4e9af1d3-211b-43d3-b4e2-85b00f1514ae · Trakų rajono apylinkės teismas

CivCivilinė byla Nr. 2-200-231/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02397-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 116.5. (S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu 2012 m. kovo 29 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtÄ ja dalimi, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei gamyklai „KAITRA“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , palÅ«kanų priteisimo irn u s t a t ė:             ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurių bendra suma yra 2419,99 Lt, vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2010-11-19 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už 2419,99 Lt sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 14).              Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, todėl, ieÅ¡kovei praÅ¡ant, priimamas sprendimas už akių.             IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.             Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis).Bylos duomenys (b. l.

5) patvirtina, jog Å¡alys 2009-02-12 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 127 (toliau tekste – Darbo sutartis), kuria sulygo dėl Å¡ių sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietė – uždaroji akcinė bendrovė gamykla „KAITRA“; darbuotojo darbo funkcijos (pareigos) – projektuotoja-sÄ matininkė; darbo užmokestis – minimalioji mėnesinė alga; darbo dienos trukmė – 4 valandos; darbuotojas pradeda dirbti – 2009-02-12. Bylos duomenys patvirtina, jog Darbo sutartis nutraukta 2010-11-19 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 127 straipsnio 1 dalį, tai yra darbuotojo pareiÅ¡kimu.Dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

DK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Darbo sutartimi Å¡alys sulygo, jog atsakovė ieÅ¡kovei už darbo funkcijų atlikimÄ mokės minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ . Kaip žinia, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ TriÅ¡alės tarybos teikimu nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatyta 800,00 Lt minimalioji mėnesinė alga.

Esant tokioms aplinkybėms, nustačius, jog Å¡alys Darbo sutartimi sulygo dėl 4 valandų darbo dienos trukmės, konstatuotina, jog Å¡alys Darbo sutartimi sulygo dėl 400,00 Lt darbo užmokesčio. NurodytÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esanti pažyma apie asmens įmokas už 2009-02-01 – 2010-11-30 laikotarpį.Prievolės, neiÅ¡skiriant ir prievolių, kylančių iÅ¡ darbo teisinių santykių, turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). DK 141 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju netaikytina nei viena įstatymuose įtvirtinta iÅ¡imtis, nustatanti kitokiÄ atsiskaitymo su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju tvarkÄ nei ta, kuri numatyta DK 141 straipsnio 1 dalyje.

Byloje duomenų, patvirtinančių, jog Å¡alys tarpusavio susitarimu bÅ«tų nustačiusios kitokiÄ atsiskaitymo su atleidžiama iÅ¡ darbo ieÅ¡kove tvarkÄ nei ta, kuri numatyta DK 141 straipsnio 1 dalyje, nėra, todėl pripažintina, jog nagrinėjamu atveju taikytina bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė, pagal kuriÄ darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ . Byloje esantis atsakovės direktoriaus 2011-01-04 praneÅ¡imas Nr. 2 (b. l.

6) patvirtina, jog, pirma, atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog atsakovės ieÅ¡kovei neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių iÅ¡mokų suma yra 2419,99 Lt, antra, atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog su ieÅ¡kove nebuvo atsiskaityta DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tai yra ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Esant visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurių bendra suma yra 2419,99 Lt (neatskaičius mokesčių), yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai.Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Byloje duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė, kaip darbuotoja, yra kalta dėl to, kad uždelsta su ja atsiskaityti, nėra, todėl, atsižvelgiant į faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ yra pagrįstas.

Priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , svarbu visu pirma nustatyti vidutinį darbo užmokestį, įskaitant ir vidutinį vienos dienos darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡e (toliau tekste – ApraÅ¡as).

Pagal ApraÅ¡o 6.1 punktÄ , apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamas laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pagal ApraÅ¡o nuostatas, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi bÅ«ti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis. Pagal ApraÅ¡o 6.2 punktÄ vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas).Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Darbo sutartis buvo nutraukta 2010-11-19, todėl, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , vadovaujamasi ieÅ¡kovės darbo užmokesčiu, gautu paskutinius tris mėnesius, einančius prieÅ¡ atleidimo iÅ¡ darbo mėnesį, – 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais.

Byloje esanti pažyma apie asmens įmokas už 2009-02-01 – 2010-11-30 laikotarpį patvirtina, jog ieÅ¡kovė tiek 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tiek 2010 m. rugsėjo mėnesį, tiek 2010 m. spalio mėnesį gavo 400,00 Lt darbo užmokestį, vadinasi, bendra ieÅ¡kovės gauto darbo užmokesčio suma nurodytais mėnesiais yra 1200,00 Lt. Ä®vertinęs aukščiau nurodytÄ pažymÄ , faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovė 2010 m. rugpjūčio mėnesį faktiÅ¡kai dirbo 22 dienas, 2010 m. rugsėjo mėnesį – 22 dienas, 2010 m. spalio mėnesį – 21 dienÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė aukščiau nurodytu laikotarpiu faktiÅ¡kai dirbo 65 dienas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 18,46 Lt (1200,00 Lt / 65 darbo dienos).Pagal ApraÅ¡o 8 punktÄ vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iÅ¡ metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafikÄ ).

Pažymėtina, jog 2010 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,2 darbo dienos. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieÅ¡kovė dirbo penkių darbo dienų per savaitę režimu. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2010 m., apskaičiuotas remiantis ApraÅ¡o 8 punktu, yra 391,35 Lt (18,46 Lt x 21,2). Uždelstas atsiskaityti su ieÅ¡kove laikas skaičiuotinas nuo kitos darbo dienos po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo dienos, tai yra nuo 2010-11-22, kadangi atleidimo iÅ¡ darbo diena laikoma paskutine darbuotojo darbo diena darbovietėje, už kuriÄ jam yra priskaičiuotas darbo užmokestis, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra iki 2012-03-29.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieÅ¡kove 346 darbo dienas, todėl ieÅ¡kovei priteistina suma už nurodytÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , tai yra nuo 2010-11-22 iki 2012-03-29, yra 6387,16 Lt (18,46 Lt x 346 darbo dienos) (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis darbo užmokestis yra priteisiamas iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su darbuotoju, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės taip pat priteistina po 18,46 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai nuo 2012-03-29, iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.Dėl palÅ«kanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ .

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta CK 6.261 straipsnyje, pagal kurį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog Å¡alių darbo santykiai yra nutrÅ«kę, ir esant nesumokėtoms iÅ¡mokoms, kurių bendra suma yra 2419,99 Lt, konstatuotina, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, yra pagrįstas.Pažymėtina, jog pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį bei 6.261 straipsnį palÅ«kanos priteisiamos už kalendorines dienas nuo termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo dienos iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008).

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos priteistinos už 2419,99 Lt sumÄ nuo 2010-11-20 iki 2011-11-07. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 116,69 Lt palÅ«kanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ (2419,99 Lt x 5 procentai x (352 / 365 dienos).Dėl procesinių palÅ«kanų.CPK 417 straipsnyje numatyta, jog byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, tai yra gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Minėta, jog pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palÅ«kanos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pažymėtina, jog įstatymų nustatyto dydžio pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos ar kitos teisės aktų nustatytos iÅ¡skaitos turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamos iÅ¡mokant nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį pagal teismo sprendimÄ . Sprendimo rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodoma priskaičiuota darbo užmokesčio suma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-767/2009), todėl teismas priteisia neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei kitų iÅ¡mokų sumas neatskaitęs mokesčių.Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai.

 IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės priteistinos 565,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ (CPK 96 straipsnis): 267,72 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas), 284,50 Lt iÅ¡laidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos ieÅ¡kovei teikimu pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-10-04 sprendimÄ Nr. (1.7.)-S-2883-11 (b. l. 8-10, 16) (CPK 99 straipsnis), ir 13,28 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 83, 85, 88, 92, 93, 96, 99 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 282, 285-288, 410-418 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės gamyklos „KAITRA“ A.

Ž. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurių bendra suma yra 2419,99 Lt (neatskaičius mokesčių), 6387,16 Lt vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2010-11-22 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra iki 2012-03-29, bei po 18,46 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio, skaičiuojant už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2012-03-29, iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, 116,69 Lt palÅ«kanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ laikotarpiu nuo 2010-11-20 iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra iki 2011-11-07, bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 8923,84 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2011-11-07, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės gamyklos „KAITRA“ 284,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, „Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , bei 281,00 Lt kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

SprendimÄ dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, tai yra 391,35 Lt, priteisimo vykdyti skubiai.Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovė per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ .             Teisėja                                                                                                                            Česlava Malinovska