2016-12-07 Nr. AB-23315-3-61-3-03468-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-890-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03468-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verus auditus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verus auditus“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Verus auditus“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Verus auditus“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 3R-286(AG-211/02-2016).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Verus Auditus“ skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, teismas padarė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Teismas akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 46 punktą už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, administratoriui gali būti paskirta viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų nuobaudų. Tų pačių taisyklių 50 punkte nustatyta, kad Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus sprendimas skirti nuobaudą įforminamas Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus įsakymu, o sprendimas neskirti nuobaudos – Įmonių bankroto valdymo departamentas atsakomuoju raštu administratoriui ir prireikus, kitiems susijusiems asmenims.

Teismas nustatė, jog iš skundžiamo Komisijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 3R-286(AG-211/02-2016) ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja UAB „Verus auditus“ į Komisiją kreipėsi dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. birželio 8 d. galutinės išvados Nr. D4-803 Dėl bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ veiksmų, administruojant bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Kaupasta“. Komisija ginčijamu sprendimu bylą pagal pareiškėjos UAB „Verus auditus“ nutraukė, motyvuodama tuo, kad Tarnybos 2016 m. birželio 8 d. galutinė išvada Nr. D4-803 pareiškėjui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Įvertinus Tarnybos 2016 m. birželio 8 d. galutinę išvadą Nr. D4-803 matyti, kad Tarnyba pagal UAB „Verus auditus“ skundą atliko neplaninį bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ veiklos patikrinimą ir nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Divingas“ nepažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Apie atliktą uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ veiklos tyrimą UAB „Verus auditus“ buvo informuota Tarnybos 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. (10.4)D2-2231.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisę paduoti skundą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo užtikrina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Šiuo atveju remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalių, kuriose apibūdinamos skirtingos asmenų kreipimosi į viešojo administravimo institucijas formos ir būdai, laikytina, kad pareiškėja Tarnybai pateikė ne prašymą (skundą) dėl jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą (informaciją) apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Todėl Tarnyba dėl galimo pažeidimo turėjo pareigą tik informuoti apie galimą nusižengimą pranešusį asmenį, kas ir buvo padaryta Tarnybos 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. (10.4)D2-2231.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, jog akivaizdu, kad Tarnybos 2016 m. birželio 8 d. galutinė išvada Nr. D4-803 jokių pasekmių UAB „Verus auditus“ nesukelia. Dėl šios priežasties pareiškėjos bylinėjimasis dėl Komisijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 3R-286(AG-211/02-2016), kuriuo byla pagal pareiškėjos UAB „Verus auditus“ buvo nutraukta, yra beprasmis, nesukeliantis jokių materialinių teisinių pasekmių, vadinasi negalintis būti ginčo administraciniame teisme objektu. Taip pat teismas pažymėjo, jog pagal teismų praktiką tarnybinio (drausminio) pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos šiais teisės pažeidimais nėra pažeidžiami privataus asmens interesai. Tai reiškia, kad pareigūno nenubaudimas už padarytą ar tariamą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą negali būti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismą reikalaujant tokį pareigūną nubausti.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, kaip kreditorius, nesutikdamas su uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ veiksmais administruojant bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Kaupasta“ bankroto procesą, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsniu, gali ginti savo teises kreipdamasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Verus auditus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verus auditus“ skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas skunde teigia, jog šio administracinio ginčo objektas yra ne Tarnybos (t.y. atsakovo) 2016 m. birželio 8 d. priimta galutinė išvada Nr. D4-803, o Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas, kuriuo byla pagal pareiškėjo skundą dėl minėtos Tarnybos sprendimo buvo nutraukta.

Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pasisakė dėl ginčo esmės, t. y. konstatavo, kad atsakovo galutinė išvada jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, dėl ko pareiškėjo pareikštas skundas yra nenagrinėtas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas teigia, kad turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą skųsti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo byla pagal jo skundą dėl atsakovo galutinės išvados buvo nutraukta. Tik nagrinėjant šią administracinę bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas pritars Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nuomonei, kad pareiškėjui Tarnybos išvada nesukelia teisinių pasekmių, arba tenkins pareiškėjo skundą ir grąžins ginčo klausimą spręsti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijai iš naujo.

Pareiškėjas daro išvadą, jog bet kokie galimi bankrutavusios įmonės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai laikytini jos kreditorių interesų pažeidimais, o analogiški kreipimaisi į Tarnybą dėl bankroto administratoriaus veiksmų administruojant tokią įmonę laikytini ne pranešimu, o skundu, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Teismas atsisako priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai.

Remdamasi ABTĮ 15 straipsniu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, t. y. dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Viešasis administravimas apima administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Kaip matyti iš šių teisės normų, Vilniaus apygardos administraciniam teismui papildomai priskirtos nagrinėti bylos dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos o įstatymų numatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (ABTĮ 20 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančią medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją kreipėsi, prašydamas panaikinti Tarnybos 2016 m. birželio 8 d. išvadą Nr. D4-83. Įvertinusi pareiškėjo skundą, Komisija 2016 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą bylą nutraukti, nes skundžiama išvada jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Šiame Komijos sprendime išdėstyta sprendimo apskundimo tvarka, t. y. Komisijos sprendimas per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, vadovaudamasis aptartame Komisijos sprendime išdėstyta šio sprendimo apskundimo tvarka bei ABTĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo stadijoje neturėjo teisės vertinti, ar pareiškėjas turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), kadangi nėra akivaizdu, jog pateiktas atsakymas nepažeidžia pareiškėjo teisių ir pareigų. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas skundė ne Tarnybos 2016 m. birželio 8 d. galutinę išvadą Nr. D4-803, o Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą. Tokia pareiškėjo teisė yra įtvirtinta ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 21 straipsnyje.

Atsižvelgus į šiuos argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė administracinio proceso normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verus auditus“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo UAB „Verus auditus“ skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė