4e9e933a-3378-4bc5-af39-7747bbc35cbf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-870-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-04858-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovui PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centrui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo bei sprendimų panaikinimo, ir              n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjas A. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro (toliau – ir Gaisrinių tyrimo centras) 25 868,3 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30;

2) panaikinti PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013-09-30 raÅ¡tÄ Nr. 9.4-2080 (4.5) ir Gaisrinių tyrimų centro 2013-09-30 raÅ¡tÄ Nr. 3-328 (1.12).PaaiÅ¡kino, kad nuo 2006-10-12 eina Gaisrinių tyrimo centro virÅ¡ininko (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio, 17 kategorijos) pareigas. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus.

Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjui nepagrįstai nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis – 25 868,3 Lt.

Nurodo, kad 2013-09-23 kreipėsi į DepartamentÄ , praÅ¡ydamas pateikti duomenis apie jam ginčijamu laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, bei įsakymų, kuriais jis buvo priimtas į pareigas, patvirtintas kopijas. Departamentas ir Gaisrinių tyrimo centras 2013-09-30 pateikė praÅ¡ytÄ informacijÄ , tačiau savo raÅ¡tuose nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. vykdė tuo metu galiojančius ir teisėtus įstatymus ir lėšų, skirtų iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , neturi (b. l. 12–16).Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas sutiko, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro, bÅ«tų paÅ¡alinta iÅ¡ atsakovų ir atsakovu byloje bÅ«tų tik Gaisrinių tyrimų centras.

PareiÅ¡kėjas patikslino savo pirmÄ jį skundo reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, praÅ¡ydamas neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį priteisti ne iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro, o tik iÅ¡ Gaisrinių tyrimo centro. Pateiktame atsiliepime Gaisrinių tyrimų centras pripažino, kad taikant iki 2013-10-01 galiojusias VTÄ® nuostatas pareiÅ¡kėjui buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, t. y. laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis yra 34 103,78 Lt (neatskaičius mokesčių).

PaaiÅ¡kino, kad Gaisrinių tyrimų centras yra biudžetinė vidaus reikalų įstaiga, iÅ¡laikoma iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir kitų valstybės pinigų fondų, ir kaip įstatymus vykdančioji institucija pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nesumokėjo, vykdydama 2009-04-23 įstatymÄ Nr. XI-227 (Žin., 2009, Nr. 49-937) ir 2009-07-17 įstatymÄ Nr. XI-363 (Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriais buvo sumažintas pareiginės algos koeficientas bei priedas už kvalifikacinę klasę.

Atsižvelgiant į tai, prašė atidėti teismo sprendimo vykdymÄ , kadangi Departamentas neturi papildomai skirtų valstybės biudžeto asignavimų (b. l. 36–37).Gaisrinių tyrimų centro atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.Skundas atmetamas.PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento direktoriaus 2003-07-11 įsakymu Nr. 32-TE „Dėl tarnybos stažo nustatymo“ nustatyta, kad 2003-05-01 vidaus tarnybos majoro A.

V., PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Sertifikavimo tarnybos virÅ¡ininko, vidaus tarnybos stažas yra16 metų 1 mėnuo 29 dienos, o tarnybos Lietuvos valstybei stažas – 17 metų 7 mėnesiai 25 dienos (b. l. 25–28). Gaisrinių tyrimų centro virÅ¡ininkas 2005-04-25 įsakymu Nr. 8TE „Dėl Gaisrinių tyrimo centro vidaus tarnybos pareigÅ«nų kvalifikacinių kategorijų sutiekimo bei patvirtinimo“ nuo 2005-04-25 pareiÅ¡kėjui suteikė pirmÄ jÄ kvalifikacinę kategorijÄ (b. l. 33).Departamento direktoriaus 2006-10-10 įsakymu Nr. TE-432 „Dėl vidaus tarnybos majoro A.

V. perkėlimo“ pareiškėjas nuo 2006-10-12 perkeltas iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro Sertifikavimo tarnybos viršininko pareigų į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro viršininko (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 6).Departamento direktoriaus 2008-10-09 įsakymu Nr. TE-396 „Dėl tarnybos eigos“ nustatyta, kad vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas A.

V. eina PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro virÅ¡ininko pavaduotojo (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio, 17 kategorijos) pareigas (b. l. 29–30). Departamento direktorius 2010-12-16 įsakymu Nr. TE-190 „Dėl Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų kvalifikacinių kategorijų patvirtinimo“ pareiÅ¡kėjui patvirtino pirmÄ jÄ kvalifikacinę kategorijÄ (b. l. 31–32).

PareiÅ¡kėjas 2013-09-23 kreipėsi į DepartamentÄ su praÅ¡ymu „Dėl informacijos apie nepriskaičiuotos ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies pateikimÄ ir atsiskaitymÄ â€œ, praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie tai, kiek laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-08-13 sumažėjo pareiÅ¡kėjo gaunamas darbo užmokestis lyginant su tuo dydžiu, kurį jis bÅ«tų gavęs, iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , ir pateikti atitinkamų dokumentų kopijas (b. l. 22). Departamentas 2013-09-30 raÅ¡tu Nr. 9.4-2080 (4.5) „Dėl praÅ¡ymo dėl informacijos apie nepriskaičiuotos ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies pateikimÄ ir atsiskaitymÄ â€œ nurodė, kad pateikė pažymas apie apskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, ir informavo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. vykdė tuo metu galiojančius ir teisėtus įstatymus ir lėšų, skirtų iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtai darbo užmokesčio daliai, neturi (b. l. 23).

Gaisrinių tyrimo centras 2013-09-30 raÅ¡tu Nr. 3-328 (1.12.) „Dėl praÅ¡ymo dėl informacijos apie nepriskaičiuotos ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies pateikimÄ ir atsiskaitymÄ â€œ nurodė, kad pateiks pažymas apie apskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, kuriose nurodyta neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi dėl 2009–2013 m. įstatymų, kurie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir informavo, kad minėtu laikotarpiu vykdė tuo metu galiojančius ir teisėtus įstatymus, o lėšų, skirtų iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtai darbo užmokesčio daliai, neturi (b. l. 24).Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiÅ¡kėjui kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei dėl Gaisrinių tyrimo centro 2013-09-30 raÅ¡to Nr. 3-328 (1.12.) „Dėl praÅ¡ymo dėl informacijos apie nepriskaičiuotos ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies pateikimÄ ir atsiskaitymÄ â€œ ir Departamento 2013-09-30 raÅ¡to Nr. 9.4-2080 (4.5) „Dėl praÅ¡ymo dėl informacijos apie nepriskaičiuotos ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies pateikimÄ ir atsiskaitymÄ â€œ teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).

Pažymėtina, kad iš VTĮ 4 str. 2 d. įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad VTĮ nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų darbo užmokestį, statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTÄ® 25 str. valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ir kvalifikacinę kategorijÄ gali bÅ«ti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, iÅ¡skyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybÄ reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas (VTÄ® 25 str. 6 d.). VTÄ® 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13.

Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTÄ® 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTÄ® 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.VTÄ® 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTÄ® 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Statuto (redakcija, galiojusi iki 2015-12-31) 35 str. nustatyti pareigÅ«nų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai, 36 str. – pareigÅ«nų kvalifikacinės kategorijos ir priedai už jas, 37 str. – vidaus tarnybos stažas, 38 str. – priemokos ir apmokėjimas pareigÅ«nams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statuto 36 str. 5 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2015-12-31, buvo nustatyta, kad pareigÅ«nams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines klases:

1) už 3-iÄ jÄ â€“ 10 procentų pareiginės algos;

2) už 2-Ä jÄ â€“ 20 procentų pareiginės algos;

3) už 1-Ä jÄ â€“ 30 procentų pareiginės algos. Statuto 35–36 str. nustatyti priedų dydžiai už kvalifikacinę kategorijÄ ir turimus laipsnius ginčijamu laikotarpiu nebuvo mažinami.Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII–114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.Aukščiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartÄ buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines kategorijas.

Vidaus tarnybos pareigÅ«nams mokami pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategorijÄ ir turimus laipsnius ginčijamu laikotarpiu nebuvo mažinami.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu ėjo Gaisrinių tyrimų centro virÅ¡ininko pavaduotojo (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio, 16 kategorijos) pareigas bei turėjo pirmÄ jÄ kvalifikacinę kategorijÄ (b. l. 29–30, 31–32), todėl dėl pasikeitusių VTÄ® nuostatų pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 buvo sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientÄ .Konstitucinis teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad:

1) VTÄ® 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) VTÄ® 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) VTÄ® 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad Statuto 36 str. 5 d. nustatyti vidaus tarnybos pareigÅ«nams mokami pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategorijÄ nebuvo mažinami. Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Apibendrinant sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti GrÄ Å¾inimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , todėl GrÄ Å¾inimo įstatyme esant nustatytam pareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti Gaisrinių tyrimo centro 2013-09-30 raÅ¡tÄ Nr. 3-328 (1.12.) „Dėl praÅ¡ymo dėl informacijos apie nepriskaičiuotos ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies pateikimÄ ir atsiskaitymÄ â€œ ir Departamento 2013-09-30 raÅ¡tÄ Nr. 9.4-2080 (4.5) „Dėl praÅ¡ymo dėl informacijos apie nepriskaičiuotos ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies pateikimÄ ir atsiskaitymÄ â€œ.Tiek Departamentas, tiek Gaisrinių tyrimų centras ginčijamuose raÅ¡tuose iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atsisakyti mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , kadangi 2009–2013 m. vykdė galiojančius ir teisėtus įstatymus, kurie Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai (b. l. 23, 24).Pažymėtina, kad iÅ¡plėstinė LVAT teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Teismo vertinimu, Departamentas ir Gaisrinių tyrimų centras iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip ir pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, kuriuo remiantis įstatymų leidėjas priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , aiÅ¡kiai reglamentuojantį dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlygio) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog Departamentas ir Gaisrinių tyrimų centras priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimai panaikinti Gaisrinių tyrimo centro 2013-09-30 raÅ¡tÄ Nr. 3-328 (1.12.) „Dėl praÅ¡ymo dėl informacijos apie nepriskaičiuotos ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies pateikimÄ ir atsiskaitymÄ â€œ ir Departamento 2013-09-30 raÅ¡tÄ Nr. 9.4-2080 (4.5) „Dėl praÅ¡ymo dėl informacijos apie nepriskaičiuotos ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies pateikimÄ ir atsiskaitymÄ â€œ atmetami kaip nepagrįsti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                          Jolita Rasiukevičienė