4e9aad70-5c0f-4e71-a795-9bcdf1e77373 · Tauragės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-18-1069/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35125-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėja Lina Nainienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant prokurorei Loretai-Irenai Baguckienei, kaltinamajam A. J., nukentėjusiajai D. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), TelÅ¡ių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnis), kaltinamas padaręs nusikaltimÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė :

A. J. 2018-07-20, apie 21 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su sugyventine D. S. suėmė jÄ už riešų ir pargriovė ant žemės, po ko tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido kairę pusę, taip padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ smakro kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos užpakaliniame pavirÅ¡iuje II-III-IV delninių sÄ narių projekcijoje, cirkuliariai iÅ¡sidėsčiusiÄ poodinę kraujosruvÄ kairės rankos V pirÅ¡to srityje, smulkiÄ apvalios formos poodinę kraujosruvÄ kairio dilbio virÅ¡utinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, taip sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2018-07-20 vakare po 20 val. iÅ¡girdęs kieme triukÅ¡mÄ ir sugyventinės D. S. balsÄ , nuėjo į laukÄ jÄ parsivesti. Pastaroji buvo neblaivi, tačiau aplinkoje orientavosi. Grįžus namo jis toliau žiÅ«rėjo televizorių. Nukentėjusiosios nemušė, tačiau matė kaip ji prie kitos namo laiptinės stumdėsi su ten buvusiais vaikinais, kurių vienas laikė jÄ už rankos. IÅ¡kviestas atvyko į policijÄ , kur buvo suimtas ir sužinojo, kad sugyventinė parašė pareiÅ¡kimÄ .

Nurodė, kad iÅ¡ pokalbio su sugyventine ir jos mama sužinojęs, kad apkaltinti jį smurtu sugyventinę pamokė jos teta, kurios jis nepažįsta ir negali paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡i taip darė. Kaltinamojo dukra pamena seniau vykusį incidentÄ , kuomet sugyventinė norėjo eiti pas draugę ar į klubÄ , o jis paėmęs jÄ už rieÅ¡o neiÅ¡leido. Du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir abu kartus jis nebuvo kaltas. Pirmuoju atveju buvo neteisingai apkaltintas neblaivaus brolio prieÅ¡ jį smurtavus, antru – nesÄ Å¾iningos kaimynės, iÅ¡ kurios nusipirko telefonÄ ir po to buvo apkaltintas Å¡io telefono vagyste.

Å iuo metu su nukentėjusiÄ ja sutaria gerai. Geresnius santykius nulėmė, tai, kad ji nebebendrauja su savo teta. Nukentėjusioji D. S. teisiamųjų posėdžių metu duoti parodymus atsisakė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 278 straipsnio 2 dalis). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. A. parodė, kad asmeniÅ¡kai kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. PaaiÅ¡kino, kad 2018-07-27 apie 10.40 val. į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariatÄ , ten kur ji dirba, kreipėsi mergina, kaip vėliau nustatyta D.

S., nurodydama, kad jos sugyventinis prieÅ¡ jÄ smurtavo. D. S. nurodė, kad 2018-07-20 jos sugyventinis A. J. prieÅ¡ jÄ smurtavo, kad taip yra buvę ir anksčiau, tačiau iÅ¡ baimės ji niekur nesikreipdavo. Moteris atrodė iÅ¡sigandusi ir pasimetusi. PaaiÅ¡kino, kad į policijÄ ateiti jÄ paskatino kaimynė. Ant D. S. rankos ir ant veido buvo matomos kraujosruvos. Tuo metu jokių įtarimų dėl D. S. pateiktų parodymų teisingumo nekilo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. D. parodė, kad asmeniÅ¡kai kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta, kad 2019-07-23 apie 16 val. buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto Å¡eimoje.

KitÄ dienÄ su kolege Laima Stirbiene nuvyko į D. S. Å¡eimÄ . Namuose buvo D. S. su dukra Andrėja, o dukra Fausta miegojo. Moteris paaiÅ¡kino, kad nežinanti kur yra A. J.. Pasakojo, kad savaitgalį sugyventinis grįžo iÅ¡gėręs ir smurtavo jos atžvilgiu. IÅ¡ karto po smurto į policijÄ nesikreipė, nes bijojo, o kreipėsi tada, kai jo nebuvo namuose. Sakė, kad medikai jai nustatė pirÅ¡to ir nosies lūžius. Veide buvo mėlynė. Pasakojo, kad su A. J. gyvena jau 6 metus, kad visÄ laikÄ jos atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, ne kartÄ ir fizinis smurtas.

Apie smurtÄ niekam nepasakojo, niekur nesikreipė. Apie paskutinį įvykį, pirmÄ kartÄ papasakojo mamai. Pagrindo netikėti nukentėjusiosios žodžiais nebuvo, nes veide buvo mėlynė, taip pat buvo sulaužytas pirÅ¡tas. ViskÄ kÄ D. S. pasakojo atrodė neiÅ¡galvota. Ji pasakodama verkė, sakė, kad yra atėmusi iÅ¡ sugyventinio buto raktus ir jį iÅ¡variusi, kadangi butas yra jos mamos. Matėsi, kad ji gailisi iÅ¡variusi sugyventinį. Jai Å¡itas sprendimas buvo sunkus, tai padarė paraginta artimųjų.

Nukentėjusiosios dukra Andrėja parodė, kad tėtis dažnai bÅ«na piktas, kad tÄ dienÄ tėtis iÅ¡stÅ«mė jÄ iÅ¡ kambario, kad nematytų kas ten vyksta. Pasakojo, kad jeigu tėtis kieme vaiÅ¡inasi su draugais ir mama iÅ¡eina kviesti jo į namus, tai tėtis liepia joms bėgti į namus. Nukentėjusioji barnių metu garsiai emocijų nereikÅ¡davo, kad vaikai neiÅ¡sigÄ stų. Bendraujant su A. J. 2019-07-25 jis pripažino, kad keletÄ kartų yra sudavęs D. S.. Vienas kartas buvo, kai jis nuėjo miegoti, o atsibudęs jos Å¡alia nerado.

Tada nuėjęs į naktinį klubÄ jÄ parsivedė ir sudavė jai. Paskutinio įvykio jis taip pat nepaneigė. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta liudytoja V. Å . parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). IÅ¡ vaiko teisių apsaugos skyriaus gavusi grėsmės lygio anketÄ , važiavo pas Å¡eimÄ Ä¯ namus, pažiÅ«rėti kokia yra situacija. IÅ¡ namų aplinkos matyti, kad labai trÅ«ksta socialinių įgÅ«džių, dukra (duomenys neskelbtini) karščiavo, tačiau į gydymo įstaigÄ nebuvo nuvežta.

Nuvykus kalbėtasi apie situacijÄ su D. S., nes A. J. nebuvo namuose. Ji teigė, kad prieÅ¡ jÄ buvo panaudojamas fizinis smurtas ir ne kartÄ . Sakė, kad palaiko artimus ryÅ¡ius su teta, kuri jai teikia pagalbÄ ir paskatino apie tai papasakoti. Jokių smurtinių žymių ant jos kÅ«no nebuvo matyti. Nukentėjusioji buvo sutrikusi, tik neaiÅ¡ku dėl ko, ar dėl patiriamo smurto, įtampos, ar dėl sergančių vaikų. Pakartotinai apsilankius Å¡eimoje situacija atrodė stabili. Vaikai buvo drÄ sÅ«s, situacija atrodė daug geresnė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. B. M. parodė, kad nukentėjusioji D. S. yra jos brolio dukra. Liepos mėnesio pabaigoje atvykus pas D. S., pamatė, kad ji buvo kažkokia keista ir matėsi mėlynė. Paklausus kas vyksta, D. S. atsistojo, apsikabino ir pradėjo verkti, visa drebėjo. Pasakė, kad kai A. J. prisigeria taip jÄ ir daužo. Tuomet I. B. M. liepė jai apsirengti, pasiimti vaikus ir važiavo į policijÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Atvykus į policijÄ ji pasilikusi su vaikais lauke.

Kiti bylos duomenys Nukentėjusioji D. S. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus keitė. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2018-07-20 apie 21 val. konflikto su sugyventiniu metu jis paėmė jÄ už riešų ir pargriovęs ant žemės sudavė nemažiau kaip du smÅ«gius į kairę veido pusę ties žandikauliu. Ä® policijÄ iÅ¡karto nesikreipė, nes bijojo. Nurodė, kad sugyventinis smurtavo ir anksčiau, bet dėl baimės ji niekur nesikreipė (t. 1, b. l. 18-19). Papildomos apklausos metu 2018-08-14 nurodė, kad sugyventinis jos atžvilgiu smurto nenaudojo, sužalojimai veido srityje atsirado dėl neblaivumo, o ant rankų – žaidžiant su vaikais.

Tiesos neatitinkančius parodymus davė dėl nestabilios savo psichologinės bÅ«klės, dėl užsitęsusios pogimdyvinės depresijos, pasiduodama aplinkinių įtakai. Sugyventinis prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, o apie smurtÄ pareiÅ¡kime nurodė nežinia dėl ko, pati nesuprasdama savo veiksmų. Jai reikalinga psichologinė pagalba, dėl kurios artimiausiu metu ketina kreiptis į medikus (t. 1, b. l. 22-23). Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK 2018-07-23 gautas ir užregistruotas D. S. pareiÅ¡kimas, kad 2018-07-20 apie 21 val. namuose (duomenys neskelbtini), grįžęs neblaivus sugyventinis A.

J. kelis kartus trenkė jai į veidÄ , parvertė ant žemės ir laikė suspaudęs už riešų (t. 1, b. l. 1-5). A. J. ir D. S. akistatos metu, nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, kad A. J. konflikto metu paėmė jÄ už riešų ir pargriovęs ant žemės sudavė nemažiau kaip du smÅ«gius į kairę veido pusę ties žandikauliu (t. 1, b. l. 30-31). Teismo medicinos eksperto 2018-07-25 iÅ¡vadoje Nr. G1272/2018(03) D. S. konstatuota tokia klinikinė diagnostika: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos užpakaliniame pavirÅ¡iuje II-III-IV delninių sÄ narių projekcijoje, cirkuliariai iÅ¡sidėsčiusi poodinė kraujosruva kairės rankos V pirÅ¡to srityje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairio dilbio virÅ¡utinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje.

Smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje gavosi trauminiu spaudžiamuoju bÅ«du tiesiogiai kontaktavus su kietu smulkiu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, tikėtina spaudžiant rankos pirÅ¡tu, cirkuliariai iÅ¡sidėsčiusi poodinė kraujosruva kairės rankos V pirÅ¡to srityje galėjo gautis pirÅ¡to sukimo-laužimo pasėkoje, pavienės netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos smakro kairėje pusėje ir deÅ¡inės plaÅ¡takos užpakaliniame pavirÅ¡iuje gavosi ne mažiau kaip po vienÄ kartÄ tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais daiktais ir tikėtina, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis (t. 1, b. l. 52-53).

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. NusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Pagal teismų praktikÄ kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, buvusiÄ juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra kaltinamas tyčinių smurtinių veiksmų atlikimu prieÅ¡ savo gyvenimo partnerę – nukentėjusiÄ jÄ D.

S.. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad nukentėjusioji D. S. yra ir įvykio metu buvo kaltinamojo A. J. gyvenimo partnerė, jie gyveno kartu bute adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrÄ namų Å«kį, kuriame auginami mažamečiai jų vaikai. Smurtiniai veiksmais, kurių atlikimu kaltinamas kaltinamasis, yra tai, kad jis suėmė nukentėjusiÄ jÄ už riešų, pargriovė ant žemės ir tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido kairę pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Dėl šių aplinkybių duoti paaiškinimus teisme nukentėjusioji atsisakė, pasinaudodama procesine teise neduoti paaiškinimų prieš savo sugyventinį, tačiau nukentėjusiosios pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 1, 18-19), laikytini teisingais ir netikėti tokiais parodymais, nėra pagrindo, nepaisant to, jog ji su sugyventiniu jau susitaikė, jam atleido ir pretenzijų neturi. Šių (ikiteisminiame tyrime duotų pirminių) parodymu teisingumu leidžia įsitikinti ir liudytojais teismo posėdžio metu apklaustų asmenų A.

A., D. D., V. Å . ir I. B. M. parodymai. Be to, visi Å¡ie asmenys, t. y., bendravę su nukentėjusiÄ jÄ , po tiriamo įvykio, patvirtino konfliktinės situacijos Å¡eimoje faktÄ . Sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės, pažymėtina, jog nors kaltinamasis A. J. apskritai neigia smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ tačiau, jo versija, apie kitus asmenis, prie jų namo laiptinės apstumdžiusius D. S. ir taip galimai jÄ sužalojusius, paneigta byloje esančių aukščiau nurodytų įrodymų visuma, kurie sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis tokiu bÅ«du tik siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad 2018-07-20 prie jų namo laiptines durų vyko grumtynės su kitais asmenimis.

Tokios versijos ikiteisminio tyrimo metu nekėlė ir pati nukentėjusioji D. S., kuri pakeitusi savo pirminius parodymus davė paaiÅ¡kinimus apie susižalojimo žaidžiant su vaikais (t. 1, b. l. 22-23). Objektyviai D. S. sužalojimÄ faktÄ patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G1272/2018(3), kurioje specialistas konstatavo, kad D. S. viena poodinė kraujosruva, gavosi trauminiu spaudžiamuoju bÅ«du, tiesiogiai kontaktavus su buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turimu daiktu (tikėtina spaudžiant rankos pirÅ¡tais), pirÅ¡tas sužalotas sukimo laužimo pasėkoje, kitos poodinės kraujosruvos gavosi kontaktuojant su bukais, kietais daiktais, tai atitinka tÄ datÄ , kuri nurodyta kaltinamajame akte, kada buvo padaryti jai sužalojimai, Å¡ie jos sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b. l. 52-53).

Todėl A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (padarytas smurtinis nusikaltimas prieÅ¡ Å¡eimos narį), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas ir nežymus jos sveikatos sutrikdymas), Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas namuose, keliais tęstiniais smurtiniais veiksmais, kilusio konflikto metu), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, Å¡iuo metu dirbantis, iÅ¡ esmės susitaikė su nukentėjusiÄ ja, nes toliau kartu gyvena ir augina mažamečius vaikus, administracine tvarka baustas tik kartÄ , Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, neteistas (t. 1, b. l. 115-123).

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, tarp jų tai, jog kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, anksčiau neteistas, tačiau įstatymo nustatytais pagrindais jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, šį nusikaltimÄ padarė prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. J. už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamÄ jį per visÄ bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Be to, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei tai, kad veika įvykdyta artimoje aplinkoje, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 722 straipsnis). Bylos duomenimis, kaltinamasis laikinai sulaikytas buvo nuo 2018-07-23 17.20 val. iki 2018-07-24 13.31 val. (t. 1, b. l. 154-156), t. y. dvi dienas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (kuomet 1 diena, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms) įskaitytinas į bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalis, 66 straipsnis). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 160-161), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas taip pat netaikytas, daiktų, kurie būtų ne byloje, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu A. J. įpareigoti per visÄ bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 puntu, 3 dalimi, 722 straipsniu A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. J. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018-07-23 17.20 val. iki 2018-07-24 13.31 val. (t. y., 2 dienas), vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å ilutės rajono apylinkės teismui. Teisėja Lina Nainienė