2019-08-28 Nr. AB-16263-3-61-3-00834-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5021-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00834-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. (K. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. (K. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. S. (K. S.) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-8 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad prašė suteikti prieglobstį dėl kelių priežasčių. Pirma, pareiškėjas dirbo specialiosios paskirties milicijos būryje (toliau – ir Omon), o Omon generolas K. M. (toliau – ir generolas) siekė priversti pareiškėją prisiimti kaltę už generolo sūnaus padarytą nusikaltimą. Generolo sūnus vairavo išgėręs (kartu automobilyje sėdėjo pareiškėjas), partrenkė pėsčiąjį, kuris nuo smūgio ligoninėje mirė. Todėl pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę jam bus iškelta baudžiamoji byla inkriminavus minėtą nusikalstamą veiką. Antra, pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko savavališkai nutraukęs kontraktą su Omon, todėl jam kyla grėsmė. Be to, pareiškėjas bijo grįžti į kilmės valstybę ir dėl religinių priežasčių, nes kilmės valstybėje asmenys, nešiojantys barzdas, yra persekiojami ir kaltinami salafizmo praktika (išpažinimu).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, nebuvo užtikrintas įrodymų visapusiškas ištyrimas. Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimo dalis dėl jo darbo Omon pajėgose bei dėl įvykusio autoįvykio 2017 m. rugsėjo 20 d. pripažino kaip nuoseklias, detalias ir išsamias. Pareiškėjas šiuo aspektu pabrėžė, kad jis į Lietuvą iš Vokietijos buvo grąžintas 2018 m. liepos 17 d., o atsakomybę dėl užsieniečio Vokietijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimo Lietuva pripažino dar 2018 m. sausio 31 d., apklausa atlikta tik 2018 m. spalio 25 d., o papildoma apklausa – 2018 m. gruodžio 17 d.

4. Pareiškėjas pastebėjo, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neturėjo surinkęs pakankamai informacijos nagrinėjamai bylai aktualiais klausimais ir negalėjo tinkamai atsakyti į klausimą, ar prieglobsčio prašytojo pateikta informacija atitinka (neprieštarauja) turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo nurodytais motyvais (vadinamasis išorinis įrodymų vertinimas). Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais.

5. Pareiškėjo nuomone, svarbu paminėti Migracijos departamento nustatytus faktus apie jo kilmės valstybę: 1) patvirtinama informacija apie K. M. statusą, nurodant, jog nevyriausybinės organizacijos „Freedom house“ atstovas nurodė, kad Taždikistano Omon pajėgoms nuo 2015 m. gegužės vadovauja generolas-majoras K. M., juo pasitikima ir jis yra privilegijuotas“; 2) Išvadoje fiksuotas ir generolo neteisėtų veiksmų epizodas, nurodant, kad jis 2018 m. Harogo mieste iš ginklo šaudė ir sužeidė 3 žmones; 3) Išvadoje nuosekliai tvirtinama apie aukšto rango pareigūnų ir jų vaikų išsisukimą nuo baudžiamosios atsakomybės įvairiomis priemonėmis (grindžiant absurdiškais paaiškinimais dėl techninių gedimų, priverčiant kitus asmenis priimti atsakomybę ir pan.), viena iš jų – galimas pareigūnų piktnaudžiavimas poveikiu ir tarnybine padėtimi priverčiant kitus asmenis prisiimti atsakomybę už jų ar jų vaikų padarytas nusikalstamas veikas. Tai įrodo, kad dalis informacijos apie kilmės valstybę, kurią atsakovas surinko, iš esmės patvirtina pareiškėjo pasakojimą apie generolo privilegijas, korupcinę veiklą ir piktnaudžiavimą valdžia, o kartu patvirtinamas ir pareiškėjo pasakojimas apie generolo suinteresuotumą jam suversti kaltę dėl jo sūnaus padaryto autoįvykio, kurio metu žuvo žmogus. Atsakovui konstatavus, kad pasakojimas apie 2017 m. vykusią autoavariją yra išsamus ir nuoseklus, o pareiškėjo pasakojimas patvirtinamas atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę, šiai pasakojimo daliai vienareikšmiškai turėjo būti taikoma abejonės privilegija.

6. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas netinkamai interpretavo pareiškėjo pasakojimo dalį apie buvusius įvykius po autoavarijos. Faktas, kad prieš pareiškėją nebuvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas ar jis nebuvo kviestas jokios institucijos prieš išvykstant iš kilmės valstybės, nereiškia, jog asmeniui negresia pavojus patirti persekiojimą. Apie konfliktinius santykius su generolu pareiškėjas pasakojo iš esmės visų apklausų metu, tai patvirtino ir jo sutuoktinė. Po autoįvykio pareiškėjas 3 kartus buvo vežamas pas generolą į jo kabinetą, kur buvo mušamas ir jam buvo liepiama prisiimti atsakomybę, apie sumušimus patvirtino ir jo sutuoktinė apklausos metu, o šią pasakojimo dalį ir atsakovas pripažino nuoseklia ir detalia. Pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti pradėtas joks tyrimas kilmės valstybėje, kadangi vairavo ne jis, o generolo sūnus. Vis dėlto minėtas generolas smurtiniais veiksmais ir psichologiniu spaudimu siekė, kad pareiškėjas prisiimtų kaltę. Pareiškėjo teigimu, jo išėjimas iš tarybos Omon gali būti siejamas su minėta autoavarija, t. y. generolui pasinaudojus savo įtaka ir ryšiais, jo skubus pasitraukimas iš tarnybos ir išvykimas į užsienį gali būti interpretuotas kaip bėgimas nuo atsakomybės už tariamai padarytą nusikaltimą.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą ar bent papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Migracijos departamentas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes tyrimo metu jis nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės valstybėje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas Tadžikistane dirbo specialiosiose policijos pajėgose Omon, tačiau jo teiginiai esą 2017 m. rugsėjo 20 d. Dušanbė, prie Sadbarg prekybos centro, dėl generolo-majoro K. M. sūnaus kaltės įvyko automobilio avarija, kurios metu žuvo žmogus, buvo vertinti kaip labiau netikėtini nei tikėtini. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, nustatyta, kad jo teiginiai, jog jį bus siekiama apkaltini autoavarijos sukėlimu dėl jo savavališko pasitraukimo iš tarnybos Omon, yra tik jo paties subjektyvios prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl Tadžikistane įvestų ribojimų barzdai yra tik hipotetinio pobūdžio ir grindžiama neapibrėžta tikimybe, o ne individualiomis aplinkybėmis. Nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, o įvertinus surinktą informaciją apie Tadžikistano Respubliką, konstatuota, kad šiuo metu Tadžikistane nevyksta ir tarptautinių ar vidaus ginkluotų konfliktų.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi pareiškėjo pateikta informacija, įvertino pareiškėjo pasakojimus surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste (buvo kreiptasi į nevyriausybinės organizacijos „Freedom house“ atstovą Lietuvoje ir Tadžikistano islamo atgimimo partijos atstovą). Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo pasakojimą dėl autoavarijos sukėlimo. Nebuvo rasta informacijos apie generolo šeimą bei ar jis turi sūnų, kuris, pareiškėjo teigimu, sukėlė avariją. Taip pat nebuvo nustatyta jokių duomenų apie galbūt 2017 m. rugsėjo 20 d. įvykusią avariją prie Sadbarg prekybos centro. Remiantis informacija apie kilmės valstybę, Tadžikistane aukšti pareigūnai ir valdžios atstovai bei jų vaikai išties dažnai išvengia atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, tačiau informacija apie jų veikas patenka į žiniasklaidą, kuri atidžiai seka susijusias naujienas. Tuo atveju, jeigu generolas nuslėptų šį įvykį, versija, kad neva jis ketina „pakišti“ pareiškėją, siekdamas apsaugoti savo sūnų, būtų netikėtina, kadangi paties įvykio fakto paviešinimas neatitiktų tariamų generolo interesų. Avarijos faktas nebuvo laikomas nustatytu materialiniu faktu, todėl ir pareiškėjo teiginiams apie jo vežimą pas generolą į kabinetą taip pat nebuvo taikoma abejonės privilegija.

11. Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjui barzdos auginimo ribojimas praeityje nesukėlė problemų, jis savanoriškai barzdos neaugino (tai patvirtina pareiškėjo pateiktos nuotraukos), dirbo valstybės tarnyboje, kur įstatymai reglamentuoja, kad barzdos auginimas yra draudžiamas. Kaip matyti iš nuotraukos, darytos prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu (2018 m. liepos 18 d.), t. y. praėjus 10 mėn. po išvykimo iš Tadžikistano, barzdos ilgesnės nei kumštis pareiškėjas neaugina, 2018 m. spalio 25 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. apklausų metu jis taip pat neturėjo barzdos. Įvertinus šias aplinkybes, nėra tikėtina, kad barzda jam, kaip musulmonui, yra svarbi identiteto dalis. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl Tadžikistane įvestų ribojimų barzdai yra tik hipotetinio pobūdžio ir grindžiama neapibrėžta tikimybe, o ne individualiomis aplinkybėmis.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, išskirtinos tokios priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo suteikti jam pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą: 1) pareiškėjas bus apkaltintas dėl Omon generolo sūnaus sukeltos avarijos; 2) pareiškėjui kyla grėsmė, nes išvykus iš kilmės valstybės jis nutraukė sutartį su Omon prieš terminą; 3) pareiškėjui gresia persekiojimas dėl religinių priežasčių, nes jis turi barzdą.

14. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2019 m. sausio 18 d. išvadoje Nr. (16/5-5)13PR-8RN (toliau – ir Išvada) konstatuota, kad pareiškėjui negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Migracijos departamentas Sprendimu nesuteikė pareiškėjui nei pabėgėlio statuso, nei papildomos apsaugos, padarydamas išvadą, kad nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų jo nurodyti veiksmai (kad jis bus apkaltintas dėl generolo sūnaus sukeltos avarijos, kad patirs neigiamus teisėsaugos veiksmus dėl barzdos ar, kad bus apkaltintas dėl nutrauktos sutarties su Omon).

15. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2018 m. lapkričio 2 d. papildomai paprašė pareiškėjo kuo išsamiau aprašyti jo pirminės apklausos metu nurodytą avariją, į kurią pareiškėjas pateko 2017 m. rugsėjo 20 d., nurodyti vietą, kur ji įvyko, laiką, kada ji įvyko, kokiu automobiliu važiavo ir visus kitus aspektus, kuriuos pamena. Pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento paklausimą, nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. vakare kartu su bendradarbiais atvyko į vakarėlį, kuris vyko restorane „OK“, apie 12 val. nakties jie pradėjo skirstytis iš restorano, O. M. (generolo sūnus) buvo stipriai apgirtęs, pareiškėjas pasiūlė vairuoti automobilį, tačiau jis atsisakė. Nurodė, kad prie parduotuvės „Sadbarg“ Dušambė mieste ant šaligatvio automobilis partrenkė pėsčiąjį ir rėžėsi į medį, pareiškėjas ir automobilio vairuotojas buvo be sąmonės, kai atsigavo, atsidūrė ligoninėje. Papildomoje 2018 m. gruodžio 17 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad jam gali kilti grėsmė ir dėl to, jog jis nutraukė kontraktą su Omon, nes dar nesibaigus sutarčiai (kuri turėjo baigtis 2018 metais) išvyko.

16. Teismas sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad labiau tikėtina, jog pareiškėjas Omon dirbo nei nedirbo. Pareiškėjas gana detaliai apibūdino Omon struktūrą, vadovaujančius asmenis, taip pat pateikė fotonuotraukas, kuriose pareiškėjas matomas su karine apranga, laiko ginklus. Nors šios nuotraukos nepatvirtina, kad jos darytos pareiškėjo darbo metu, tačiau atsižvelgiant į visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tarnybą Omon, vertintina, kad toks pareiškėjo teiginys labiau pagrįstas nei nepagrįstas. Vis dėlto, teismo vertinimu, net ir pareiškėjui tikėtinai pagrindus aplinkybę dėl tarnybos Omon, pareiškėjas nurodomo jo atžvilgiu vykstančio persekiojimo tinkamai nepagrindė. Pareiškėjo apklausos duomenys patvirtino, kad jokios valdžios institucijos dar pareiškėjui būnant kilmės valstybėje į jį nesikreipė, tokie veiksmai neatlikti nei prieš pareiškėją, nei prieš jo šeimos narius ir po to, kai pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko. Nors pareiškėjas nurodė, kad jį kelis kartus Omon generolo pasamdyti asmenys sumušė, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros įstaigą, pats pareiškėjas tik apibendrintai nurodė, kad gydytojai tokių problemų išspręsti nepadės. Aplinkybę, kad prieš pareiškėją realus persekiojimas nebuvo pradėtas, pagrindė ir tai, kad pareiškėjas be jokių kliūčių išvyko iš kilmės valstybės, vietos pareigūnų sulaikytas ar apklaustas nebuvo.

17. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomas teiginys, jog jam bus suversta kaltė dėl Omon generolo sūnaus įvykdytos avarijos, taip pat kelia abejonių, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus teiginius dėl šio generolo galios ir įtakos kilmės valstybėje. Teismo nuomone, tokią įtaką valdžios institucijoms turinčiam asmeniui nėra būtina rasti kitą asmenį (pareiškėją), kuris prisiimtų kaltę už jo sūnaus padarytą nusikaltimą. Jeigu asmuo gali paveikti valdžios institucijas, manytina, kad nėra būtinybės persekioti žmogų, kurį galima būtų priversti prisiimti kaltę už automobiliu partrenktą pėsčiąjį, nes tyrimo eiga gali būti paveikta jau pradinėse jo stadijose, neieškant kaltę galinčių prisiimti asmenų.

18. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2018 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į V. J., kuris yra nevyriausybinės organizacijos „Freedom house“ atstovas Lietuvoje, prašydamas pateikti informaciją apie pareiškėjo nurodomą generolą, apie jo šeimą ir tariamai 2017 m. rugsėjo 20 d. įvykusį įvykį. Žiniasklaidoje ar kitose informacijos teikimo priemonėse nebuvo užfiksuota jokios informacijos apie pareiškėjo nurodomą autoįvykį. Be to, įvertinus, kad generolas yra žinomas kilmės valstybėje ir turintis įtakos asmuo, teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad generolo sūnaus veiksmai būtų aktyviai aptariami esant realiai įvykusiam autoįvykiui. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kartu su Omon generolo sūnumi po autoįvykio gulėjo ligoninėje ar kad pareiškėjo nurodytą dieną (2017 m. rugsėjo 20 d.) būtų užfiksuotas žmogaus partrenkimas automobiliu gatvėje.

19. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo parodymai pirminėje ir pakartotinėse apklausose kiek skyrėsi – pirminėje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad po autoįvykio atsibudo ligoninėje, pakartotinėse apklausose pareiškėjas jau teigė, kad atsibudo autoįvykio vietoje ir buvo nuvežtas į ligoninę. Pareiškėjas taip pat negalėjo pasakyti, kada ir kas pranešė apie autoįvykį jo žmonai, ar tai padarė jis pats ar kitas asmuo.

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomi teiginiai dėl baimės būti persekiojamam dėl to, kad jis išvyko iš kilmės valstybės nesibaigus sutarčiai su Omon, taip pat nelaikytini pagrindžiančiais persekiojimo realumą. Nėra jokių duomenų, kad kilmės valstybėje sutartis su Omon nutraukę asmenys būtų persekiojami, be to, toks persekiojimas grindžiamas ne rase, religija, tautybe, politiniais įsitikinimais ar priklausymu tam tikrai socialiniai grupei, tačiau, kaip pats pareiškėjas nurodė apklausose, neapykanta ir vadovų priešiškumu. Pareiškėjo nurodoma prieglobsčio suteikimo priežastis – religinis persekiojimas dėl auginamos barzdos – laikytina neįrodyta ir neįtikinama, nes pareiškėjas apklausoje pabrėžė, kad kilmės valstybėje jis barzdos neturėjo, o apskritai barzda nekėlė jam problemų.

21. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą nenustatyta. Byloje nėra objektyvių faktų, kurie galėtų patvirtinti realią ir pagrįstą pareiškėjo baimę grįžti į kilmės valstybę dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Taip pat nėra pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės valstybėje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Todėl ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 22. Pareiškėjas K. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde teismui. Pareiškėjas pažymi, kad tiek Migracijos departamentas, tiek teismas netinkamai interpretavo pasakojimo dalį apie buvusius įvykius po autoavarijos, kartu netinkamai įvertino ir jam gresiančio persekiojimo pagrįstumą kilmės valstybėje. Pareiškėjo atžvilgiu ir negalėjo būti pradėtas joks tyrimas, kadangi vairavo ne jis, o generolo sūnus, tačiau jo kilmės valstybėje kitas asmuo gali prisiimti atsakomybę už autoįvykį ir taip kaltas asmuo likti nebaudžiamas, ko generolas smurtiniais veiksmais ir psichologiniu spaudimu ir siekė iš pareiškėjo. Šie pareiškėjo argumentai vertinti nebuvo, apsiribojant subjektyvia teismo išvada, kad tokią įtaką valdžios institucijoms turinčiam asmeniui nėra būtina rasti kitą asmenį (pareiškėją), kuris prisiimtų kaltę už jo sūnaus padarytą nusikaltimą, taip siekiant išvengti atsakomybės. Tačiau ši teismo išvada laikytina nepagrįsta, kadangi paties atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę patvirtina, kad pareigūnai, piktnaudžiaudami poveikiu ir tarnybine padėtimi, priverčia kitus asmenis prisiimti kaltę už jų ar jų vaikų padarytas nusikalstamas veikas vietoj to, kad paveiktų tyrimo eigą pradinėje jo stadijoje, t. y. teismo padaryta išvada prieštarauja atsakovo surinktai kilmės valstybės informacijai ir yra grindžiama subjektyviomis prielaidomis.

24. Pareiškėjas pabrėžia, kad tiek skunde, tiek posėdžio metu jis paaiškino, jog atsakovas netinkamai interpretavo jo pasakojimo dalį dėl jam kylančios grėsmės patirti persekiojimo veiksmus dėl nutrauktos darbo (tarnybos) sutarties su Omon pajėgomis. Pareiškėjui gresia persekiojimas dėl generolo daromos įtakos kitoms ikiteisminėms (teisminėms) institucijoms, nepagrįstai inkriminuojant jam nusikalstamą veiką, t. y. pareiškėjas neturi objektyvių galimybių naudotis veiksminga teisine sistema, užkertant kelią jo atžvilgiu vykdomam persekiojimui.

25. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir teismas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turėtų būti įvertintos ir kitos tiek ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo, tiek skundžiamo teismo sprendimo dalys dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, kad jam gresia smurtiniai veiksmai arba neteisėtas persekiojimas iš teisėsaugos institucijų, o tai, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Migracijos departamentas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad nei pareiškėjo nurodyti įvykiai, nei informacija apie kilmės valstybę nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Migracijos departamento vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų.

28. Migracijos departamento nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2019 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-8 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, kurį pareiškėjas K. S. prašo panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė konstatavęs, kad atsakovas atliko visapusišką ir išsamų tyrimą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, nes pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo nustatytų prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir teismo posėdžio metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas ir pirmosios instancijos teismas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo vertinimu, kilmės valstybėje jam gresia smurtiniai veiksmai arba neteisėtas persekiojimas iš teisėsaugos institucijų.

32. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

33. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurių nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4335-624/2018).

34. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

36. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog prieglobstis jam turi būti suteiktas dėl baimės būti persekiojamam teisėsaugos institucijų dėl to, kad: 1) jis bus apkaltintas dėl Omon generolo sūnaus sukeltos avarijos; 2) jis iš kilmės valstybės išvyko nepasibaigus sutarčiai su Omon; 3) jis turi barzdą.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo nurodomos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su jo rase, religija, pilietybe, tautybe, priklausymui tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos persekiojimu Konvencijos kontekste. Be to, ne visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytos įrodytomis, pavyzdžiui, nors pareiškėjo pasakojimas apie automobilio avariją buvo pakankamai nuoseklus ir detalus, tačiau Migracijos departamentas tyrimo metu informacijos apie tokį eismo įvykį nerado, bet to, bylos medžiaga (pateiktos nuotraukos) patvirtina, kad pareiškėjas Tadžikistane barzdos neaugino, todėl nepagrįsta jo baimė patirti persekiojimą dėl Tadžikistane įvestų ribojimų barzdai. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi byloje surinktus duomenis bei pareiškėjo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, kad jis atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas.

39. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinama taip, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Pažymėtina, kad Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai, su juo galėtų būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas, ar jis tokiu būdu baudžiamas, ar kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgiant į šią Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį Tadžikistane, kurioje pareiškėjas gyveno, taip pat tai, kad pareiškėjas pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui.

40. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statusą bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. S. (K. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė