4e98251b-dee3-4e10-add1-d2f485190a60 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr2 -Civilinė byla Nr. 2-47-772/2015                                  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00031-2014-3                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 128.2. (S)             ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 2 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,dalyvaujant pareiškėjai S. P. ir jos atstovui adv.

Ž. RupÅ¡iui, suinteresuotiems asmenims: Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės Å«kio ministerijos atstovaujamos Å iaulių skyriaus atstovei D. Andraitienei ir Steponui Å pinkiui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. Stugienei, apie teismo posėdį informuota tinkamai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės Å«kio ministerijos atstovaujama Å iaulių skyriaus ir S. Å pinkis bei A.

Stugienė.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėja S. P. 2014-10-01 patikslintu pareiÅ¡kimu prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nurodydama, kad motina D. Å ., gim. 1905 m., mirusi 1979 m., nuosavybės teise iki nacionalizacijos 1940 m. valdė tėvų jai perduotÄ 4,88 ha žemės sklypÄ , esantį bendrame žemės sklype su K. Å . ir J. Å ., jų valdytame 18 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėja procesiniame dokumente nurodė, kad jos tėvas K.

Å ., L. sÅ«nus, miręs 1939-12-06, pareiÅ¡kėjos motina D. Å . (buvusi D., vėliau L.), mirusi 1979-03-06, ir tėvo brolis J. Å . (duomenys neskelbtini) vienkiemyje valdė 18 ha žemės. Šį valdymo faktÄ patvirtina 1926-10-08 žemės iÅ¡tyrimo žiniaraÅ¡tis Nr. 261. PareiÅ¡kėjai Å iaulių rajono valdybos 1995-03-23 sprendimu Nr. 3050 yra atkurtos nuosavybės teisės į tėvo K. Å . turėtÄ 6,56 ha žemės sklypÄ . 1991-11-22 praÅ¡yme Å iaulių rajono Å iaulių apylinkės agrarinės reformos tarnybai grÄ Å¾inti žemę, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjai atkurtos nuosavybės teisės, buvo nurodyta, kad žemė taip pat priklauso ir pareiÅ¡kėjos motinai D.

D., J., bet motinos žemės dalis pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inta nebuvo, nes pažyma nuosavybės teisių atkÅ«rimui buvo parengta pagal LR 1930-06-17 VykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame buvo nurodytas tiktai K. Å . valdytos žemės plotas.Tęsdama nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , pareiÅ¡kėja 2012-10-05 Nacionalinei žemės tarnybai pateikė 1926 m. žemės iÅ¡tyrimo žiniaraÅ¡tį Nr. 261. Tačiau Å¡is dokumentas nebuvo priimtas, motyvuojant tuo, kad pareiÅ¡kėja praleido terminÄ pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ .PareiÅ¡kėja dėl termino atnaujinimo kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ , 2013-11-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-737-621/2012 atnaujino pareiÅ¡kėjai praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ , pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus į pareiÅ¡kėjos motinos D.

Å . turėtÄ Å¾emę, esančiÄ Å iaulių rajone, Smilgių kaime, giminystės ryšį su pretendente įrodančius dokumentus.Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrius informavo, kad negali atlikti nuosavybės teisių į D. Å . turėtÄ Å¾emę atkÅ«rimo procedÅ«rų, kadangi žemės nuosavybę patvirtinančiame dokumente nėra nustatyta pareiÅ¡kėjai priklausančios žemės dalis.Esant tokiai situacijai, pareiÅ¡kėjai neteismine tvarka negali bÅ«ti nustatomas žemės nuosavybės teise valdymo faktas ir atkurtos nuosavybės teisės, todėl juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad nuosavybės teise konkretų žemės sklypÄ valdė pareiÅ¡kėjos motina D.

Å ., nustatytinas teismine tvarka.PareiÅ¡kėja teigė, kad teismui pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais patvirtinamas žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktas.Antai, D. Å . (ikisantuokinė pavardė – D.) 1926 m. iÅ¡tekėjo už K. Å .. 1926-10-08 žemės iÅ¡tyrimo žiniaraÅ¡tyje Nr. 261 taip pat nurodyta, kad trys savininkai D. Å ., K. ir J. Å . kartu nuosavybės teise valdė 18 ha. žemės sklypÄ , žemės sklypÄ , kuriame ariamos žemės buvo 7 ha, ganyklų 7 ha ir neapmokestintos žemės 4 ha. 1926-10-08 žemės iÅ¡tyrimo žiniaraščio Nr. 261 pastabose paraÅ¡yta, jog „...Be to dar K.

Å . gavo D. Å«kio pasagos 5 ha“.1930-06-17 Vykdomajame raÅ¡te apie D. Å . žemę nieko neraÅ¡oma todėl, kad Taikos Teisėjas patvirtino brolių J., A., J. ir K. Å . susitarimÄ dėl žemės pasidalinimo.Å iaulių apskrities ir valsčiaus Smilgių kaime žemės sklypo, esančio valdyme pil. J. Å . (taip nurodyta dokumente) planas, patvirtinantis jog kairėje plano pusėje yra pažymėtas D. Å . priklausantis žemės sklypas.1938-12-31 Å iaulių apylinkės teismo nutarime dėl nuosavybės teisės įsisenėjusiu valdymu pripažinimo J.

Å . nurodyta, kad J. Å . žemės sklypas „ribojasi su D. Å ., J. Å ., K. A. ir K. Å . žemėmis“.Notaro V. K. 1939 m. aktų knygos iÅ¡raÅ¡e yra matininko S. R. sudarytas planas, iÅ¡ kurio matyti, kad Å¡alia žemės sklypo, kurio savininkas G., ribojasi žemės sklypas, kurio ilgis pažymėtas indeksais A ir B, nurodant sklypo savininkę D. Å ., savo vieta ir dydžiu atitinkantis D. Å . turėtÄ Å¾emės sklypÄ .Anot pareiÅ¡kėjos aptartų dokumentų visuma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos tėvai K.

Å . ir D. Å . nuosavybės teise valdė atskirus žemės sklypus, todėl pareiÅ¡kėja pretendavo ne tik į tėvo K. Å . turėtÄ nuosavybę, bet ir į motinos D. Å . turėtÄ nuosavybę, kuriÄ â€žK. Å . gavo D. Å«kio pasagos 5 ha“ (taip nurodyta dokumente).1991-11-22 pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme grÄ Å¾inti žemę, pateiktame Å iaulių rajono Å iaulių apylinkės agrarinės reformos tarnybai, nurodyta, jog žemė priklausė ir pareiÅ¡kėjos motinai D. Å . (D.). Å io praÅ¡ymo pagrindu Å iaulių rajono valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 3050 pareiÅ¡kėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į pareiÅ¡kėjos tėvui K.

Å . iki nacionalizacijos priklausiusį 6.56 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), besiribojantį su J. Å ., J. Å ., K. A. ir K. Å . žemės sklypais. Tačiau nebuvo iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 18 ha žemės sklypo, iki nacionalizacijos priklausiusio pareiÅ¡kėjos motinai D. Å . (D.) dalies, kuriÄ pareiÅ¡kėjos motina (D.) atsinešė, kaip pasogÄ , kartu valdyto su dviem kitais pretendentais K. ir J. Å ., kuriems atiteko po 6.56 ha žemės sklypo, klausimas. IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjai neatkurtos nuosavybės teisės į pareiÅ¡kėjos motinos D.

Å . turėta nuosavybe 4,88 ga žemės sklypÄ , esanti (duomenys neskelbtini). Å io sklypo dydis turėtų bÅ«ti nustatytas taip: K. Å . ir J. Å . yra atkurtos nuosavybės teisės į turėtÄ nuosavybę, kiekvienam po 6,56 ha iÅ¡ 18 ha. Viso atkurta nuosavybės - 13,12 ha. Likusi dalis - 4,88 ha yra D. Å . turėta ir valdyta nuosavybė, atsineÅ¡ta į bendrÄ sutuoktinių sklypÄ , kaip pasoga. Tokiu atveju reikÅ¡mingomis aplinkybėmis ir dokumentais bÅ«tų tai, kurioje vietoje galėjo bÅ«ti laisva žemė, nuosavybės teise priklausiusi D.

Å ., į kuriÄ galėtų (galėjo) pretenduoti S. P..AiÅ¡kinantis konkretų D. Å . nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypo dydį bei vietÄ , Nacionalinė žemės tarnyba pateikė dokumentÄ - (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo planÄ , kuriame įbraižytas (iÅ¡ esmės perkeltas iÅ¡ matininko S. R. sudaryto plano) žemės sklypas Nr. 83, besiribojantis su žemės sklypu Nr. 7, kurio savininkas P. P., žemės sklypu Nr. 81, kurio savininkas P. D., žemės sklypu Nr. 10, kurio savininkas J.

G., nenurodant žemės sklypo Nr. 83 savininko. IÅ¡ Å¡io dokumento matyti, kad teisinės žemės sklypų ribos yra patvirtintos Å iaulių rajono ekspertų komisijos 1997 m. protokolu. Å iame žemės sklypų plane nurodyto D. Å . priklausiusio žemės sklypo ribos ir vieta iÅ¡ esmės sutampa su kituose dokumentuose nurodytomis ribomis ir vieta.Ä®vertinus visų dokumentų visumÄ bei jų pakankamumÄ , Å¡is žemės sklypas vietos ir dydžio parametrais atitinka žemės sklypÄ , kurį nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė D.

Š., todėl tokio fakto nustatymui, reikalingam nuosavybės teisių atkūrimui, kliūčių nėra.Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 5 str., 444 str. 2 d. 5 p., 9 p. pareiškėja teismo prašė:

1. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. Å ., gimusi 1905 m., mirusi 1979 m. kovo 6 d., iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4,88 ha žemės sklypÄ bendrame su K. Å . ir J. Å . valdytame 18 ha žemės sklype, esantį (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo plane pažymėtÄ indeksu 83, besiribojančiame su žemės sklypais, pažymėtais indeksais 7, 81 ir 10.PareiÅ¡kėja savo praÅ¡ymÄ grindė raÅ¡ytiniais įrodymais.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovas pakartojo patikslintame pareiÅ¡kime nurodytus motyvus ir prašė teismo pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė teismui savo nuomonę dėl pareiÅ¡kėjos patikslinto praÅ¡ymo nurodydamas Å¡iuos argumentus.Dėl dokumentų vertinimo.Aplinkybę, kad D.

Š. 1926 metais bendrai su savo sutuoktiniu K. (K.) Š. ir jo broliu J. Š. turėjo 18 ha žemės patvirtina Žemės ištyrimo žiniaraščio Nr. 261 duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame žiniaraštyje nurodyta, jog plotas nustatytas ne iš plano, o iš dokumento, ir į tai, kad Žemės ištyrimo žiniaraštis buvo sudarytas mokesčiais apdėjimo tikslu (nuo žemės rūšies priklausė mokesčio dydis), vertintina, kad 18 ha ploto žemės sklypas kaip objektas neegzistavo (18 ha ploto žemės sklypo plano parengta nebuvo).

Tikėtina, kad į šį 18 ha plotÄ buvo įskaityta K. (K.) ir J. Å . po jų tėvo L. Å . mirties jiems tenkanti apie 13 ha ploto žemės sklypo dalis bendrai naudojamame 26,26 ha (ar 26,24 ha) ploto žemės sklype ir D. Å . nuosavybės priklausanti apie 5 ha ploto žemės sklypo dalis, esanti bendrai naudojamame žemės sklype, kuris 1930-06-17 Vykdomajame raÅ¡te apraÅ¡omas kaip besiribojantis savininko P. D. (D. Å . brolio) žemės sklypas.Žemės iÅ¡tyrimo žiniaraščio Nr. 262 duomenys patvirtina aplinkybę, kad 1926 metais mirusio L.

Å . sÅ«nų J. ir A. Å . nuosavybės teise valdomas žemės plotas buvo 13 ha, tas plotas buvo viename gabale, tokio 13 ha ploto žemės sklypo plano parengta nebuvo. Minėtame žiniaraÅ¡tyje esantis įraÅ¡as „iÅ¡ Valsč. V-bos sÄ raÅ¡o 26,24 ha“ ir 5 punkte esančioje lentelėje nurodyta pastaba patvirtina aplinkybę, kad 1926 metais tie 13 ha buvo žemės sklypo dalis buvusio savininko L. Å . įpėdinių bendrai naudojamame 26,26 ha žemės sklype. ŽiniaraÅ¡tyje Nr. 262 minima apie D.

Å«kio pasagÄ (5 ha), kuriÄ gavo K. Å .. Žemės iÅ¡tyrimo žiniaraščiuose duomenys apie savininkų nuosavybės teise valdomus plotus yra suapvalinti 1 ha tikslumu. Todėl pagal Å¡iÄ pastabÄ galėtų bÅ«ti vertinama, kad D. Å«kio pasagos, kuriÄ gavo K. Å ., plotas galėjo bÅ«ti minėtame žiniaraÅ¡tyje nurodytas apytiksliai (suapvalinus tikslų plotÄ ).Pastebėtina, kad 1930-06-17 Vykdomajame raÅ¡te nėra jokių duomenų apie D. Å . žemę kaip besiribojančiÄ su brolių Å .

žeme, kuriÄ jie pasidalino po savo tėvo L. Å . mirties. Minėtame dokumente nurodoma, kad J., A., K. ir J. Å . žemė, pasidalinus L. Å . po mirties jiems tenkantį 26,26 ha ploto žemės sklypÄ , vakarų pusėje ribojosi su P. D. žeme. Å is dokumentas sudaro pagrindÄ manyti, kad D. Å . žemė 1930 metais galėjo bÅ«ti su jos broliu P. D. bendrai naudojamame žemės sklype (bendroji dalinė nuosavybė), t.y. 1926-1930 metų dokumentų sudarymo metu nebuvo parengto atskiro D. Å . nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plano.PareiÅ¡kėja praÅ¡ydama nustatyti valdymo faktÄ , remiasi 1926 metų Žemės iÅ¡tyrimo žiniaraščiu Nr. 261, sudarytu 1926-10-08, tačiau pastebėtina, kad taip pat svarbus yra Žemės iÅ¡tyrimo žiniaraÅ¡tis Nr. 262, sudarytas 1926-10-08.

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime netiksliai nurodo, kad įraÅ¡ai apie pasogÄ yra Žemės iÅ¡tyrimo žiniaraÅ¡tyje Nr. 261, nes faktiÅ¡kai tokia informacija yra Žemės iÅ¡tyrimo žiniaraÅ¡tyje Nr. 262.1938 m. gruodžio 31d. Nuosavybės teisės įsiteisėjusiu valdymu pripažinimo nutarimas ir prie Å¡io nutarimu pridėtas matininko D. sudarytas planas patvirtina aplinkybę, kad J. Å . žemės sklypas ribojasi su D. Å . žeme. 1939 metų planas taip pat patvirtina aplinkybę, kad Žemės banko parduodamas buvusių savininkų A. ir J.

Å . 13,12 ha ploto žemės sklypas ribojasi su D. Å . žeme. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad D. Å . žemės sklypas 1938-1939 metais galėjo bÅ«ti atribotas nuo P. D. žemės ir tas žemės sklypas galėjo bÅ«ti apie 652 metrų ilgio ir apie 70-75 metrų pločio.Atsižvelgiant į tai, kad raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtina, jog 1938 metais J. Å . valdė nuosavybės teise 6,6 ha ploto žemės sklypÄ ir buvo parengtas tokio ploto žemės sklypo planas, taip pat, kad J. Å . žemės sklypas ribojosi su K. (K.) Å .

žemės sklypu, t.y. abu minėti asmenys valdė atskirus žemės sklypus, negalėtų bÅ«ti nustatomas faktas, kad iki 1940 m. birželio 22 d. įvykdytos nacionalizacijos D. Å . valdė 4,88 ha žemės bendrame su K. Å . ir J. Å . valdytame 18 ha žemės sklype.Dėl D. Å . nuosavybės teise valdyto ploto.Atsižvelgiant į tai, jog raÅ¡ytiniai dokumentai įrodo, jog J. Å . turėjo nuosavybės teise 6,6 ha, o D. Å . sutuoktinis K. Å . nuosavybės teise turėjo 6,56 ha žemės, į tai, kad į visÄ buvusio savininko K.

Å . turėtÄ Å¾emę (6,56 ha) jau yra atkurtos nuosavybės jo dukrai S. P., juridinę reikÅ¡mę turinti faktas galėtų bÅ«ti nustatomas tik dėl 4,84 ha (18 ha - 6,6 ha - 6,56 ha = 4,84 ha) žemės, o ne 4,88 ha kaip praÅ¡o PareiÅ¡kėja.Dėl galimybės nustatyti juridinė reikÅ¡mę turintį faktÄ pagal 1997 metų kartografinę medžiagÄ .PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pagal (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo planÄ , parengtÄ 1997 m. (toliau - 1997 m.

Planas). PareiÅ¡kėja laiko, kad 1997 m. Plane indeksu Nr. 83 yra pažymėtas buvusios savininkės D. Å . nuosavybės teise turėtas žemės sklypas. Pastebėtina, kad lentelėje ties sklypu, pažymėtu indeksu Nr. 83 yra nurodyta K. Å . pavardė ir plotas - 6,07 ha, taip pat nurodyta, kad indeksu Nr. 123 pažymėtas plotas - 0,49 ha taip pat buvo K. Å . (iÅ¡ viso - 6,56 ha). Ä® bylÄ pateiktas Å iaulių rajono valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 3050 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei S. P.“, kuriuo atstatytos nuosavybės teisės į 6,56 ha žemės, esančios Smilgių kaime ir 1995-07-26 parengtas 6,56 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, patvirtina aplinkybę, kad sudarant 1997 m.

PlanÄ buvo neteisingai nurodyta K. Å . turėtos žemės vieta, į kuriÄ jau 1995 metais faktiÅ¡kai buvo atstatytos nuosavybės teisės S. P.. Akivaizdžiai matyti, kad faktiÅ¡kai atstatant nuosavybės teises S. P. buvo grÄ Å¾intas natÅ«ra žemės sklypas, kuris 1997 m. Plane pažymėtas indeksais Nr. 122 ir Nr. 123. Atkreiptinas dėmesys, kad 122 sklypo plotas (6,07 ha) įraÅ¡ytas ties I. B. pavarde. Patikrinus buvusio savininko I. B. byloje esančiÄ 1996-07-02 pažymÄ , nustatyta, kad pagal dokumentus (Lietuvos valstybinio archyvo Å iaulių valsčiaus žemės fondan paimtos žemės sÄ raÅ¡Ä 1940-10-26 FR-769, APla, B. 270, L.

39) buvo vertinta, jog jis (I. B.) iÅ¡ viso turėjo 32,29 ha žemės, Å¡is plotas sutampa su 1997 m. Plano lentelėje sklypų Nr. 20 (plotas - 26,22 ha) ir Nr. 122 (plotas - 6,07 ha) bendru plotu.Atsižvelgiant į tai, kad 1997 m. plane visa žemė buvo kartografuota pagal buvusius savininkus ir nėra palikta jokių laisvų žemės plotų, kurie nebÅ«tų priskirti konkretiems buvusiems savininkams, manytina, kad pagal šį dokumentÄ nėra galimybės spręsti, jog sklypo Nr. 8 nebuvo nustatytas, nes to ploto savininku yra nurodytas D.

Å . sutuoktinis K. Å . (miręs 1939 m. gruodžio 7 d.) Dėl P. D. žemės.Å iaulių rajono žemėtvarkos skyriaus specialistų Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių dokumentų nagrinėjimo komisija 1998-06-16 pagal Lietuvos TSR Žemės Å«kio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos, žemės apskaitos žiniaraÅ¡tį (F. 154, Ap.3, B.8, L.50), gautÄ iÅ¡ tuometinio Å iaulių apygardos archyvo buvo nustačiusi, kad P. D. turėjo nuosavybės teise žemės - 25,69 ha žemės. Dokumente neįraÅ¡yti metai, tačiau akivaizdu, kad minėtas dokumentas sudarytas po nacionalizacijos, galimai 1945 - 1948 metais.

D. Å . ir K. Å . nuosavybės teise turėtos žemės plotai minėtame žiniaraÅ¡tyje nėra minimi (žemė buvo nacionalizuota, K. Å . buvo miręs 1939 m., o D. Å . 1941 m. buvo sudariusi naujÄ santuokÄ , jos pavardė buvo L.).Atsižvelgiant į tai, kad 1926 metų raÅ¡ytiniuose dokumentuose minima, jog K. Å . gavo 5 ha D. Å«kio pasagos, nagrinėjant PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinė reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tikslinga įvertinti, kuriais metais ir koks tikslus plotas galėjo bÅ«ti atribotas (atidalintas) iÅ¡ P. D. sklypo žemės sklypo, kiek žemės turėjo P. D. 1926 metais, už kokį plotÄ jis buvo apmokestinamas žemės mokesčiu.

Duomenų apie D. Š. nuosavybės teise turimus plotus po 1940 m. įvykdytos nacionalizacijos sudarytame žiniaraštyje nėra, todėl svarbu išsiaiškinti, ar D. Š. 1926 metais minima nuosava žemė 1945 - 1948 metų žiniaraštyje nebuvo apskaityta kaip buvusio savininko P. D. nuosavybės teise valdomas žemės plotas (25,69 ha).Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad D.

Š. iki 1940 metų nuosavybės teise turėjo 4,84 ha žemės Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) kaime galėtų būti tenkinamas, jei teismas, ištyręs įrodymus, nustatytų aplinkybę, jog D. Š. žemė, kuri minima 1926 metų Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 261, 1945 - 1948 metų Žemės apskaitos žiniaraštyje nebuvo apskaityta kaip buvusio savininko P. D. Smilgių kaime nuosavybės teise turėta žemė - 25,69 ha, taip pat, kad iki 1940 m. birželio mėn. įvykdytos nacionalizacijos D.

Å . ar jos sutuoktinis K. (K.) Å . nebuvo perleidę žemės kitiems asmenims.Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, pagrindžiančius savo nuomonę.Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė pakartojo atsiliepime nurodyta nuomonę ir prašė sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra.Suinteresuotas asmuo S. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad jis prisimena dar iÅ¡ vaikystės, jog tarp kaimynių žemės sklypų buvo ir kaimo kelias skirtas susisiekimui tarp kaimynų. Tuo pačiu nurodė, kad reikėtų tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .Suinteresuotas asmuo A.

Stugienė į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nepateikė. Teismas iÅ¡klausęs dalyvių nuomonę nusprendė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.). PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas netenkintinas.Pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 str. 2d. 5p.) nustatomas, kai dingę dokumentai, patvirtinantys pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisę į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ ir pareiÅ¡kėjas kita, neteismine tvarka negali jų gauti.

Pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas tik teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad Å¡is turtas buvo įgytas teisėtai ir nustatyta tvarka. Tai reiÅ¡kia, kad teismas nagrinėdamas Å¡ias bylas negali įteisinti neteisėto turto įgijimo faktų. Å ioje byloje nekilo ginčas tarp pretendentų į žemės sklypÄ , todėl byla nagrinėtina ypatingÄ ja teisena, remiantis jai keliamais reikalavimais. Teismų praktika pripažįsta, kad pastato, žemės ar miÅ¡ko sklypo valdymo nuosavybės teise faktus galima įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

PareiÅ¡kėja pateiktame teismui patikslintame pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo remiasi skirtingo laikotarpio dokumentais ir liudytojo parodymais. Kadangi praÅ¡oma nustatyti prieÅ¡ daugelį metų įvykusį faktÄ , dėl to teismas laiko bÅ«tinu pirmiausia, iÅ¡siaiÅ¡kinti ar pakanka pareiÅ¡kėjos pateiktų įrodymų Å¡iam faktui nustatyti.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto dokumento - Žemės iÅ¡tyrimo žiniaraščio 1926-10-08 Nr. 261 seka kad Å iaulių apskrities Å iaulių valsčiaus (duomenys neskelbtini) vienkiemyje nurodytu laikotarpiu savininkai D.

Å ., K. Å . ir J. Å . valdė 18 ha žemės sklypÄ . Tačiau paminėtina, kad Å¡io dokumento sudarymo laikotarpiu savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė tik vienas savininkas K. Å ., pasiraÅ¡ydamas Å¡iame dokumente (7-8 b.l.). Kitame dokumente Vykdomajame raÅ¡te matyti, kad Å iaulių apskrities II nuovados Taikos teisėjas iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal J., A., J. ir K. Å . praÅ¡ymÄ , padalino jiems likusį po tėvo L. Å . mirties 26 ha ir 26 arų žemės sklypÄ (9, b.l.). Minėtų dokumentų pagrindu Å iaulių raj. valdybos 1995-03-23 sprendimu Nr. 3050 pareiÅ¡kėjai S. P. ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,56 ha žemės sklypÄ , kuri valdė jos tėvas K.

Å . (17 b.l.). PareiÅ¡kėja kreipdamasi į institucijÄ vykdančiÄ nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ 1991-11-22 praÅ¡yme nurodė, kad praÅ¡o grÄ Å¾inti tėvo K. Å . ir motinos D. D. turėtÄ Å¾emę. Pastebėtina, kad Å iaulių apskrities ir valsčiaus, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo esančio valdyme J. Å . plane yra pažymėta, kad minėto asmens sklypo riba Å¡iaurės rytuose ribojasi su D. Å . žemės sklypu (10 b.l.). Vėliau pakartotinai kreipdamasi į minėtÄ institucijÄ pareiÅ¡kėja papildomai pateikė ir 1939 m. rugsėjo mėnesį J.

Å . iÅ¡duotÄ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Å iaulių apskrities Ipotekos įstaigos ipotekos knygos II tome esančių įrašų. Pirmiausia, pastebėtina, kad 1926-10-08 žiniaraÅ¡tyje tėra tik paminėta D. Å ., o daugiau duomenų apie jos turėtas teises į žemė sklypÄ ar jo dydį nėra. Antra, iÅ¡ Vykdomojo raÅ¡to iÅ¡duoto 1930-06-17 seka, kad brolių Å . pasidalinusių tėvo L. Å . žemę, atskiri žemės sklypai ribojasi su P. D. žeme. PareiÅ¡kėjos motina yra J. D. dukra, o P. D. buvo jos brolis, pagal suinteresuoto asmens Institucijos atkÅ«rusios nuosavybės teises į žemę P. D.

įpėdiniams pateiktÄ informacijÄ . Å iaulių notaro V. K. 1939-12-15 sudarytame nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo akte knygos Nr. 781 1 punkte nurodyta, kad perkamas žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) apskrityje, pagal pateiktÄ planÄ ribojasi su D. Å . ir kt. savininkų žemės sklypais (39 b.l.). Nuosavybės teisės įsisenėjusiu valdymu pripažinimo 1938-12-31 akte kalbama apie J. Å . teisę į žemės sklypÄ 6,60 ha minėtu teisiniu pagrindu. Å iame dokumente nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytas aplinkybes.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo motyvas, kad jos motina kaip kraitį iÅ¡ savo tėvo gavo nurodytÄ Å¾emės sklypÄ nėra pagrįstas leistinais įrodymais. Pirmiausia, žemės perleidimas buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Antra, žmonos kraitis pereidavo vyro nuosavybėn, tačiau likdavo pažymėtas žemės planuose. Trečia, teismas laiko, kad tokiu įrodymu nelaikytinas ir teismo posėdžio metu teismui apžiÅ«rai pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas žiniaraÅ¡tis Nr. 262. Ketvirta, teismas nustatydamas menamÄ faktÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , tuo pačiu paneigtų tuo metu egzistavusius kaimo kelius ar melioracijos griovius, kurie nebuvo priskiriami savininkų turimos dirbamos žemės plotui.

 Pagal tuo metu centrinėje Lietuvos teritorijoje galiojusio 1840 m. Rusijos imperijos įstatymų sÄ vado X tomo I pirmos dalies nuostatas, galiojęs įstatymas nustatė, kad po 1922 m. mirus žemės savininkui, likęs sutuoktinis turėjo teisę gauti 1/4 dalį mirusiojo turto. Tačiau jis turėjo teisę tiktai tÄ turtÄ valdyti iki gyvos galvos arba naudoti iki naujos santuokos sudarymo. PareiÅ¡kėjos tėvas K. Å . mirė (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad aukščiau nurodytame notaro sudarytame pirkimo - pardavimo akte jau nurodyta jos motina D.

Å ., kaip savo vyro įpėdinė ir žemės sklypo valdytoja. Dėl to teismas konstatuoja, kad Å¡is faktas pirmiausia, sietinas tik su valdymu, o ne su motinos nuosavybės teise į žemės sklypÄ . Antra, pareiÅ¡kėja teigė, jog jos motina D. D. iÅ¡tekėdama už K. Å . kaip kraitį gavo iÅ¡ savo tėvo J. D. atitinkamÄ Å¾emės sklypo dalį, kuris ribojosi su jos brolio žeme. Tokiai aplinkybei pagrįsti pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų. Be to kaip teismas jau yra nurodęs pareiÅ¡kėjos tėvo K.

Å . kaimynas buvo jos brolis P. D., o ne pareiÅ¡kėjos motinos tėvas J. D.. Visuma aukščiau paminėtų teisinių faktų įrodo, jog byloje nėra duomenų apie iki 1940 m. nacionalizacijos pareiÅ¡kėjos motinos įgytas nuosavybės teises į žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini). Atskirai pažymėtina, kad suinteresuoto asmens Institucijos pateiktoje nuomonėje irgi nurodyta, jog nėra pakankamai duomenų apie D. Å . iki 1940 m. valdytÄ Å¾emės sklypÄ , kurį ji gavo kaip kraitį (100-105 b.l.).

PareiÅ¡kėjos nurodytų faktų nepatvirtina ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas pripažindamas, kad apart aukščiau paminėtų dokumentų, daugiau žinių apie D. Å . ir K. Å . (duomenys neskelbtini) apskrityje turėtÄ Å¾emę ir žemės įgijimÄ iÅ¡ D., apie žemės mokesčių mokėjimÄ bei turėtos žemės planus archyve saugomose fonduose nerasta (40-41 b.l.). Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja nepateikė teismui jokių jos motinos į turėtÄ Å¾emę nuosavybės teisės įgijimo pagrindus patvirtinančių įrodymų.

Papildomai pažymėtina, jog teismo posėdyje liudytoju apklausus specialistÄ A. Ž., kuris dalyvavo rengiant (duomenys neskelbtini), savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atkurti ribų nustatymo planÄ , negauta jokių papildomų įrodymų, įrodančių pareiÅ¡kėjos motinos nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , esantį paminėtoje vietovėje. Nurodytas liudytojas parodė teismui, kad sudarant minėtÄ ribų planÄ buvo remiamasi pačių pareiÅ¡kėjų pateiktais duomenimis ir 1947 m. esamų žemės sklypų planu (106-106 b.l.).

Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, minėtų dokumentų pagrindu pareiÅ¡kėjai jau yra atkurtos nuosavybės teisės į tėvui priklausiusį žemės sklypÄ . Tačiau iÅ¡ liudytojo A. Ž., kaip specialisto duotų parodymų seka iÅ¡vada, jog esamų dokumentų pagrindu dėl D. Å . turėto žemės ploto (duomenys neskelbtini) apskrityje, nuosavybės teisei atstatyti įrodymų nepakanka (b.l. 66).PareiÅ¡kėja teismui pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, jog motina minėtÄ Å¾emę valdė iki nacionalizacijos, tačiau duomenų apie nacionalizacijos metu paimtÄ valstybės nuosavybėn žemę iÅ¡ savininkės pareiÅ¡kėjos motinos ji nenurodo ir nepateikia.

Be to pareiÅ¡kėjos motina jau 1941-01-14 sudarė civilinę santuokÄ su K. L. ir nurodytoje vietovėje nebegyveno nuo 1940 m.CPK 442 str. 1 p. numato, kad turintys juridinę reikÅ¡mę faktai gali bÅ«ti nustatyti specialia teismine procedÅ«ra - ypatingÄ ja (ne ginčo) teisena. Å ios teisenos pagrindinis ypatumas tas, kad tokiose bylose nėra Å¡alių ir nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės, bet remiantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis siekiama įrodyti praeityje egzistavus tam tikrÄ faktÄ , kuris pareiÅ¡kėjui sukeltų teisines pasekmes.

Tai nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo NŽT Å iaulių skyrius negali ginčyti įrodinėjimo fakto egzistavimÄ . Vienok suinteresuotojo asmens, nepretenduojančio į tÄ pačiÄ civilinę teisę, pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimai dėl juridinio fakto nustatymo reiÅ¡kia tai, jog byloje kilo ginčas tik dėl paties fakto, bet ne dėl civilinės teisės. Suinteresuotųjų asmenų dalyvavimo ne ginčo teisenoje tikslas padėti teismui tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nėra pretendentas į nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjai buvo sudarytos sÄ lygos įrodinėti materialinį teisinį reikalavimÄ ir ji pasinaudojo visomis CPK 37, 42 str. numatytomis procesinėmis teisėmis, o taip pat CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.Teismas savo ruožtu remiantis suteiktais įgaliojimais iÅ¡kvietė į teismo posėdį liudytoju ir (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės atstatyti ribų nustatymo planÄ rengusi Å¡io projekto vadovÄ A.

Ž.. Tačiau iÅ¡ Å¡io liudytojo pateiktos papildomos informacijos matyti, jog negalima daryti iÅ¡vados, kad buvo duomenų apie D. Å . turėtas nuosavybės teises į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nepateikė teismui ir jokio motinos valdyto žemės sklypo plano ar kitų dokumentų, o jos pateikti įrodymai neturi jokio sÄ sajumo su praÅ¡omu nustatyti faktu.Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų, o taip pat Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (1977 m. liepos 1 d.

Nr. VIII-359) tikslai ir paskirtis yra bent iÅ¡ dalies atkurti piliečių nuosavybės teisę į iÅ¡likusįjį nekilnojamÄ jį turtÄ ir tokiu bÅ«du apginti pažeistÄ jų nuosavybės teisę. Pirmiausia siekiama apginti to asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t.y. savininko teises ir interesus. Laikoma, kad savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo prasme yra turto savininkas, bÅ«tina nustatyti, kas buvo neteisėtai nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nusavinimo momentu.

Aplinkybė, kas buvo iki 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip neteisėtai nusavinto turto savininkas turi bÅ«ti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojusius teisės aktus. BÅ«tent tokiÄ teismų praktikÄ , nustatant nuosavybės teisės subjektus, jų turėtų nuosavybės teisių praradimo momentu formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 10 d. nutartis, priimta G.

L. ir L. D. G. byloje Nr. 3K-7-4/1999 m.). Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, pareiÅ¡kėja nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jos velionė motina nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypÄ iki nacionalizacijos ir po jos, tai yra po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus.Vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės teisės institutų LR iki 1940-06-15 buvo nuosavybės teisė. LR teritorijoje iki SSSR okupacijos, galiojęs Rusijos imperijos įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies 420 straipsnis nuo­savybės teisę nusakė kaip savininko teisę „iÅ¡imtinai ir nepriklausomai nuo paÅ¡alinio asmens valdyti turtÄ , juo naudotis ir disponuoti amžinai ir paveldėtinai“.

Čia pabrėžiamas nuosavybės teisės amžinumas ir paveldimumas reiÅ¡kė, kad savininkas Å¡ia teise naudojasi tol, kol įvyksta juridinis faktas, nutraukiantis savininko ir jo turimos nuosavybės ryšį; iÅ¡imtinumas reiÅ¡kė, kad be savininko valios niekas neturi teisės naudotis daiktu, o nepriklausomumas - visiÅ¡kÄ savininko laisvę įgyvendinti savo teisę.Remiantis minėtu įstatymu nuosavybės teisė į turtÄ galėjo bÅ«ti įgyjama tik įstatymų nustatytais bÅ«dais (699 str.), iÅ¡ kurių labiausiai paplitę buvo: dovanojimas (tiesiogine prasme, taip pat testamentas, atidalijimas, kraitis), paveldėjimas, pirkimas ir pardavimas, mainai, valdymo senatis.

Pagal Rusijos įstatymus, bendras terminas, per kurį „ramus, neginčijamas ir nepertraukiamas turėjimas nuosavybe“ galėjo virsti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuosavybės teise dėl senaties, buvo deÅ¡imt metų (533 str., 565 str.); Užnemunėje terminas, per kurį turtas įgyjamas įsisenėjusiu valdymu, buvo nustatytas gerokai ilgesnis - trisdeÅ¡imt merų. TvarkÄ , kurios laikantis buvo pripažįstama nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sisenėjusiu valdymu, nustatė ir specialus 1930 m.

įstatymas. Tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė teismui įrodymų įrodančių, kad jos motina bÅ«tų įgijusi nuosavybės teisę į žemės sklypÄ vienu iÅ¡ aukščiau nurodytų bÅ«dų.Esant Å¡ioms aplinkybėms atsisakytina nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos motina D. Å . (nuo 1941-01-14 L.), mirusi 1979-03-06, nuosavybės teise valdė 4,88 ha žemės sklypÄ , esanti (duomenys neskelbtini) (dabartinis vietovės pavadinimas). Atskirai pažymėtina, kad tuo tarpu įrodinėjimÄ teismuose įtvirtinančio teisės akto – LR CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

To paties kodekso 177 str. 2 d. nustatyta, kad Å¡ie duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais <...>. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes prieÅ¡ingu atveju pareiÅ¡kėjai nereikėtų kreiptis į teismÄ (LR CPK 445 str.).

Pažymėtina, kad leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atsto­vus pateikti) paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiÅ«rų protokolai ir ekspertų iÅ¡vados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti nuotraukos, vaizdo ir garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Ä®statymų leidėjas, iÅ¡vardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiÅ¡kinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.Ä®rodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesÄ byloje.

Bylos atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyviÄ tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sÄ monėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. PrieÅ¡ingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrÄ ja prasme vykdymÄ teismuose, o tik apie formalios pro­cesinės teisybės pasiekimÄ pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalÅ«s įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis.

Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl iÅ¡siplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iÅ¡ naujų Å¡altinių, kadangi esamos moksliÅ¡kai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai bÅ«dai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumÄ , teisingumÄ ir iÅ¡samumÄ civiliniame procese.

Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo bÅ«dus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.Bylos atveju teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimÄ apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , leistinumÄ , jų tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ . Ä®rodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003).

Ä®rodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. IÅ¡analizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nėra faktinio pagrindo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui tenkinti.Atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais bei įvertinus surinktų įrodymų visumÄ , tikslu, jog pareiÅ¡kėjos motina D.

Å . bÅ«tų nuosavybės teise valdžiusi žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis vietovės pavadinimas), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos S. P. praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra nepagrįstas įrodymais ir netenkintinas (LR CPK 185 str.). Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 444str. 2d. 5p., 448 str.n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo netenkinti. Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                   Jonas Stubrys