4e9cf251-1ea1-4b6c-8e2a-42ec766ef708 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-910-381/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00066-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.13. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal suinteresuoto asmens R. K. (R. K.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria apribota suinteresuoto asmens R.

K. teisė eiti vieÅ¡o ir (ar) privataus juridinio asmens valdymo organo pareigas arba bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ART Studio“ byloje, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „ART Studio“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ir bendrovės administratoriumi paskyrė S. B. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 7 d. Teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pripažino atsakovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2. 2019 m. kovo 5 d. bankroto administratorius byloje pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė teismo apriboti buvusiam bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ART Studio“ vadovui R.

K. teisę penkis metus eiti vieÅ¡o ir (ar) privataus juridinio asmens valdymo organo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. Bankroto administratoriaus teigimu, buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas, nežiÅ«rint į tai, kad BUAB „ART Studio“ turėjo kreditorių, 2012 m. balandžio 2 d. nutraukė darbo santykius su įmone, t. y. įmonę paliko likimo valiai, bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei neiniciavo. IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , suinteresuotas asmuo neperdavė administratoriui įmonės dokumentų ir turto bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo perduoti administratoriui įmonės turtÄ ar dokumentus per nustatytus terminus priežastis, t. y. neperdavė dokumentų tyčia.

Byloje esantys duomenys patvirtina įmonės vadovo aplaidumÄ vykdant pareigÄ perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus bankroto administratoriui, o ta aplinkybė, kad R. K., net ir jam paskyrus baudas, neįvykdė įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ , leidžia spręsti, kad teismo paskirtos sankcijos (baudos) neatliko R. K. drausminimo ir skatinimo funkcijos.

3. R. K. atsiliepime prašė bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ atmesti bei nurodė, kad pakartotinis baudimas už turto ir dokumentų neperdavimÄ nėra teisėtas. Be to, turto ir dokumentų, kurie buvo prarasti dėl sandėlyje įvykusio užpylimo vandeniu, kur pastarieji buvo laikomi, neperdavimo klausimas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2A-5520-964/2019. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi administratoriaus praÅ¡ymÄ tenkino ir apribojo R. K. teisę penkis metus eiti vieÅ¡o ir (ar) privataus juridinio asmens valdymo organo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

5. Teismas nurodė, kad bankroto byla bendrovei buvo iÅ¡kelta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), o ne R. K. pareiÅ¡kimÄ . Nutartyje, kuria bendrovei iÅ¡keltas bankrotas, konstatuota, kad bendrovė yra nemoki, neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir nuo 2011 m. nevykdo pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus vieÅ¡iesiems registrams. 2011 m. Juridinių asmenų registrui pateiktos pelno nuostolių ataskaitos duomenimis, atsakovė patyrė 28 015,23 Eur nuostolių, kai jos turtas sudarė 46 920,76 Eur.

VMI dar 2016 m. gruodžio 28 d. vykdė tris vykdomÄ sias bylas atsakovės atžvilgiu dėl skolų, o tuo metu įmonėje jau nebebuvo dirbančiųjų asmenų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su bankroto administratoriaus argumentu, jog R. K. laiku neiniciavo bankroto bylos UAB „ART Studio“ iÅ¡kėlimo, t. y. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei dienos buvo praėję daugiau nei 40 dienų, kai įmonė faktiÅ¡kai nevykdė veiklos, neturėjo darbuotojų, turto ir nevykdė finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau bendrovės vadovas neiniciavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

6. Taip pat teismas nurodė, kad nors 2017 m. vasario 22 d. nutartimi jis įpareigojo bendrovės valdymo organus per penkiolikos dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi buvo konstatuota, kad R. K. Å¡io teismo įpareigojimo nėra įvykdęs. Todėl ta pačia nutartimi R. K. buvo paskirta 200 Eur bauda, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad baudos skyrimas neatleidžia asmens nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamus dokumentus ir perduoti įmonės turtÄ jos administratoriui. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, suinteresuoto asmens atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl apribojimų jam taikymo argumentus, teismas sprendė, jog bendrovės dokumentai ir turtas turėjo bÅ«ti perduoti bankroto administratoriui, tačiau vis dar nėra perduoti.

7. Atsižvelgdamas į tai, kad R. K. neiÅ¡saugojo įmonės turto ir dokumentų, kas jo neatleidžia nuo pareigos vykdymo, bei tai, kad suinteresuotas asmuo nepateikė jokių nelaimę sandėlyje patvirtinančių įrodymų, sandėlyje laikytų daiktų sÄ rašų ir Å¡ių daiktų praradimÄ patvirtinančių duomenų, turto nuraÅ¡ymo aktų po nelaimės ir kt., teismas laikė, kad asmens argumentai dėl prarasto turto ir dokumentų yra deklaratyvÅ«s ir neįrodyti.

8. Teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentus, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eA2-5520-964/2019 yra sprendžiamas atsakomybės už dokumentų neperdavimÄ klausimas, todėl Å¡ioje byloje toks klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-5520-964/2019 yra sprendžiamas žalos priteisimo, kuri galimai atsirado dėl R. K. veiksmų valdant įmonę. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl apribojimo eiti pareigas, nes nėra vykdomi įpareigojimai nustatyti bankroto byloje ir nebuvo vykdoma pareiga laiku inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ teisme.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad civilinės bylos Nr. eA2-5520-964/2019 nagrinėjimas nekliudo spręsti dėl suinteresuoto asmens teisių apribojimo Å¡ioje byloje. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Suinteresuotas asmuo R. K. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – bankroto administratoriaus praÅ¡ymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentas: 9.1. Teismas, apsiribodamas formaliu konstatavimu, kad įmonės vadovas neperdavė turto ir dokumentų bankroto administratoriui ir nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nenagrinėjo ir nevertino buvusio įmonės vadovo neveikimo ir tokio elgesio priežasčių.

Ä®monės turtÄ 2012 m., kuomet įmonės vadovas nutraukė darbo santykius su bendrove, sudarė kompiuteriai, popierius ir dažų atsargos, kuriuos įmonė naudojo veikloje. Turtas bendrovėje buvo naudojamas daugiau nei prieÅ¡ penkis metus, lyginant su iÅ¡kelta bankroto byla. Todėl bendrovės turtas – kompiuteriai yra nusidėvėję ir beverčiai. Be to, įmonės dokumentai buvo sugadinti juos užpylus vandeniu 2015-2016 m., todėl įmonės trumpalaikis turtas – popierius ir dažai taip pat neiÅ¡liko dėl ypač ilgo laikotarpio nuo įmonės faktinės veiklos pabaigos 2012 m. balandžio mėn. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 9.2.

Teismas, remdamasis 2017 m. vasario 22 d. nutartimi dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o skundžiamoje nutartyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo R. K. neperdavė turto bankroto administratoriui. Teismui konstatavus, kad įmonė neturi turto, yra akivaizdu, kad buvęs įmonės vadovas neturi perduotino turto bankroto administratoriui. Todėl esant objektyviai neįvykdomai pareigai perduoti turtÄ , kurio nėra, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuspręsti taikyti R.

K. sankcijÄ už pareigos neatlikimÄ , kurios neįmanoma atlikti. 9.3. Suinteresuoto asmens atstovas atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad turto ir dokumentų neperdavimo klausimas buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-5520-964/2019 pagal BUAB „ART Studio“ ieÅ¡kinį atsakovui R. K., tačiau teismas be jokio pagrindo vertino, kad R. K. esÄ nurodė, kad civilinėje byloje Nr. eA2-5520-964/2019 buvo sprendžiamas atsakomybės už dokumentų neperdavimÄ klausimas, kuris toje byloje negali bÅ«ti sprendžiamas.

Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai suvokęs suinteresuoto asmens atsiliepime į bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ nurodytus argumentus, nenagrinėjo įmonės turto ir dokumentų neperdavimo priežasčių, nurodytų atsiliepime, prie atsiliepimo pridėtuose neįsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-5520-964/2019, tiek suinteresuoto asmens 2019 m. balandžio 8 d. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo. 9.4.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus praÅ¡ymas taikyti iÅ¡imtinę bei iÅ¡ esmės griežčiausiÄ Ä®BÄ® numatytÄ sankcijÄ grindžiamas įmonės vadovo neteisėtų veiksmų – įmonės turto ir dokumentų neperdavimo pakartotinumu. Teismui tenkinus šį praÅ¡ymÄ ir apribojus R. K. teises, tokiu bÅ«du suinteresuotas asmuo už tÄ patį pažeidimÄ bÅ«tų baudžiamas antrÄ kartÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . 9.5.

R. K. nežinojo apie 2017 m. vasario 22 d. nutartį iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ ir joje esantį įpareigojimÄ perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtÄ ir Å¡i nutartis jam nėra įteikta, taip pat nežinojo ir apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį, kuria teismas jam paskyrė 200 Eur baudÄ . Nei administratoriaus praÅ¡ymas skirti baudÄ , nei 2017 m. spalio 20 d. teismo nutartis dėl baudos paskyrimo R. K. taip pat įteikta nebuvo, todėl jis negalėjo nei nurodyti savo pozicijos nurodytais klausimais, nei nutarčių įvykdyti.

Nesant duomenų apie nurodytų nutarčių įteikimÄ Ä¯monės vadovui R. K., nežinant jo nuomonės dėl administratoriaus praÅ¡ymo, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti administratoriaus praÅ¡ymo apriboti R. K. teises. Kita vertus, ta aplinkybė, jog asmuo nėra tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtų procesinių dokumentų priėmimÄ sudaro prielaidas spręsti, kad tokiu bÅ«du yra pažeistas non bis in idem principas, taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad paskirtoji sankcija (bauda) bÅ«tų atlikusi apelianto drausminimo ir skatinimo funkcijÄ . 9.6.

Spręsdamas administratoriaus praÅ¡ymÄ teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamÄ tikslÄ . Teismui sprendžiant Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus privalu iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymÄ si ir verslo (Å«kinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų. Apribojus R.

K. teises, neabejotinai bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas, kadangi teismo sankcijos neturės skatinančiojo ar drausminančio poveikio – nepaskatins bei neprivers R. K. pateikti bankroto procedÅ«ras vykdančiam administratoriui įmonės dokumentus ir perduoti turtÄ , nes nei turto, nei dokumentų dėl objektyvių priežasčių neiÅ¡liko, o apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu bÅ«tų nepagrįsta ir neproporcinga. 9.7.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-5520-964/2019 pagal ieÅ¡kovo BUAB „ART Studio“ ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu priteisė ieÅ¡kovei BUAB „ART Studio“ iÅ¡ R. K. 9 569,11 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. R. K. dėl nurodyto teismo sprendimo 2019 m. balandžio 9 d. pateikė apeliacinį skundÄ , teismas apeliacinį skundÄ priėmė.

Todėl, tuo atveju, jei Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs R. K. apeliacinį skundÄ nuspręstų palikti sprendimÄ nepakeistÄ , apeliantas privalėtų įvykdyti teismo sprendimÄ . Teismui apribojus R. K. teises penkis metus eiti vieÅ¡o ir (ar) privataus juridinio asmens valdymo organo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, apeliantui taptų sudėtingiau įvykdyti teismo sprendimÄ .

2. Atsakovė BUAB „ART Studio“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eA2-5520-964/2019 pagal BUAB „Art Studio” ieÅ¡kinį R. K. dėl žalos atlyginimo, kurioje 2019 m. kovo 7 d. sprendimu ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas. R. K. šį sprendimÄ apskundė apeliacinės instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas R. K., bÅ«damas vieninteliu UAB „ART Studio“ akcininku ir vadovu, nutraukė darbo santykius su įmone 2012 m. balandžio 2 d., t. y. paliko įmonę likimo valiai, nors pagal įmonės balansÄ už 2011 m. įmonės ilgalaikis turtas sudarė 3 299,64 Eur, trumpalaikis turtas 43 621,12 Eur ir Å¡io turto pakako atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. R. K. 2012 m. turėjo galimybę pasirinkti – iÅ¡ turimo turto atsiskaityti su kreditoriais ir likviduoti įmonę Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) nustatyta tvarka arba inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ jo vadovaujamai įmonei.

Tačiau R. K. nelikvidavo įmonės ABĮ nustatyta tvarka ir nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl minėtas apelianto neveikimas pripažintinas neteisėtu ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies prasme. 10.2. Apelianto argumentas, kad bendrovėje turtas buvo naudojamas daugiau nei prieš penkis metus, lyginant su iškelta bankroto byla, todėl bendrovės turtas – kompiuteriai yra nusidėvėję ir beverčiai, yra nepagrįstas. 2012 m. įmonės turtas – kompiuteriai dar nebuvo nei nusidėvėję, nei beverčiai.

Todėl apelianto nurodoma aplinkybė jo neveikimo nepateisina. 10.3. Kitas apelianto nurodomas aplinkybes, jog įmonės turtÄ sudarė tik kompiuteriai, popierius ir dažai, kad įmonės dokumentai buvo sugadinti juos užpylus vandeniu, be paties apelianto deklaratyvių teiginių, jokie objektyvÅ«s duomenys to net netiesiogiai nepatvirtina, t. y. Å¡i aplinkybė yra apelianto pramanyta. Nėra ginčo, jog įmonės dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, todėl byloje nėra jokių duomenų apie įmonės turto struktÅ«rÄ , t. y. kokį turtÄ turėjo įmonė 2012 m. 10.4.

Suinteresuotas asmuo įmonės vadovo pareigas vykdė aplaidžiai. Kaip įmonės vadovas, R. K. turėjo teisę nutraukti darbo santykius su įmone, tačiau bÅ«damas vieninteliu įmonės akcininku, turėjo pareigÄ paskirti kitÄ vadovÄ arba inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Todėl atsakomybė už pareiÅ¡kimo nepateikimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo jam kyla ir kaip įmonės vadovui, ir kaip akcininkui. Po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo jis neperdavė įmonės turto ir dokumentų.

Toks įmonės vadovo ir akcininko nerÅ«pestingumas turi bÅ«ti vertinamas kaip sÄ moningas pareigų nevykdymas. 10.5. Teismas, priimdamas nutartį iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , privalo nurodyti pagrindÄ . Vienas iÅ¡ pagrindų iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ yra įmonės nemokumas, kuris nustatomas iÅ¡ duomenų, esančių byloje. Nagrinėjamu atveju teismas nesprendė klausimo turi įmonė turto ar neturi, o konstatavo, jog įmonė yra nemoki iÅ¡ tų duomenų, kurie buvo byloje. Tuo tarpu R.

K. nepateikė teismui duomenų, reikalingų iÅ¡spręsti bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ . 10.6. Baudos paskyrimas įmonės vadovui už bankrutuojančios įmonės dokumentų neperdavimÄ bankroto administratoriui neatleidžia nuo pareigos perduoti dokumentus. Minėta, kad jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog įmonės dokumentai buvo sugadinti juos užpylus vandeniu 2015 – 2016 m., R. K. teismui nepateikė. Todėl laikytina, kad pareigos perduoti įmonės dokumentus administratoriui įmonės vadovas neįvykdė iki Å¡ios dienos, o tai yra neteisėtas neveikimas už kurį numatyta sankcija Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

4. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apribota asmens teisė eiti vieÅ¡o ir (ar) privataus juridinio asmens valdymo organo pareigas arba bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu praÅ¡ymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu Å¡is asmuo privalėdamas pagal įstatymÄ : nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba pavėlavo jį pateikti per Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobÅ«džio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovÄ , kad jis tinkamai vykdytų Ä®BÄ® jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, paÅ¡alinti iÅ¡ verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sÄ Å¾iningo verslo ir dėl to vieÅ¡ieji, privatÅ«s juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y.

Å¡ia norma siekiama apsaugoti vieÅ¡uosius ir privačius asmenis nuo nesÄ Å¾iningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016, 17 punktas).

6. Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sÄ lygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sÄ moningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu.

Sprendžiant, ar taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įmonės vadovui nustatytÄ teisės nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimÄ , bÅ«tina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti įstatymo nustatytÄ apribojimÄ Å¡iam asmeniui dirbti tam tikrÄ darbÄ .

Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimÄ padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik iÅ¡samiai iÅ¡tyrus reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016, 21 punktas). Be to, sprendžiant Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus, privalu iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymÄ si ir verslo (Å«kinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-514-180/2015).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „ART Studio“ iÅ¡kėlęs bankroto bylÄ bei paskyręs administratoriumi S. B., įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų terminÄ nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtinta, kad bendrovės vadovu bei akcininku nuo 2002 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. kovo 30 d. buvo apeliantas R.

K., tačiau bankroto administratoriui kreipusis į apeliantÄ , Å¡is jokių bendrovės dokumentų bei turto administratoriui neperdavė. Atsižvelgdamas į tai, kad bendrovės vadovas nevykdo bankroto byloje jam nustatytų įpareigojimų, administratorius kreipėsi į BUAB „ART Studio“ bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ su praÅ¡ymu dėl baudos R. K. paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas nevykdo teismo įpareigojimo perduoti bendrovės dokumentus bei turtÄ bankroto administratoriui, 2017 m. spalio 20 d. nutartimi paskyrė R.

K. 200 Eur baudÄ už teismo įpareigojimų nevykdymÄ bei nurodė, kad baudos paskyrimas neatleidžia asmens nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamus dokumentus ir perduoti įmonės turtÄ administratoriui. Apeliantui ir toliau nevykdant teismo įpareigojimų, bankroto administratorius kreipėsi su praÅ¡ymu apriboti buvusio BUAB „ART Studio“ vadovo R. K. teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. R. K. teismui pateiktame atsiliepime Å¡iam praÅ¡ymui prieÅ¡taravo.

8. Pirmosios instancijos teismas apribojo buvusio BUAB „ART Studio“ vadovo R. K. teisę penkis metus eiti vieÅ¡o ir (ar) privataus juridinio asmens valdymo organo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, nustatęs, kad R. K. laiku neiniciavo bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo bei nevykdė nustatytų jam bankroto byloje įpareigojimų, t. y neperdavė bendrovę administruojančiam bankroto administratoriui BUAB „ART Studio“ įmonės dokumentų ir turto. Nesutikdamas su nurodytomis teismo iÅ¡vadomis, R. K. atskirajame skunde iÅ¡ esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę dėl bendrovės turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo, teigdamas, jog pastarųjų neperdavė dėl objektyvių priežasčių – bendrovės turto nuvertėjimo bei praradimo. Taip pat, apelianto vertinimu, teismas, apribodamas jo teises, ne tik pažeidė non bis in idem principÄ , bet ir pritaikė neproporcingÄ sankcijÄ .

9. Ginčo, kad apeliantas R. K. neįvykdė teismo įpareigojimo, t. y. neperdavė bankroto administratoriui BUAB „ART Studio“ turto bei dokumentų, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens argumentai, jog šio įpareigojimo jis neįvykdė, nes bendrovės kompiuteriai buvo naudojami daugiau nei prieš penkerius metus, iki 2012 m. jis nutraukė darbo santykius su bendrove, todėl yra beverčiai bei nusidėvėję, kitas trumpalaikis turtas – popierius ir dažai taip pat neišliko, o įmonės dokumentai buvo sugadinti juos užpylus vandeniu, nepateisina apelianto teismo įpareigojimo nevykdymo.

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti įmonės turtÄ ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016, 35 punktas). Vien ta aplinkybė, jog buvusio bendrovės vadovo vertinimu juridiniam asmeniui priklausantis turtas (Å¡iuo atveju kompiuteriai) yra nusidėvėję ir beverčiai, nesudaro pagrindo nevykdyti teismo įpareigojimo tÄ turtÄ perduoto bankroto administratoriui.

Kita vertus, net ir teigdamas, kad bendrovei priklausantys kompiuteriai yra beverčiai, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad šį atsakovei priklausantį turtÄ turi. AnalogiÅ¡kai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, suinteresuotas asmuo nepateikė jokių duomenų ir apie sandėlyje laikytus ir prarastus bendrovės apskaitos dokumentus. Pažymėtina, jog net ir po pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų bendrovės dokumentų užliejimo sandėlyje faktÄ galinčių patvirtinti įrodymų, tokių kaip sandėlyje laikytų daiktų (dokumentų) sÄ rašų, turto nuraÅ¡ymo aktų po nelaimės, suinteresuotas asmuo nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Pažymėtina, jog pats turto bei jo apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimo faktas, apeliantui pripažįstant, jog turtas realiai buvo, lemia iÅ¡vadÄ , kad pareiga juos iÅ¡saugoti buvo pažeista. Be to, iÅ¡ paties suinteresuoto asmens minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-5520-964/2019, kurioje buvo sprendžiamas žalos iÅ¡ R. K. bendrovei priteisimo klausimas, matyti, kad teikdamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, R. K. nurodė ir tai, kad dalį BUAB „ART Studio“ turto panaudojo dirbdamas kitoje bendrovėje.

Nors Å¡is teismo sprendimas Å¡iuo metu nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka), tačiau tai nepaneigia paties suinteresuoto asmens teiginių, o prieÅ¡ingai tik patvirtina, kad R. K. BUAB „ART Studio“ priklausančio turto neiÅ¡saugojo. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta suinteresuoto asmens argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė buvusį bendrovės vadovÄ nevykdant teismo įpareigojimo perduoti administratoriui bendrovės turtÄ bei dokumentus.

Å iÄ aplinkybę be kita ko patvirtina ir tai, jog dar 2017 m. spalio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas skyrė R. K. baudÄ dėl teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtÄ ir dokumentus nevykdymo.

10. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodė, jog jam nebuvo žinoma apie aukščiau minėtos teismo nutarties, kuria jam paskirta bauda, faktÄ bei tai, kad bankroto administratorius tokį praÅ¡ymÄ (skirti jam baudÄ ) teikė. IÅ¡ byloje esančių paÅ¡to korespondencijos siuntimo duomenų matyti, kad bankroto administratorius, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „ART Studio“ iÅ¡kėlimo, 2017 m. balandžio 14 d. registruota paÅ¡to siunta iÅ¡siuntė BUAB „ART Studio“ ir suinteresuoto asmens adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini) Ä®sakymÄ Nr. 17-04-03/1 dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo, informacijos pateikimo bei pridėjo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį dėl bankroto bylos UAB „ART Studio“ iÅ¡kėlimo.

Nors šie administratoriaus dokumentai bendrovės buveinės adresu (Laisvės per. 60, Vilnius) nebuvo įteikti, tačiau jie buvo įteikti buvusiam bendrovės vadovui 2017 m. balandžio 18 d. (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis suinteresuotam asmeniui taip pat buvo išsisiųsta nutartis dėl baudos paskyrimo tiek Juridinių asmenų registre, tiek Gyventojų registre nurodytu (duomenys neskelbtini) adresais. Duomenų, jog ši nutartis R. K. nebuvo įteikta, nėra.

Å ios aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia spręsti suinteresuotÄ asmenį žinojus (turėjus žinoti) apie bendrovės bankroto procesÄ teisme, teismo įpareigojimo jam nustatymÄ bei paskirtÄ baudÄ . Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina tiek byloje esantis suinteresuoto asmens atsiliepimas į administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl buvusio bendrovės vadovo teisių apribojimo, tiek jau minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2A-5520-964/2019 R. K. teismo posėdyje pateiktas paaiÅ¡kinimas, jog su bankroto administratoriumi nebendravo, dokumentų ir turto neperdavė, kadangi nemanė, kad tai yra bÅ«tina.

Šios aplinkybės taip pat paneigia apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas apribojo buvusio bendrovės vadovo teises, neišklausęs jo nuomonės nagrinėjamu klausimu.

11. Apelianto vertinimu, teismas skundžiama nutartimi apribodamas jo teises eiti vieÅ¡o ir (ar) privataus juridinio asmens valdymo organo pareigas arba bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, pažeidė non bis in idem principÄ , nes paskyrus jam baudÄ už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimÄ , pakartotinis nubaudimas už tÄ patį negalimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas šį Konstitucijoje įtvirtintÄ teisės principÄ , ne kartÄ pasisakė (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), pažymėdamas, kad jis reiÅ¡kia draudimÄ bausti antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ â€“ už tÄ patį nusikaltimÄ , taip pat už tÄ patį teisės pažeidimÄ , kuris nėra nusikaltimas.

Principas non bis in idem įtvirtintas ne tik nacionalinės teisės aktuose, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimÄ , dėl kurio jis jau buvo iÅ¡teisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamÄ jį procesÄ . Nors Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobÅ«džio teisės pažeidimais, tačiau kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti nėra bÅ«tina nustatyti, ar <…> padaryti teisės pažeidimai turėtų bÅ«ti laikomi baudžiamaisiais Konvencijos ir jos protokolų prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2012).

Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) laikosi pozicijos, kad Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant keli elgesio epizodai laiko ir erdvės atžvilgiu nėra vieningi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai (EŽTT sprendimai Sergey Zolotukhin v.

Rusija (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, judgement of 7 June 2007, § 31; Sergey Zolotukhin v. Russia, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 92-93). Analogiško nusikalstamo elgesio klausimas ypač aktualus dėl nusikalstamų veikų, padaromų nesilaikant įstatymo numatytos pareigos (EŽTT sprendimas dėl priimtinumo Smolickis v. Latvija (Smolickis c. Lettonie, no. 73453/01, décision du 27 janvier 2005) bei Europos žmogaus teisių komisijos sprendimas Raninen v. Suomija (Raninen v. Finland, no. 20972/92, Commission decision of 7 March 1996).

EŽTT praktikoje iÅ¡ esmės laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimÄ , tad asmuo nauju laikotarpiu daro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ sudaro nors ir analogiÅ¡kas, bet iÅ¡ esmės kitas nusikalstamas elgesys. PrieÅ¡ingas požiÅ«ris lemtų iÅ¡vadÄ , kad, kartÄ patraukus atsakomybėn asmenį už atitinkamos pareigos nevykdymÄ , jis bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo tolesnio jos vykdymo. <…> AnalogiÅ¡kai padaromas teisės pažeidimas, asmeniui neatliekant veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti, ar atliekant veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukiant kitokio pažeidimo, civilinėje teisėje įvardijamas tęstiniu (CK 1.127 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2012).

12. Byloje nustatyta, kad R. K. pareiga perduoti visÄ BUAB „ART Studio“ turtÄ ir dokumentus atsirado 2017 m. kovo 7 d., įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „ART Studio“. Pasibaigus Å¡iai pareigai vykdyti nutartyje nustatytam 15 dienų terminui, prasidėjo pirmojo teisės pažeidimo laikotarpis. 2017 m. spalio 20 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui už pažeidimÄ paskyrus piniginę baudÄ , buvo užfiksuotas pažeidimo laikotarpis, už kurį bauda paskirta.

Tačiau suinteresuotam asmeniui ir toliau nevykdant teismo įpareigojimo, Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad R. K. ir po baudos paskyrimo neįvykdo teismo įpareigojimų, 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi paskyrė antrÄ jÄ , t. y. ginčijamÄ sankcijÄ â€“ teisės eiti juridinio asmens valdymo organo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimÄ . IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad skirdamas sankcijÄ , teismas atsižvelgė į pirmojo pažeidimo padarymo faktÄ ir aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties 11 punktas) bei įvertinęs tai, kad apelianto elgesys nepasikeitė ir, nesant įrodymų, galinčių pateisinti tokį ilgÄ laikÄ užsitęsusį pareigų nevykdymÄ , antrosios sankcijos skyrimÄ pripažino pagrįstu.

Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas antrÄ jÄ sankcijÄ buvusiam bendrovės vadovui už besitęsiantį Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties nevykdymÄ , atribojo du laikotarpius, kuriais suinteresuotas asmuo, nevykdydamas įstatyme nustatytos pareigos, padarė du atskirus tęstinius pažeidimus: pirmojo pažeidimo laikotarpis truko nuo 2017 m. kovo 7 d. iki piniginės baudos paskyrimo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi, antrojo – nuo piniginės baudos paskyrimo iki teisės eiti juridinio asmens valdymo organo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi.

Ä®vertinus skundžiamos teismo nutarties motyvus, teismas sprendžia, kad R. K. argumentas dėl jo nubaudimo antrÄ kartÄ už tÄ patį teisės pažeidimÄ , neatsižvelgiant į Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ principÄ non bis in idem, yra nepagrįstas.

13. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ suinteresuoto asmens teiginį ir pritaria pirmosios instancijos teiginiui, kad civilinės bylos Nr. eA2-5520-964/2019 nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nekliudo spręsti dėl suinteresuoto asmens teisių apribojimo. Minėta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-5520-964/2019 buvo sprendžiamas žalos iÅ¡ R. K. bendrovei priteisimo klausimas. 2019 m. kovo 7 d. sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas, priteisdamas bendrovei iÅ¡ suinteresuoto asmens 9 569,11 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, taip pat nurodė, jog R.

K. neveikė įmonės interesais, nesirÅ«pino skolų padengimu, tinkamu turto panaudojimu bei jo iÅ¡saugojimu. Visos Å¡ios aplinkybės nustatytos tikslu vadovo civilinei atsakomybei prieÅ¡ bendrovę nustatyti. Ä®statyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui bÅ«tinos sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 str.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas.

Tuo tarpu nagrinėjant klausimÄ dėl teisės eiti juridinio asmens valdymo organo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, siekiama apsaugoti vieÅ¡uosius ir privačius asmenis nuo nesÄ Å¾iningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų ir dėl tokios jų veiklos atsirandančių verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų. Å ios aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos Nr. eA2-5520-964/2019 ir Å¡ios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas nėra tapatÅ«s.

14. Atskirajame skunde apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, kuria bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla nurodyta, jog bendrovė neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, teigia, kad teismo įpareigojimas perduoti bendrovės turtÄ bankroto administratoriui yra objektyviai neįvykdomas ir dėl to jo teisės skundžiama nutartimi apribotos nepagrįstai. Kaip teisingai nurodė bankroto administratorius, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sprendžia klausimÄ dėl tokios bendrovės (ne)mokumo. Bankroto byla įmonei iÅ¡keliama, jei yra bent viena iÅ¡ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12, 178 straipsniai, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018).

Pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai bendrovės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų iÅ¡spręsti bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ (Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis), teismas apie įmonės (ne)mokumÄ gali spręsti iÅ¡ paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai iÅ¡samÅ«s, o iÅ¡samesnių į bylÄ nepateikta. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklÄ bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės bÅ«senos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokiÄ Ä¯monę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).

Å i aukščiau nurodyta teismų praktika patvirtina, kad teismas, neturėdamas jokių kitų duomenų, nes bendrovės vadovas R. K. tokių nepateikė, remdamasis tik savo surinktais bei ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų apsaugos ministerijos (toliau – VMI) pateiktais, pagrįstai sprendė bendrovėje jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nesant. Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad bendrovės vadovas, turintis (saugojantis) bendrovei priklausančius dokumentus bei turtÄ , jo neturi perduoti bankroto administratoriui, t. y. nesaistomas tokio teismo įpareigojimo.

PrieÅ¡ingai, Å¡iuo atveju pats apeliantas nurodo, kad bendrovei priklausantis turtas realiai egzistuoja, nors, jo nuomone, ir yra bevertis. Todėl apelianto argumentas apie objektyviai neįvykdomÄ pareigÄ perduoti bendrovei priklausantį turtÄ yra nepagrįstas.

15. Lietuvos apeliacinis teismas akcentuoja, jog apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jam apribota teisė penkis metus eiti viešo ir (ar) privataus juridinio asmens valdymo organo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, iš esmės atskirajame skunde nurodė argumentus tik dėl teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su bendrovės turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavimu. Vienok, skundžiamoje nutartyje teismas, apribodamas suinteresuoto asmens teisę, taip pat konstatavo, jog R.

K. neįvykdė ir kitos jam kaip bendrovės vadovui Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos – nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei esant nemokiai. Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. K. laiku neiniciavo bankroto bylos UAB „ART Studio“. Suinteresuotas asmuo iÅ¡ esmės neginčija, kad 2012 m. balandžio 2 d., nutraukęs darbo santykius su bendrove, tačiau bÅ«damas jos akcininku bei žinodamas, kad bendrovė turi kreditorių, iÅ¡ esmės nesirÅ«pino Å¡ių skolų sugrÄ Å¾inimu, nors paskutinio bendrovės balanso duomenimis (2011 m. gruodžio 31 d.) UAB „ART Studio“ turėjo 46 920 Eur vertės turto (ilgalaikis turtas – 3 299,64 Eur, trumpalaikis turtas – 43 621,12 Eur), tuo tarpu įmonės skolos sudarė tik 6 326,70 Eur (VMI – 6 006,86 Eur, Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) – 319,84 Eur).

Kaip teisingai nurodo administratorius, šio turto 2012 m. balandžio 2 d. (suinteresuotam asmeniui nutraukus darbo santykius) būtų pakakę atsiskaityti su kreditorėmis ir R. K. nusprendus nebetęsti bendrovės veiklos, likviduoti įmonę ABĮ nustatyta tvarka. Tačiau suinteresuotam asmeniui nurodytų veiksmų nesiėmus, neišsaugojus bendrovės turto ir bendrovės skoloms augant (2016 m. gruodžio 28 d. bendrovės skola VMI sudarė 8 465,95 Eur), bendrovė tapo nemokia. Pažymėtina, kad pats suinteresuotas asmuo, duodamas paaiškinimus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-5520-964/2019, nurodė, kad įmonė tapo nemokia 2012 m. balandį, jam nutraukus darbo santykius su ja.

Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties iÅ¡vados dėl suinteresuoto asmens nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo teisingumÄ .

16. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Nors apeliantas teigia, kad jam paskirta sankcija yra neproporcinga, tačiau byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo su tuo sutikti. Suinteresuotas asmuo ne tik aplaidžiai bei nerÅ«pestingai vykdė bendrovės vadovo pareigas, dėl ko bendrovės skolos ėmė virÅ¡yti jos turimÄ turtÄ , bet net ir iÅ¡kėlus jo vadovaujamai bendrovei bankroto bylÄ , nesiėmė jokių veiksmų teismo įpareigojimams įvykdyti.

Todėl, netenkinant atskirojo skundo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas ArtÅ«ras Driukas