2017-01-04 Nr. AB-538-3-61-3-04394-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-67-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04394-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 45.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) priimti sprendimą dėl pareiškėjo mokestinių prievolių bei pateikti pareiškėjo mokestinių prievolių ataskaitą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog 2016 m. spalio 4 d. kreipėsi į VMI su prašymu pateikti mokestinių prievolių ataskaitą bei tą pačią dieną pateikė skundą dėl neteisėtai pateikto vykdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau VMI per 30 dienų nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos jokio sprendimo nepriėmė, 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-33351 nepagrįstai atsisakė atsakyti į skundą ir prašymą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas pažeidžia jo teisę ir teisėtą interesą gauti atsakymą dėl pradėto mokestinio ginčo esmės ir pagrindo. Taigi iš esmės pareiškėjas nesutinka su VMI 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-33351 ir skundžia atsakovo neveikimą.

Kaip matyti iš VMI 2016 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. (23.1-08) RNA-33351, juo pareiškėjui buvo pranešta, kad VMI gavo pareiškėjo 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. spalio 10 d., 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. spalio 27 d. raštus bei skundus dėl pateikto vykdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir išieškomų prievolių detalizavimo. Nurodytame rašte VMI informuoja, kad pareiškėjo nurodyta informacija yra nagrinėjama ir atsakymas bus pateiktas vėliau. Teismo vertinimu, šis VMI 2016 m. lapkričio 2 d. raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir yra informacinio pobūdžio, atitinkantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 154 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. juo pranešama apie skundų ir prašymų nagrinėjimo procedūros pratęsimą, tačiau jokios įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms šis raštas neturi ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, atsižvelgiant į tai – negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Teismas pažymėjo, kad iš VMI 2016 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. (23.1-08) RNA-33351 turinio matyti, jog VMI dar nėra priėmusi galutinių sprendimų pagal pareiškėjo skundus, todėl darytina išvada, kad neegzistuoja ir pats ginčo dalykas. Tik VMI atsisakius priimti pareiškėjo reikalaujamą sprendimą dėl jo mokestinių prievolių ar atsisakius pateikti jo mokestinių prievolių ataskaitą, nurodyti sprendimai galės būti ginčijami teisme. Tuo tarpu VMI 2016 m. lapkričio 2 d. raštu pareiškėjo atžvilgiu jokie valinio pobūdžio nurodymai ar patvarkymai neatliekami.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas A. R. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo, pasisakė dėl ginčo esmės. Pareiškėjas skundė atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus, t. y. priimti sprendimą dėl pareiškėjo mokestinių prievolių ir pateikti pareiškėjui mokestinių prievolių ataskaitą. Teismas, nuspręsdamas, jog dėl vilkinimo pareiškėjo teisės nėra pažeistos, nes skundžiamu raštu buvo pranešta apie sprendimo priėmimo atidėjimą, nepagrįstai išsprendė bylą iš esmės jos nepriimdamas. Pareiškėjas negavo MAĮ 154 straipsnio 3 dalį atitinkančio pranešimo apie mokestinio ginčo termino pratęsimą. Mano, jog teismas klaidingai interpretavo skundo dalyką ir pagrindą ir dėl to neteisingai atsisakė priimti skundą dėl vilkinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą VMI priimti sprendimą dėl pareiškėjo mokestinių prievolių bei pateikti pareiškėjo mokestinių prievolių ataskaitą.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą remdamasis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis, be kita ko, dėl atsakovo vilkinimo atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Tokiu atveju paprastai reiškiamas reikalavimas, kuriuo prašoma teismą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl atsakovo VMI vilkinimo atlikti prašomus veiksmus, prašydamas teismą įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjo mokestinių prievolių bei pateikti pareiškėjo mokestinių prievolių ataskaitą. Prie skundo pareiškėjas pridėjo VMI 2016 m. lapkričio 2 d. raštą, kuriuo informuojama, jog pareiškėjo pateikta informacija pagal 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. spalio 10 d., 2016 m. spalio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. raštus nagrinėjama ir atsakymas bus pateiktas vėliau.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo prašymų nagrinėjimas nėra užbaigtas ir galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, nėra priimtas, tačiau nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas negali kreiptis dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis prašė teismo įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su pareiškėjo mokestinėmis prievolėmis. Taigi pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo instituciją, kuri pradėjo nagrinėti jo kreipimąsi, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė, todėl pareiškėjas, manydamas, jog terminas viešojo administravimo subjektui priimti jo kompetencijai priskiriamą sprendimą yra praleistas, turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl vilkinimo atlikti veiksmus, o teismas, įvertinęs, ar minėtas reikalavimas atitinka kitus įstatyme įtvirtintus procesinius reikalavimus, turėjo tokį reikalavimą priimti nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atsakovą VMI priimti sprendimą dėl pareiškėjo mokestinių prievolių bei pateikti pareiškėjo mokestinių prievolių ataskaitą nepagrįstai atsisakyta priimti remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, netinkamai pritaikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius