4e9a3af2-4f9f-45fc-9acb-e32e1c2a0590 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Sigita VainauskienėPranešėja Sigita Bieliauskienė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-547-628/2014Teisėja Nijolė Žimkienė                                           Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04215-11Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.; 1.1.8.; 1.1.9.; 1.1.10.; 1.2.14.10.; 2.3.4.; 2.4.6.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Artūro Pažarskio, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui L.

S., nuteistiesiems M. V., P. P., jų gynėjoms advokatėms L. V., J. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. V. ir P. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausme.             Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas M.

V. atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemones – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į jÄ Ä¯skaityti M.

V. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2011 m. spalio 6 d., t. y. dvi dienas. M. V. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta.              P. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 187 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausme.             Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., taikant dalinį sudėjimÄ , prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos bausmės dalis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę P. P. - laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

             Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2011 m. spalio 12 d., t.y. dvi dienos.              Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.              Bausmės pradžia skaičiuotina nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.              P. P. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta.

           AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas, solidariai iÅ¡ M. V. ir P. P. priteista 29292 litų suma AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: P. P. ir M. V. 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 2.00 val., bendrais veiksmais, turėdami tikslÄ sunaikinti svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, apipylė benzinu ir padegė gatvėje, (duomenys neskelbtini), stovėjusį automobilį „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „T.“, kuris nuo gaisro visiÅ¡kai sudegė, tuo padarydami UAB „T.“ 29292 Lt vertės turtinę žalÄ , bei kilusio gaisro metu apdegė ir buvo apgadintas Å¡alia stovėjęs UAB „T.“ priklausantis automobilis „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydami UAB „T.“ 3204,81 Lt vertės turtinę žalÄ .

Tokiu bÅ«du P. P. ir M. V. tyčia, visuotiniai pavojingu bÅ«du, sukeliant pavojų aplinkiniams, sunaikino ir apgadino svetimÄ , UAB „T.“ priklausantį, 32496,81 Lt vertės turtÄ . Tokiais savo veiksmais P. P. ir M. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 187 str. 2 d.Apeliaciniu skundu M. V. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį, suÅ¡velninant jam paskirtÄ bausmę – sumažinti paskirtų laisvės atėmimo ir bausmės vykdymo atidėjimo terminus, pakeičiant baudžiamojo poveikio priemones į pareigÄ tęsti darbÄ , auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnametį vaikÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas labai gailisi dėl savo veiksmų, vertina savo elgesį ypač kritiÅ¡kai, iki Å¡iol jaučiasi nepatogiai prieÅ¡ nukentėjusįjį ir visuomenę.

Pažymima, kad jis ankščiau nebuvo teistas, turi darbÄ (dirba UAB „E.“ spaudėju), turi stiprius socialinius ryÅ¡ius, yra naÅ¡lys, vienas iÅ¡laiko bei auklėja savo nepilnametį vaikÄ , todėl, apelianto vertinimu, socialine prasme jis yra charakterizuojamas pakankamai teigiamai, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jo atžvilgiu paskiriant jam trumpesnį terminÄ , bausmės tikslai bus pasiekti.M. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamÄ jÄ poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatsižvelgė į apelianto sunkiÄ gyvenimo situacijÄ , o bÅ«tent tai, kad jis netekęs sutuoktinės, liko naÅ¡liu su mažamečiu vaiku.

Tokioje situacijoje paskyrus jam aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę, sukuriamos labai sunkios gyvenimo sÄ lygos, kurių pasekoje, neiÅ¡vengiamai gali nukentėti jo Å¡eimos, vaiko gerovė dėl elementarios laiko ir jėgų stokos.Pažymi, kad teismo paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ kartu su patenkinto civilinio ieÅ¡kinio suma, bus ypatingai sunkiai įgyvendinama atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes – apeliantas yra naÅ¡lys, augina mažametį vaikÄ , kuriam nustatytas nepatikslintos psichologinės raidos sutrikimas, jam reikalingi įvairÅ«s papildomi užsiėmimai, kurie kartais yra mokami, be to, apeliantas turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.             P. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .             Pasak apelianto, jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesį vertina ypač kritiÅ¡kai.

Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, LR BK 75 str., reglamentuojančiam bausmės vykdymo atidėjimÄ , nenumatyta sÄ lyga, jog asmeniui, praeityje teistam už nusikaltimų padarymÄ , Å¡ios nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuris priteistas solidariai tiek iÅ¡ M. V., tiek iÅ¡ P. P., apelianto vertinimu, atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , jis galės greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ir taip realizuoti teisėtus AB „Lietuvos draudimas“ lÅ«kesčius į žalos atlyginimÄ .

             Apeliaciniame skunde pažymima, kad Å¡iuo metu P. P. intensyviai ieÅ¡ko darbo su tikslu gauti pakankamas lėšas žalos atlyginimui.             Teismo posėdyje M. V. ir P. P. gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.             Nuteistojo P. P. apeliacinis skundas atmestinas.Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismÄ savo iÅ¡vadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka.

Å i įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Sprendžiant P. P. ir M. V. kaltės klausimÄ , nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

P. P. ir M. V. kaltė grindžiama teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Tuo tarpu vien tai, kad P. P. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės formos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, savotiÅ¡kai juos vertindamas, nėra pagrindas naikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį.Pažymėtina, kad LR BK 187 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sÄ moningai leidžia joms atsirasti.

Å iuo atveju tyčia gali bÅ«ti tiek iÅ¡ankstinė, gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuoj pat realizuota.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas P. P. ir M. V. veiksmus, atsižvelgdamas į byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , konstatavo, kad nuteistieji veikė tyčia ir nors P. P. su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada nesutinka, nurodydamas, kad automobilis užsidegė netyčia jam ir M. V. bandant pripildyti automobilį benzinu ir paÅ¡vietus degtukais, tačiau tokia nuteistojo versija apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes paneigta ne tik teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, bet ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

             Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros specialistas S. S., paaiÅ¡kino, kad atvykus į įvykio vietÄ ir apžiÅ«rėjus automobilį, pagal iÅ¡degimÄ buvo nustatyti 4 atskiri gaisro židiniai. Du židiniai buvo automobilio priekinėje dalyje, taip pat buvo apgedusi galinė automobilio dalis. Gaisro židiniai buvo vienas su kitu nesusiję. MaÅ¡ina kai dega visa, ji pilnai iÅ¡dega. Å iuo atveju tarp priekio ir galo buvo sveika, nesudegusi dalis.

Gaisro plitimas buvo iš išorės į vidų. Vienas gaisro židinys yra automobilio priekyje, dešinėje pusėje. Antras židinys bus kairė priekinė, vairuotojo, pusė. Variklio dangtis yra sveikas, tai reiškia, kad gaisras kilo ne po varikliu, sklido ne iš variklio skyriaus, o kilo dviejose skirtingose pusėse. Trečias gaisro židinys yra vairuotojo pusėje, galinėje dalyje, apdegęs galinis sparnas, taip pat dalis galinių kairiųjų durelių. Tarp automobilio priekinės kairės dalies ir trečio gaisro židinio automobilio durelės sveikos, nepažeistos terminio poveikio. Ketvirta zona yra galinė dalis keleivio pusėje, galinis automobilio sparnas sudegęs, dalis galinio bamperio.

Tarp trečio ir ketvirto židinio yra sveika automobilio dalis. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinis padegimas, nes nustatyti keturi atskiri gaisro židiniai, šalia gaisro vietos rastas plastikinis indas, kuris buvo apsilydęs, su skysčio, galimai, benzino, kvapu. Kuro bakas buvo dešinėje, t.y. keleivio pusėje. Analogiškas aplinkybes specialistas S. S. nurodė ir savo 2011 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime, patvirtinęs, kad automobilyje buvo keturi atskiri gaisro židiniai, pažymėdamas, kad labiausia tikėtina gaisro priežastis – tyčinis padegimas (b. t. 1, b. l. 94- 98).

Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas M. D. parodęs, kad neprieštarauja specialisto S. S. nuomonei dėl 4 gaisro židinių, nurodydamas, kad daugiau nei vienas tarpusavyje nesusijęs gaisro židinys liudija, jog gaisras yra sukeltas tyčia. Automobilis labiausiai išdegęs priekyje, vairuotojo pusėje. Automobilis varomas dyzeliniu kuru, šalia buvo rasti buteliai su benzinu, kuriuose yra benzino liekanos. Ten, kur prasideda gaisras, ten būna didžiausias išdegimas.

Kaltinamasis teigia, kad automobilio gale yra bakas, tačiau kaip tada paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du apdegė kairė pusė rato. Pagal nuotraukas automobilio priekyje, kairėje pusėje, matyti didesni iÅ¡degimo požymiai. Automobilio deÅ¡inės, keleivio, pusės priekiniame kampe padanga yra sudegusi, tačiau padangos apatinė dalis yra iÅ¡likusi, sparnas iÅ¡silydęs. Kalbant apie automobilio galinę dalį, didesni iÅ¡degimai matosi keleivio pusėje. ŽiÅ«rint į galinį kairės pusės ratÄ matosi, kad padanga apdegusi virÅ¡utinėje dalyje, apatinėje dalyje iÅ¡likusi.

Jei buvo aiÅ¡kinta, kad kuras pilamas į bakÄ , jis turėjo nutekėti ir užsidegti padangos apatinė dalis. PeržiÅ«rėjęs spalvotas nuotraukas, pateiktas draudimo, specialistas lieka prie savo nuomonės, kad yra 4 tarpusavyje nesusiję gaisro židiniai, kurie atsirado ir susiformavo dėl tyčinės veikos. Nėra galimybės nustatyti, kuris gaisro židinys buvo pirmasis, tai lemia vėjo kryptis, uždegimo Å¡altinis ir kita. Kaip teigiama, iÅ¡bėgo benzinas. Specialistas negali susieti to benzino iÅ¡bėgimo su 4 gaisro židiniais.

Kuro įpylimo dangtelis uždarytas, specialisto nuomone, jis nebuvo atidarytas, bet nuotraukos darytos ne įvykio metu. Dangtelis nuotraukoje yra uždaroje padėtyje. Pagal nuotraukas matyti, kad po kapotu dalis apdegusi labiau nei pats kapotas. Rato įrengimo vietoje labiausiai apdegę. Ant kapoto nėra griovelių, kurie liudytų apie degaus skysčio degimÄ , rato įrengimo vietoje yra gaisro židinys.P. P. nurodytas gaisro kilimo aplinkybes paneigia ir liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausto R. Å . parodymai.

Jis paaiÅ¡kino, kad 2011 m. rugsėjo mėn. jis buvo namuose pas M. T.. Atvažiavo Povilas, nurodė situacijÄ , kad jam atsitiko atvejis, kai jis, bÅ«damas girtas, sudegino automobilį „Mercedes“, kuris priklausė kaimynui. Jis sakė, kad jam reikia padėti tÄ klausimÄ iÅ¡spręsti, paslėpti įkalčius. Jis norėjo papraÅ¡yti vaizdo įraÅ¡o iÅ¡ benzino kolonėlės. Kadangi T. turėjo gerus kontaktus policijos komisariatuose, o Povilas pametė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , R. Å . bandė paimti video įraÅ¡us iÅ¡ benzino kolonėlės. R.

Å . su Povilu nuvažiavo į degalinę, įraÅ¡as jau tuo metu buvo policijoje. Kaip R. Å . suprato, Povilas gėrė su automobilio savininku ar jo sÅ«numi kažkokiame bare. Å eimininkas maÅ¡inÄ paliko porai valandų. Povilui „aptemo protas“ ir sudegino automobilį. R. Å . nuvažiavo nupirkti benzino, kadangi norėta buvo imituoti. PirmÄ kartÄ Povilas nuėjo prie „Panoramos“ prekybos centro esančios degalinės ir nusipirko benzino, su Å¡iuo benzinu, pasak Povilo, jis padegė maÅ¡inÄ .

Paskui, vykstant diskusijai, kai buvo T., Povilas ir R. Å ., jie nusprendė, kad reikia nupirkti tokios pačios markės benzino tokioje pačioje „Lukoil“ degalinėje, tam, kad benzinÄ pastatyti pas PovilÄ sandėliuke ar priestate prie namo tam atvejui, jeigu vyktų krata, policija jį rastų ir pagalvotų, kad tÄ benzinÄ , kurį prieÅ¡ tai pirko, nepanaudojo. R. Å . asmeniÅ¡kai pirko benzinÄ , mano, kad tÄ benzinÄ ir rado policija kratos metu. Pats Povilas nuėjo į policijÄ pasiduoti. Susitikimo metu Povilas sakė, kad pametė telefonÄ , negali tiksliai pasakyti, bet atrodo, lyg Marekas pasakė, kad telefonas yra policijoje.

Povilas sakė, kad apipylė maÅ¡inÄ benzinu ir padegė. Jeigu R. Å . neklysta, padegant automobilį dalyvavo 2 asmenys.  Pažymėtina, kad R. Å . parodymus patvirtina ir duomenys, pateikti 2013 m. balandžio 22 d. tyrimo veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole. Aptariamo protokolo duomenimis, 2011 m. spalio 4 d. pokalbio metu M. T. kalba su P. P. ir R. Å . apie tai, kaip P. P. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl automobilio padegimo. M. T. instruktuoja P. P., kaip turi bÅ«ti duodami parodymai, kad paneigti tyrėjų versijÄ , kuri grindžiama vaizdo įraÅ¡u, kuriame užfiksuota, kaip P. P. ir M.

V. perka benzinÄ bakeliuose, P. P. pasako, kad jo bendrininkas M. V. rytoj duos parodymus, M. T. pasako, kad duodamas parodymus turi pasakyti, jog benzinas, kurį įsigijo, guli automobilio bagažinėje, ir patikslina, kad tokie benzino bakeliai iÅ¡ tikrųjų turi realiai gulėti automobilio bagažinėje, tuomet Å¡i tyrėjų versija atkris. M. T. pasako, kad jei pavyks susitarti su policijos pareigÅ«nais, tai bÅ«tų dar paprasčiau, tačiau pabrėžė, kad be 10000 Lt kyÅ¡io niekas net neÅ¡nekės. P. P. pasako, kad 10000 galėtų duoti.

M. T. pasako, kad jei pats bÅ«tų tokioje situacijoje, kuomet grėstų laisvės atėmimo bausmė, tai parduotų visÄ savo turtÄ (namÄ , visus automobilius), kad tik nereikėtų „sėdėti“. P. P. pasako, kad iÅ¡ advokatės sužinojo, jog sulaikytas jo bendrininkas dar jokių parodymų nedavė, jį pokalbio metu P. P. vadina pravarde „Malyj“, P. P. pasako, kad už savo pinigus jam nusamdė advokatę ( b. t. 2, b. l. 53-58). Remiantis Å¡ių asmenų parodymais bei aptarta raÅ¡ytine bylos medžiaga, abejoti P. P. tyčia sugadinus aptariamÄ automobilį, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į specialistų nurodytas aplinkybes, buvo nustatyti 4 gaisro židiniai, kas neabejotinai paneigia nuteistojo P. P. versijÄ , jog automobilis užsidegė tuomet, kai jis ir M. V. bandė pripildyti automobilį benzinu ir paÅ¡vietus degtukais kuro bakÄ , jis užsidegė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tikint P. P. pateikta įvykių versija, bÅ«tų nustatytas vienas gaisro židinys – prie kuro bako, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apdegė ne tik automobilio galinė dalis (kurioje randasi kuro bakas), bet ir priekinė, o automobilio vidurinioji dalis liko neapdegusi, tokia P. P. versija laikytina nepagrįsta.

Pažymėtina ir tai, kad remiantis liudytojo R. Å . parodymais, P. P. jam prisipažino automobilį padegęs tyčia, tarėsi su pastaruoju, kaip už savo veiksmus galima bÅ«tų iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kÄ neabejotinai patvirtina ir duomenys, pateikti 2013 m. balandžio 22 d. tyrimo veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole. Å ių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad P. P. ir M. V. jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia.Atmetant P. P. praÅ¡ymÄ atlikti papildomÄ ekspertizę, pažymėtina, kad duomenų, pagrindžiančių nuteistųjų kaltę jiems inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, byloje pakanka.

Siekiant nustatyti gaisro, kurio metu buvo sugadintas automobilis „Mersedes Benz“, aplinkybes, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti du specialistai, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinę, jog nagrinėjamu atveju buvo 4 gaisro židiniai. Abejonių tokiomis specialistų iÅ¡vadomis aukÅ¡tesniajam teismui nekyla, todėl manytina, kad ekspertizės atlikimas aptariamu atveju bÅ«tų perteklinis.              Analizuojant nuteistųjų skundų argumentus dėl jiems paskirtų bausmių, pažymėtina, kad tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, jog paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi bÅ«ti teisinga ir turi užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų praktinį įgyvendinimÄ .

Bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininkų asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad P. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal LR BK 11 str. nuostatas priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Vertinant nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , bÅ«tina pažymėti, kad P. P. praeityje teistas keturis kartus (b. t. 2, b. l. 97-100), baustas administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 95-96), nagrinėjamÄ nusikaltimÄ jis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Å ių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad P. P. niekur nedirba, yra registruotas Darbo biržoje, tačiau darbo draudimo iÅ¡mokų negauna (b. t. 2, b. l. 90), nėra įraÅ¡ytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ (b. t. 2, b. l. 92), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. t. 2, b. l. 93, 94).Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes bei įvertinęs tai, kad byloje nenustatytos P. P. atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skyrė apeliantui laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad P. P. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl keisti jÄ apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.Vertinant nuteistojo P. P. argumentus dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , pažymėtina, kad remiantis LR BK 75 str., nuostatomis, viena pagrindinių Å¡io straipsnio taikymo sÄ lygų – teismo iÅ¡vada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ bus įgyvendinti bausmės tikslai.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti įvertinęs, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad P. P. praeityje baustas administracine tvarka, teistas už nusikalstamų veikų padarymÄ , paskutiniu nuosprendžiu bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau atidėjimo laikotarpiu jis vėl padarė nusikalstamÄ veikÄ , spręstina, kad toks asmuo yra linkęs nusikalsti ir jam turi bÅ«ti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.             Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas nuteistajam M.

V. laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę ir atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę – M. V. praeityje neteistas (b. t. 2, b. l. 81), baustas administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 78-80), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. t. 2, b. l. 79), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VÅ¡Ä® Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas (b. t. 2, b. l. 75, 77), nuteistasis yra naÅ¡lys (b. t. 2, b. l. 172), augina mažametį vaikÄ , kuriam nustatytas nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas (b. t. 2, b. l. 171, b. t. 3, b. l. 44), turi finansinių įsipareigojimų (b. t. 3, b. l. 45-50), į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su paskirtos bausmės dydžiu ir BK 75 str. taikymu nuteistojo atžvilgiu, tačiau daro iÅ¡vadÄ , kad M. V. apeliacinio skundo argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo yra pagrįsti. Ä®vertinus M. V. apeliacinio skundo argumentus, sutiktina su nuteistojo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė jam baudžiamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse organizacijose.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė paskirta neįvertinus aplinkybių, jog nuteistasis yra naÅ¡lys, jis vienas augina sÅ«nų. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebÅ«tų suderinta su mažamečio vaiko interesais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo sÅ«nui nustatytas nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad vaikui nustatyti tam tikri specialÅ«s poreikiai (Vaikų ligoninės VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų filialo Vaiko raidos centro iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (b. t. 3, b. l. 44).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei įvertinus tai, kad M. V. Å¡iuo metu turi darbÄ , kuris yra pagrindinis jo pragyvenimo Å¡altinis, vienas augina ir iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , kuriam reikalinga speciali pagalba, manytina, kad paskyrus nuteistajam aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę, bÅ«tų apribotos jo galimybės teikti savo mažamečiui vaikui visokeriopÄ pagalbÄ , bÅ«tų pažeisti M. V. mažamečio sÅ«naus interesai, todėl Å¡ių aplinkybių plotmėje M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 60 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse organizacijose, naikintina.

Sutiktina ir su nuteistojo M. V. argumentais dėl kitos baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , paskyrimo, konstatuojant, jog tokios priemonės taikymas nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrįstas. Motyvuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad teismas, skirdamas nusikaltimÄ padariusiam asmeniui tokio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonę turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltininko asmenybę – jo sveikatos bÅ«klę, Å¡eiminę padėtį, iÅ¡laikytinių skaičių, užimtumÄ , gaunamas pajamas, turtÄ , skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių skaičių ir kitas aplinkybes.

Vertinant Å¡ias aplinkybes nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos kontekste matyti, kad M. V. nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymÄ , yra dirbantis, vienas iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , kuriam nustatytas nepatikslintos psichologinės raidos sutrikimas, jam reikalingi įvairÅ«s papildomi užsiėmimai, taigi reikalingos papildomos lėšos. Sprendžiant M. V. paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumÄ pabrėžtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu patenkino civilinio ieÅ¡kovo „Lietuvos draudimas“ civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ M.

V. bei P. P. solidariai priteisė 29292 litų sumÄ . Å ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ paskyrimas nagrinėjamu atveju bÅ«tų perteklinis ir tik apsunkintų priteistos žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju, atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ M. V., jam skirtinas LR BK 75 str. 2 d. 8 p. įtvirtintas įpareigojimas – neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Å io įpareigojimo taikymas nagrinėjamu atveju padės įgyvendinti LR BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus bei labiausiai atitiks M. V. mažamečio sÅ«naus interesus.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p. n u s p r e n d ė : Nuteistojo P. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį dalyje dėl M. V. paskirtos bausmės panaikinant Å¡iuo nuosprendžiu M.

V. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – 10 MGL (1300 litų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ bei 60 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose.Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 8 p., paskirti M. V. įpareigojimÄ â€“ per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                                       Sigita Bieliauskienė Teisėjai                                                                                                                 ArtÅ«ras Pažarskis         Jolanta Čepukėnienė                                                                                                              Â