2017-10-04 Nr. DBT-225-3-61-3-00743-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-88/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00743-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2017 m. spalio 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų A. V. ir L. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Geo Planum“, L. K., B. K. (B. K.), S. R., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ Nr. SFP-573-(14.49.36.) ir NŽT 2017 m. vasario 1 d. sprendimą „Dėl Jūsų prašymo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-264-(8.5.) bei įpareigoti NŽT išspręsti prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.

Pareiškėjai paaiškino, kad jie ir tretieji suinteresuoti asmenys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai. Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. UAB „Geo Planum“ pagal pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimąsi parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalyti sklypą į atskirus žemės sklypus. Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė derinti projektą, motyvuojant tuo, kad žemės sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, o pastato (gyvenamojo namo) pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), t. y. žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, kurio 16 punktas nustato, kad žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos – nustatomos žemės sklypams, skirtiems vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad ginčo žemės sklypas priklauso bendraturčiams Lietuvos Respublikai, S. R., L. K., B. K., L. V. ir A. V.. Šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 punktu, parengtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Teismas pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. SFP-573-(14.49.36.) atsisakydamas derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių santykių dalyvis, įgyvendindamas atitinkamas turtines teises bei pareigas, kurios susijusios su valstybei, kaip civilinių teisinių santykių subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl, teismo nuomone, ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių ir turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ Nr. SFP-573-(14.49.36.).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 24 punktas nustato, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (24.3 papunktis). Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 62 punktą, organizatorius projektą per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo. Minėtų taisyklių 69 punktas numato, kad taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų atsisakymai derinti projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Iš nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai suderinti arba atsisakyti derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio teritorijoje (ar jos dalyje) yra jos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, yra priimami įgyvendinant teisės aktuose nustatytas funkcijas. Todėl pareiškėjų reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsisakymą derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl minėto atsisakymo, yra administracinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjami administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjų A. V. ir L. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Geo Planum“, L. K., B. K. (B. K.), S. R., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys