4e94b3fd-6dd0-4869-a2d1-9a1bf1fe4a92 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. lapkriÄio 27 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo K. M. ieÅ¡kinį atsakovams L. V., G. V., S. V. dÄl bendrasavininko pirmenybÄs pirkti daiktÄ teisÄs gynimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas pateikÄ teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä perkelti ieÅ¡kovui pirkÄjų G. V. ir L. V. teises ir pareigas pagal 2017-07-14 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787, pripažįstant ieÅ¡kovÄ K.
Legislator headnote
AI generated4e94b3fd-6dd0-4869-a2d1-9a1bf1fe4a92 · Vilniaus apygardos teismas: Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nereglamentuoja ir nelemia, kad daiktas ar jo dalis tik dÄl jo registracijos ar dÄl tokių jo savybių kaip suformavimas atskiru nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo bÅ«tų pripažintas daikto priklausiniu. Tuo atveju, jei ginÄo patalpos bÅ«tų antraeiliai daiktai, jų plotas nebÅ«tų įskaiÄiuotas ir buto bendrÄ plotÄ . Patalpos nÄra antraeiliai daiktai, bet yra pagrindinio daikto sudedamoji dalis. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo atstovas praÅ¡Ä sumažinti atsakovų L. ir G.
Full text
?CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2A-1349-560/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38078-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.4.2.9.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkriÄio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: RÅ«tos BurdulienÄs, Dainiaus RinkeviÄiaus (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo) ir Neringos Å vedienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.
M. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. lapkriÄio 27 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo K. M. ieÅ¡kinį atsakovams L. V., G. V., S. V. dÄl bendrasavininko pirmenybÄs pirkti daiktÄ teisÄs gynimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas pateikÄ teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä perkelti ieÅ¡kovui pirkÄjų G. V. ir L. V. teises ir pareigas pagal 2017-07-14 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787, pripažįstant ieÅ¡kovÄ K.
M. buto (duomenys neskelbtini), su buto priklausiniu, Å«kiniu pastatu, 119/886 dalies žemÄs sklypo, savininku ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams parduoto turto pagal 2017-07-14 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787 kainÄ , t. y. 12 000 Eur, taip pat iÅ¡ atsakovų priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad jis yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas. Su buto (duomenys neskelbtini), savininku bendrai naudojasi patalpomis techninÄs apskaitos byloje pažymÄtomis 2-1, 3-1 (turi po ½ dalį), garažu. S. V. pardavÄ atsakovams L.
V., G. V. butÄ (duomenys neskelbtini), patalpų techninÄs apskaitos byloje pažymÄtomis 2-1, 3-1 turimÄ dalį, turimÄ Å¾emÄs dalį. NurodÄ, jog yra pažeistos ieÅ¡kovo, kaip bendraturÄio teisÄs.
2. Atsakovas S. V. nurodÄ, kad butÄ (duomenys neskelbtini), ir kitas patalpas, žemÄs sklypo dalį, paveldÄjo. Butas yra pirmame aukÅ¡te, yra įÄjimas ir bendras koridorius, pažymÄtas techninÄs apskaitos byloje skaiÄiais 2-1, 3-1, jungiantis butus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). IÅ¡ koridoriaus yra laiptai į rÅ«sį. Bute negyveno, nes butas aplūžÄs, žodžiu siÅ«lÄ jį įsigyti asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), nes nežino kaip atrodo ieÅ¡kovas. Vos atsirado pirkÄjai L. V., G. V., butÄ pardavÄ jiems. Tarp buto bendri yra tik įÄjimas ir koridorius, iÅ¡ kurių patenkama į nuosavus butus. PraÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti, nes pardavinÄjo ne bendrÄ dalį, o atskiras nuosavybÄs teise priklausanÄias patalpas su priklausiniais.
3. Atsakovai L. V. ir G. V. praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. NurodÄ, kad sandorio metu įgytas pagrindinis daiktas â butas su priklausanÄiais priedais. Sandoris vyko ne dÄl bendrosios dalies pirkimo, o viso buto, kuris visas priklausÄ atsakovui S. V..
4. TreÄiasis asmuo notarÄ V. P. praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti, nes butas yra atskiras turtinis vienetas ir sandoris įvyko dÄl buto pirkimo-pardavimo, o ne dÄl bendro naudojamų dalių pirkimo-pardavimo, ne buto, kuris turi bendro naudojimo dalis ar yra nuosavybÄ Ä¯ buto dalį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2018-11-27 sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ bei priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo S. V. naudai 500 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų ir atsakovų L.
V. ir G. V. naudai solidariai 2 924,61 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodÄ, kad du butus, kaip atskirus turtinius vienetus, jungia tik bendras įÄjimas ir koridorius, kurie po ½ dalį priklauso butams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Butai yra pagrindiniai daiktai, o įÄjimas ir koridorius antraeilis daiktas, priklausinys. IeÅ¡kovas nepardavinÄja atskirai tenkanÄios koridoriaus dalies, o tenkanti dalis perleidžiama kartu su pagrindiniu daiktu naujam buto savininkui. IeÅ¡kovas neturi teisÄs suvaržyti buto savininko teisÄs disponuoti nuosavybe, tai yra pagrindiniu daiktu, savo nuožiÅ«ra.
IeÅ¡kovui pirmumo teisÄ Ä¯sigyti nuosavybÄ nekyla, nes tokia teisÄ numatyta tik perleidžiant dalį bendroje nuosavybÄje. GinÄo atveju buvo parduotas butas, kaip atskiras turtinis vienetas ir priklausinį (antraeilį daiktÄ ) iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. IeÅ¡kovas K. M. pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti ir sumažinti atsakovų L. ir G. V. bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iki 500 Eur.
7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginÄui sprÄsti taikÄ netinkamÄ teisÄs normÄ . CK 4.82 straipsnio 6 dalyje yra numatyta lex specialis norma CK 4.79 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Tam tikrais CK 4.82 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais pirmenybÄs teisÄ pirkti bendrÄ ja nuosavybe esanÄiÄ parduodamÄ dalį yra garantuojama ir ne pagrindinio daikto, bet priklausinių bendraturÄiui. Teismo sprendimas nÄra tinkamai motyvuotas. Nors į teismo sprendimo motyvuojamÄ dalį yra įterptas CK straipsnio numeris (4.82 str.), taÄiau nÄra argumentuojama ir atskleidžiama kada toks straipsnis yra taikomas, kodÄl juo nesivadovaujama Å¡io ginÄo atveju.
Toks teismo sprendimo motyvavimas yra netinkamas. Ä®statymas imperatyviai įtvirtina pirmenybÄs teisÄ pirkti privaÄiÄ Å¾emÄ asmeniui, kuris parduodame žemÄs sklype turi nuosavybÄs teise priklausanÄius statinius ir įrenginius. Pirmosios instancijos teismas dÄl Å¡ių argumentų visiÅ¡kai nepasisakÄ, Å¡ioje dalyje sprendimas yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ motyvavo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutarÄių civilinÄse bylose Nr. 3K-3-17/2010 ir Nr. e3K-3-61-695/2018 motyvais, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tai, kad Å¡iose nutartyse pasisakoma ne dÄl CK 4.82 str. 6 dalies, bet dÄl CK 4.79 str. 1 dalies taikymo ir faktinÄs aplinkybÄs yra absoliuÄiai skirtingos.
8. Apeliantas nesutinka, kad patalpos, pažymÄtos indeksais 2-1, 3-1, yra antraeiliai daiktai. Pirmosios instancijos teismo sprendime nÄra motyvų, pagrindžianÄių, kad nurodytos patalpos laikytinos antraeiliais daiktais. Ä® bendrÄ buto (duomenys neskelbtini), plotÄ yra įskaiÄiuotas ir patalpų, pažymÄtų indeksais 2-1, 3-1, ½ plotas. Yra iÅ¡skirtas rÅ«sys, kaip Å¡io buto priklausinys. Bendro naudojimo patalpos yra tik dviejų butų sudedamosios, esminÄs dalys, kurios priklauso minÄtų butų savininkams po ½ dalį.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nereglamentuoja ir nelemia, kad daiktas ar jo dalis tik dÄl jo registracijos ar dÄl tokių jo savybių kaip suformavimas atskiru nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo bÅ«tų pripažintas daikto priklausiniu. Tuo atveju, jei ginÄo patalpos bÅ«tų antraeiliai daiktai, jų plotas nebÅ«tų įskaiÄiuotas ir buto bendrÄ plotÄ . Patalpos nÄra antraeiliai daiktai, bet yra pagrindinio daikto sudedamoji dalis. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo atstovas praÅ¡Ä sumažinti atsakovų L. ir G.
V. praÅ¡omas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas iki 500 Eur, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas liko neiÅ¡sprÄstas. Atsakovai turÄjo iÅ¡laidų advokato pagalbai suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ bei atstovaujant 2 teismo posÄdžiuose. PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos (2 924,61 Eur) nevirÅ¡ija maksimalaus rekomenduotino priteisti iÅ¡laidų dydžio, taÄiau atsakovų atstovo parengti procesiniai dokumentai nÄra sudÄtingi, reikalavo minimalių specialių žinių, procesiniuose dokumentuose nekeliami nauji teisÄs klausimai.
Kitas byloje dalyvaujantis atsakovas S. V. analogiÅ¡koje situacijoje turÄjo 500 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
9. Atsakovas S. V. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. NurodÄ, kad koridoriaus patalpos yra butų priklausiniai, kurie yra funkciÅ¡kai susijÄ su butais ir negali funkcionuoti savarankiÅ¡kai. Apeliantas netinkamai aiÅ¡kina 4.82 straipsnio nuostatas bylos faktinių aplinkybių kontekste. CK 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatomas tiesioginis draudimas perduoti bendros dalinÄs nuosavybÄs teisių objekto dalį atskirai nuo nuosavybÄs teisÄs į butÄ . 4.82 straipsnio 6 dalis taikoma tiems atvejams, kai kitiems asmenims parduodama tiktai dalis bendro daikto (palÄpÄs, rÅ«sio patalpos ir pan.), kuris yra ar gali bÅ«ti naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje dalyje (laiptinÄje ir pan.) esanÄių patalpų savininkų poreikius atskirai nuo pagrindinio daikto - buto.
Patalpos 2-1 ir 3-1 (koridoriai) yra funkciÅ¡kai susijÄ su butais ir negali funkcionuoti savarankiÅ¡kai, Å¡ių patalpų naudojimas atskirai trukdytų naudoti butus pagal paskirtį, nes per Å¡ias patalpas patenkama į Å¡alių butus ir rÅ«sius. Parduodant nuosavybÄs teisÄmis priklausantį butÄ , tokios patalpos turi bÅ«ti perduotos kartu su pagrindiniu daiktu (butu), nes CK 4.82 straipsnio 2 dalis nustato draudimÄ tokias patalpas perduoti atskirai nuo pagrindinio daikto. Apeliantas iÅ¡ esmÄs praÅ¡o atskirai funkcionuojanÄius pilnaverÄius butus laikyti bendrÄ ja daline nuosavybe ir taikyti bendraturÄio pirmenybÄs teisÄ pirkti parduodamÄ bendro turto dalį.
Å alių butai nÄra bendroji dalinÄ nuosavybÄ, todÄl butų savininkai neturi pirmenybÄs teisÄs pirkti parduodamÄ butÄ ir atsakovas neprivalÄjo per notarÄ siÅ«lyti ieÅ¡kovui pirkti ginÄo butÄ . Koridoriai, per kurios patenkama į ieÅ¡kovo ir atsakovo butus bei į rÅ«sius, vertintini kaip bendros dalinÄs nuosavybÄs objektai, kurie negali bÅ«ti perleisti atskirai nuo pagrindinio daikto - buto. IeÅ¡kovui jokia pirmumo teisÄ Ä¯sigyti nuosavybÄ nekyla, nes tokia teisÄ numatyta tik perleidžiant dalį bendroje nuosavybÄj.
Apelianto cituojamos ir nagrinÄjamos bylos faktinÄs aplinkybÄs ženkliai skiriasi, todÄl paminÄtos nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimai negali bÅ«ti taikomi. IeÅ¡kovas neturi teisÄs reikalauti perkelti jam pirkÄjo teises į dalį žemÄs sklypo pagal 2017-07-14 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 2787, nes atsakovui priklausanti žemÄs sklypo dalis, skirta jo butui ir Å«kiniam pastatui eksploatuoti, turÄjo bÅ«ti parduota kartu su jam priklausanÄiu butu ir Å«kiniu pastatu. IeÅ¡kovas nÄra sklypo bendraturtis.
10. Atsakovai G. V. ir L. V. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. NurodÄ, kad pirmos instancijos teismas tinkamai motyvavo sprendimÄ . PrieÅ¡ingai, negu nurodo ieÅ¡kovas, pirmosios instancijos teismas netaikÄ ne tik CK 4.82 str. 6 d., bet ir CK 4.79 str., ieÅ¡kovas bando suklaidinti teismÄ . Vien ta aplinkybÄ, kad bendrojo naudojimo paskirties patalpos lygiomis dalimis priklauso tik ieÅ¡kovui ir atsakovui, ir yra izoliuoti nuo kitų namo butų, nekeiÄia fakto, kad Å¡ios patalpos jau yra padalintos lygiomis dalimis ir kaip pagalbinÄs, antraeilÄs bendrojo naudojimo patalpos tenka pagrindinÄms ieÅ¡kovo ir atsakovų butų patalpoms.
IeÅ¡kovas akivaizdžiai neteisingai supranta nurodytuose dokumentuose pateiktus duomenis ir nepagrįstai bando juos taikyti sau palankia linkme. Vien ta aplinkybÄ, kad butui ir kitoms pagalbinÄms patalpoms yra suteiktas vienas unikalus kadastrinis numeris, nereiÅ¡kia, kad koridoriai bei rÅ«sys turÄtų bÅ«ti laikomi pagrindinÄmis patalpomis. PagalbinÄs patalpos yra antraeilÄs patalpos ir jų teisinis režimas negali nulemti pirminių daiktų teisinio režimo. Perleidžiant bendrojo naudojimo pagalbines patalpas, kurios seka paskui pagrindinį daiktÄ , negali bÅ«ti taikomos tos paÄios pirmumo teisÄs taisyklÄs, nes tai pažeistų esminius daiktinÄs teisÄs principus.
Be kita ko, perleisti atskirai vien bendrojo naudojimo pagalbines patalpas taip pat nÄra galima, nes jos aptarnauja pirminius daiktus, ir jų perleidimas apsunkintų pirminių patalpų naudojimÄ pagal paskirtį.
11. Pagrindinis pirkimo- pardavimo sutarties objektas buvo butas, o ne žemÄs sklypas. Atsakovas privalÄjo perleisti pirkÄjams ir nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ , kas ir buvo visiÅ¡kai teisÄtai padaryta. NagrinÄjamu atveju nÄra taikytina ieÅ¡kovo nurodyta pirmumo teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ , juo labiau, kad ieÅ¡kovo butui priklausanÄiÄ 297/886 žemÄs sklypo dalį nuosavybÄs teise turi ne ieÅ¡kovas, o jo sÅ«nus M. M.. Pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi tinkama teismų praktika, kuri, be kita ko, atspindÄjo ginÄui taikytinas teisÄs normas.
IeÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde cituoja faktinių bylos aplinkybių neatitinkanÄiÄ teismų praktikÄ . IeÅ¡kovas nenurodo jokių argumentų, leidžianÄių tvirtinti, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių advokato honoraro dydžių. Byla buvo pakankamai sudÄtinga, nes ginÄai dÄl nekilnojamojo turto reikalauja iÅ¡samios teisÄs aktų bei teismų praktikos analizÄs, be to, pasirengimas Å¡ios bylos nagrinÄjimui vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, todÄl reikÄjo iÅ¡analizuoti ir įvertinti ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei parengti tinkamus atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimus (atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį, triplikas), dalyvauti teismo posÄdžiuose.
12. TreÄiasis asmuo notarÄ V. P. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. NurodÄ, kad Å¡iuo atveju CK 4.79 straipsnio 1 dalies normos dÄl pirmumo teisÄs yra netaikomos. CK 4.82 straipsnis aiÅ¡kiai numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso ne pats butas, o bendro naudojimo patalpos ir aptaria tvarkÄ , kaip disponuojama tokiomis patalpomis. Buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisÄs perduoti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs (bendro naudojimo patalpų) atskirai nuo nuosavybÄs teisÄs i butÄ ar kitÄ patalpÄ , iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Tai reiÅ¡kia, kad, perleidžiant butus, bendro naudojimo patalpos perleidžiamos kartu su butais ir pirmumo teise įsigyti laiptinÄs ar koridoriaus dalis kaimynams netaikoma. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todÄl pasisako dÄl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. DÄl byloje nustatytų aplinkybių 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad du butus, kaip atskirus turtinius vienetus, jungia tik bendras įÄjimas ir koridorius, kurie po ½ dalį priklauso butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tai matyti iÅ¡ namų techninÄs apskaitos knygelÄs iÅ¡raÅ¡o, butų plano, nuotraukų.
DÄl apeliacinio skundo argumentų 15. Byloje yra kilÄs ginÄas dÄl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nurodydamas, kad ginÄo atveju buvo parduotas butas, kaip atskiras turtinis vienetas ir antraeilį daiktÄ iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bendrojo naudojimo patalpos yra antraeiliai daiktai. TeisÄjų kolegija pažymi, jog materialiosios teisÄs normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindÄ skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai sprÄsti dÄl jų teisinÄs padÄties ir likimo.
CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibÅ«dinami kaip daiktai, galintys bÅ«ti savarankiÅ¡kais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi bÅ«ti draudimo jiems savarankiÅ¡kai dalyvauti civilinÄje teisinÄje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai:
1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais;
2) pagrindiniams daiktams priklausantys;
3) kitaip su pagrindiniais daiktais susijÄ daiktai. Å ios, t. y. treÄiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susijÄ daiktai gali bÅ«ti ir savarankiÅ¡ki, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. SavarankiÅ¡ku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybÄmis ar paskirtimi gali bÅ«ti atskirai naudojamas ir gali atskirai bÅ«ti civilinÄje teisinÄje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susijÄ su pagrindiniu daiktu.
Pagal bendrÄ jÄ taisyklÄ antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keiÄiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pagrindinį daiktÄ kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybÄs teisÄ ir į antraeilį daiktÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Å iuo atveju iÅ¡ byloje esanÄių duomenų, matyti, jog ginÄo patalpos (žymimos 2-1 ir 3-1) negali bÅ«ti naudojamos atskirai, tai yra bendro naudojimo patalpos, kadangi jos yra susijusios su dviem atskirais turtiniais vienetais â butais ir yra skirtos sudaryti galimybes butų savininkams patekti į savo nuosavybÄs teise valdomas patalpas.
16. Apeliantas teigia, jog teismas turÄjo taikyti CK 4.82 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nesutinka su aplinkybe, jog bendrosios patalpos yra antraeiliai daiktai/pagrindinio daikto priklausiniai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijÄs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi. Konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinÄ padÄtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijÄs su juo bendra Å«kine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams.
Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymÄti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsÄjo 6 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J. U. v. UAB âIJOâ, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje visuomeninÄ organizacija âVilnojaâ v.
AB âEnifasâ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.). TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, jog bendros patalpos yra pagrindinių daiktų â butų priklausiniai, kuriuos, remiantis CK 4.82 straipsnio 2 dalimi, buto savininkas neturi teisÄs perduoti atskirai nuo nuosavybÄs teisÄs į butÄ . Å iuo atveju byloje nÄra ginÄo dÄl to, jog pirminis savininkas perleido naujiems savininkams atskirÄ turtinį vienetÄ â butÄ , o ne dalį bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje.
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog patalpos, techninÄs apskaitos byloje žymimos 2-1 ir 3-1, yra skirtos naudotis tiek (duomenys neskelbtini)esanÄiam (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) butams, kadangi tik naudodamiesi Å¡iomis patalpomis, gyventojai gali patekti į savo butus. Pradinis buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas negalÄjo remdamasis pirmenybÄs teise perleisti minÄtas bendras patalpas ieÅ¡kovui kaip bendraturÄiui, kadangi taip bÅ«tų pažeista buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų teisÄ pateikti į savo nuosavybÄ, taip pat tai prieÅ¡tarautų CK 4.82 straipsnio 2 daliai.
Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turÄjo taikyti CK 4.82 straipsnio 6 dalį, kadangi Å¡i teisÄs norma netaikytina nagrinÄjamu atveju, nes joje kalbama apie situacijas, tik kai yra perleidžiamas turtas, esantis bendrÄ ja daline nuosavybe (palÄpÄs, rÅ«sio patalpos ir pan.), priklausantis proporcingai turimai nuosavybÄs teise patalpai. Å ioje situacijoje toks turtas nebuvo perleistas, kadangi buvo perleistas atskiras turtinis vienetas, nesantis bendrÄ ja nuosavybe â butas, todÄl taikyti Å¡ios teisÄs normos pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo.
18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog teismo sprendimas nÄra tinkamai motyvuotas. ApeliacinÄs instancijos teismas su Å¡iuo ieÅ¡kovo argumentu nesutinka bei pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrÄžÄs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodÄs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2001-09-27 sprendimÄ byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994-12-09 sprendimÄ byloje R. T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; 1998-02-19 sprendimÄ byloje Higgins ir kt. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 204124/92). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliuÄiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.
Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nÄra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dÄl to byla galÄjo bÅ«ti iÅ¡sprÄsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.).
TeisÄjų kolegija, remdamasi aukÅ¡Äiau pateikta teismų praktika, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik motyvuotas, bet motyvuotas pakankamai. IÅ¡ teismo motyvų yra aiÅ¡ku, kodÄl priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, pasisakyta apie esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ginÄo aplinkybių taip, kaip to tikÄjosi apeliantas, nereiÅ¡kia, jog teismo sprendimas nÄra motyvuotas. AplinkybÄs, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakÄ dÄl apelianto minimų teisÄs normų iÅ¡aiÅ¡kinimo ir dÄl žemÄs sklypo, nelaikytina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo trÅ«kumu, kadangi iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio yra aiÅ¡ku, kokiais motyvais teismas atmetÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog byloje nÄra duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų jo minimo žemÄs sklypo bendraturtis, kadangi iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o) matyti, jog žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui K. M. nuosavybÄs teise nepriklauso, todÄl apeliacinio skundo argumentai, susijÄ su žemÄs sklypu, įtakos skundžiamam sprendimui neturi ir teisÄjų kolegija dÄl jų atskirai nepasisako.
19. Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o sumažinti atsakovų L. V. ir G. V. patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme iki 500 Eur. Nurodo, kad nors praÅ¡omos priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidos (2 924,61 Eur) nevirÅ¡ija rekomendacijose įtvirtintų dydžių, taÄiau procesiniai dokumentai nÄra sudÄtingi, reikalavo minimalių specialių žinių. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklÄ â Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.
Teismas gali nukrypti nuo Å¡ios taisyklÄs, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dÄl kurių susidarÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos paÄius kriterijus (Å¡alių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dÄl kurių susidarÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidos) teismas bylinÄjimosi iÅ¡laidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dÄl ginÄo esmÄs (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
BylinÄjimosi iÅ¡laidoms, be kitų, priskiriamos ir iÅ¡laidos advokato ar advokato padÄjÄjo pagalbai apmokÄti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). IÅ¡laidų advokato ar advokato padÄjÄjo pagalbai apmokÄti atlyginimÄ reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo, dalyvavusių nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju bylinÄjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomendacijose nurodytų dydžių. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog procesiniai dokumentai nÄra sudÄtingi, reikalavo minimalių specialių žinių, juose nÄra keliami nauji teisÄs klausimai.
ApeliacinÄs instancijos teismas su Å¡iuo apeliantu argumentu nesutinka. Nors galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is ginÄas nÄra sudÄtingas, nÄra sprendžiami nauji ir sudÄtingi teisiniai klausimai, taÄiau tiek atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tiek tripliko ar kitų procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sÄ naudų. Atsakovai Å¡ioje byloje sudarÄ atstovavimo sutartį su Å¡ios srities profesionalu â advokatu, o advokatas, rengdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrÄ darbo ir laiko sÄ naudas, kurios nepriklauso nuo ginÄo sumos ar ginÄo sudÄtingumo.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybÄ, jog kitas atsakovas patyrÄ mažesnes bylinÄjimosi iÅ¡laidas, nereiÅ¡kia, jog Å¡ių atsakovų patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos yra per didelÄs. Teismas pažymi, jog ieÅ¡kovas pats nusprendÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams, kas lÄmÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų byloje susidarymÄ .
20. DÄl kitų argumentų teisÄjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. ApeliacinÄs instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybÄmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ bei panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡io apeliacinio skundo motyvais nÄra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme 22. Atsižvelgiant į apeliacinÄs instancijos teismo procesinį sprendimÄ , yra pagrindas atsakovų praÅ¡ymÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme, priteisimo tenkinti, priteisiant atsakovų G.
V. ir L. V. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 583,89 Eur, atsakovo S. V. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo 500 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : IeÅ¡kovo K. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. lapkriÄio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M. atsakovų G. V. ir L. V. naudai 1 583,89 Eur, atsakovo S. V. naudai 500 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme TeisÄjai RÅ«ta BurdulienÄ Dainius RinkeviÄius Neringa Å vedienÄ