4e9db6a9-054c-488e-b447-3571f05ba16c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-2515-426/2015                      Proceso Nr. 3-61-3-07770-2013-0                      Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl žalos priteisimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas E. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 20 000 Lt kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog, atlikdamas paskirtÄ bausmę LukiÅ¡kių TI-K nuo 2009 m. atskirais laikotarpiais, įvairiose kamerose buvo laikomas kartu su dar 3–4 asmenimis. Nurodo, jog buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktus, nes vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas nesiekė 3,60 kv.m.

PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad dėl to buvo psichologiÅ¡kai sugniuždytas, prarado pasitikėjimÄ savimi ir kitais žmonėmis, sutriko miegas, t. y. patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti kompensuojama.Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K su skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti (b. l. 6–9). Skunde teismui pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas nuo 2012-02-29 iki 2012-03-06 – kamerų plotus, kartu laikomų asmenų skaičių. Atkreipė dėmesį, jog skundÄ E. Å . teismui pateikė 2013-12-13, todėl praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ .

Taip pat pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimalus leistinas tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų skaičius – 625, areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kalėjime – 29, nuteistųjų skaičius kalėjime neturi virÅ¡yti 300. Atsakovės įgaliota institucija atsiliepime pabrėžia, jog leistina norma virÅ¡ijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų.

DidžiausiÄ dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (pvz., Å¡iai dienai jų yra 88) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti Å«kio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.Pažymi, kad dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau stengiamasi, kad tokiomis sÄ lygomis asmenys bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad atsakovo įgaliotos institucijos pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ . Tvirtina, kad ginčo atveju nėra visų įstatyme numatytų sÄ lygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės      20 000 Lt kompensacija neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad nuo 2009 m. atskirais laikotarpiai LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų, nes vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė normatyvinių reikÅ¡mių.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iuo pažeidimu jam buvo sukelti neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, buvo psichologiÅ¡kai sugniuždytas, prarado pasitikėjimÄ savimi ir kitais žmonėmis, sutriko miegas, todėl minėtos aplinkybės pripažintinos neturtine žala. Vertinant apreiÅ¡kėjo keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Pažymėtina, kad E. Å . teismui skundÄ , kuriame praÅ¡oma priteisti nuo 2009 m. atskirais laikotarpiais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtÄ Å¾alÄ , pateikė tik 2013-12-13, t. y. praleidęs Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį praÅ¡o taikyti atsakovės atstovas.Ä®vertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad, E. Å . skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų iki 2010-12-13, reiÅ¡kiamas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atsakovės atstovo praÅ¡ymas šį terminÄ taikyti tenkintinas.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , vertintini ir analizuotini LukiÅ¡kių TI-K veiksmai nuo 2010-12-13.Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas   E. Å . nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, procesiniuose sprendimuose ne kartÄ nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis                         Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nėra ginčo dėl LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 6–9) apie       E. Å . kalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2010-12-13 (iki skundo padavimo) teisingumo.

Teismui pateikta informacija patvirtina, kad nuo 2012-02-29 iki 2012-03-06 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,60 kv. m., t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės. Minėtų duomenų analizė liudija, kad E. Å . teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis iÅ¡ viso buvo laikomas 7 dienas, o vienam asmeniui tekdavo vidutiniÅ¡kai apie 1,75–2,45 kv. m. patalpų ploto, t. y. gerokai mažiau negu nustatyta Ä®sakymo 1.3.1 punkte.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sÄ lygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iÅ¡ esmės yra pagrįsti. Toks, analogiÅ¡kos aptartai, teisinės situacijos vertinimas ir aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b. Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b.       Nr. A662-410/2013 ir kt.).Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad jie negali bÅ«ti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Be to, ta aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., ne kartÄ konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V. S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose kalintiems (sulaikytiems) asmenims buvo skiriama mažiau nei 3 kv. m. asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad Å¡ios aplinkybės konstatavimas savaime reiÅ¡kia Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (2009-17-16 sprendimas byloje Sulejmanovic v.

ItalijÄ ; 2007-12-06 sprendimas byloje Lind v. RusijÄ ; 2007-06-21 sprendimas byloje Kantyrev v. RusijÄ ir kt.). Tokiu atveju nebÅ«tina nustatinėti kitų pareiÅ¡kėjo skundo aspektų, susijusių su nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis.              Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad E. Å . skundo reikalavimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 20 000 Lt piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, nes neatitinka padarytų pažeidimų masto.Teismas, įvertinęs E. Å . patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 50 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo E. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti E. Å . naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 50 Eur Lt (penkiasdeÅ¡imt eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ skundo reikalavimų dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ pateikiant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                      RÅ«ta Miliuvienė                                       Â