant ir trečiajam asmeniui, pagrįstai tikėjo, jog sandorį sudaro su tikrÄ ja Å¡alimi.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, manytina, jog ieÅ¡kovas turėjo žinoti savo iÅ¡vykimo į NorvegijÄ datÄ , todėl Å¡eÅ¡tadienį 2019 m. sausio 19 d. apžiÅ«rėjęs automobilį ir suderinęs pirkimo sÄ lygas (kainÄ ) bei susitaręs atvykti pasiraÅ¡yti sutartį 2019 m. sausio 22 d. antradienį (pažymėtina, jog VÄ® „Regitra“ sekmadienį ir pirmadienį nedirba), žinojo ir suvokė, kad Å¡iuos veiksmus už jį atliks bÅ«tent sÅ«nus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė taip pat reikÅ¡minga atskleidžiant tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo valiÄ â€“ įsigyti ginčo automobilį.

30. CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kuriÄ pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti reikalavimai transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai, todėl iÅ¡ naujo nekartotini. Nors Å¡alių sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis įvardyta pažyma–sÄ skaita ir, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, jos forma ir turinys turi trÅ«kumų, tačiau 2019 m. sausio 22 d. pažymoje–sÄ skaitoje nurodyti visi esminiai parduodamos transporto priemonės duomenys (gamybinė markė, komercinis pavadinimas, identifikavimo numeris; pagaminimo metai ir kiti automobilio požymiai), taip pat nurodyta, kad transporto priemonė nebuvo įregistruota Lietuvoje, importuota iÅ¡ kitos Å¡alies, todėl apeliantui reikalaujant nurodyti eismo įvykius, kuriuose ji galėjo dalyvauti ir Å¡ios transporto priemonės istorijÄ , pažymėtina, jog reikalaujama nurodyti tik tuos eismo įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo sugadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius.

Laikotarpiu, kurį pardavėja valdė transporto priemonę, eismo įvykių nebuvo, o įvertinus tai, kad pardavėja automobilį įsigijo 2019 m. sausio 5 d. Vokietijoje, o 2019 m. sausio 22 d. pardavė ieškovui, kitų eismo įvykių ji objektyviai galėjo nežinoti ir neprivalėjo žinoti.

31. IeÅ¡kovui argumentuojant, kad sutartyje nenurodyti pagal teisės aktus reikalaujami nurodyti parduodamo automobilio trÅ«kumai, susiję su stabdžių sistema, vairo mechanizmo ir pakabos elementais, apÅ¡vietimo ir Å¡viesos signalizavimo įtaisais, vairuotojų ir keleivių saugos sistemomis, dujų iÅ¡metimo sistema, pažymėtina, jog iÅ¡analizavus ieÅ¡kovo pateiktus kvitus ir sÄ skaitas (b. l. 10–16) apie atliktus remonto darbus, pagerinimus, pirktas detales laikotarpiu tarp pirmosios techninės apžiÅ«ros automobilio įsigijimo dienÄ iki pakartotinės techninės apžiÅ«ros po savaitės 2019 m. sausio 28 d., yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo laikotarpiu atlikti remonto darbai, pagerinimai, pirktos detalės nebuvo susijusios su iÅ¡vardintomis automobilio sistemomis ir elementais, kurių trÅ«kumus privaloma nurodyti sutartyje (kondicionieriaus guolis, langų valytuvai, b. l. 16), arba jų kaina buvo nereikÅ¡minga, t. y. 2019 m. sausio 22 d. pirkta svirtis, veržlė, varžtas, langų ploviklis, kurių kaina iÅ¡ viso 31,82 Eur, 2019 m. sausio 23 d. pirktas riebokÅ¡lis ir kuro žarna, kurių kaina 7,86 Eur, 2019 m. sausio 24 d. pirkti rumbuoti diržai ir kreipiantysis skriemulys, jų kaina 67,51 Eur (b. l. 15), įtempėjo skriemulys 8,50 Eur (b. l.

16) ir trÅ«kumai nebuvo esminiai, prieÅ¡ingai, mažareikÅ¡miai. Taip pat visiems žinoma, kad nusipirkus naudotÄ automobilį rekomenduojama pakeisti tepalus, sureguliuoti žibintus, o tai taip pat nėra esminiai naudoto automobilio trÅ«kumai, jie lengvai iÅ¡taisomi ir Å¡ios paslaugos ieÅ¡kovui kainavo 91 Eur (b. l. 10).

32. Sutiktina, kad sutartyje nenurodyta motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys) ir/ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiÅ«ra, tačiau kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino pats ieÅ¡kovas, Å¡iuos duomenis jis žinojo apsisprendimo pirkti automobilį metu (rida beveik 250 000 km), žinojo, kad techninė apžiÅ«ra neatlikta ir nusprendė pats jÄ atlikti, dėl to pardavėja sumažino kainÄ , o duomenų, kad automobilio apžiÅ«ros ir pirkimo metu odometro duomenys bÅ«tų buvę neteisingi, byloje nėra, todėl Å¡ie sutarties turinio trÅ«kumai nelaikytini esminiais ir nedaro sutarties negaliojančia.

33. Ä®vertinus sutarties, įvardytos pažyma–sÄ skaita, turinį ir nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog aptarti sutarties turinio trÅ«kumai nagrinėju atveju nesudaro pagrindo jÄ pripažinti negaliojančia pagal CK 1.80 straipsio 1 dalį.

34. Taip pat apeliantas nenurodo, kuo grindžia savo teiginius apie perdėtÄ pardavėjos pranaÅ¡umÄ pasinaudojant tuo, kad pirkėjas buvo nuo jos priklausomas. PrieÅ¡ingai, byloje nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo veikė ne savo valia, kad atsakovė kokiu nors bÅ«du bÅ«tų įkalbinėjusi, reikalavusi, vertusi ar kitaip paveikusi apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) sudaryti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad pirkėjas buvo priklausomas nuo pardavėjos.

PrieÅ¡ingai, nustatyta, kad pirkti bÅ«tent ginčo automobilį buvo tikroji ieÅ¡kovo valia, kuri pasikeitė po to, kai UAB „Klasera“ atliko automobilio techninės bÅ«klės diagnostikÄ ir 2019 m. vasario 20 d. diagnostinėje pažymoje pateikė detalių ir darbų sÄ matÄ , sudarančiÄ 3 914,22 Eur su PVM (b. l. 17–19), t. y. nustatė automobilio gedimus: nesandarus mechaninis EGR vožtuvas, elektrinio EGR vožtuvo gedimas, didelis purkÅ¡tukų nusidėvėjimas, paankstintas kuro įpurÅ¡kimo kampas (gali bÅ«ti problemų su kuro siurbliu), parkavimo sistemos dinamikos gedimas, kondicionieriaus sistemos mažas efektyvumas.

Apelianto teigimu, šie automobilio trūkumai yra esminiai, paslėpti, todėl įgyvendindamas pirkėjo teises, jis turi teisę reikalauti nutraukti sutartį.

35. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose neargumentavo dėl paslėptų automobilio kokybės trÅ«kumų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra nauji apelianto argumentai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 302 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Taigi procesinės teisės nuostatos įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t. y. naujų reikalavimų nagrinėjimas bei ginčo objekto iÅ¡plėtimas, akivaizdžiai prieÅ¡tarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

36. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcija, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

37. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trÅ«kumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas pirkėjo teisių gynimo bÅ«do pasirinkimÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo bÅ«dų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti.

38. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamÄ parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trÅ«kumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, gali pareikÅ¡ti pardavėjui Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (CK 6.334 straipsnis). Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise.

39. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiÅ¡kintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali bÅ«ti tiesiogiai nustatyti ir apibÅ«dinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iÅ¡ kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iÅ¡ daiktams taikomų standartų, iÅ¡ pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iÅ¡ jo siÅ«lomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių apraÅ¡ymų, katalogų ir pan.

Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali bÅ«ti nustatoma ne tik tiesiogiai iÅ¡ sutarties sÄ lygų, bet ir iÅ¡siaiÅ¡kinus sutarties sudarymo aplinkybes, Å¡alių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti Å¡alių suderintÄ valiÄ dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).

40. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ginčo automobilis atitinka lengvajam automobiliui keliamus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, eksploatuoti, užsiveda ir važiuoja, po automobilio įsigijimo juo nuvažiuota apie 350 km, nėra duomenų, kad šiuo metu automobilis būtų nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Priešingai, proceso dalyvių paaiškinimais pirmosios instancijos teismas nustatė, jog automobilis tinkamas naudoti. Tačiau naujausioje teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio atitikimÄ techniniams reikalavimams patvirtina tai, kad 2019 m. sausio 28 d. automobiliui atlikta techninė apžiÅ«ra, t. y. jos metu automobilis, kaip minėta, atlikus nežymius remonto darbus ir pagerinimus, atitiko valstybės nustatytus techninius reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad UAB „Klasera“ pažymoje nurodyti darbai ir brangios naujos detalės bÅ«tini, o be jų automobilis netinkamas naudoti pagal paskirtį be jo esminio remonto.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įsigijęs 15 metų eksploatuotÄ automobilį su 250 000 km rida, ieÅ¡kovas negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaiÅ¡tingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi automobilio eksploatavimo metu mechanizmai natÅ«raliai dėvisi.

41. UAB „Klasera“ pažymoje nurodyti trÅ«kumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų bylos aplinkybių kontekste, negali bÅ«ti laikomi esminiais kokybės trÅ«kumais, kurių ieÅ¡kovas galėjo nežinoti/nesitikėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog automobilio trÅ«kumai sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieÅ¡kovui metu egzistavo. IÅ¡ esmės automobilio trÅ«kumų egzistavimo neginčija ir atsakovė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta normali automobilio bÅ«klė, nulemta natÅ«ralaus nusidėvėjimo ir nuolatinio naudojimo, kurios ieÅ¡kovas objektyviai turėjo ir galėjo tikėtis, pirkdamas 15 metų naudotÄ , 250 000 km nuvažiavusį automobilį.

42. Pažymėtina, jog UAB „Klasera“ pažymoje nurodyti gedimai: nesandarus mechaninis EGR vožtuvas, elektrinio EGR vožtuvo gedimas, iÅ¡ esmės yra susiję su aplinkosauginiais reikalavimais, t. y. grįžtamųjų dujų kanalas, kuriuo dalis (10-14 proc.) dujų grįžta atgal į įsiurbimo kolektorių, o tai reiÅ¡kia antrinį iÅ¡metamųjų dujų panaudojimÄ (http://www.egrvoztuvas.lt/kam-reikalinga-egr-sistema-automobiliuose/). Taigi, Å¡ie parametrai yra tikrinami techninės apžiÅ«ros metu ir byloje nėra duomenų, kad 2019 m. sausio 28 d. buvo nustatyta jų neatitikimų reikalavimams, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i bÅ«sena per mėnesį negalėjo iÅ¡ esmės pasikeisti.

Be to, kaip matyti iš internete pateikiamos informacijos, EGR vožtuvų gedimai lengvai šalinami paprastojo remonto arba jų valymo metu. Pažymoje taip pat nurodytas didelis purkštukų nusidėvėjimas, paankstintas kuro įpurškimo kampas ir pažymėta, jog gali būti problemų su kuro siurbliu, tačiau duomenų, kad buvo ir šiuo metu yra problemų su kuro siurbliu, ieškovas nepateikė. Priešingai, iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog automobilis yra eksploatuotinas, tinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė, kad be UAB „Klasera“ pažymoje nurodytų darbų ir naujų brangių detalių, automobilis bÅ«tų netinkamas eksploatuoti ar Å¡ie darbai bÅ«tų bÅ«tini, kad detales bÅ«tina keisti tik naujomis, o ne jas remontuoti, restauruoti, naudoti padėvėtas ir pan. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovui kompensuoti 200 Eur, už kuriuos nusidėvėjusius purkÅ¡tukus bÅ«tų galima restauruoti, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko teigdamas, kad jam reikalingos tik naujos detalės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra subjektyvus ieÅ¡kovo pasirinkimas neieÅ¡kant alternatyvų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovo lÅ«kesčiai atsakovės sÄ skaita seno automobilio detales pakeisti naujomis yra nepagrįsti.

43. Be to, minėta, byloje nėra duomenų, kad ginčo automobilio variklis iki parduodant jį ieÅ¡kovui, pardavimo metu ar Å¡iuo metu veiktų netinkamai, kas galėtų rodyti esant susidėvėjusius purkÅ¡tukus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbi aplinkybė byloje yra ir ta, jog ieÅ¡kovas, turėdamas teisę patikrinti perkamÄ automobilį autoservise, nusprendė to nedaryti, net neiÅ¡bandė jo važiuodamas, prieÅ¡ingai, patvirtino, kad turi patirties pirkdamas naudotÄ automobilį, sÅ«nus mokėsi automechaniko specialybės, todėl taip pat supranta Å¡iuos dalykus, be to, ieÅ¡kovas nusprendė pats atlikti automobilio techninę apžiÅ«rÄ , o tai rodo, jog automobilio techninė bÅ«klė ieÅ¡kovÄ tenkino, jis tai pripažino ir tokiais veiksmais prisiėmė rizikÄ .

Be to, ir trečiasis asmuo ieÅ¡kovo vardu pasiraÅ¡ydamas 2019 m. sausio 22 d. pažymÄ â€“sÄ skaitÄ patvirtino, kad neturi pretenzijų pardavėjui dėl parduodamos transporto priemonės ir jos trÅ«kumų, kad perkamÄ transporto priemonę atidžiai apžiÅ«rėjo, kad pirkėjui jos bÅ«klė yra tinkama, kad jam yra žinoma, jog transporto priemonė yra naudota, todėl parduodama be garantijos. Nors apeliantas teigia, kad Å¡is tekstas jo įgaliotiniui nebuvo pagarsintas, tačiau pažymoje–sÄ skaitoje esantis trečiojo asmens paraÅ¡as liudija, kad su Å¡iuo tekstu jis susipažino ir jį patvirtino.

ReikÅ¡minga ir tai, kad CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieÅ¡ mokant ar prieÅ¡ priimant daiktÄ jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Nors Å¡iame straipsnyje įtvirtinta pirkėjo teisė, o ne pareiga, kiekvienas asmuo, taip pat ir vartotojas, turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartÄ .

Taigi, nagrinėjamu atveju pats prekės pobÅ«dis – 15 metų eksploatuotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo elgesys negali bÅ«ti pripažintas pakankamai apdairiu ir rÅ«pestingu ir leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, įsigydamas automobilį, nesiėmė tinkamų ir pakankamų veiksmų, kad automobilio bÅ«klė bÅ«tų įvertina kompetentingų asmenų, todėl prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ ir neigiamus padarinius.

Nėra teisiškai reikšmingi apelianto argumentai, kad jis negalėjo išbandyti automobilio važiuodamas, nes automobilis aikštelėje buvo užstatytas kitais automobiliais. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pardavėja trukdė apeliantui patikrinti automobilį.

44. Teisėjų kolegijos nuomone, logiÅ¡ka, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Pats prekės pobÅ«dis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultacijÄ pagal jam pateiktus duomenis. Taigi, ieÅ¡kovas, kaip pirkėjas ir vartotojas, turėjo įvertinti ir suvokti objektyvius veiksnius, kad perka naudotÄ 15 metų senumo automobilį, kad ilgÄ laikÄ eksploatuotas automobilis, jo mazgai, detalės yra nusidėvėję, gali bÅ«ti remontuoti arba remontuotini ir turi bÅ«ti atidesnis ir rÅ«pestingesnis bei imtis priemonių, kad įsitikintų automobilio technine bÅ«kle.

Akcentuotina, kad Å¡ioje situacijoje taip pat yra svarbu tai, kad prieÅ¡ sudarant naudotos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ieÅ¡kovas turėjo ne tik galimybę įsitikinti perkamo automobilio bÅ«kle, bet ir atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Darytina iÅ¡vada, kad atsisakęs galimybės profesionaliai ir visapusiÅ¡kai įsitikinti automobilio technine bÅ«kle ieÅ¡kovas prisiėmė rizikÄ , kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trÅ«kumų. Manytina, jog atidus ir rÅ«pestingas pirkėjas analogiÅ¡koje kaip Å¡i situacijoje bÅ«tų kreipęsis į specialistus dėl automobilio bÅ«klės įvertinimo, o ne apsiribojęs vien tik iÅ¡orine vizualia automobilio apžiÅ«ra.

45. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog automobilio trÅ«kumai yra esminiai, trukdantys naudoti daiktÄ pagal jo tikslinę paskirtį, neįrodė, kad nustatyti 15 metų senumo automobilio detalių nusidėvėjimai nėra normali jo bÅ«sena, kad su tokiais trÅ«kumais nupirkta naudota transporto priemonė nebegali tarnauti ir jai bÅ«tina atlikti esminį remontÄ .

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o tai, kad padarė kitokias iÅ¡vadas nei norėtų apeliantas, nelemia sprendimo neteisėtumo. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

48. Atsakovė praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo (apelianto) priteisti 400 Eur, turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsakovės iÅ¡laidos pagrįstos, todėl atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovei priteistinas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Rendita“ 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų), patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Č.. Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė