4e9536f9-45bd-450e-8f0d-d0653a9d81db · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated?Skundas Nr. TS-12-827/2020 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2.;2.5.16. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Inga Å tuopienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo nuteistojo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dÄl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau â ir Komisijos) 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-278 dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos be intensyvios priežiÅ«ros netaikymo.
Legislator headnote
AI generated4e9536f9-45bd-450e-8f0d-d0653a9d81db · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Jis padengÄ dalį žalos, įsidarbinÄs ir gaudamas pajamas, galÄs ženkliai padidinti įmokas dÄl žalos atlyginimo. Komisijai pateikÄ pažymÄ , patvirtinanÄiÄ , kad lygtinio paleidimo atveju įsidarbins. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog Nutarimas privalo atitikti ir visus reikalavimus, keliamus baigiamiesiems teisÄs aktams â grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), argumentavimas turi bÅ«ti racionalus (argumentų tiek, kad pakaktų sprendimui pagrįsti), sprendime negali bÅ«ti nutylÄti teisingo sprendimo priÄmimui aktualÅ«s argumentai, nenurodytos aktualios aplinkybÄs, sprendimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus.
Full text
?Skundas Nr. TS-12-827/2020 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2.;2.5.16. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Inga Å tuopienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo nuteistojo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dÄl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau â ir Komisijos) 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-278 dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos be intensyvios priežiÅ«ros netaikymo.
Teismas n u s t a t Ä : M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsn io 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinÄ subendrinta 8 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, bausmÄ atliekant pataisos namuose, bausmÄs pradžiÄ skaiÄiuojant nuo 2016 m. vasario 26 d.
Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas M. S. laikinajame sulaikyme ir suÄmimo iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. lapkriÄio 13 d. iki 2016 m. vasario 26 d. MinÄtas nuosprendis įsiteisÄjo 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistojo M. S. gynÄjo apeliacinį skundÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atmestas nuteistojo M. S. kasacinis skundas. Taip pat M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkriÄio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 10 metų 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ, bausmÄ atliekant pataisos namuose, bausmÄs pradžiÄ skaiÄiuojant nuo 2016 m. lapkriÄio 17 d.
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkriÄio 17 d. nuosprendis, M. S. veika iÅ¡ BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmÄ subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkriÄio 17 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, ir M.
S. paskirta galutinÄ subendrinta - 9 metų 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjÅ«Äio 4 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas, Kauno apygardos teismo 2017 . liepos 3 d. nutartis palikta galioti. BausmÄs vykdymo pradžia â 2013 m. lapkriÄio 13 d., ½ dalį paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs atliko â 2018 m. rugpjÅ«Äio 13 d., bausmÄs pabaiga â 2023 m. gegužÄs 13 d., neatliktos bausmÄs dalis 2020 m. sausio 9 d. (Komisijos posÄdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, sudarÄ - 3 metai 4 mÄnesiai ir 4 dienos.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos posÄdžio, įvykusio 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 58-56 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsÄiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmÄs atlikimo metu, jam taikytas socialinÄs reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , atliktÄ pagal OASys metodikÄ , kitas aplinkybes, kurios gali turÄti įtakos sprendimui dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2020 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 59-278 (toliau â ir Nutarimas) nutarÄ netaikyti nuteistajam M.
S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir nutarta rekomenduoti nuteistajam dalyvauti socialinÄs reabilitacijos programoje âElgesys â Pokalbis - Pasikeitimasâ. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo M. S. vidutinÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ â 78 balus (statinių veiksnių taÅ¡kai â 40, dinaminių â 38), ankstesniu bausmÄs atidÄjimo laikotarpiu padarytÄ naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , nerealistiÅ¡kus ateities planus, motyvacijos stokÄ , nedarbÄ pataisos įstaigoje, motyvuojant siekiu visÄ bausmÄs atlikimo laikotarpį mokytis ir įgyti daug specialybių, taip investuojant į savo ateitį, taÄiau nuo bausmÄs pradžios yra įgijÄs tik 2 specialybes, priteistus iÅ¡ dalies dengiamus ieÅ¡kinius (nuteistasis nepateikÄ Komisijai dokumentų, kuriuose bÅ«tų nurodyta padengto ieÅ¡kinio suma).
Nuteistasis M. S. skundu praÅ¡o panaikinti minÄtÄ NutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, skundžiamas nutarimas yra neteisÄtas ir neteisingas, todÄl naikintinas. Nuteistasis skunde pažymi, kad 2019 m. spalio 3 d. Komisija netaikÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos jo atžvilgiu, todÄl jis skundÄ minÄtÄ nutarimÄ teismui. 2019 m. lapkriÄio 12 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas iÅ¡ dalies patenkino jo skundÄ , panaikino skundžiamÄ nutarimÄ ir įpareigojo KomisijÄ iÅ¡ naujo svarstyti praÅ¡ymÄ dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.
NurodÄ, kad nagrinÄjant jo skundÄ , teismui kilo abejonių dÄl socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-170, 2019 m. rugsÄjo 6 d. OASys vertinimo rezultatų ir Komisijos priimto nutarimo, kuris yra nemotyvuotas, iÅ¡ esmÄs atkartojantis socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ . Be to teismas atkreipÄ dÄmesį, kad Komisijos nutarime labiau kreipiamas dÄmesys į nuteistojo elgesį praeityje, kurį jau įvertino teismai priimdami nuosprendžius, o ne į nuteistojo elgesį ir asmenybÄs pokyÄius atliekant paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos įstaigoje.
Skunde nuteistasis pažymi, kad Vilniaus pataisos namų direktorius nesiÄmÄ jokių veiksmų peržiÅ«rÄti ir iÅ¡taisyti teismui abejonių sukÄlusias socialinio tyrimo iÅ¡vadas bei vertinimo rezultatus, ir tokiu savo neveikimu, nenoru iÅ¡sklaidyti teismo abejones siekÄ sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, piktybiÅ¡kai netaikyti jam lygtinio paleidimo. Skunde pažymi, jog Komisija 2020 m. sausio 10 d. nutarimÄ netaikyti jam lygtinio paleidimo motyvuoja tuo, kad neva jis ânedarbÄ pataisos įstaigoje motyvuoja siekiu visÄ bausmÄs laikÄ mokytis ir įgyti daug specialybių, taip investuojant į savo ateitį, nors bausmÄs atlikimo laikotarpiu įgijo tik 2 specialybÄsâ, taÄiau į pataisos įstaigÄ jis atvyko tik 2016 m. kovo 22 d., besibaigiant mokslo metams, todÄl mokytis pradÄjo tik tų metų rudenį, pirmÄ profesijÄ Ä¯gijo 2017 metais, todÄl nuteistojo nuomone, Komisija sÄ moningai nutyli teisingo sprendimo priÄmimui aktualius argumentus.
DÄl nutarime minimų ânerealistiÅ¡kų ateities planųâ Komisija jų nenurodo, neanalizuoja, todÄl jis neturi galimybÄs jos nei paneigti, nei patvirtinti. Taip pat skunde pažymi, kad Komisija nevertino jo teisinÄs padÄties, nes atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ, galimybÄs savarankiÅ¡kai gauti įrodymus apie dengiamus ieÅ¡kinius ribotos. Skunde nuteistasis nurodo, kad bausmÄs atlikimo metu jis vykdo individualiame plane numatytas priemones, dalyvauja socialinÄs reabilitacijos, pozityvaus užimtumo bei socialinių įgÅ«džių programose, įgijo statybininko â apdailininko, suvirintojo elektra specialybes.
BausmÄs atlikimo metu yra skatintas 12 kartų, baustas administracine tvarka 2 kartus (nuobaudos nebegalioja), bausmÄ atlieka lengvos grupÄs sÄ lygomis. Nuo 2018 m. rugpjÅ«Äio 28 d. yra iÅ¡leidžiamas trumpalaikÄms (3 parų) iÅ¡vykoms į namus, iÅ¡vykų metu nusižengimų ar įpareigojimų nevykdymo faktų nefiksuota (buvo iÅ¡vykÄs 4 kartus). Jam suteiktas leidimas be sargybos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pagal iÅ¡gales moka antstoliams â 30 proc. nuo gaunamos paramos iÅ¡ artimųjų ir fiksuotÄ sumÄ dengia savanoriÅ¡kai.
Jis padengÄ dalį žalos, įsidarbinÄs ir gaudamas pajamas, galÄs ženkliai padidinti įmokas dÄl žalos atlyginimo. Komisijai pateikÄ pažymÄ , patvirtinanÄiÄ , kad lygtinio paleidimo atveju įsidarbins. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog Nutarimas privalo atitikti ir visus reikalavimus, keliamus baigiamiesiems teisÄs aktams â grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), argumentavimas turi bÅ«ti racionalus (argumentų tiek, kad pakaktų sprendimui pagrįsti), sprendime negali bÅ«ti nutylÄti teisingo sprendimo priÄmimui aktualÅ«s argumentai, nenurodytos aktualios aplinkybÄs, sprendimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus.
Vadovaujantis teisÄs aktais ir Lietuvos respublikos Konstitucija, Komisijos priimti nutarimai turi bÅ«ti ne tik teisingi bet ir kompetentingi. MinÄti teisinio tikrumo, teisÄtų interesų bei teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos principai neleidžia Komisijos nutarimo priÄmimo, verdikto taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , laikyti Komisijos subjektine teise, t. y. tokia teise, kuria galima bÅ«tų pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiÅ«ra. Vieninteliu vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ ir Å¡io rezultato sumažÄjimas.
Nesant žemam rizikos balui (kas savaime bÅ«tų pagrindu taikyti lygtinį paleidimÄ ), pakankamu pagrindu taikyti lygtinį paleidimÄ yra laikytinas rizikos sumažÄjimo faktas. Komisijos Nutarime vertinimas pagal OASys metodikÄ sudaro â 78 balus ir yra priskiriamas vidutinei rizikos grupei, nors MarijampolÄs pataisos namuose 2019 metais atliktas vertinimas pagal OASys metodikÄ sudarÄ 48 balus. Atkreipia dÄmesį, kad Komisijos Nutarime sÄ moningai nutylima ir nenurodoma jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamika nuo bausmÄs atlikimo pradžios, kiek Å¡is balas sumažÄjÄs, OASys balų dinamikos nenagrinÄjo ir nevertino, nors tokiÄ pareigÄ aiÅ¡kiai deklaruoja teismai, apie tai pasisakydami beveik visuose nutarimuose lygtinio paleidimo klausimu.
Nors Vilniaus pataisos namuose jam nustatyti 78 balai, į jo praÅ¡ymÄ supažindinti su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balÄ sudaranÄiais dinaminiais ir statytinais veiksniais, pataisos namų administracija nieko atsakyti nesugebÄjo, todÄl nuteistojo nuomone, toks atliktas vertinimas nieko neturi bendro su aprobuota OASys metodika, o yra prasimanytas, nekompetentingas. Skunde nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatomis (bendruoju diskriminacijos draudimu) ir atsižvelgiant į esamÄ Komisijos bei pirmosios instancijos teismų praktikÄ â lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos privalo bÅ«ti taikomas visiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra žemesnis už 115 balų.
Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, nors ir akivaizdžiai klaidingas bei nepagrįstai padidintas, vis tiek yra mažesnis už didžiausiÄ iÅ¡ nurodytų precedentų, todÄl Nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra atviras diskriminavimas ir neabejotinai sudaro deliktÄ . Komisijos Nutarime nenurodyti ir jokie vertinamieji kriterijai, taip nusižengiant oficialioje konstitucinÄje doktrinoje suformuluotam aiÅ¡kumo reikalavimui, bei Europos Tarybos rekomendacijai (2003 m. rugsÄjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22), kurios 18, 20 paragrafų privalomi reikalavimai âkriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«sâ, âtik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka minimalių kriterijųâ.
Nuteistojo vertinimu, Nutarime apsiribota tuÅ¡Äiažodžiavimu, jokie aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s lygtinio paleidimo kriterijai Nutarime nenurodomi, nepateikti jokie įrodymai, jog jis galimai neatitiktų minimalių kriterijų. Skundžiamame Nutarime iÅ¡ viso nÄra motyvuojamosios dalies, nes po abejotino teisingumo faktų ir akivaizdžiai tikrovÄs neatitinkanÄių teiginių dÄstymo (apraÅ¡omosios Nutarimo dalies) iÅ¡ karto eina rezoliucinÄ dalis, taigi Nutarimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas. Atkreipia dÄmesį, kad Komisija cituoja teismų nutartis ir nagrinÄja praeities faktus, kurie jo atžvilgiu niekada nepasikeis â nei dabar, nei pilnai atlikus bausmÄ.
Teismai priimdami jam apkaltinamuosius nuosprendžius ir skirdami bausmÄ pilnai įvertino jo veikas, atsižvelgÄ Ä¯ visas lengvinanÄias ir sunkinanÄias aplinkybes ir skyrÄ bausmÄ, kuriÄ dabar atlieka, todÄl pakartotinis asmenybÄs vertinimas remiantis baudžiamojoje byloje surinkta ir panaudota medžiaga, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ gali bÅ«ti traktuojama kaip baudimas antrÄ kartÄ . Taip pat atkreipia dÄmesį, kad lygtinio paleidimo ir bausmÄs progresyvumo institutas suponuoja, kad turi bÅ«ti vertinamas tik nuteistojo elgesys bausmÄs atlikimo metu, o ne nagrinÄjami jo biografiniai faktai.
AukÅ¡tesnÄs instancijos teismo suformuota praktika lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų â skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybÄ anksÄiau iÅ¡eiti į laisvÄ, skatinama asmens integracija į visuomenÄ, valstybÄs institucijoms sudaroma galimybÄ âpasitikrintiâ, kaip asmuo elgsis laisvÄje, laikinai pasiliekant teisÄ prižiÅ«rÄti nuteistuosius ir teikti jiems intensyvesnÄ socialinÄ pagalbÄ ir t. t. Lygtinis paleidimas yra bÅ«tent viena iÅ¡ nuteistojo padÄtį Å¡velninanÄių procedÅ«rų, taÄiau nÄra atleidimas nuo bausmÄs â lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visÄ teismo paskirtÄ bausmÄ, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmÄs atlikimo režimu.
Nuteistasis pabrÄžia, kad jis bausmÄ atlieka lengvosios grupÄs sÄ lygomis, yra skatintas, drausminių nuobaudų neturi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinÄ ir ženkliai sumažÄjusi, todÄl, jo nuomone, nÄra jokių aplinkybių, galinÄių objektyviai pateisinti Komisijos atsisakymÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Akcentuoja, jog nepateikus įrodymų, kad kalinys neatitinka minimalių (aiÅ¡kių ir tikslių) lygtinio paleidimo kriterijų, yra privaloma priimti verdiktÄ â taikyti lygtinį paleidimÄ .
Taip pat skunde nurodo, kad teikiamų rekomendacijų dalyje Nutarimas taip pat absoliuÄiai neteisÄtas dÄl visiÅ¡ko nebuvimo nei suprantamų rekomendacijų, nei jų motyvų â siÅ«loma atlikti gerbÅ«vio darbus ir dalyvauti siÅ«lomose programose, nors tai yra privalomoji lygtinio paleidimo sÄ lyga, taÄiau tai negali bÅ«ti rekomendacija, nes gerbÅ«vio darbų atlikimas neturi jokio sÄ ryÅ¡io su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ar pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ . TodÄl rekomendacija visiÅ¡kai beprasmÄ, kaip ir dalyvavimas siÅ«lomose programose, nes neapibrÄžia kokios programos yra siÅ«lomos, kuriam laikotarpiui ir kaip jos yra susijusios su nusikalstamo elgesio rizikos mažinimu.
Skiriant rekomendacijas turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų įvykdymui reikalingÄ laiko tarpÄ , jų tikslingumÄ , taip pat pakartotinis svarstymas turi bÅ«ti paskirtas ne vÄliau, kaip įmanoma įvykdyti paskirtas rekomendacijas. DÄl to darytina iÅ¡vada, kad rekomendacijas Komisija teikia âtik dÄl akiųâ, o jų vykdymas ar nevykdymas bei terminai Komisijai nerÅ«pi. Skundu praÅ¡oma panaikinti NutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ , skiriant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ra nepateikÄ atsiliepimo į nuteistojo skundÄ .
Nuteistojo M. S. skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdÄ individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.
BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų, atlikÄ pusÄ paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs â nuteistieji už dÄl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmÄ virÅ¡ija Å¡eÅ¡erius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmÄ virÅ¡ija trejus metus laisvÄs atÄmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvÄs atÄmimo. Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvÄs atÄmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvÄs atÄmimo metu, galimybes adaptuotis laisvÄje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybÄ charakterizuojanÄius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitÄ savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenÄs ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmÄs tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , nes tik tuomet bus pasiekta bausmÄs paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenÄs dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenÄs, bet prižiÅ«rimÄ , esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenÄ bei bÅ«damas laisvÄje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Teismas, susipažinÄs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvÄs atÄmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
NagrinÄjamu atveju, vertinant nuteistojo M. S. atitikimÄ BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymÄtina, kad M. S. yra nuteistas subendrinta 9 metų ir 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausme už tyÄinių nusikaltimų padarymÄ , pusÄ Å¡ios bausmÄs jis atliko 2018 m. rugpjÅ«Äio 13 d, tokiu bÅ«du nuteistojo M. S. praÅ¡ymas yra paduotas tinkamai pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ terminÄ . BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta sÄ lyga, kuriai esant gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones.
NagrinÄjamu atveju, 2019 m. rugsÄjo 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-2170 (toliau socialinio tyrimo iÅ¡vados) 5.2 p. nurodoma, kad pagal turimus duomenis nuteistasis vykdo individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones, per bausmÄs atlikimo laikotarpį įgijo suvirintojo ir statybininko apdailininko specialybes, dalyvavo agrokultÅ«riniame projekte âŽalioji oazÄâ. Nuteistasis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, resocializacijos priemonÄse: âUžgavÄnių kaukÄâ, viktorinoje âAr pažįsti LietuvÄ â, âKompiuterinio raÅ¡tingumo pradmenysâ, âNuteistųjų socialinių įgÅ«džių ugdymo programojeâ, âKompiuterinio raÅ¡tingumo tobulinimasâ paskaitose âStresas.
Jo valdymo bÅ«daiâ, Vilniaus arkivyskupijos Caritas darbuotojo vedamame grupiniame užsiÄmime âPriklausomybÄs ligos: biologiniai, psichologiniai, socialiniai veiksniai. Gydymosi galimybÄs Lietuvojeâ; Kybartų pataisos namų SocialinÄs reabilitacijos skyriaus specialisto vedamame grupiniame užsiÄmime âSveiko gyvenimo bÅ«dasâ, pozityvaus užimtumo programose âSugrįžimasâ. AtvykÄs į Vilniaus pataisos namus iÅ¡reiÅ¡kÄ motyvacijÄ dalyvauti âKrizių psichologijos programojeâ.
Atsižvelgdamas į iÅ¡dÄstytÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis vykdo socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones, todÄl Å¡i lygtinio paleidimo sÄ lyga yra. TaÄiau BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sÄ lyga, kuriai esant nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) turi bÅ«ti padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudarytų pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
NagrinÄjamu atveju socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.1 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu iÅ¡skirtų rizikos veiksnių valdymÄ bei stebimus nuteistojo elgesio pokyÄius ir jų pasekmes, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis bei interviu metu gauta informacija, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ , 2019 m. rugsÄjo 4 d. nustatyta vidutinÄ M. S. nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys vertinimo metodikÄ ) â 78 taÅ¡kai. Taigi, M. S. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinÄ, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, M.
S. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padarÄs pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudarytų pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. NagrinÄjamu atveju iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados bei nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. S. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo 2016 m. gegužÄs 25 d. Kybartų pataisos namuose nustatyta vidutinÄ rizika â 90 taÅ¡kų (statinių veiksnių â 45, dinaminių â 45).
Pakartotinių įvertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko vidutinÄ: 2017 m. rugpjÅ«Äio 22 d. nustatyta vidutinÄ rizika â 69 balų (statiniai â 40 balų, dinaminiai â 29 balai), 2018 m. kovo 20 d. â 61 balas (statinių veiksnių taÅ¡kai - 40, dinaminių â 21), 2019 m. vasario 15 d. â 48 taÅ¡kai (statinių veiksnių taÅ¡kai â 40, dinaminių -8). Ir, kaip jau minÄta, pastarojo M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2019 m. rugsÄjo 16 d. jam buvo nustatyta vidutinÄ rizika â 78 taÅ¡kai (statinių veiksnių taÅ¡kai â 40, dinaminių â 38).
Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymÄta, kad OASys taÅ¡kų įverÄių didÄjimas atliekant įvertinimo peržiÅ«rÄ nesuponuoja prielaidos, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didÄja, ji iÅ¡lieka vidutinÄ. IÅ¡vadoje nurodyta, kad taÅ¡kų įverÄiai nežymiai pakito atkreipus dÄmesį į nuteistojo finansinÄ padÄtį, nes turimi teisminiai ieÅ¡kiniai yra dideli. Taip pat vertinant gyvenimo stilių ir draugus, nes atsižvelgus į nuteistojo kriminalinÄ istorijÄ pastebima, kad nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis.
Teismai skirdami bausmes dažniausiai taikÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimus, taÄiau nuteistasis iÅ¡ to nepasimokÄ ir kartojo nusikalstamas veikas. 2016 m. vasario 26 d. nuosprendyje yra duomenų, kad M. S. nusikalto teistumui neiÅ¡nykus. Pažymima, kad iki nusikaltimo niekur nedirbo ir neturÄjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Taip pat pakartotinio įvertinimo metu, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, interviu metu gauta informacija, iÅ¡skirti papildomi su jo praeities nusikalstamu elgesiu siejami rizikos veiksniai, apimantys nuteistojo mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų ypatumus: nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka bei galimos nusikalstamÄ elgesį palaikanÄios nuostatos, siejamos su priklausymu organizuotai nusikalstamai veikai.
Skunde nuteistasis pažymi, kad 2019 m. spalio 3 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai netaikius jam lygtinio paleidimo, jis skundÄ minÄtÄ nutarimÄ teismui, ir kaip matyti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. lapkriÄio 12 d. nutarties, teismui kilo abejonÄs dÄl socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-170, 2019 m. rugsÄjo 6 d. OASys vertinimo rezultatų ir Komisijos priimto Nutarimo, kuris yra nemotyvuotas, iÅ¡ esmÄs atkartojantis socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ . Teismas nutartyje pažymÄjo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡io svarstymo metu nuteistasis buvo jam naujoje aplinkoje â Vilniaus pataisos namuose (ankstesni vertinimai vyko Kybartų pataisos namuose).
Vertinimo metu specialistas pažymÄjo, kad nuteistasis pasižymÄjo uždarumu, vengÄ emociÅ¡kai atsiskleisti, tolimesnio bendravimo eigoje tapo atviresnis, labiau analizuojantis savo elgesį ir situacijÄ , kas patvirtina nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatumus, jog nuteistasis tik esant saugiai aplinkai tampa labiau emociÅ¡kai atsiskleidžiantis, atviresnis. TodÄl neatmestina tikimybÄ, kad bÅ«tent nauja aplinka, žmonÄs, galÄjo turÄti įtakos OASys vertinimui, nes esant iÅ¡ esmÄs nepasikeitusioms asmens elgesio ir mÄ stymo, nuostatų, ryÅ¡ių, gyvenimo stiliaus ir draugų, darbo bei finansinÄms aplinkybÄms, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai nuo 8 dinaminių balų iÅ¡augo į 38 balus.
MinÄta nutartimi teismas iÅ¡ dalies tenkino nuteistojo skundÄ , panaikino 2019 m. spalio 3 d. Komisijos nutarimÄ ir įpareigojo KomisijÄ iÅ¡ naujo svarstyti praÅ¡ymÄ dÄl nuteistojo M. S. paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad Vilniaus pataisos namų administracija nesiÄmÄ jokių veiksmų peržiÅ«rÄti ir iÅ¡taisyti teismui sukÄlusias socialinio tyrimo iÅ¡vadas bei 2019 m. rugsÄjo 6 d. OASys vertinimo rezultatus, taÄiau Å¡iuos nuteistojo argumentus teismas laiko nepagrįstais.
Atkreiptinas dÄmesys, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2019 m. lapkriÄio 12 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijÄ iÅ¡ naujo svarstyti nuteistojo M. S. praÅ¡ymÄ dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, taÄiau nenumatÄ prievolÄs (įpareigojimo) atlikti pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ bei parengti naujÄ Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ . PažymÄtina, kad Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgdama į minÄtÄ teismo nutartį, pakartotinai 2020 m. sausio 10 d. svarstÄ M.
S. praÅ¡ymÄ dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos galimybÄs. Nuteistojo M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ atlikÄ bei Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ rengÄ Resocializacijos skyriaus pareigÅ«nai taip pat pateikÄ Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nariams tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame iÅ¡dÄstÄ argumentus dÄl 2019 m. lapkriÄio 12 d. teismo nutartyje iÅ¡reikÅ¡tų abejonių Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktais duomenimis. Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistÄs 2020 m. sausio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dÄl nuteistojo M.
S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų bei socialinio tyrimo iÅ¡vados nurodyta, kad atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. lapkriÄio 12 d. nutartį, M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei Socialinio tyrimo iÅ¡vada nebuvo rengiama pakartotinai, kadangi teismas numatÄ tik įpareigojimÄ iÅ¡ naujo svarstyti praÅ¡ymÄ dÄl M. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Atkreipiamas dÄmesys, kad minÄtoje nutartyje buvo iÅ¡reikÅ¡tos abejonÄs dÄl 2019 m. rugsÄjo 6 d.
Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktų M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatų, kurie ženkliai skiriasi nuo anksÄiau atliktų įvertinimų. Teismas kelia prielaidas, kad toks įverÄių skirtumas gali bÅ«ti siejamas su M. S. perkÄlimu laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlikti iÅ¡ MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus į Vilniaus pataisos namus, kadangi įvertinimo metu nuteistasis pasižymÄjo; âuždarumu, vengÄ emociÅ¡kai atsiskleisti, tolimesnio bendravimo eigoje tapo atviresnis, labiau analizuojantis savo elgesį ir situacijÄ â.
Atkreipiamas dÄmesys, kad nuteistojo pasirinkta pozicija įvertinimo metu yra labiau siejama su jo polinkiu bendradarbiauti, analizuoti savo elgesį bei pateikti realų, o ne kurti socialiai patrauklų įvaizdį. Atliekamas nusikalstamo elgesio įvertinimas bei Socialinio tyrimo iÅ¡vada yra rengiama remiantis nuteistojo asmens byla, kitais bausmÄs atlikimo metu formuotais dokumentais, nuteistojo elgsenos stebÄsena bausmÄs atlikimo metu bei interviu/pokalbiais. Taigi, interviu yra tik sudedamoji įvertinimo procedÅ«ros dalis, kuri neturi tiesioginÄs įtakos įvertinimo rezultatams.
Tarnybiniame praneÅ¡ime aip pat atkreiptas dÄmesys, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo paskirtis, remiantis âTeisÄs pažeidÄjo įvertinimo sistemos OASysâ vadovu yra: âįvertinti, kiek tikÄtina, kad teisÄs pažeidÄjas bus pakartotinai nuteistas; nustatyti ir klasifikuoti rizikos veiksnius, susijusius su teisÄs pažeidimu, įtraukiant ir pagrindinius asmenybÄs bruožus, ir pažintinÄs veiklos ir elgesio problemasâ ir kt. Efektyvus teisÄs pažeidÄjo rizikos veiksnių įvertinimas turi pateikti su teisÄs pažeidimu susijusių poreikių profilius, siekiant numatyti galimas tolesnes intervencines bei prevencines priemones, skirtas valdyti identifikuotus rizikos veiksnius.
Taigi, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas negali bÅ«ti atsiejamas nuo nuteistojo praeities faktų analizavimo bei aktualių kriminogeninių poreikių, kurie buvo reikÅ¡mingi nuteistojo nusikalstamo elgesio raiÅ¡kai identifikavimui. Atliekant pakartotinį M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ atkreiptas dÄmesys, kad akivaizdžiai su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejamos kriminogeninÄs sritys: gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys bei nuostatos, prieÅ¡ tai atliktame įvertinime buvo identifikuojamos, kaip nerezultatyvios sritys. 2019 m. rugsÄjo 4 d. atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pastebÄta, kad identifikuoti kriminogeniniai poreikiai vis dÄlto iÅ¡lieka aktualÅ«s bei reikalaujantys aktyvaus nuteistojo įsitraukimo į tikslingas resocializacijos priemones.
Taigi, 2019 m. rugsÄjo 4 d. buvo nustatytas OASys taÅ¡kų įverÄių didÄjimas, lyginant su anksÄiau atliktais įvertinimais, taÄiau tai nesuponuoja prielaidos, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didÄja, ji iÅ¡lieka vidutinÄ. Taip pat peržiÅ«rÄjus anksÄiau nuteistajam atliktų įvertinimų rezultatus (2016-05-25 nustatyta vidutinÄ rizika - 90 taÅ¡kų, 2018-03-20 - vidutinÄ rizika - 61 taÅ¡kas, 2019-02-15 - vidutinÄ rizika - 48 taÅ¡kai) liko neaiÅ¡ku, kokios nuteistojo pastangos, elgesio pokyÄiai sÄ lygojo tokius ženklius nusikalstamo elgesio rizikos įverÄių pokyÄius, kadangi rengtose socialinio tyrimo iÅ¡vadose nebuvo pateikta argumentacija dÄl rizikos veiksnių įverÄių mažÄjimo.
Taip pat pasisakyta dÄl teismo nutartyje minimų neaiÅ¡kumų dÄl M. S. nuostatų apibÅ«dinimo. Remiantis âTeisÄs pažeidÄjo įvertinimo sistemos OASysâ vadovu, nuostatų sritis yra skirta įvertinti teisÄs pažeidÄjo prokriminalines nuostatas, nuostatas į priežiÅ«rÄ ir į savo paÄių padarytus teisÄs pažeidimusâ. Yra vertinami keli nuostatų aspektai: kriminalinį elgesį palaikanÄios nuostatos; diskriminacinÄs nuostatos/elgesys, nuostatos į priežiÅ«rÄ bei apribojimus ir nuostatos į bendruomenÄ.
Vertinant M. S. nuostatų ypatumus atkreiptas dÄmesys į tai, kad jo įvykdyti nusikaltimai kartu su bendrininkais bei sÄ sajos su organizuota nusikalstama grupe (duomenys iÅ¡ 2016 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismo ir 2016 m. lapkriÄio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžių) gali bÅ«ti siejami su nuteistojo tam tikromis nusikalstamÄ elgesį palaikanÄiomis nuostatomis. Taip pat atsižvelgta į nuteistojo savÄs realizavimo pataisos įstaigoje ypatumus (pvz., motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje stoka; savÄs identifikavimas dabartinÄje socialinÄje grupÄje; pasitikÄjimu, neiÅ¡davimu grįstų santykių, tvarkos, Å¡varos bei rÅ«pinimosi savimi akcentavimas ir pan.), kurie gali bÅ«ti siejami su tam tikromis kriminalinÄs subkultÅ«ros apraiÅ¡komis.
TodÄl darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus pataisos namų administracija ÄmÄsi visų reikalingų, nuteistojo praÅ¡ymo nagrinÄjimui, veiksmų bei procedÅ«rų. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis M. S. nepadarÄ pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ lyginant jo paskutinio ir prieÅ¡paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatus â prieÅ¡ingai, M. S. nusikalstamo elgesio rizika nuo praÄjusio jos įvertinimo padidÄjo net 30 balais (buvo 48 taÅ¡kai, o dabar yra 78 taÅ¡kai).
Tokiu bÅ«du teismas vertina, kad Å¡iuo atveju negalima teigti, jog M. S. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytÄ formaliÄ sÄ lygÄ bÅ«ti padarius pažangÄ mažinant savo (vidutinÄ) nusikalstamo elgesio rizikÄ . Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad po 2018 m. rugsÄjo 17 d. pakartotinio nusikaltimo elgesio rizikos įvertinimo (kai pirmÄ kartÄ nustatyti 48 balai), 2018 m. rugsÄjo 21 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos priimtu nutarimu Nr. LK-160 buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ M.
S. su intensyvia priežiÅ«ra, taÄiau 2018 m. spalio 16 d. nutartimi MarijampolÄs apylinkÄs teismas atsisakÄ patvirtinti 2018 m. rugsÄjo 21 d. komisijos nutarimÄ , pažymint, kad nusikalstamo elgesio rizika siejasi su gyvenimo bÅ«du, kuris siejamas su nuteistojo nuostatomis, aukÅ¡ta saviverte, kuri remiasi netinkamais kriterijais, asmeninÄmis savybÄmis. Taip pat MarijampolÄs apylinkÄs teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi nepatvirtino ir 2019 m. vasario 22 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. LK-46, kuriuo buvo nutarta taikyti M.
S. lygtinį paleidimÄ , nors jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 48 balais. Abiejose nutartyse teismai vertino, kad M. S. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ (kuri tuo metu sudarÄ 48 balus) nebuvo pakankama, kad jo atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti lygtinį paleidimÄ . Tokios ankstesnÄs teismų iÅ¡vados leidžia pagrįstai manyti, kad Å¡iuo metu padidÄjusi M. S. nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo. Nors nuteistasis savo skunde nurodo ne vienÄ teismo nutartį, kaip pavyzdį, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kuriems taip pat buvo nustatyta vidutinÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika â pvz.
PanevÄžio apygardos teismo 2018 m. lapkriÄio 7 d. nutartį Nr. 1S-202-337/2018 ir 2019 m. sausio 17 d. nutartį Nr. 1S-11-337/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkriÄio 9 d. nutartį Nr. 1S-845-593/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį Nr. 1S-1-873/2019, taÄiau susipažinus su minÄtų nutarÄių turiniu, pažymÄtina, kad visais Å¡iais atvejais teismai nustatÄ nuteistojo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , o nagrinÄjamu atveju teismas tokios M. S. pažangos nenustatÄ.
Dabartinį M. S. rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ sudaro 78 balai, iÅ¡ kurių 40 yra statiniai (sumažinti nÄra galimybÄs) ir 38 yra dinaminiai balai, kuriuos M. S. turi galimybÄ sumažinti toliau atlikdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Savo skunde nuteistasis teigia, kad Nutarime Komisija tik formaliai nurodÄ, kad jam nustatyta 78 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taÄiau neįvardino, kiek Å¡is balas yra sumažÄjÄs, nenagrinÄjo ir nevertino OASys balų dinamikos, nors to svarba akcentuotina teismų nutarimuose lygtinio paleidimo klausimu.
Å iuo klausimu nuteistasis yra teisus, kadangi Nutarime iÅ¡ tiesų nÄra nurodyta, kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika keitÄsi lyginant su ankstesniais vertinimais. Taip pat sutiktina su nuteistojo teiginiu, kad tai, jog Komisija Nutarime neanalizavo aptariamo klausimo, negali bÅ«ti interpretuojama kaip aplinkybÄ, atimanti, ar kokiu nors bÅ«du varžanti jo teisÄ Ä¯ lygtinį paleidimÄ . Visgi pažymÄtina, kad pastaroji aplinkybÄ Å¡iuo atveju nei atima, nei varžo nuteistojo teisÄs į lygtinį paleidimÄ , kadangi iÅ¡ aukÅ¡Äiau pateiktos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos analizÄs matyti, kad nuteistojo elgesio rizika nuo praÄjusio jos vertinimo yra padidÄjusi, dÄl ko nuteistasis neatitinka vieno iÅ¡ formalių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo kriterijų.
Net jei nuteistasis ir atitiktų formaliems lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikalavimams, taÄiau tai bÅ«tų tik lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. PažymÄtina, jog vienas iÅ¡ kriminalinÄs bausmÄs tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad dÄl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta kriminalinÄs bausmÄs esmÄ.
Teismo nuomone, jeigu bÅ«tų patenkintas nuteistojo praÅ¡ymas, bausmÄs bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai Å¡iuo konkreÄiu atveju taptų deklaratyvÅ«s ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmÄs atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingÄ nuomonÄ dÄl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2019 m. rugpjÅ«Äio 14 d.
KalÄjimų departamento Prie LR TM direktoriaus nutarimu M. S. perkeltas bausmÄ atlikti Vilniaus pataisos namuose, bausmÄ atlieka lengvosios grupÄs sÄ lygomis. BausmÄs atlikimo metu nuteistasis 2 kartus pažeidÄ režimo reikalavimus, jam buvo skirtos nuobaudos, Å¡iuo metu galiojanÄių nuobaudų neturi, skatintas 11 kartų. BÅ«damas pataisos namuose nuteistasis dalyvauja socialinÄs reabilitacijos priemonÄse, pozityvaus užimtumo programose. Taip pat bausmÄs atlikimo metu įgijo 2 specialybes. Jam suteikta teisÄ iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.
Å ios aplinkybÄs teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, taÄiau teismo vertinimu, visos Å¡ios aplinkybÄs tik patvirtina tai, jog nuteistasis daro pokyÄius savo nuostatose, gyvenime ir pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmÄ atliekantis nuteistasis, taÄiau Å¡ios nuteistÄ jį charakterizuojanÄios aplinkybÄs nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali bÅ«ti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenÄs. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos Nutarime be pagrindo akcentuoti jo teistumai, nusikaltimų pobÅ«dis, kad turÄjo bÅ«ti vertinamas jo elgesys bausmÄs atlikimo metu, o ne praeitis, elgsena, teistumai, teismas pažymi, kad M.
S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinÄ 78 balai, iÅ¡ kurių statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai veiksniai, kuriuos galima mažinti - 38 balai. Pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksmų â kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamÄ elgesį. Vienu pagrindinių Å¡ių veiksnių, didinanÄių pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis M. S. anksÄiau teistas 7 kartus, jo atžvilgiu ne kartÄ buvo taikytas bausmÄs vykdymo atidÄjimas.
Å iuo metu nuteistasis M. S. atlieka subendrintÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ už tyÄinių nusikaltimų (nusikaltimai nuosavybei bei disponavimas narkotinÄmis ar psichotropinÄmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti). M. S. nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis, nusikalstamÄ veikÄ padarÄ ankstesnio bausmÄs vykdymo atidÄjimo metu, kas rodo, jog skiriamos bausmÄs nepasiekÄ savo tikslų, bei rodo nuteistojo susiformavusį neigiamÄ požiÅ«rį į teisÄs ir visuomenÄje priimtas moralÄs ir elgesio normas, todÄl rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals iÅ¡lieka.
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus pataisos namų socialinio tyrimo iÅ¡vadas sudarÄ pareigÅ«nai jam nesuteikÄ galimybÄs pasinaudoti įstatymo suteikiama teise peržiÅ«rÄti savo bausmÄs ir priežiÅ«ros planÄ bei dÄl jo pareikÅ¡ti nuomonÄ, taip pat nepateikÄ jokių komentarų ir neįvertino jo pasiektų rezultatų. Su Å¡iuo nuteistojo argumentu teismas nesutinka, kadangi socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.1 punkte nurodyta, be kita ko, kad âtaÅ¡kų įverÄiai nežymiai pakito atkreipus dÄmesį į nuteistojo M.
S. finansinÄ padÄtį, nes turimi teisminiai ieÅ¡kiniai yra dideli. Taip pat vertinant gyvenimo stilių ir draugus, nes atsižvelgus į nuteistojo kriminalinÄ istorijÄ pastebima, kad nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis. Teismai skirdami bausmes dažniausiai taikÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimus, taÄiau nuteistasis iÅ¡ to nepasimokÄ ir kartojo nusikalstamas veikas. 2016 m. vasario 26 d. nuosprendyje yra duomenų, kad M. S. nusikalto teistumui neiÅ¡nykus. Pažymima, kad iki nusikaltimo niekur nedirbo ir neturÄjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio.
Taip pat pakartotinio įvertinimo metu, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, interviu metu gauta informacija, iÅ¡skirti papildomi su jo praeities nusikalstamu elgesiu siejami rizikos veiksniai, apimantys nuteistojo mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų ypatumus: nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka bei galimos nusikalstamÄ elgesį palaikanÄios nuostatos, siejamos su priklausymu organizuotai nusikalstamai veikai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje (4.9 punktas) nurodyta, kad remiantis nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatumais, galima kelti prielaidÄ , kad nuteistojo nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas bei problemų identifikavimo stoka, gali bÅ«ti siejami su M.
S. nusikalstamu elgesiu. Atsižvelgiant į dabartinį nuteistojo elgesį laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu, galima teigti, jis Å¡iuo metu stengiasi labiau įvertinti galimas savo elgesio pasekmes (disciplinuotas elgesys pataisos įstaigoje, dalyvavimas pataisos programose, pozityvais užimtumo priemonÄse, paskatinimai ir pa.,), planuoti, kryptingiau siekti savo asmeninių tikslų. Å ie aspektai gali bÅ«ti siejami su nusikalstamo elgesio rizika mažinanÄias veiksniais. LaisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu M.
S. oficialiai patvirtino galimos bedarbystÄs problemos sprendimÄ â gauta pažyma apie jo įdarbinimÄ po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju. Taip pat oficialiai patvirtinta jo gyvenamoji vieta laisvÄje. Artimųjų palaikymas ir galima teigiama įtaka bei pagalba nuteistajam, gali bÅ«ti vertinami kaip apsauginis, nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantis veiksnys. Remiantis įvertinimo rezultatais, rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, iÅ¡lieka vidutinÄâ. Kaip matyti, nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje buvo pateikta iÅ¡sami M.
S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato dinamikos analizÄ, motyvuoti nustatytų balų pokyÄiai bei nurodyti juos didinantys ir mažinantys kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis su socialinio tyrimo iÅ¡vada buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, todÄl darytina iÅ¡vada, kad jos turinys M. S. yra žinomas. Visgi, savo skunde M. S. nenurodo jokių prieÅ¡taravimų dÄl socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktų jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyÄius pagrindžianÄių kriminogeninių veiksnių, bei nepateikÄ jokių argumentų, kurie teiktų pagrindÄ teismui abejoti socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų patikimumu bei objektyvumu.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad, jo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, KomisijÄ turi dominti tik jam skirtos bausmÄs dydis, jo atlikta bausmÄs dalis, jo atžvilgiu nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodikÄ ir Å¡io balo sumažÄjimas. TaÄiau teismas pažymi, kad nurodyti kriterijai iÅ¡ esmÄs leidžia tik konstatuoti, ar egzistuoja formalieji BVK 157 straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriems esant apskritai gali bÅ«ti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas.
Teismų praktikoje sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus yra ne kartÄ pabrÄžta, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisÄ, o ne pareiga. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sÄ lygas, o jo elgesys bausmÄs atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybÄs turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisÄ ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todÄl bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmÄs tikslai.
Kiekvienu atveju yra vertinamos visos nuteistojo asmenybÄ ir jo elgesį apibÅ«dinanÄios aplinkybÄs. DÄl Å¡ios priežasties Nutarime yra pateiktas ir pastarųjų aplinkybių vertinimas, kurį savo skunde nuteistasis nepagrįstai vadina âtuÅ¡Äiažodžiavimuâ, nepaisant to, kad savo skunde pats iÅ¡skiria savo elgesį ir asmenybÄ teigiamai charakterizuojanÄias aplinkybes, dauguma iÅ¡ kurių yra paminÄtos ir Nutarime. Atkreiptinas nuteistojo dÄmesys į tai, kad pastarosios aplinkybÄs yra glaudžiai susijusios su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodikÄ , kurios svarbÄ iÅ¡skiria pats nuteistasis, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių (taip pat ir juos atspindinÄių balų) pokytis priklauso taip pat ir nuo Å¡ių aplinkybių.
Pvz. nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kaip jo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (mažinantys nusikalstamo elgesio rizikÄ ) yra įvardinama jo galimybÄ gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje, turimas iÅ¡silavinimas ir profesinÄ kvalifikacija bei teigiami santykiai su artimaisiais â Å¡ios aplinkybÄs taip pat yra įvertintos ir Nutarime. Tuo tarpu kaip nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami jo prasta finansinÄ padÄtis dÄl neapmokÄtų teisminių ieÅ¡kinių, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, bei galimos nusikalstamÄ elgesį palaikanÄios nuostatos, siejamos su priklausymu organizuotai nusikalstamai grupei.
Nutarime Å¡ios aplinkybÄs taip pat yra akcentuojamos Komisijos. Nors pagal Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pateiktÄ pažymÄ , pataisos įstaiga neturi M. S. vykdomųjų dokumentų dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tiek iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados (4.4 punktas), tiek iÅ¡ 2016 m. sausio 12 Kauno apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad iÅ¡ M. S. tiek asmeniÅ¡kai iÅ¡ jo, tiek solidariai su kitais asmenimis priteistos gan ženklios sumos nusikalstamomis veikomis padarytų žalų atlyginimui.
Skundo nagrinÄjimo metu, nuteistasis pateikÄ papildomus duomenis apie dengiamus įsiskolinimus, mokÄjimo pavedimus į 4 antstolių depozitines sÄ skaitas, taÄiau pats patvirtina, kad pats asmeniÅ¡kai antstoliams perveda po 3 eurus skolos padengimui, o kita dalis antstolių atskaitoma iÅ¡ treÄių asmenų gautų lÄšų, ir atskaitoma apie 30 procentų. TodÄl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , teismas atsižvelgia ne tik į nuteistajam skirtos kriminalinÄs bausmÄs tikslus, taÄiau ir nukentÄjusiųjų asmenų teisÄtus lÅ«kesÄius, kad nusikalstamas veikas padarÄs asmuo, atliktų jam teismo skirtÄ bausmÄ bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nors nuteistasis rodo iniciatyvÄ Ä¯sidarbinti laisvÄje, laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo metu nedirba, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad M. S. teigia, kad Kybartų pataisos namuose nebuvo darbų pasiÅ«los dÄl darbo vietų stygiaus, pats dÄl įdarbinimo nesikreipÄ, o bausmÄ atliekant Vilniaus pataisos namuose, nuteistasis teigia, kad jis galÄtų dirbti, taÄiau prieÅ¡ tai atsižvelgtų į siÅ«lomo darbo pobÅ«dį ir sÄ lygas. Nuteistasis galÄtų siekti įsidarbindamas laisvÄs atÄmimo įstaigoje, tokiu bÅ«du rodydamas savo teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ ir norÄ atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , kas jį charakterizuotų teigiamai ir mažintų jo nusikalstamo elgesio rizikÄ .
PažymÄtina ir tai, kad 2019 m. rugpjÅ«Äio 14 d. Nuteistųjų perkÄlimo į pusiaukelÄs namus komisija MarijampolÄs pataisos namuose nutarÄ neperkelti nuteistojo M. S. į MarijampolÄs pusiaukelÄs namus iÅ¡ MarijampolÄs pataisos namų pagal BVK 69 straipsnio 3 dalį, nutarime pažymÄdama, kad iÅ¡ pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kodÄl nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal pirminÄ OASys metodikÄ sumažÄjo 42 balais, jeigu nuteistasis pataisos namuose nedirba, todÄl nÄra pagrindo, kad nuteistais likusiÄ bausmÄs dalį atliktų PusiaukelÄs namuose.
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad nuteistasis iki nuteisimo paskutinius tris mÄnesius nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, apie darbinÄ patirtį pasakoja miglotai, paminÄjo, kad yra dirbÄs įvairiose bendrovÄse, kurių pavadinimų neprisimena, taip pat negalÄjo įvardinti kiek laiko ten yra dirbÄs, teigÄ, kad keisdavo darbovietes dÄl galimybÄs gauti didesnį atlyginimÄ ar geresnes darbo sÄ lygas. Nors nuteistasis skunde nurodo ir pateikÄ Ä¯rodymus dÄl galimo jo įdarbinimo, taÄiau teismo vertinimu, tokie jo argumentai nÄra pakankamas pagrindas paleisti asmenį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, juolab, kad nepateikti jokie dokumentai dÄl galimo jo įdarbinimo laisvÄje.
Nors skunde nuteistasis nurodo, kad Nutarimas taip pat absoliuÄiai neteisÄtas dÄl visiÅ¡ko nebuvimo nei suprantamų rekomendacijų, nei jų motyvų â siÅ«loma atlikti gerbÅ«vio darbus ir dalyvauti siÅ«lomose programose, taÄiau iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad nuteistajam rekomenduota dalyvauti konkreÄioje socialinÄs reabilitacijos programoje âElgesys - Pokalbis- Pasikeitimasâ, todÄl toks skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai, priimdama nutarimÄ netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, teikÄ jam rekomendacijas, susijusias su jo elgesio korekcija.
Atsižvelgiant į visas aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, įvertinus, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodikÄ yra vidutinÄ â 78 balai, iÅ¡ kurių 38 balai yra dinaminiai, vadinasi, dar yra galimybÄ Å¾enkliai Å¡iÄ rizikÄ mažinti toliau atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nÄra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarÄ pakankamÄ pagrindÄ Å¡iÄ rizikÄ mažinant, dÄl ko Å¡iuo metu kyla pagrįstų abejonių dÄl nuteistojo M.
S. gebÄjimo iÅ¡Äjus į laisvÄ laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Kadangi nuteistasis M. S. iÅ¡ esmÄs neatitinka vieno iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, teismas vertina kad M. S. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu nÄra galimas. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , nÄra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio10 d. nutarimo Nr. 59-278, todÄl nuteistojo M.
S. skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo M. S. skundÄ dÄl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-278 atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ .
TeisÄja Inga Å tuopienÄ