4e9be495-526f-4bf6-a9a1-63d64d219313 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja JPranešėjas B. Valius               Civilinė byla Nr. 2A-348-125/2014Teisėja E. Žakevičiūtė               (Proceso Nr. 2-10-3-00666-2012-9)                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)               30.2; 30.10; 30.9.1; 121.18; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J.

V. V. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. V. V. ieÅ¡kinį atsakovei E. J., tretiesiems asmenims M. S., E. B., L. D. bei R. J. dėl savininko teisių gynimo, įkeldinimo į gyvenamÄ sias patalpas, dėl trukdymų paÅ¡alinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė:

1) įpareigoti atsakovę E. J. skubos tvarka, bet ne vėliau kaip per tris dienos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti ieÅ¡kovui J. V. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo į namÄ durų raktÄ , verandos, plane žymimos indeksu 1-5 (plotas 7,75 kv. m), durų raktÄ , koridoriaus, plane žymimo indeksu 1-11 (plotas 4,75 kv. m), durų raktÄ , kambario, plane žymimo indeksu 1-4 (plotas 13,13 kv. m), durų raktÄ ;

2) įkeldinti ieÅ¡kovÄ J. V. V. į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarį, plane žymimÄ indeksu 1-4 (plotas 13,13 kv. m), verandÄ , plane žymimÄ indeksu 1-5 (plotas 7,75 kv. m), koridorių, plane žymimÄ indeksu 1-11 (plotas 4,75 kv. m);

3) uždrausti atsakovei E. J. ateityje trukdyti ieÅ¡kovui J. V. V. naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis: kambariu, plane žymimu indeksu 1-4 (plotas 13,13 kv. m), veranda, plane žymima indeksu 1-5 (plotas 7,75 kv. m), koridoriumi, plane žymimu indeksu 1-11 (plotas 4,75 kv. m). Nurodė, kad po savo sesers D. P. V. mirties kartu su savo seserimi (atsakove) E. J. lygiomis dalimis pagal įstatymÄ paveldėjo mirusiai seseriai priklausiusiÄ gyvenamojo namo dalį su atitinkama žemės sklypo dalimi.

Teigia, jog sesuo nepagrįstai neperdavė gyvenamųjų patalpų raktų ir nepaÅ¡alino trÅ«kumų tinkamai naudotis patalpomis.Palangos miesto apylinkės teismas 2013-10-15 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. V. 2 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei E. J., 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui R. J. ir 158,10 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Teismas nustatė, kad po sesers D. P. V. mirties minėtÄ turtÄ pagal įstatymÄ lygiomis dalimis, t. y. po 19/200 dalių gyvenamojo namo, 19/200 kitų dalių statinių bei 31/401 dalį žemės sklypo, paveldėjo ieÅ¡kovas V.

J. V. ir atsakovė E. J. (1 t., b. l. 8–9, 10–13). 2013-04-02 dovanojimo sutartimi atsakovė E. J. po savo sesers mirties paveldėtÄ turto dalį: 19/200 dalių gyvenamojo namo, 19/200 dalių kitų statinių bei 31/401 dalį žemės sklypo padovanojo savo sÅ«nui R. J. (2 t., 9–17, 134–135, 136–139). IeÅ¡kovui nesutikus, kad byloje bÅ«tų pakeistas atsakovas, teismas bylÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus atsakovei E. J.. Teismas, remdamasi byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovę E. J. skubos tvarka, bet ne vėliau kaip per tris dienos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti ieÅ¡kovui ginčo patalpų raktus yra nepagrįstas.

Nurodė, jog byloje nustatyta, kad raktus turi trečiasis asmuo R. J., o ne atsakovė. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ jį įkeldinti į ginčo patalpas, nes Å¡ių patalpų savininkai yra ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo R. J., o naudojimosi tvarka minėtomis patalpomis nenustatyta. Teismas pažymėjo, jog kol neiÅ¡spręstas klausimas dėl patalpų naudojimosi tvarkos, neaiÅ¡ku, į kurias iÅ¡ jų turėtų bÅ«ti įkeldintas ieÅ¡kovas. Nurodė, kad toks sprendimas kol kas negali bÅ«ti įgyvendintas, nes bÅ«tų pažeistos kito savininko teisės (CK 4.93 str. 2 d., 4.75 str., 1.5 str.).

Kadangi atsakovei ginčo patalpos nepriklauso, todėl teismas atmetė reikalavimÄ uždrausti atsakovei E. J. ateityje trukdyti ieÅ¡kovui naudotis žemės sklypu. Atmetęs ieÅ¡kinį, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-15 sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog teismas netinkami taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymÄ ir disponavimÄ , netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teigia, jog teismas klaidingai konstatavo, jog atsakovė 2013-04-02 dovanojimo sutartimi perleido sūnui ieškovės iš sesers paveldėtas patalpas. Teigia, jog atsakovė sūnui padovanojo tik dalį gyvenamojo namo, nenurodydama konkrečių patalpų. Mano, kad teismas, nežinodamas konkrečios naudojimosi patalpomis tvarkos, negalėjo padaryti išvados, kad po 2013-04-02 dovanojimo sutarties sudarymo atsakovei nepriklauso ginčo patalpos. Teigia, jog byloje yra tinkamas atsakovas, nes atsakovė neįrodė, kad trečiajam asmeniui perdavė raktus ir kad būtent sesers paveldėtas patalpas padovanojo sūnui.

Mano, kad naudojimosi patalpomis nustatymas yra nereikšmingas, nes dėl patalpų nėra jokio ginčo su kitais gyvenamojo namo bendraturčiais, išskyrus atsakovę. Teigia, jog teismas netinkamai taikė CK 1.5 str. bei CK 4.75 str. nuostatas, pasisakydamas, kad ieškovas siekia maksimaliai patenkinti savo interesus, ignoruodamas kito bendraturčio interesus. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jo, kaip savininko, teisės irgi yra pažeistos vien todėl, kad jo apskritai neįleidžia į patalpas.

Teigia, jog teismas, peržengdamas ieškinio ribas, nepagrįstai gina tik trečiojo asmens, kuris gali patekti į patalpas, interesus, nors naudojimosi tvarka nenustatyta, o ieškovas dėl tos pačios priežasties negali pateikti į patalpas. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai taikė CK 4.93 str. 2 d. nuostatas, nes jis nieko nenori paimti prievarta. Nurodė, kad nors ginčo dėl nuosavybės teisės nėra, tačiau teismas nepagrįstai atsakovės interesus vertino aukščiau diskriminuodamas ieškovo interesus.

Be to, nurodė, jog teismas nepagrįstai sprendė dėl naudojimosi patalpomis tvarkos, nors tokio reikalavimo nebuvo. Apeliantas nesutinka ir su teismo paskirstytomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Teigia, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės patirtų 2 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, ar jos nėra itin didelės. Be to, mano, kad nepagrįstai jam priteisė trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes jam jis nereiÅ¡kė jokių reikalavimų, o į bylÄ buvo įtrauktas teismo iniciatyva.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog neįrodyta, kad raktus atsakovė atidavė trečiajam asmeniui, ir kad neįrodyta, kokias patalpas atsakovė padovanojo sÅ«nui. Teigia, kad ginčo dėl patalpų, kuriomis naudojosi mirusi sesuo, nėra. 2013-04-02 dovanojimo sutartimi padovanojo patalpas, kurias paveldėjo iÅ¡ mirusios sesers.

Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo R. J.. Dėl raktų neperdavimo nurodė, kad ieÅ¡kovas pats atsisakė pasidaryti raktų kopijas, o pasiimti originalų sutartÄ laikÄ neatvyko. Dėl sklypo dalies naudojimo nurodė, kad kiemo vartai nėra užrakinti ir ieÅ¡kovas į kiemÄ ir į savo valdomÄ sklypo dalį gali pateikti bet kada. Dėl įkeldinimo nurodė, jog toks reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisės įgyvendinimu. Mano, kad kol nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, neaiÅ¡ku, į kuriÄ dalį ieÅ¡kovas turi bÅ«ti įkeldintas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nurodė, kad priteista suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio. Trečiasis asmuo taip pat praÅ¡o palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimÄ . Atsiliepime iÅ¡dėstyti argumentai yra tapatÅ«s su atsakovės nurodytais, todėl iÅ¡samiau neaptartini. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo trečiajam asmeniui nurodė, kad trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, yra suteikiamos tokios pačios teisės kaip ir Å¡alims, todėl teismas pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė trečiojo asmens patirtas iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Dėl ginčo patalpų nuosavybės teisės IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad po savo sesers D.

P. V. mirties minėtÄ turtÄ pagal įstatymÄ lygiomis dalimis, t. y. po 19/200 dalių gyvenamojo namo, 19/200 dalių kitų statinių bei 31/401 dalį žemės sklypo paveldėjo ieÅ¡kovas V. J. V. ir atsakovė E. J. (1 t., b. l. 8–9, 10–13). 2013-04-02 dovanojimo sutartimi atsakovė E. J. po savo sesers mirties paveldėtÄ turto dalį: 19/200 dalių gyvenamojo namo, 19/200 dalių kitų statinių bei 31/401 dalį žemės sklypo, padovanojo savo sÅ«nui R. J. (2 t., 9–17). Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta, jog trečiasis asmuo R.

J. yra 19/200 dalių pastato – gyvenamojo namo savininkas, įregistravimo pagrindas – 2013-04-02 dovanojimo sutartis. Atsakovei priklauso 19/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, įregistravimo pagrindas – 1994-01-04 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ (t. 1, b. l. 136–139). Taigi atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto dalį, kuriÄ paveldėjo 1994-01-04. Byloje nekilo ginčo dėl gyvenamojo namo dalių, kurias valdė mirusioji sesuo. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė Å¡iomis namo dalimis nesinaudojo, o naudojosi kitomis, dėl kurių ginčo nėra ir kurias valdo iki Å¡iol.

IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovė sÅ«nui padovanojo bÅ«tent tas nekilnojamojo turto dalis, kuriomis naudojosi mirusioji sesuo. Taigi ginčo patalpų savininkai yra ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo R. J. Apelianto teiginys, jog neaiÅ¡ku, kokiÄ dalį atsakovė padovanojo sÅ«nui ir todėl dar yra sesers paveldėtos dalies savininkė, yra niekuo nepagrįstas. Vien tai, kad atsakovė aktyviai dalyvavo teisme ir, pasak ieÅ¡kovo, inicijuoja konfliktÄ , dar nesuteikia pagrindo teigti, kad ji valdo ginčo patalas ir yra jų bendraturtė.

Teiginys, jog atsakovė neįrodė, jog raktus perdavė trečiajam asmeniui, taip pat yra nepagrįstas, nes Å¡iÄ aplinkybę pripažino pats trečiasis asmuo. Be to, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas pats nurodė, jog raktus jam siÅ«lė atiduoti ne atsakovė, o bÅ«tent trečiasis asmuo. Esant Å¡iems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpų savininkai yra ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo R. J., o ne atsakovė. Nustatęs Å¡iÄ aplinkybę, teismas pagrįstai į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukė R.

J..Dėl įkeldinimo į ginčo patalpasIeÅ¡kovas teismo prašė įkeldinti jį į ginčo patalas – taip siekia apginti savo teises. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog kol nėra nustatyta naudojimosi tvarka, nėra aiÅ¡ku, į kuriÄ dalį įkelti. Teigia, jog jis prašė įkeldinti tik į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriomis naudojosi mirusioji sesuo, o teismas nepagrįstai atsisakė tai padaryti. Byloje nustatyta, kad ginčo patalpos priklauso ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui R.

J.. Naudojimosi tvarka Å¡iomis patalpomis nenustatyta. IeÅ¡kovas siekia apginti savo, kaip ginčo patalpų savininko, pažeistÄ teisę, todėl teismas pagrįstai vadovavosi CK 4.93 straipsniu, kuris reglamentuoja savininko teisių apsaugÄ . Byloje nustatyta, kad ginčo patalpas valdo du savininkai, todėl ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi bÅ«ti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu.

Nuosavybės neliečiamumas įstatymų leidėjo yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), o CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodÄ teisių apsaugÄ ir Å¡iÄ normÄ taikyti privalu taip, kad nebÅ«tų pažeidžiamos Å¡ių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad Å¡is principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebÅ«tų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-272/2007).

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl įkeldinimo yra iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo ir yra susijęs su konkrečia bei nustatyta gyvenamÄ ja patalpa ar jos dalimi, kurioje galima gyventi ir į kuriÄ suinteresuotas asmuo gali bÅ«ti fiziÅ¡kai įkeldintas. Kiekvienas teismo sprendimas turi bÅ«ti įmanomas įgyvendinti, o teismui nusprendus įkeldinti ieÅ¡kovÄ Ä¯ dalinės nuosavybės teise turimas patalpas, dėl kurių naudojimosi tvarkos bendraturčiai nėra susitarę ar kitaip nustatę, bÅ«tų pažeistos trečiojo asmens R.

J. nuosavybės teisės ir tarp šalių išliktų ginčas. Taigi toks teismo sprendimas negalėtų būti realiai įgyvendintas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog toks ieškovo reikalavimas neatitinka CK 1.5 str. ir 4.75 str. nuostatų. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti jo teisę naudotis ginčo patalpomis, o trečiojo asmens pripažino. Pažymėtina, kad teismas nenurodė tokios aplinkybės, jog trečiasis asmuo turi teisę naudotis ginčo patalpomis, o ieškovas tokios teisės neturi.

Teismas tik nurodė, jog negalima tinkamai įvykdyti reikalavimo dėl įkeldinimo, nes neaiÅ¡ku, į kuriÄ dalį reikėtų įkeldinti. Akivaizdu, kad įkeldinus ieÅ¡kovÄ Ä¯ visas ginčo patalas, bÅ«tų pažeisti bendraturčio interesai. Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, jog teismas, gindamas trečiojo asmens interesus, neperžengė ieÅ¡kinio ribų, nors reikalavimas pareikÅ¡tas tik vienai atsakovei. Nustatęs, jog ginčo patalpų savininkas yra ne atsakovė, o trečiasis asmuo, vadovaudamasis CPK 47 str. 1 d. bei atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas nesutiko pakeisti netinkamos Å¡alies tinkama, teismas pagrįstai įtraukė į bylÄ R.

J. trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, ir, spręsdamas klausimÄ dėl įkeldinimo į ginčo patalpas, atsižvelgė į jo interesus. Be to, kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas, neįkeldindamas jo į ginčo patalpas, paneigė jo nuosavybės teisę į ginčo patalpas. Reikalavimo įkeldinti į ginčo patalpas atmetimas nesuponuoja teisės manyti, kad kartu buvo paneigtos teisės į ginčo patalpų nuosavybę.IeÅ¡kovas taip pat prašė uždrausti atsakovei ateityje naudotis žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡alys 1993-12-16 susitarimu Nr. 2353 yra nusistačiusios naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ (t. 1, b. l. 8–9). Paties susitarimo byloje nepateikta, taip pat nepateiktas ir planas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galimÄ matyti, kokiomis dalimis naudojasi Å¡alys. Nesant Å¡ių duomenų, neaiÅ¡ku, kuria dalimi naudojasi ieÅ¡kovas ir ar bÅ«tent ta dalimi atsakovė trukdo naudotis. Be to, iÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovės naudojama žemės sklypo dalis yra sutvarkyta, o kita žemės dalis yra apleista (t. 1, b. l. 84–93).

Nesant duomenų apie žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , neaiÅ¡ku, ar atsakovė trukdo naudotis bÅ«tent ieÅ¡kovui priklausančia žemės sklypo dalimi. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė trukdo naudotis bÅ«tent jam naudojimosi tvarka priskirta sklypo dalimi (CPK 178 str.). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ uždrausti atsakovei ateityje trukdyti ieÅ¡kovui naudotis žemės sklypo dalimi.Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį atsakovei.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliantas nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Nurodė, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės praÅ¡omų priteisti 2 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio ir nepagrįstai priteisė trečiojo asmens patirtas iÅ¡laidas. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė patyrė iÅ¡ viso 2 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų: 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti, 300 Lt už antstolio atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimÄ (t. 2, b. l. 49–51).

Atsakovė teismui pateikė detalų advokato paslaugų apskaičiavimÄ , iÅ¡ jo matyti, kad 2000 Lt sumÄ sudarė konsultacijos, kelių procesinių dokumentų suraÅ¡ymas bei dalyvavimas teismo posėdžiuose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau Rekomendacijos) 8.2. punkte už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį nustatytas koeficientas – 3, 8.15. punkte už reikalavimÄ , atsikirtimus ar paaiÅ¡kinimus nustatytas 0,5 koeficientas, 8.18. punkte už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme – 0,15 koeficientas (nustatytų koeficientų pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga).

Vadovaujantis Rekomendacijose nurodytais maksimaliais dydžiais bei šiame teisės akte nurodytais kriterijais, konstatuotina, kad prašoma priteisti suma neviršija šiose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas iš ieškovo, atmetęs jo ieškinį pagrįstai, priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 str.). Pažymėtina, kad 300 Lt išlaidos už antstolio paslaugos yra priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, todėl teismas pagrįstai priteisė ir jas (CPK 79 str.88 str. 1 d. 9 p.).

Kolegija nesutinka su apelianto pozicija, jog trečiojo asmens, kurį teismas į bylÄ Ä¯traukė savo iniciatyva, iÅ¡laidos neturi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo. CPK 47 str. 2 d. numato, jog tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ). Esant Å¡iais teisės normai bei pateiktiems dokumentams, patvirtinantiems patirtas iÅ¡laidas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė trečiojo asmens R.

J. bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pažymėtina, kad Å¡ios iÅ¡laidos (500 L už konsultacijas ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 45–47), nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Atsakovė praÅ¡o teismo priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas iÅ¡laidas, ir iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11. punkte nustatyto 1,5 koeficiento, todėl, atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 1 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V. V. 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei E. J.. Kolegijos pirmininkas                                                                      Bronius Valius Kolegijos teisėjos                                                                       Alona Romanovienė                                                                                   Erinija Kazlauskienė