Legislator Case Law & Legislation
4e9536f9-45bd-450e-8f0d-d0653a9d81db AI generated

4e9536f9-45bd-450e-8f0d-d0653a9d81db · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 4e9536f9-45bd-450e-8f0d-d0653a9d81db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Skundas Nr. TS-12-827/2020 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2.;2.5.16. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-278 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos be intensyvios priežiÅ«ros netaikymo.

Legislator headnote

AI generated

4e9536f9-45bd-450e-8f0d-d0653a9d81db · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Jis padengė dalį žalos, įsidarbinęs ir gaudamas pajamas, galės ženkliai padidinti įmokas dėl žalos atlyginimo. Komisijai pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad lygtinio paleidimo atveju įsidarbins. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog Nutarimas privalo atitikti ir visus reikalavimus, keliamus baigiamiesiems teisės aktams – grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), argumentavimas turi bÅ«ti racionalus (argumentų tiek, kad pakaktų sprendimui pagrįsti), sprendime negali bÅ«ti nutylėti teisingo sprendimo priėmimui aktualÅ«s argumentai, nenurodytos aktualios aplinkybės, sprendimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Skundas Nr. TS-12-827/2020 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2.;2.5.16. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-278 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos be intensyvios priežiÅ«ros netaikymo.

Teismas n u s t a t ė : M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsn io 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 26 d.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas M. S. laikinajame sulaikyme ir suėmimo iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. vasario 26 d. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinį skundÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atmestas nuteistojo M. S. kasacinis skundas. Taip pat M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, M. S. veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, ir M.

S. paskirta galutinė subendrinta - 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas, Kauno apygardos teismo 2017 . liepos 3 d. nutartis palikta galioti. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. lapkričio 13 d., ½ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko – 2018 m. rugpjūčio 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 13 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. sausio 9 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, sudarė - 3 metai 4 mėnesiai ir 4 dienos.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 58-56 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , atliktÄ pagal OASys metodikÄ , kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2020 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 59-278 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M.

S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir nutarta rekomenduoti nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje „Elgesys – Pokalbis - Pasikeitimas“. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo M. S. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ 78 balus (statinių veiksnių taÅ¡kai – 40, dinaminių – 38), ankstesniu bausmės atidėjimo laikotarpiu padarytÄ naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , nerealistiÅ¡kus ateities planus, motyvacijos stokÄ , nedarbÄ pataisos įstaigoje, motyvuojant siekiu visÄ bausmės atlikimo laikotarpį mokytis ir įgyti daug specialybių, taip investuojant į savo ateitį, tačiau nuo bausmės pradžios yra įgijęs tik 2 specialybes, priteistus iÅ¡ dalies dengiamus ieÅ¡kinius (nuteistasis nepateikė Komisijai dokumentų, kuriuose bÅ«tų nurodyta padengto ieÅ¡kinio suma).

Nuteistasis M. S. skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ NutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir neteisingas, todėl naikintinas. Nuteistasis skunde pažymi, kad 2019 m. spalio 3 d. Komisija netaikė lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos jo atžvilgiu, todėl jis skundė minėtÄ nutarimÄ teismui. 2019 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡ dalies patenkino jo skundÄ , panaikino skundžiamÄ nutarimÄ ir įpareigojo KomisijÄ iÅ¡ naujo svarstyti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nurodė, kad nagrinėjant jo skundÄ , teismui kilo abejonių dėl socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-170, 2019 m. rugsėjo 6 d. OASys vertinimo rezultatų ir Komisijos priimto nutarimo, kuris yra nemotyvuotas, iÅ¡ esmės atkartojantis socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ . Be to teismas atkreipė dėmesį, kad Komisijos nutarime labiau kreipiamas dėmesys į nuteistojo elgesį praeityje, kurį jau įvertino teismai priimdami nuosprendžius, o ne į nuteistojo elgesį ir asmenybės pokyčius atliekant paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

Skunde nuteistasis pažymi, kad Vilniaus pataisos namų direktorius nesiėmė jokių veiksmų peržiÅ«rėti ir iÅ¡taisyti teismui abejonių sukėlusias socialinio tyrimo iÅ¡vadas bei vertinimo rezultatus, ir tokiu savo neveikimu, nenoru iÅ¡sklaidyti teismo abejones siekė sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, piktybiÅ¡kai netaikyti jam lygtinio paleidimo. Skunde pažymi, jog Komisija 2020 m. sausio 10 d. nutarimÄ netaikyti jam lygtinio paleidimo motyvuoja tuo, kad neva jis „nedarbÄ pataisos įstaigoje motyvuoja siekiu visÄ bausmės laikÄ mokytis ir įgyti daug specialybių, taip investuojant į savo ateitį, nors bausmės atlikimo laikotarpiu įgijo tik 2 specialybės“, tačiau į pataisos įstaigÄ jis atvyko tik 2016 m. kovo 22 d., besibaigiant mokslo metams, todėl mokytis pradėjo tik tų metų rudenį, pirmÄ profesijÄ Ä¯gijo 2017 metais, todėl nuteistojo nuomone, Komisija sÄ moningai nutyli teisingo sprendimo priėmimui aktualius argumentus.

Dėl nutarime minimų „nerealistiškų ateities planų“ Komisija jų nenurodo, neanalizuoja, todėl jis neturi galimybės jos nei paneigti, nei patvirtinti. Taip pat skunde pažymi, kad Komisija nevertino jo teisinės padėties, nes atliekant laisvės atėmimo bausmę, galimybės savarankiškai gauti įrodymus apie dengiamus ieškinius ribotos. Skunde nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos, pozityvaus užimtumo bei socialinių įgūdžių programose, įgijo statybininko – apdailininko, suvirintojo elektra specialybes.

Bausmės atlikimo metu yra skatintas 12 kartų, baustas administracine tvarka 2 kartus (nuobaudos nebegalioja), bausmę atlieka lengvos grupės sÄ lygomis. Nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. yra iÅ¡leidžiamas trumpalaikėms (3 parų) iÅ¡vykoms į namus, iÅ¡vykų metu nusižengimų ar įpareigojimų nevykdymo faktų nefiksuota (buvo iÅ¡vykęs 4 kartus). Jam suteiktas leidimas be sargybos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pagal iÅ¡gales moka antstoliams – 30 proc. nuo gaunamos paramos iÅ¡ artimųjų ir fiksuotÄ sumÄ dengia savanoriÅ¡kai.

Jis padengė dalį žalos, įsidarbinęs ir gaudamas pajamas, galės ženkliai padidinti įmokas dėl žalos atlyginimo. Komisijai pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad lygtinio paleidimo atveju įsidarbins. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog Nutarimas privalo atitikti ir visus reikalavimus, keliamus baigiamiesiems teisės aktams – grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), argumentavimas turi bÅ«ti racionalus (argumentų tiek, kad pakaktų sprendimui pagrįsti), sprendime negali bÅ«ti nutylėti teisingo sprendimo priėmimui aktualÅ«s argumentai, nenurodytos aktualios aplinkybės, sprendimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus.

Vadovaujantis teisės aktais ir Lietuvos respublikos Konstitucija, Komisijos priimti nutarimai turi bÅ«ti ne tik teisingi bet ir kompetentingi. Minėti teisinio tikrumo, teisėtų interesų bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principai neleidžia Komisijos nutarimo priėmimo, verdikto taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , laikyti Komisijos subjektine teise, t. y. tokia teise, kuria galima bÅ«tų pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiÅ«ra. Vieninteliu vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ ir Å¡io rezultato sumažėjimas.

Nesant žemam rizikos balui (kas savaime bÅ«tų pagrindu taikyti lygtinį paleidimÄ ), pakankamu pagrindu taikyti lygtinį paleidimÄ yra laikytinas rizikos sumažėjimo faktas. Komisijos Nutarime vertinimas pagal OASys metodikÄ sudaro – 78 balus ir yra priskiriamas vidutinei rizikos grupei, nors Marijampolės pataisos namuose 2019 metais atliktas vertinimas pagal OASys metodikÄ sudarė 48 balus. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos Nutarime sÄ moningai nutylima ir nenurodoma jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamika nuo bausmės atlikimo pradžios, kiek Å¡is balas sumažėjęs, OASys balų dinamikos nenagrinėjo ir nevertino, nors tokiÄ pareigÄ aiÅ¡kiai deklaruoja teismai, apie tai pasisakydami beveik visuose nutarimuose lygtinio paleidimo klausimu.

Nors Vilniaus pataisos namuose jam nustatyti 78 balai, į jo praÅ¡ymÄ supažindinti su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balÄ sudarančiais dinaminiais ir statytinais veiksniais, pataisos namų administracija nieko atsakyti nesugebėjo, todėl nuteistojo nuomone, toks atliktas vertinimas nieko neturi bendro su aprobuota OASys metodika, o yra prasimanytas, nekompetentingas. Skunde nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatomis (bendruoju diskriminacijos draudimu) ir atsižvelgiant į esamÄ Komisijos bei pirmosios instancijos teismų praktikÄ â€“ lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos privalo bÅ«ti taikomas visiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra žemesnis už 115 balų.

Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, nors ir akivaizdžiai klaidingas bei nepagrįstai padidintas, vis tiek yra mažesnis už didžiausiÄ iÅ¡ nurodytų precedentų, todėl Nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra atviras diskriminavimas ir neabejotinai sudaro deliktÄ . Komisijos Nutarime nenurodyti ir jokie vertinamieji kriterijai, taip nusižengiant oficialioje konstitucinėje doktrinoje suformuluotam aiÅ¡kumo reikalavimui, bei Europos Tarybos rekomendacijai (2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22), kurios 18, 20 paragrafų privalomi reikalavimai „kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s“, „tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka minimalių kriterijų“.

Nuteistojo vertinimu, Nutarime apsiribota tuščiažodžiavimu, jokie aiškūs ir tikslūs lygtinio paleidimo kriterijai Nutarime nenurodomi, nepateikti jokie įrodymai, jog jis galimai neatitiktų minimalių kriterijų. Skundžiamame Nutarime iš viso nėra motyvuojamosios dalies, nes po abejotino teisingumo faktų ir akivaizdžiai tikrovės neatitinkančių teiginių dėstymo (aprašomosios Nutarimo dalies) iš karto eina rezoliucinė dalis, taigi Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. Atkreipia dėmesį, kad Komisija cituoja teismų nutartis ir nagrinėja praeities faktus, kurie jo atžvilgiu niekada nepasikeis – nei dabar, nei pilnai atlikus bausmę.

Teismai priimdami jam apkaltinamuosius nuosprendžius ir skirdami bausmę pilnai įvertino jo veikas, atsižvelgė į visas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir skyrė bausmę, kuriÄ dabar atlieka, todėl pakartotinis asmenybės vertinimas remiantis baudžiamojoje byloje surinkta ir panaudota medžiaga, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ gali bÅ«ti traktuojama kaip baudimas antrÄ kartÄ . Taip pat atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo ir bausmės progresyvumo institutas suponuoja, kad turi bÅ«ti vertinamas tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne nagrinėjami jo biografiniai faktai.

AukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuota praktika lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų – skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau iÅ¡eiti į laisvę, skatinama asmens integracija į visuomenę, valstybės institucijoms sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmuo elgsis laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiÅ«rėti nuteistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbÄ ir t. t. Lygtinis paleidimas yra bÅ«tent viena iÅ¡ nuteistojo padėtį Å¡velninančių procedÅ«rų, tačiau nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visÄ teismo paskirtÄ bausmę, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu.

Nuteistasis pabrėžia, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, yra skatintas, drausminių nuobaudų neturi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir ženkliai sumažėjusi, todėl, jo nuomone, nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti Komisijos atsisakymÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Akcentuoja, jog nepateikus įrodymų, kad kalinys neatitinka minimalių (aiÅ¡kių ir tikslių) lygtinio paleidimo kriterijų, yra privaloma priimti verdiktÄ â€“ taikyti lygtinį paleidimÄ .

Taip pat skunde nurodo, kad teikiamų rekomendacijų dalyje Nutarimas taip pat absoliučiai neteisėtas dėl visiÅ¡ko nebuvimo nei suprantamų rekomendacijų, nei jų motyvų – siÅ«loma atlikti gerbÅ«vio darbus ir dalyvauti siÅ«lomose programose, nors tai yra privalomoji lygtinio paleidimo sÄ lyga, tačiau tai negali bÅ«ti rekomendacija, nes gerbÅ«vio darbų atlikimas neturi jokio sÄ ryÅ¡io su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ar pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ . Todėl rekomendacija visiÅ¡kai beprasmė, kaip ir dalyvavimas siÅ«lomose programose, nes neapibrėžia kokios programos yra siÅ«lomos, kuriam laikotarpiui ir kaip jos yra susijusios su nusikalstamo elgesio rizikos mažinimu.

Skiriant rekomendacijas turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų įvykdymui reikalingÄ laiko tarpÄ , jų tikslingumÄ , taip pat pakartotinis svarstymas turi bÅ«ti paskirtas ne vėliau, kaip įmanoma įvykdyti paskirtas rekomendacijas. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad rekomendacijas Komisija teikia „tik dėl akių“, o jų vykdymas ar nevykdymas bei terminai Komisijai nerÅ«pi. Skundu praÅ¡oma panaikinti NutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ , skiriant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundÄ .

Nuteistojo M. S. skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija Å¡eÅ¡erius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo. Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo M. S. atitikimÄ BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad M. S. yra nuteistas subendrinta 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , pusę Å¡ios bausmės jis atliko 2018 m. rugpjūčio 13 d, tokiu bÅ«du nuteistojo M. S. praÅ¡ymas yra paduotas tinkamai pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ terminÄ . BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta sÄ lyga, kuriai esant gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nagrinėjamu atveju, 2019 m. rugsėjo 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-2170 (toliau socialinio tyrimo iÅ¡vados) 5.2 p. nurodoma, kad pagal turimus duomenis nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per bausmės atlikimo laikotarpį įgijo suvirintojo ir statybininko apdailininko specialybes, dalyvavo agrokultÅ«riniame projekte „Žalioji oazė“. Nuteistasis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, resocializacijos priemonėse: “Užgavėnių kaukė“, viktorinoje „Ar pažįsti LietuvÄ â€œ, „Kompiuterinio raÅ¡tingumo pradmenys“, „Nuteistųjų socialinių įgÅ«džių ugdymo programoje“, „Kompiuterinio raÅ¡tingumo tobulinimas“ paskaitose „Stresas.

Jo valdymo bÅ«dai“, Vilniaus arkivyskupijos Caritas darbuotojo vedamame grupiniame užsiėmime „Priklausomybės ligos: biologiniai, psichologiniai, socialiniai veiksniai. Gydymosi galimybės Lietuvoje“; Kybartų pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto vedamame grupiniame užsiėmime „Sveiko gyvenimo bÅ«das“, pozityvaus užimtumo programose „Sugrįžimas“. Atvykęs į Vilniaus pataisos namus iÅ¡reiÅ¡kė motyvacijÄ dalyvauti „Krizių psichologijos programoje“.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl Å¡i lygtinio paleidimo sÄ lyga yra. Tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sÄ lyga, kuriai esant nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) turi bÅ«ti padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudarytų pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.1 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu iÅ¡skirtų rizikos veiksnių valdymÄ bei stebimus nuteistojo elgesio pokyčius ir jų pasekmes, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis bei interviu metu gauta informacija, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ , 2019 m. rugsėjo 4 d. nustatyta vidutinė M. S. nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys vertinimo metodikÄ ) – 78 taÅ¡kai. Taigi, M. S. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, M.

S. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudarytų pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados bei nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. S. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo 2016 m. gegužės 25 d. Kybartų pataisos namuose nustatyta vidutinė rizika – 90 taÅ¡kų (statinių veiksnių – 45, dinaminių – 45).

Pakartotinių įvertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė: 2017 m. rugpjūčio 22 d. nustatyta vidutinė rizika – 69 balų (statiniai – 40 balų, dinaminiai – 29 balai), 2018 m. kovo 20 d. – 61 balas (statinių veiksnių taškai - 40, dinaminių – 21), 2019 m. vasario 15 d. – 48 taškai (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių -8). Ir, kaip jau minėta, pastarojo M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2019 m. rugsėjo 16 d. jam buvo nustatyta vidutinė rizika – 78 taškai (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių – 38).

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad OASys taÅ¡kų įverčių didėjimas atliekant įvertinimo peržiÅ«rÄ nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, ji iÅ¡lieka vidutinė. IÅ¡vadoje nurodyta, kad taÅ¡kų įverčiai nežymiai pakito atkreipus dėmesį į nuteistojo finansinę padėtį, nes turimi teisminiai ieÅ¡kiniai yra dideli. Taip pat vertinant gyvenimo stilių ir draugus, nes atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istorijÄ pastebima, kad nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis.

Teismai skirdami bausmes dažniausiai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimus, tačiau nuteistasis iÅ¡ to nepasimokė ir kartojo nusikalstamas veikas. 2016 m. vasario 26 d. nuosprendyje yra duomenų, kad M. S. nusikalto teistumui neiÅ¡nykus. Pažymima, kad iki nusikaltimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Taip pat pakartotinio įvertinimo metu, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, interviu metu gauta informacija, iÅ¡skirti papildomi su jo praeities nusikalstamu elgesiu siejami rizikos veiksniai, apimantys nuteistojo mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų ypatumus: nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka bei galimos nusikalstamÄ elgesį palaikančios nuostatos, siejamos su priklausymu organizuotai nusikalstamai veikai.

Skunde nuteistasis pažymi, kad 2019 m. spalio 3 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai netaikius jam lygtinio paleidimo, jis skundė minėtÄ nutarimÄ teismui, ir kaip matyti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, teismui kilo abejonės dėl socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-170, 2019 m. rugsėjo 6 d. OASys vertinimo rezultatų ir Komisijos priimto Nutarimo, kuris yra nemotyvuotas, iÅ¡ esmės atkartojantis socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ . Teismas nutartyje pažymėjo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡io svarstymo metu nuteistasis buvo jam naujoje aplinkoje – Vilniaus pataisos namuose (ankstesni vertinimai vyko Kybartų pataisos namuose).

Vertinimo metu specialistas pažymėjo, kad nuteistasis pasižymėjo uždarumu, vengė emociÅ¡kai atsiskleisti, tolimesnio bendravimo eigoje tapo atviresnis, labiau analizuojantis savo elgesį ir situacijÄ , kas patvirtina nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatumus, jog nuteistasis tik esant saugiai aplinkai tampa labiau emociÅ¡kai atsiskleidžiantis, atviresnis. Todėl neatmestina tikimybė, kad bÅ«tent nauja aplinka, žmonės, galėjo turėti įtakos OASys vertinimui, nes esant iÅ¡ esmės nepasikeitusioms asmens elgesio ir mÄ stymo, nuostatų, ryÅ¡ių, gyvenimo stiliaus ir draugų, darbo bei finansinėms aplinkybėms, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai nuo 8 dinaminių balų iÅ¡augo į 38 balus.

Minėta nutartimi teismas iÅ¡ dalies tenkino nuteistojo skundÄ , panaikino 2019 m. spalio 3 d. Komisijos nutarimÄ ir įpareigojo KomisijÄ iÅ¡ naujo svarstyti praÅ¡ymÄ dėl nuteistojo M. S. paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad Vilniaus pataisos namų administracija nesiėmė jokių veiksmų peržiÅ«rėti ir iÅ¡taisyti teismui sukėlusias socialinio tyrimo iÅ¡vadas bei 2019 m. rugsėjo 6 d. OASys vertinimo rezultatus, tačiau Å¡iuos nuteistojo argumentus teismas laiko nepagrįstais.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijÄ iÅ¡ naujo svarstyti nuteistojo M. S. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau nenumatė prievolės (įpareigojimo) atlikti pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ bei parengti naujÄ Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ . Pažymėtina, kad Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgdama į minėtÄ teismo nutartį, pakartotinai 2020 m. sausio 10 d. svarstė M.

S. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos galimybės. Nuteistojo M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ atlikę bei Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ rengę Resocializacijos skyriaus pareigÅ«nai taip pat pateikė Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nariams tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame iÅ¡dėstė argumentus dėl 2019 m. lapkričio 12 d. teismo nutartyje iÅ¡reikÅ¡tų abejonių Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktais duomenimis. Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistės 2020 m. sausio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl nuteistojo M.

S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų bei socialinio tyrimo iÅ¡vados nurodyta, kad atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį, M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei Socialinio tyrimo iÅ¡vada nebuvo rengiama pakartotinai, kadangi teismas numatė tik įpareigojimÄ iÅ¡ naujo svarstyti praÅ¡ymÄ dėl M. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtoje nutartyje buvo iÅ¡reikÅ¡tos abejonės dėl 2019 m. rugsėjo 6 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktų M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatų, kurie ženkliai skiriasi nuo anksčiau atliktų įvertinimų. Teismas kelia prielaidas, kad toks įverčių skirtumas gali bÅ«ti siejamas su M. S. perkėlimu laisvės atėmimo bausmę atlikti iÅ¡ Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus į Vilniaus pataisos namus, kadangi įvertinimo metu nuteistasis pasižymėjo; „uždarumu, vengė emociÅ¡kai atsiskleisti, tolimesnio bendravimo eigoje tapo atviresnis, labiau analizuojantis savo elgesį ir situacijÄ â€.

Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo pasirinkta pozicija įvertinimo metu yra labiau siejama su jo polinkiu bendradarbiauti, analizuoti savo elgesį bei pateikti realų, o ne kurti socialiai patrauklų įvaizdį. Atliekamas nusikalstamo elgesio įvertinimas bei Socialinio tyrimo išvada yra rengiama remiantis nuteistojo asmens byla, kitais bausmės atlikimo metu formuotais dokumentais, nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu bei interviu/pokalbiais. Taigi, interviu yra tik sudedamoji įvertinimo procedūros dalis, kuri neturi tiesioginės įtakos įvertinimo rezultatams.

Tarnybiniame pranešime aip pat atkreiptas dėmesys, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo paskirtis, remiantis „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys” vadovu yra: „įvertinti, kiek tikėtina, kad teisės pažeidėjas bus pakartotinai nuteistas; nustatyti ir klasifikuoti rizikos veiksnius, susijusius su teisės pažeidimu, įtraukiant ir pagrindinius asmenybės bruožus, ir pažintinės veiklos ir elgesio problemas” ir kt. Efektyvus teisės pažeidėjo rizikos veiksnių įvertinimas turi pateikti su teisės pažeidimu susijusių poreikių profilius, siekiant numatyti galimas tolesnes intervencines bei prevencines priemones, skirtas valdyti identifikuotus rizikos veiksnius.

Taigi, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas negali bÅ«ti atsiejamas nuo nuteistojo praeities faktų analizavimo bei aktualių kriminogeninių poreikių, kurie buvo reikÅ¡mingi nuteistojo nusikalstamo elgesio raiÅ¡kai identifikavimui. Atliekant pakartotinį M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ atkreiptas dėmesys, kad akivaizdžiai su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejamos kriminogeninės sritys: gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys bei nuostatos, prieÅ¡ tai atliktame įvertinime buvo identifikuojamos, kaip nerezultatyvios sritys. 2019 m. rugsėjo 4 d. atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pastebėta, kad identifikuoti kriminogeniniai poreikiai vis dėlto iÅ¡lieka aktualÅ«s bei reikalaujantys aktyvaus nuteistojo įsitraukimo į tikslingas resocializacijos priemones.

Taigi, 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas OASys taÅ¡kų įverčių didėjimas, lyginant su anksčiau atliktais įvertinimais, tačiau tai nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, ji iÅ¡lieka vidutinė. Taip pat peržiÅ«rėjus anksčiau nuteistajam atliktų įvertinimų rezultatus (2016-05-25 nustatyta vidutinė rizika - 90 taÅ¡kų, 2018-03-20 - vidutinė rizika - 61 taÅ¡kas, 2019-02-15 - vidutinė rizika - 48 taÅ¡kai) liko neaiÅ¡ku, kokios nuteistojo pastangos, elgesio pokyčiai sÄ lygojo tokius ženklius nusikalstamo elgesio rizikos įverčių pokyčius, kadangi rengtose socialinio tyrimo iÅ¡vadose nebuvo pateikta argumentacija dėl rizikos veiksnių įverčių mažėjimo.

Taip pat pasisakyta dėl teismo nutartyje minimų neaiÅ¡kumų dėl M. S. nuostatų apibÅ«dinimo. Remiantis „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys” vadovu, nuostatų sritis yra skirta įvertinti teisės pažeidėjo prokriminalines nuostatas, nuostatas į priežiÅ«rÄ ir į savo pačių padarytus teisės pažeidimus”. Yra vertinami keli nuostatų aspektai: kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; diskriminacinės nuostatos/elgesys, nuostatos į priežiÅ«rÄ bei apribojimus ir nuostatos į bendruomenę.

Vertinant M. S. nuostatų ypatumus atkreiptas dėmesys į tai, kad jo įvykdyti nusikaltimai kartu su bendrininkais bei sÄ sajos su organizuota nusikalstama grupe (duomenys iÅ¡ 2016 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismo ir 2016 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžių) gali bÅ«ti siejami su nuteistojo tam tikromis nusikalstamÄ elgesį palaikančiomis nuostatomis. Taip pat atsižvelgta į nuteistojo savęs realizavimo pataisos įstaigoje ypatumus (pvz., motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje stoka; savęs identifikavimas dabartinėje socialinėje grupėje; pasitikėjimu, neiÅ¡davimu grįstų santykių, tvarkos, Å¡varos bei rÅ«pinimosi savimi akcentavimas ir pan.), kurie gali bÅ«ti siejami su tam tikromis kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡komis.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus pataisos namų administracija ėmėsi visų reikalingų, nuteistojo praÅ¡ymo nagrinėjimui, veiksmų bei procedÅ«rų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis M. S. nepadarė pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ lyginant jo paskutinio ir prieÅ¡paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatus – prieÅ¡ingai, M. S. nusikalstamo elgesio rizika nuo praėjusio jos įvertinimo padidėjo net 30 balais (buvo 48 taÅ¡kai, o dabar yra 78 taÅ¡kai).

Tokiu bÅ«du teismas vertina, kad Å¡iuo atveju negalima teigti, jog M. S. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytÄ formaliÄ sÄ lygÄ bÅ«ti padarius pažangÄ mažinant savo (vidutinę) nusikalstamo elgesio rizikÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 2018 m. rugsėjo 17 d. pakartotinio nusikaltimo elgesio rizikos įvertinimo (kai pirmÄ kartÄ nustatyti 48 balai), 2018 m. rugsėjo 21 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos priimtu nutarimu Nr. LK-160 buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ M.

S. su intensyvia priežiÅ«ra, tačiau 2018 m. spalio 16 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismas atsisakė patvirtinti 2018 m. rugsėjo 21 d. komisijos nutarimÄ , pažymint, kad nusikalstamo elgesio rizika siejasi su gyvenimo bÅ«du, kuris siejamas su nuteistojo nuostatomis, aukÅ¡ta saviverte, kuri remiasi netinkamais kriterijais, asmeninėmis savybėmis. Taip pat Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi nepatvirtino ir 2019 m. vasario 22 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. LK-46, kuriuo buvo nutarta taikyti M.

S. lygtinį paleidimÄ , nors jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 48 balais. Abiejose nutartyse teismai vertino, kad M. S. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ (kuri tuo metu sudarė 48 balus) nebuvo pakankama, kad jo atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti lygtinį paleidimÄ . Tokios ankstesnės teismų iÅ¡vados leidžia pagrįstai manyti, kad Å¡iuo metu padidėjusi M. S. nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo. Nors nuteistasis savo skunde nurodo ne vienÄ teismo nutartį, kaip pavyzdį, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kuriems taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – pvz.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. 1S-202-337/2018 ir 2019 m. sausio 17 d. nutartį Nr. 1S-11-337/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį Nr. 1S-845-593/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį Nr. 1S-1-873/2019, tačiau susipažinus su minėtų nutarčių turiniu, pažymėtina, kad visais Å¡iais atvejais teismai nustatė nuteistojo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , o nagrinėjamu atveju teismas tokios M. S. pažangos nenustatė.

Dabartinį M. S. rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ sudaro 78 balai, iÅ¡ kurių 40 yra statiniai (sumažinti nėra galimybės) ir 38 yra dinaminiai balai, kuriuos M. S. turi galimybę sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Savo skunde nuteistasis teigia, kad Nutarime Komisija tik formaliai nurodė, kad jam nustatyta 78 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau neįvardino, kiek Å¡is balas yra sumažėjęs, nenagrinėjo ir nevertino OASys balų dinamikos, nors to svarba akcentuotina teismų nutarimuose lygtinio paleidimo klausimu.

Å iuo klausimu nuteistasis yra teisus, kadangi Nutarime iÅ¡ tiesų nėra nurodyta, kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika keitėsi lyginant su ankstesniais vertinimais. Taip pat sutiktina su nuteistojo teiginiu, kad tai, jog Komisija Nutarime neanalizavo aptariamo klausimo, negali bÅ«ti interpretuojama kaip aplinkybė, atimanti, ar kokiu nors bÅ«du varžanti jo teisę į lygtinį paleidimÄ . Visgi pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė Å¡iuo atveju nei atima, nei varžo nuteistojo teisės į lygtinį paleidimÄ , kadangi iÅ¡ aukščiau pateiktos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos analizės matyti, kad nuteistojo elgesio rizika nuo praėjusio jos vertinimo yra padidėjusi, dėl ko nuteistasis neatitinka vieno iÅ¡ formalių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo kriterijų.

Net jei nuteistasis ir atitiktų formaliems lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikalavimams, tačiau tai bÅ«tų tik lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iÅ¡ kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta kriminalinės bausmės esmė.

Teismo nuomone, jeigu bÅ«tų patenkintas nuteistojo praÅ¡ymas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai Å¡iuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvÅ«s ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d.

Kalėjimų departamento Prie LR TM direktoriaus nutarimu M. S. perkeltas bausmę atlikti Vilniaus pataisos namuose, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus pažeidė režimo reikalavimus, jam buvo skirtos nuobaudos, Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 11 kartų. BÅ«damas pataisos namuose nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, pozityvaus užimtumo programose. Taip pat bausmės atlikimo metu įgijo 2 specialybes. Jam suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Å ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau teismo vertinimu, visos Å¡ios aplinkybės tik patvirtina tai, jog nuteistasis daro pokyčius savo nuostatose, gyvenime ir pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau Å¡ios nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali bÅ«ti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos Nutarime be pagrindo akcentuoti jo teistumai, nusikaltimų pobÅ«dis, kad turėjo bÅ«ti vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne praeitis, elgsena, teistumai, teismas pažymi, kad M.

S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė 78 balai, iÅ¡ kurių statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai veiksniai, kuriuos galima mažinti - 38 balai. Pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksmų – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamÄ elgesį. Vienu pagrindinių Å¡ių veiksnių, didinančių pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis M. S. anksčiau teistas 7 kartus, jo atžvilgiu ne kartÄ buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

Å iuo metu nuteistasis M. S. atlieka subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų (nusikaltimai nuosavybei bei disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti). M. S. nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis, nusikalstamÄ veikÄ padarė ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo, jog skiriamos bausmės nepasiekė savo tikslų, bei rodo nuteistojo susiformavusį neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, todėl rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals iÅ¡lieka.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus pataisos namų socialinio tyrimo iÅ¡vadas sudarę pareigÅ«nai jam nesuteikė galimybės pasinaudoti įstatymo suteikiama teise peržiÅ«rėti savo bausmės ir priežiÅ«ros planÄ bei dėl jo pareikÅ¡ti nuomonę, taip pat nepateikė jokių komentarų ir neįvertino jo pasiektų rezultatų. Su Å¡iuo nuteistojo argumentu teismas nesutinka, kadangi socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.1 punkte nurodyta, be kita ko, kad „taÅ¡kų įverčiai nežymiai pakito atkreipus dėmesį į nuteistojo M.

S. finansinę padėtį, nes turimi teisminiai ieÅ¡kiniai yra dideli. Taip pat vertinant gyvenimo stilių ir draugus, nes atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istorijÄ pastebima, kad nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis. Teismai skirdami bausmes dažniausiai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimus, tačiau nuteistasis iÅ¡ to nepasimokė ir kartojo nusikalstamas veikas. 2016 m. vasario 26 d. nuosprendyje yra duomenų, kad M. S. nusikalto teistumui neiÅ¡nykus. Pažymima, kad iki nusikaltimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio.

Taip pat pakartotinio įvertinimo metu, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, interviu metu gauta informacija, iÅ¡skirti papildomi su jo praeities nusikalstamu elgesiu siejami rizikos veiksniai, apimantys nuteistojo mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų ypatumus: nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka bei galimos nusikalstamÄ elgesį palaikančios nuostatos, siejamos su priklausymu organizuotai nusikalstamai veikai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje (4.9 punktas) nurodyta, kad remiantis nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatumais, galima kelti prielaidÄ , kad nuteistojo nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas bei problemų identifikavimo stoka, gali bÅ«ti siejami su M.

S. nusikalstamu elgesiu. Atsižvelgiant į dabartinį nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galima teigti, jis šiuo metu stengiasi labiau įvertinti galimas savo elgesio pasekmes (disciplinuotas elgesys pataisos įstaigoje, dalyvavimas pataisos programose, pozityvais užimtumo priemonėse, paskatinimai ir pa.,), planuoti, kryptingiau siekti savo asmeninių tikslų. Šie aspektai gali būti siejami su nusikalstamo elgesio rizika mažinančias veiksniais. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M.

S. oficialiai patvirtino galimos bedarbystės problemos sprendimÄ â€“ gauta pažyma apie jo įdarbinimÄ po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju. Taip pat oficialiai patvirtinta jo gyvenamoji vieta laisvėje. Artimųjų palaikymas ir galima teigiama įtaka bei pagalba nuteistajam, gali bÅ«ti vertinami kaip apsauginis, nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantis veiksnys. Remiantis įvertinimo rezultatais, rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, iÅ¡lieka vidutinė“. Kaip matyti, nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje buvo pateikta iÅ¡sami M.

S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato dinamikos analizė, motyvuoti nustatytų balų pokyčiai bei nurodyti juos didinantys ir mažinantys kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis su socialinio tyrimo iÅ¡vada buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, todėl darytina iÅ¡vada, kad jos turinys M. S. yra žinomas. Visgi, savo skunde M. S. nenurodo jokių prieÅ¡taravimų dėl socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktų jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčius pagrindžiančių kriminogeninių veiksnių, bei nepateikė jokių argumentų, kurie teiktų pagrindÄ teismui abejoti socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų patikimumu bei objektyvumu.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad, jo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, KomisijÄ turi dominti tik jam skirtos bausmės dydis, jo atlikta bausmės dalis, jo atžvilgiu nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodikÄ ir Å¡io balo sumažėjimas. Tačiau teismas pažymi, kad nurodyti kriterijai iÅ¡ esmės leidžia tik konstatuoti, ar egzistuoja formalieji BVK 157 straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriems esant apskritai gali bÅ«ti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas.

Teismų praktikoje sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus yra ne kartÄ pabrėžta, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Kiekvienu atveju yra vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibÅ«dinančios aplinkybės. Dėl Å¡ios priežasties Nutarime yra pateiktas ir pastarųjų aplinkybių vertinimas, kurį savo skunde nuteistasis nepagrįstai vadina „tuščiažodžiavimu“, nepaisant to, kad savo skunde pats iÅ¡skiria savo elgesį ir asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, dauguma iÅ¡ kurių yra paminėtos ir Nutarime. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pastarosios aplinkybės yra glaudžiai susijusios su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodikÄ , kurios svarbÄ iÅ¡skiria pats nuteistasis, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių (taip pat ir juos atspindinčių balų) pokytis priklauso taip pat ir nuo Å¡ių aplinkybių.

Pvz. nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kaip jo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (mažinantys nusikalstamo elgesio rizikÄ ) yra įvardinama jo galimybė gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje, turimas iÅ¡silavinimas ir profesinė kvalifikacija bei teigiami santykiai su artimaisiais – Å¡ios aplinkybės taip pat yra įvertintos ir Nutarime. Tuo tarpu kaip nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami jo prasta finansinė padėtis dėl neapmokėtų teisminių ieÅ¡kinių, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, bei galimos nusikalstamÄ elgesį palaikančios nuostatos, siejamos su priklausymu organizuotai nusikalstamai grupei.

Nutarime Å¡ios aplinkybės taip pat yra akcentuojamos Komisijos. Nors pagal Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pateiktÄ pažymÄ , pataisos įstaiga neturi M. S. vykdomųjų dokumentų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tiek iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados (4.4 punktas), tiek iÅ¡ 2016 m. sausio 12 Kauno apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad iÅ¡ M. S. tiek asmeniÅ¡kai iÅ¡ jo, tiek solidariai su kitais asmenimis priteistos gan ženklios sumos nusikalstamomis veikomis padarytų žalų atlyginimui.

Skundo nagrinėjimo metu, nuteistasis pateikė papildomus duomenis apie dengiamus įsiskolinimus, mokėjimo pavedimus į 4 antstolių depozitines sÄ skaitas, tačiau pats patvirtina, kad pats asmeniÅ¡kai antstoliams perveda po 3 eurus skolos padengimui, o kita dalis antstolių atskaitoma iÅ¡ trečių asmenų gautų lėšų, ir atskaitoma apie 30 procentų. Todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , teismas atsižvelgia ne tik į nuteistajam skirtos kriminalinės bausmės tikslus, tačiau ir nukentėjusiųjų asmenų teisėtus lÅ«kesčius, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo, atliktų jam teismo skirtÄ bausmę bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nors nuteistasis rodo iniciatyvÄ Ä¯sidarbinti laisvėje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nedirba, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad M. S. teigia, kad Kybartų pataisos namuose nebuvo darbų pasiÅ«los dėl darbo vietų stygiaus, pats dėl įdarbinimo nesikreipė, o bausmę atliekant Vilniaus pataisos namuose, nuteistasis teigia, kad jis galėtų dirbti, tačiau prieÅ¡ tai atsižvelgtų į siÅ«lomo darbo pobÅ«dį ir sÄ lygas. Nuteistasis galėtų siekti įsidarbindamas laisvės atėmimo įstaigoje, tokiu bÅ«du rodydamas savo teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ ir norÄ atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , kas jį charakterizuotų teigiamai ir mažintų jo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija Marijampolės pataisos namuose nutarė neperkelti nuteistojo M. S. į Marijampolės pusiaukelės namus iÅ¡ Marijampolės pataisos namų pagal BVK 69 straipsnio 3 dalį, nutarime pažymėdama, kad iÅ¡ pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kodėl nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal pirminę OASys metodikÄ sumažėjo 42 balais, jeigu nuteistasis pataisos namuose nedirba, todėl nėra pagrindo, kad nuteistais likusiÄ bausmės dalį atliktų Pusiaukelės namuose.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis iki nuteisimo paskutinius tris mėnesius nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, apie darbinę patirtį pasakoja miglotai, paminėjo, kad yra dirbęs įvairiose bendrovėse, kurių pavadinimų neprisimena, taip pat negalėjo įvardinti kiek laiko ten yra dirbęs, teigė, kad keisdavo darbovietes dėl galimybės gauti didesnį atlyginimÄ ar geresnes darbo sÄ lygas. Nors nuteistasis skunde nurodo ir pateikė įrodymus dėl galimo jo įdarbinimo, tačiau teismo vertinimu, tokie jo argumentai nėra pakankamas pagrindas paleisti asmenį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, juolab, kad nepateikti jokie dokumentai dėl galimo jo įdarbinimo laisvėje.

Nors skunde nuteistasis nurodo, kad Nutarimas taip pat absoliučiai neteisėtas dėl visiÅ¡ko nebuvimo nei suprantamų rekomendacijų, nei jų motyvų – siÅ«loma atlikti gerbÅ«vio darbus ir dalyvauti siÅ«lomose programose, tačiau iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad nuteistajam rekomenduota dalyvauti konkrečioje socialinės reabilitacijos programoje „Elgesys - Pokalbis- Pasikeitimas“, todėl toks skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai, priimdama nutarimÄ netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, teikė jam rekomendacijas, susijusias su jo elgesio korekcija.

Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, įvertinus, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodikÄ yra vidutinė – 78 balai, iÅ¡ kurių 38 balai yra dinaminiai, vadinasi, dar yra galimybė ženkliai Å¡iÄ rizikÄ mažinti toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė pakankamÄ pagrindÄ Å¡iÄ rizikÄ mažinant, dėl ko Å¡iuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo M.

S. gebėjimo išėjus į laisvę laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Kadangi nuteistasis M. S. iÅ¡ esmės neatitinka vieno iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, teismas vertina kad M. S. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu nėra galimas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio10 d. nutarimo Nr. 59-278, todėl nuteistojo M.

S. skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo M. S. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-278 atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Inga Štuopienė