4e99b74e-7354-47f1-9f98-4ec2de72bc4d · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-511-320/2017             Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00232-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1., 37.3. 55.1.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 15 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato,Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas teismui pateiktu skundu (b. l.

2) prašė iÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo komisariato (toliau- ir Panevėžio apskrities VPK)priteisti jam 750 eurų neturtinę žalÄ , iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau- ir Å iaulių TI) priteisti jam 400 eurų neturtinę žalÄ , iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau- ir Kauno TI) priteisti jam 250 eurų neturtinę žalÄ . Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad neturtinė žala jam atsirado dėl Å¡ių institucijų neteisėtos veikos, apsunkinant jo kalinimo sÄ lygas, t.y. nesuteikiant valdiÅ¡kų (įstaigai priklausančių) elektros prietaisų- virdulio, radijo imtuvo, televizoriaus.

Jis nuo 2016-11-09 yra priskirtas drausmės grupės sÄ lygoms, todėl neteko teisės naudotis savo paties elektros prietaisais, tačiau tai nepaÅ¡alino valstybės įstaigų pareigos jį aprÅ«pinti valdiÅ¡kais elektros prietaisais. Tačiau atsakovės atstovai jam neiÅ¡davė nė vieno elektros prietaiso, dėl ko jis negalėjo pasigaminti jokio karÅ¡to maisto, arbatos, nusiplauti kojų, nusiprausti Å¡iltu vandeniu, iÅ¡siplauti drabužių, klausytis žinių, jam patinkančių radijo stočių, leisti laisvalaikį žiÅ«rint televizorių, Å¡viestis.

Dėl to jautėsi psichologiÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai blogai, be Å¡ių daiktų negalėjo savęs realizuoti, buvo atskirtas nuo savo įpročių ir pasaulio, jautėsi kankinamas ir baudžiamas labiau nei leidžia įstatymas, į jo skundus nebuvo reaguojama, o psichologo pagalba jam nebuvo suteikta.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities VPK, Å iaulių TÄ®, Kauno TÄ®, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ tinkamai praneÅ¡ta.Atsakovės atstovas Panevėžio apskrities VPK savo atsiliepimu teismui (b.l.17-19) su skundu nesutiko, nurodė, kad E.V.

Panevėžio apskrities VPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016-12-07 iki 2016-12-12, nuo 2017-01-04 iki 2017-01-09, nuo 2017-03-29 iki 2017-04-03. Asmenų laikymas policijos areštinėse organizuojamas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr.5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis (toliau- ir Areštinių veiklos taisyklės). Teisės aktai nenumato reikalavimo areštinėse laikomus asmenis aprūpinti elektros prietaisais.

Nuteistųjų teisę naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir Bausmių vykdymo kodeksas) 96 straipsnis : nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais; elektros prietaisai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iÅ¡ nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas.

PareiÅ¡kėjas nuo 2016-11-09 perkeltas į drausmės grupę, todėl iÅ¡ jo pagrįstai paimti asmeniniais elektros prietaisai. Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nai neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo priteisti žalÄ .Atsakovės atstovas Å iaulių tardymo izoliatorius savo atsiliepimu teismui (b.l.43-46) su skundu nesutiko. Nurodė, jog E.V. 2016-11-09, paskyrus jam nuobaudÄ , buvo perkeltas į drausmės grupę. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teisės įtvirtintos Bausmių vykdymo kodekso 86 straipsnio 1 dalyje, drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose (Bausmių vykdymo kodekso 86 straipsnio 2 dalis).

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnis numato nuteistųjų, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, teisę naudotis savo įsigytais ar perduotais elektros prietaisais. Jokie teisės aktai Å iaulių tardymo izoliatoriaus neįpareigoja suteikti radijo imtuvo, elektrinio virdulio nuteistiesiems, perkeltiems į drausmės grupę. Pareigos iÅ¡duoti į kameras elektros prietaisus nenumato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr.1R-139 patvirtintos Laivės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultÅ«ros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr.1R-132 minėtas 2004-06-09 įsakymas buvo pakeistas, ir Å¡is pakeitimas iÅ¡ viso nenumato nei radijo imtuvų, nei elektrinių virdulių iÅ¡davimo. Be to, nors Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr.V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.4 punkte numatyta, kad kamerose turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas), tačiau Å iaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Å¡io įsakymo bei Higienos normų įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI sÄ lygas, taikytini tik tos minėtų taisyklių bei Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių TI pareigÅ«nai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog patyrė neturinę žalÄ .Atsakovės atstovas Kauno tardymo izoliatorius savo atsiliepimu teismui (b.l.57-60) su skundu nesutiko. Nurodė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta galimybė nuteistiesiems suteikti įstaigai priklausančius elektros prietaisus. Elektros prietaisų nesuteikimas negali bÅ«ti laikomas žmogaus kankinimu, žiauriu elgesiu su juo. Kauno TI užtiktina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas, savo veiklÄ vykdydami teisės aktų nustatytose ribose.

Naujai atvykę suimtieji, nuteistieji prausiasi duše šiltu vandeniu ir muilu, laikomasi naudojimosi dušu taisyklių, nuteistieji taip pat aprūpinami tinkamu maitinimu ir šiltais gėrimais pagal valgiaraštį, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad neturėdamas elektrinio virdulio, jis negalėjo nusiprausti, pasigaminti šilto maisto. Visose Kauno TI kamerose yra įrengti radijo taškai, kurie veikia dviem kanalais. Jokie teisės aktai nenustato pareigos Kauno TI nuteistuosius aprūpinti įstaigai priklausančiais elektros prietaisais (virduliu, radijo imtuvu, televizoriumi).

Elektros prietaisų pareiÅ¡kėjas negali turėti kaip nuteistasis, priskirtas drausmės grupei. Tai teisės aktais nustatyti ribojimai, elektros prietaisų nesuteikimas negali bÅ«ti laikomas žmogaus kankinimu, žiauriu elgesiu su juo. Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti, todėl pagrindo priteisti neturtinę žalÄ nėra.Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ jo neaprÅ«pinimo įstaigoms priklausančiais elektros prietaisais (virduliu, radijo imtuvu, televizoriumi), laikant jį Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinėje, Å iaulių tardymo izoliatoriuje, Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016-11-09 iki 2017-06-20.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas: Panevėžio apskrities VPK areštinėje laikotarpiais nuo 2016-12-07 iki 2016-12-12, nuo 2017-01-04 iki 2017-01-09, nuo 2017-03-29 iki 2017-04-03 (b.l.20, 22-37), Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais nuo 2016-11-21 iki 2017-11-25, nuo 2017-02-20 iki 2017-02-24 (b.l.51), Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiais nuo 2017-01-09 iki 2017-01-11, nuo 2017-04-03 iki 2017-04-04(b.l.61-64) (toliau- ir ginčo laikotarpiai).Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos.

Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).Byloje nėra ginčo, kad E.V. ginčo laikotarpiais buvo nuteistasis ir atliko jam ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, kuriuose nuo 2016-11-09 jis buvo perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę, į Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinę, Å iaulių TI, Kauno TI buvo perkeltas pagal teismų nutartis dėl jo bylų nagrinėjimo teismuose.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 2 straipsnį, Å¡io kodekso numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, kurie nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarkÄ , taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau- ir Suėmimo vykdymo įstatymas).Suėmimo vykdymo įstatymo2straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtieji teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl bylų nagrinėjimo teisme; toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga.

Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras.Å ių teisės normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui, tarp jų- ir nuteistajam, taikytinos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr.5-V-356patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės), iÅ¡skyrus Å¡iose taisyklėse numatytas iÅ¡imtis.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , nuteistaisiais, atliekančiais areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes laikomi nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis perkelti iki penkių parų į tardymo izoliatorius iÅ¡ areÅ¡tinių ar pataisos įstaigų teisėjo ar teismo nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi dėl bylų nagrinėjimo teisme. Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad Å¡io įstatymo 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos.

AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.14 ir 39 punktuose, reglamentuojančiuose areÅ¡tinėje laikomų asmenų teisę gauti artimųjų ir kitų asmenų perduodamus daiktus bei Å¡ių daiktų priėmimo ir įteikimo tvarkÄ , nustatyta, jog minėtieji Å¡ių taisyklių punktai netaikomi nuteistojo statusÄ turinčių asmenų atžvilgiu. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant aptartas teisės normas daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisę naudotis elektros prietaisais jam bÅ«nant tiek Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, tiek Å iaulių bei Kauno TI, reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais, o Å¡io straipsnio 3 dalie 3 punktas numato, kad iÅ¡ nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę, elektros prietaisai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami.

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamojoje byloje iÅ¡ esmės neginčija jam Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nustatyto ir jam pritaikyto apribojimo naudotis savo paties įsigytais ar perduotais elektros prietaisais, tačiau teigia, jog jo pageidaujamais elektros prietaisais (radijo imtuvu, televizoriumi, elektriniu virduliu) privalėjo aprÅ«pinti įstaigų, kuriose ginčo laikotarpiais jis buvo laikomas, administracija.AreÅ¡tinių veiklos taisyklės nenumato įstaigų administracijos pareigos aprÅ«pinti elektros prietaisais nuteistÄ jį, laikomÄ teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tokios pareigos nuteistojo, laikomo tardymo izoliatoriuje, atžvilgiu nenumato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 8 punktas nustato, jog Å¡ios taisyklės taikomos ir tardymo izoliatoriuose esantiems nuteistiesiems, nurodytiems Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje.

Pagal Bausmių vykdymo įstatymo 173 straipsnio 8 dalį, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjųmitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr.1R-139 patvirtintos laivės atėmimo vietųpatalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01)(toliau- ir AprÅ«pinimo normos), kurių skyriuje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ buvo numatytas elektrinis virdulys (1 vnt.), pagal Å¡io skyriaus pastabÄ elektriniu virduliu aprÅ«pinamos tik kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, iÅ¡skyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ pastabÄ , laikytina, kad tardymo izoliatorių kamerose aprÅ«pinimas elektriniu virduliu nebuvo numatytas. AprÅ«pinimo normų skyriuje„Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultÅ«ros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normos“ kameroje buvo numatytas radijo imtuvas, televizoriaus kameroje nebuvo numatyta.Nagrinėjamojoje byloje aukščiau nurodytos teisės normos yra bendrojo pobÅ«džio ir jos sistemiÅ¡kai aiÅ¡kintinos kartu su Bausmių vykdymo kodekso 72, 96, 142 straipsniais.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į parastÄ jÄ , lengvÄ jÄ ir drausmės grupes. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , pataisos namuose paprastosios grupės sÄ lygomis laikomų asmenų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų yra nuteistiesiems skiriama nuobauda už sistemingÄ arba itin piktybiÅ¡kÄ režimo pažeidimÄ . Paskyrus Å¡iÄ nuobaudÄ bei nuteistÄ jį perkėlus į drausmės grupę, jam taikomi Bausmių vykdymo kodekse numatyti apribojimai, tarp jų- ir nustatytieji 96 straipsnyje.

TodėlBausmių vykdymo kodekso 96 straipsnis laikytinas specialiÄ ja norma Å¡io kodekso 173 straipsnio 8 dalies bei jos pagrindu iki 2017-01-01 galiojusių AprÅ«pinimo normų atžvilgiu, ir joje nustatytÄ ribojimÄ teismas vertina kaip perkeltam į drausmės grupę nuteistajam uždraudimÄ naudotis elektros prietaisais. PrieÅ¡ingu atveju (pritaikius Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nustatytus ribojimus- paėmus iÅ¡ nuteistųjų elektros prietaisus, tačiau laikant, jog tokiais įstaigai priklausančiais prietaisais šį nuteistÄ jį privalo aprÅ«pinti pati įstaigų administracija) nebÅ«tų pasiekti už įvykdytus pažeidimus paskirtos nuobaudos, kurios pasekmė yra tam tikri ribojimai, tikslai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr.1R-132, įsigaliojusiu nuo 2017-01-01, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymas Nr.1R-139 buvo pakeistas ir iÅ¡dėstytas nauja redakcija, Å¡ia nauja įsakymo redakcija patvirtinant Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡Ä , kurio 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos“ kamerų aprÅ«pinimas radijo imtuvu, televizoriumi, elektriniu virduliu nėra nustatytas.Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog tiek laikotarpiu nuo 2016-11-09 iki 2017-01-01, tiek laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-06-20 Panevėžio apskrities VPK, Å iaulių TI bei Kauno TI ir jų pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų aukščiau nurodytų institucijų ir jų pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo. Nenustačius CK 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalÄ nekyla.Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ Â yra nepagrįstas ir atmetamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato,Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                    Irena Varžinskienė