Legislator Case Law & Legislation
4e94b3fd-6dd0-4869-a2d1-9a1bf1fe4a92 AI generated

4e94b3fd-6dd0-4869-a2d1-9a1bf1fe4a92 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4e94b3fd-6dd0-4869-a2d1-9a1bf1fe4a92
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. M. ieÅ¡kinį atsakovams L. V., G. V., S. V. dėl bendrasavininko pirmenybės pirkti daiktÄ teisės gynimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė perkelti ieÅ¡kovui pirkėjų G. V. ir L. V. teises ir pareigas pagal 2017-07-14 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787, pripažįstant ieÅ¡kovÄ K.

Legislator headnote

AI generated

4e94b3fd-6dd0-4869-a2d1-9a1bf1fe4a92 · Vilniaus apygardos teismas: Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nereglamentuoja ir nelemia, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas atskiru nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo bÅ«tų pripažintas daikto priklausiniu. Tuo atveju, jei ginčo patalpos bÅ«tų antraeiliai daiktai, jų plotas nebÅ«tų įskaičiuotas ir buto bendrÄ plotÄ . Patalpos nėra antraeiliai daiktai, bet yra pagrindinio daikto sudedamoji dalis. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė sumažinti atsakovų L. ir G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1349-560/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38078-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.4.2.9.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. M. ieÅ¡kinį atsakovams L. V., G. V., S. V. dėl bendrasavininko pirmenybės pirkti daiktÄ teisės gynimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė perkelti ieÅ¡kovui pirkėjų G. V. ir L. V. teises ir pareigas pagal 2017-07-14 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787, pripažįstant ieÅ¡kovÄ K.

M. buto (duomenys neskelbtini), su buto priklausiniu, Å«kiniu pastatu, 119/886 dalies žemės sklypo, savininku ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams parduoto turto pagal 2017-07-14 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787 kainÄ , t. y. 12 000 Eur, taip pat iÅ¡ atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jis yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas. Su buto (duomenys neskelbtini), savininku bendrai naudojasi patalpomis techninės apskaitos byloje pažymėtomis 2-1, 3-1 (turi po ½ dalį), garažu. S. V. pardavė atsakovams L.

V., G. V. butÄ (duomenys neskelbtini), patalpų techninės apskaitos byloje pažymėtomis 2-1, 3-1 turimÄ dalį, turimÄ Å¾emės dalį. Nurodė, jog yra pažeistos ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio teisės.

2. Atsakovas S. V. nurodė, kad butÄ (duomenys neskelbtini), ir kitas patalpas, žemės sklypo dalį, paveldėjo. Butas yra pirmame aukÅ¡te, yra įėjimas ir bendras koridorius, pažymėtas techninės apskaitos byloje skaičiais 2-1, 3-1, jungiantis butus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). IÅ¡ koridoriaus yra laiptai į rÅ«sį. Bute negyveno, nes butas aplūžęs, žodžiu siÅ«lė jį įsigyti asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), nes nežino kaip atrodo ieÅ¡kovas. Vos atsirado pirkėjai L. V., G. V., butÄ pardavė jiems. Tarp buto bendri yra tik įėjimas ir koridorius, iÅ¡ kurių patenkama į nuosavus butus. Prašė ieÅ¡kinį atmesti, nes pardavinėjo ne bendrÄ dalį, o atskiras nuosavybės teise priklausančias patalpas su priklausiniais.

3. Atsakovai L. V. ir G. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sandorio metu įgytas pagrindinis daiktas – butas su priklausančiais priedais. Sandoris vyko ne dėl bendrosios dalies pirkimo, o viso buto, kuris visas priklausė atsakovui S. V..

4. Trečiasis asmuo notarė V. P. prašė ieškinį atmesti, nes butas yra atskiras turtinis vienetas ir sandoris įvyko dėl buto pirkimo-pardavimo, o ne dėl bendro naudojamų dalių pirkimo-pardavimo, ne buto, kuris turi bendro naudojimo dalis ar yra nuosavybė į buto dalį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-27 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo atsakovo S. V. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovų L.

V. ir G. V. naudai solidariai 2 924,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad du butus, kaip atskirus turtinius vienetus, jungia tik bendras įėjimas ir koridorius, kurie po ½ dalį priklauso butams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Butai yra pagrindiniai daiktai, o įėjimas ir koridorius antraeilis daiktas, priklausinys. Ieškovas nepardavinėja atskirai tenkančios koridoriaus dalies, o tenkanti dalis perleidžiama kartu su pagrindiniu daiktu naujam buto savininkui. Ieškovas neturi teisės suvaržyti buto savininko teisės disponuoti nuosavybe, tai yra pagrindiniu daiktu, savo nuožiūra.

IeÅ¡kovui pirmumo teisė įsigyti nuosavybę nekyla, nes tokia teisė numatyta tik perleidžiant dalį bendroje nuosavybėje. Ginčo atveju buvo parduotas butas, kaip atskiras turtinis vienetas ir priklausinį (antraeilį daiktÄ ) iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. IeÅ¡kovas K. M. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir sumažinti atsakovų L. ir G. V. bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iki 500 Eur.

7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti taikė netinkamÄ teisės normÄ . CK 4.82 straipsnio 6 dalyje yra numatyta lex specialis norma CK 4.79 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Tam tikrais CK 4.82 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais pirmenybės teisė pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį yra garantuojama ir ne pagrindinio daikto, bet priklausinių bendraturčiui. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Nors į teismo sprendimo motyvuojamÄ dalį yra įterptas CK straipsnio numeris (4.82 str.), tačiau nėra argumentuojama ir atskleidžiama kada toks straipsnis yra taikomas, kodėl juo nesivadovaujama Å¡io ginčo atveju.

Toks teismo sprendimo motyvavimas yra netinkamas. Ä®statymas imperatyviai įtvirtina pirmenybės teisę pirkti privačiÄ Å¾emę asmeniui, kuris parduodame žemės sklype turi nuosavybės teise priklausančius statinius ir įrenginius. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių argumentų visiÅ¡kai nepasisakė, Å¡ioje dalyje sprendimas yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ motyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių civilinėse bylose Nr. 3K-3-17/2010 ir Nr. e3K-3-61-695/2018 motyvais, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tai, kad Å¡iose nutartyse pasisakoma ne dėl CK 4.82 str. 6 dalies, bet dėl CK 4.79 str. 1 dalies taikymo ir faktinės aplinkybės yra absoliučiai skirtingos.

8. Apeliantas nesutinka, kad patalpos, pažymėtos indeksais 2-1, 3-1, yra antraeiliai daiktai. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvų, pagrindžiančių, kad nurodytos patalpos laikytinos antraeiliais daiktais. Ä® bendrÄ buto (duomenys neskelbtini), plotÄ yra įskaičiuotas ir patalpų, pažymėtų indeksais 2-1, 3-1, ½ plotas. Yra iÅ¡skirtas rÅ«sys, kaip Å¡io buto priklausinys. Bendro naudojimo patalpos yra tik dviejų butų sudedamosios, esminės dalys, kurios priklauso minėtų butų savininkams po ½ dalį.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nereglamentuoja ir nelemia, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas atskiru nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo bÅ«tų pripažintas daikto priklausiniu. Tuo atveju, jei ginčo patalpos bÅ«tų antraeiliai daiktai, jų plotas nebÅ«tų įskaičiuotas ir buto bendrÄ plotÄ . Patalpos nėra antraeiliai daiktai, bet yra pagrindinio daikto sudedamoji dalis. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė sumažinti atsakovų L. ir G.

V. praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 500 Eur, tačiau Å¡is praÅ¡ymas liko neiÅ¡spręstas. Atsakovai turėjo iÅ¡laidų advokato pagalbai suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ bei atstovaujant 2 teismo posėdžiuose. PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos (2 924,61 Eur) nevirÅ¡ija maksimalaus rekomenduotino priteisti iÅ¡laidų dydžio, tačiau atsakovų atstovo parengti procesiniai dokumentai nėra sudėtingi, reikalavo minimalių specialių žinių, procesiniuose dokumentuose nekeliami nauji teisės klausimai.

Kitas byloje dalyvaujantis atsakovas S. V. analogiškoje situacijoje turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Atsakovas S. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad koridoriaus patalpos yra butų priklausiniai, kurie yra funkciÅ¡kai susiję su butais ir negali funkcionuoti savarankiÅ¡kai. Apeliantas netinkamai aiÅ¡kina 4.82 straipsnio nuostatas bylos faktinių aplinkybių kontekste. CK 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatomas tiesioginis draudimas perduoti bendros dalinės nuosavybės teisių objekto dalį atskirai nuo nuosavybės teisės į butÄ . 4.82 straipsnio 6 dalis taikoma tiems atvejams, kai kitiems asmenims parduodama tiktai dalis bendro daikto (palėpės, rÅ«sio patalpos ir pan.), kuris yra ar gali bÅ«ti naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje dalyje (laiptinėje ir pan.) esančių patalpų savininkų poreikius atskirai nuo pagrindinio daikto - buto.

Patalpos 2-1 ir 3-1 (koridoriai) yra funkciÅ¡kai susiję su butais ir negali funkcionuoti savarankiÅ¡kai, Å¡ių patalpų naudojimas atskirai trukdytų naudoti butus pagal paskirtį, nes per Å¡ias patalpas patenkama į Å¡alių butus ir rÅ«sius. Parduodant nuosavybės teisėmis priklausantį butÄ , tokios patalpos turi bÅ«ti perduotos kartu su pagrindiniu daiktu (butu), nes CK 4.82 straipsnio 2 dalis nustato draudimÄ tokias patalpas perduoti atskirai nuo pagrindinio daikto. Apeliantas iÅ¡ esmės praÅ¡o atskirai funkcionuojančius pilnaverčius butus laikyti bendrÄ ja daline nuosavybe ir taikyti bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamÄ bendro turto dalį.

Å alių butai nėra bendroji dalinė nuosavybė, todėl butų savininkai neturi pirmenybės teisės pirkti parduodamÄ butÄ ir atsakovas neprivalėjo per notarÄ siÅ«lyti ieÅ¡kovui pirkti ginčo butÄ . Koridoriai, per kurios patenkama į ieÅ¡kovo ir atsakovo butus bei į rÅ«sius, vertintini kaip bendros dalinės nuosavybės objektai, kurie negali bÅ«ti perleisti atskirai nuo pagrindinio daikto - buto. IeÅ¡kovui jokia pirmumo teisė įsigyti nuosavybę nekyla, nes tokia teisė numatyta tik perleidžiant dalį bendroje nuosavybėj.

Apelianto cituojamos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ženkliai skiriasi, todėl paminėtos nutarties išaiškinimai negali būti taikomi. Ieškovas neturi teisės reikalauti perkelti jam pirkėjo teises į dalį žemės sklypo pagal 2017-07-14 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 2787, nes atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis, skirta jo butui ir ūkiniam pastatui eksploatuoti, turėjo būti parduota kartu su jam priklausančiu butu ir ūkiniu pastatu. Ieškovas nėra sklypo bendraturtis.

10. Atsakovai G. V. ir L. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas tinkamai motyvavo sprendimÄ . PrieÅ¡ingai, negu nurodo ieÅ¡kovas, pirmosios instancijos teismas netaikė ne tik CK 4.82 str. 6 d., bet ir CK 4.79 str., ieÅ¡kovas bando suklaidinti teismÄ . Vien ta aplinkybė, kad bendrojo naudojimo paskirties patalpos lygiomis dalimis priklauso tik ieÅ¡kovui ir atsakovui, ir yra izoliuoti nuo kitų namo butų, nekeičia fakto, kad Å¡ios patalpos jau yra padalintos lygiomis dalimis ir kaip pagalbinės, antraeilės bendrojo naudojimo patalpos tenka pagrindinėms ieÅ¡kovo ir atsakovų butų patalpoms.

IeÅ¡kovas akivaizdžiai neteisingai supranta nurodytuose dokumentuose pateiktus duomenis ir nepagrįstai bando juos taikyti sau palankia linkme. Vien ta aplinkybė, kad butui ir kitoms pagalbinėms patalpoms yra suteiktas vienas unikalus kadastrinis numeris, nereiÅ¡kia, kad koridoriai bei rÅ«sys turėtų bÅ«ti laikomi pagrindinėmis patalpomis. Pagalbinės patalpos yra antraeilės patalpos ir jų teisinis režimas negali nulemti pirminių daiktų teisinio režimo. Perleidžiant bendrojo naudojimo pagalbines patalpas, kurios seka paskui pagrindinį daiktÄ , negali bÅ«ti taikomos tos pačios pirmumo teisės taisyklės, nes tai pažeistų esminius daiktinės teisės principus.

Be kita ko, perleisti atskirai vien bendrojo naudojimo pagalbines patalpas taip pat nėra galima, nes jos aptarnauja pirminius daiktus, ir jų perleidimas apsunkintų pirminių patalpų naudojimÄ pagal paskirtį.

11. Pagrindinis pirkimo- pardavimo sutarties objektas buvo butas, o ne žemės sklypas. Atsakovas privalėjo perleisti pirkėjams ir nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , kas ir buvo visiÅ¡kai teisėtai padaryta. Nagrinėjamu atveju nėra taikytina ieÅ¡kovo nurodyta pirmumo teisė į žemės sklypÄ , juo labiau, kad ieÅ¡kovo butui priklausančiÄ 297/886 žemės sklypo dalį nuosavybės teise turi ne ieÅ¡kovas, o jo sÅ«nus M. M.. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tinkama teismų praktika, kuri, be kita ko, atspindėjo ginčui taikytinas teisės normas.

IeÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde cituoja faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiÄ teismų praktikÄ . IeÅ¡kovas nenurodo jokių argumentų, leidžiančių tvirtinti, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių advokato honoraro dydžių. Byla buvo pakankamai sudėtinga, nes ginčai dėl nekilnojamojo turto reikalauja iÅ¡samios teisės aktų bei teismų praktikos analizės, be to, pasirengimas Å¡ios bylos nagrinėjimui vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, todėl reikėjo iÅ¡analizuoti ir įvertinti ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei parengti tinkamus atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimus (atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį, triplikas), dalyvauti teismo posėdžiuose.

12. Trečiasis asmuo notarė V. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad Å¡iuo atveju CK 4.79 straipsnio 1 dalies normos dėl pirmumo teisės yra netaikomos. CK 4.82 straipsnis aiÅ¡kiai numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne pats butas, o bendro naudojimo patalpos ir aptaria tvarkÄ , kaip disponuojama tokiomis patalpomis. Buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės (bendro naudojimo patalpų) atskirai nuo nuosavybės teisės i butÄ ar kitÄ patalpÄ , iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Tai reiÅ¡kia, kad, perleidžiant butus, bendro naudojimo patalpos perleidžiamos kartu su butais ir pirmumo teise įsigyti laiptinės ar koridoriaus dalis kaimynams netaikoma. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad du butus, kaip atskirus turtinius vienetus, jungia tik bendras įėjimas ir koridorius, kurie po ½ dalį priklauso butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tai matyti iš namų techninės apskaitos knygelės išrašo, butų plano, nuotraukų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 15. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nurodydamas, kad ginčo atveju buvo parduotas butas, kaip atskiras turtinis vienetas ir antraeilį daiktÄ iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bendrojo naudojimo patalpos yra antraeiliai daiktai. Teisėjų kolegija pažymi, jog materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindÄ skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo.

CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai:

1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais;

2) pagrindiniams daiktams priklausantys;

3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktÄ kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Å iuo atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų, matyti, jog ginčo patalpos (žymimos 2-1 ir 3-1) negali bÅ«ti naudojamos atskirai, tai yra bendro naudojimo patalpos, kadangi jos yra susijusios su dviem atskirais turtiniais vienetais – butais ir yra skirtos sudaryti galimybes butų savininkams patekti į savo nuosavybės teise valdomas patalpas.

16. Apeliantas teigia, jog teismas turėjo taikyti CK 4.82 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nesutinka su aplinkybe, jog bendrosios patalpos yra antraeiliai daiktai/pagrindinio daikto priklausiniai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi. Konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams.

Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v.

AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog bendros patalpos yra pagrindinių daiktų – butų priklausiniai, kuriuos, remiantis CK 4.82 straipsnio 2 dalimi, buto savininkas neturi teisės perduoti atskirai nuo nuosavybės teisės į butÄ . Å iuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog pirminis savininkas perleido naujiems savininkams atskirÄ turtinį vienetÄ â€“ butÄ , o ne dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog patalpos, techninės apskaitos byloje žymimos 2-1 ir 3-1, yra skirtos naudotis tiek (duomenys neskelbtini)esančiam (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) butams, kadangi tik naudodamiesi šiomis patalpomis, gyventojai gali patekti į savo butus. Pradinis buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas negalėjo remdamasis pirmenybės teise perleisti minėtas bendras patalpas ieškovui kaip bendraturčiui, kadangi taip būtų pažeista buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų teisė pateikti į savo nuosavybę, taip pat tai prieštarautų CK 4.82 straipsnio 2 daliai.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 4.82 straipsnio 6 dalį, kadangi Å¡i teisės norma netaikytina nagrinėjamu atveju, nes joje kalbama apie situacijas, tik kai yra perleidžiamas turtas, esantis bendrÄ ja daline nuosavybe (palėpės, rÅ«sio patalpos ir pan.), priklausantis proporcingai turimai nuosavybės teise patalpai. Å ioje situacijoje toks turtas nebuvo perleistas, kadangi buvo perleistas atskiras turtinis vienetas, nesantis bendrÄ ja nuosavybe – butas, todėl taikyti Å¡ios teisės normos pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ieÅ¡kovo argumentu nesutinka bei pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2001-09-27 sprendimÄ byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994-12-09 sprendimÄ byloje R. T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; 1998-02-19 sprendimÄ byloje Higgins ir kt. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 204124/92). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau pateikta teismų praktika, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik motyvuotas, bet motyvuotas pakankamai. Iš teismo motyvų yra aišku, kodėl priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, pasisakyta apie esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo aplinkybių taip, kaip to tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog teismo sprendimas nėra motyvuotas. Aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl apelianto minimų teisės normų išaiškinimo ir dėl žemės sklypo, nelaikytina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo trūkumu, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo turinio yra aišku, kokiais motyvais teismas atmetė ieškovo ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų jo minimo žemės sklypo bendraturtis, kadangi iš byloje esančių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro išrašo) matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui K. M. nuosavybės teise nepriklauso, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su žemės sklypu, įtakos skundžiamam sprendimui neturi ir teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

19. Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o sumažinti atsakovų L. V. ir G. V. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iki 500 Eur. Nurodo, kad nors praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos (2 924,61 Eur) nevirÅ¡ija rekomendacijose įtvirtintų dydžių, tačiau procesiniai dokumentai nėra sudėtingi, reikalavo minimalių specialių žinių. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklė – Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidoms, be kitų, priskiriamos ir iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). IÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimÄ reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomendacijose nurodytų dydžių. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog procesiniai dokumentai nėra sudėtingi, reikalavo minimalių specialių žinių, juose nėra keliami nauji teisės klausimai.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apeliantu argumentu nesutinka. Nors galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is ginčas nėra sudėtingas, nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau tiek atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tiek tripliko ar kitų procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sÄ naudų. Atsakovai Å¡ioje byloje sudarė atstovavimo sutartį su Å¡ios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sÄ naudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos ar ginčo sudėtingumo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog kitas atsakovas patyrė mažesnes bylinėjimosi iÅ¡laidas, nereiÅ¡kia, jog Å¡ių atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra per didelės. Teismas pažymi, jog ieÅ¡kovas pats nusprendė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams, kas lėmė bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje susidarymÄ .

20. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ bei panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡io apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 22. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , yra pagrindas atsakovų praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, priteisiant atsakovų G.

V. ir L. V. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 583,89 Eur, atsakovo S. V. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo 500 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : IeÅ¡kovo K. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M. atsakovų G. V. ir L. V. naudai 1 583,89 Eur, atsakovo S. V. naudai 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Dainius Rinkevičius Neringa Å vedienė