Legislator Case Law & Legislation
4e92fbd7-51c4-4b8c-bdba-183d40845da9 AI generated

4e92fbd7-51c4-4b8c-bdba-183d40845da9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4e92fbd7-51c4-4b8c-bdba-183d40845da9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas turėjo nagrinėti įmonės nemokumo klausimÄ remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę bÅ«klę, susiklosčiusiÄ Å¡io klausimo sprendimo momentu. Atsakovo byloje pateiktas balansas neatskleidžia realios Å¡iai dienai esančios įmonės finansinės situacijos. Atsakovo deklaruojamas skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepripažinimo faktas savaime neduoda teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti Å¡io asmens praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .

Legislator headnote

AI generated

4e92fbd7-51c4-4b8c-bdba-183d40845da9 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovo byloje pateiktas balansas neatskleidžia realios Å¡iai dienai esančios įmonės finansinės situacijos. Atsakovo deklaruojamas skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepripažinimo faktas savaime neduoda teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti Å¡io asmens praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                   Civilinė byla Nr. 2-1229/2013                                                  Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 16 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Algos inspekcija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-414-278/2013 pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ir UAB „Algos inspekcija“ ieÅ¡kinius atsakovui UAB „Veeko“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Conlex“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui UAB „Veeko“ bankroto bylÄ ir administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Nurodė, jog 2012-09-26 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2012/09/26-3 iÅ¡ Bericap Polska Sp.Zo.o. įgijo reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Veeko“ skolÄ . Informavus atsakovÄ apie skolos perleidimÄ , UAB „Veeko“ ieÅ¡kovui sumokėjo 1 700 Lt, tačiau liko skolingas 12 408,70 Lt bei 6 proc. metines palÅ«kanas.

IeÅ¡kovas UAB „Algos inspekcija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti UAB „Veeko“ bankroto bylÄ ir administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“. Nurodė, kad 2012-02-20 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu turi reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Veeko“ skolÄ A. R.. Reikalavimo sumÄ sudaro 2 825,32 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei su juo susijusios iÅ¡mokos. Darbo sutartis su A. R. buvo nutraukta 2009-06-15, tačiau darbdavys atleidimo dienÄ su darbuotoja neatsiskaitė, todėl bendra skola sudaro 24 243,16 Lt.

Teismui 2013-02-06 buvo pateiktas UAB „Conlex“ pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo bei UAB „Veeko“ sutikimas, kuriuo atsakovas sutiko, kad UAB „Conlex“ atsiimtų pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB „Conlex“ ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui UAB „Veeko“ paliko nenagrinėtÄ , o ieÅ¡kovo UAB „Algos inspekcija“ ieÅ¡kinį atsakovui atmetė.

Taip pat teismas nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovui UAB „Veeko“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo UAB „Algos inspekcija“ teigimu, jis 2012-02-20 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmė A. R. reikalavimÄ Ä¯ UAB „Veeko“ skolÄ , kuriÄ sudaro 24 243,16 Lt R. R. neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos bei atsakovo įsiskolinimas už nesavalaikį atsiskaitymÄ .

Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais ir nurodė, jog įmonė R. R. nėra skolinga, nes pagal antstolio M. A. vykdomÄ dokumentÄ iÅ¡ R. R. darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuota 3 501,25 Lt suma ir 2012-04-06 sumokėta antstoliui. Teismo teigimu, minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog dėl atsakovo skolos UAB „Algos inspekcija“ yra kilęs ginčas, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog UAB „Veeko“ ieÅ¡kovui yra skolinga 24 243,16 Lt ar kitÄ sumÄ , t. y. byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kovas yra atsakovo kreditorius.

Pagal preliminarų 2012-09-30 balansÄ Ä¯monė turėjo 12 577 658 Lt vertės turto, tame tarpe 7 304 041 Lt vertės ilgalaikio turto (pastatus, transporto priemones) bei 4 845 386 Lt trumpalaikio turto, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 6 863 174 Lt, iÅ¡ jų 3 692 748 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 2013-01-17 duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 236 324,88 Lt ir 309 038,93 Lt įsiskolinimui sudaryta mokestinė paskola, kurios mokėjimo terminas nesuėjęs, o VSDFV Panevėžio skyriaus duomenimis, 2013-01-21 dienai atsakovas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolingas 644 989,87 Lt.

Teismo nuomone, minėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Veeko“ finansinė bÅ«klė yra sudėtinga, tačiau esant ginčui dėl įmonės skolos buvimo, jos dydžio, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog UAB „Algos inspekcija“ turi reikalavimo teisę reikÅ¡ti UAB „Veeko“ ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. III. Atskirojo skundo argumentai  IeÅ¡kovas UAB ,,Algos inspekcija“ atskiruoju skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas turėjo nagrinėti įmonės nemokumo klausimÄ remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę bÅ«klę, susiklosčiusiÄ Å¡io klausimo sprendimo momentu. Atsakovo byloje pateiktas balansas neatskleidžia realios Å¡iai dienai esančios įmonės finansinės situacijos. Atsakovo deklaruojamas skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepripažinimo faktas savaime neduoda teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti Å¡io asmens praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .

2. IeÅ¡kovui nebuvo įteiktas nei atsiliepimas į ieÅ¡kinį, nei kiti atsakovui praleidus terminÄ teismui įteikti dokumentai. Å ie procesiniai pažeidimai neleido ieÅ¡kovui laiku susipažinti su procesiniais dokumentais ir pateikti paaiÅ¡kinimus apie jų sÄ sajÄ su bankroto byla. Nors buvo praleistas terminas atsiliepimui pateikti, tačiau teismas nepagrįstai iÅ¡nagrinėjo atsakovo pateiktus dokumentus.

3. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė atsakovo pateiktus dokumentus ir dėl to priėmė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nėra atsakovo kreditorius.

4. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas. IV. Apeliacinio teismo argumentai Atskirasis skundas netenkintinas. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Ä®monių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io specialiojo įstatymo nuostatoms. Pagrindai bankroto bylai iÅ¡kelti numatyti Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje.

Bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas arba įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Teismas, spręsdamas klausimÄ ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimÄ , prioritetÄ turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi bÅ«ti keliama tik tada, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesÄ , tai yra sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė iÅ¡ tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).

Teismas įmonei gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog įmonė faktiÅ¡kai yra nemoki. Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).

Tuo atveju, jei iÅ¡tyrus pateiktus ir teismo iÅ¡sireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiÅ¡kėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sÄ lygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Ä®BÄ® nėra reglamentuota, kaip nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylÄ , kai skolininkas nesutinka su kreditoriaus reikalavimo teise. Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylÄ , turi pareigÄ nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008). Tačiau nei Ä®BÄ® nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007).

PrieÅ¡inga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimÄ ir sudarytų sÄ lygas skolininkams iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų keliÄ svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Todėl laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iÅ¡ įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialÅ«s kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktÅ«rizavimo arba bankroto bylÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009).

Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylÄ inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Aplinkybė, ar bylÄ inicijavęs asmuo iÅ¡ tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik iÅ¡sprendus Å¡io asmens reikalavimo tvirtinimo klausimÄ jau iÅ¡keltoje bankroto byloje (Ä®BÄ® 26 str. 1 d.). Tuomet, kai atsakovas ginčija ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytÄ skolÄ , Å¡i skola neįskaičiuojama į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumÄ sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui ginčijant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytÄ atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Nagrinėjamu atveju bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ atsakovui inicijavo ieÅ¡kovas UAB ,,Algos inspekcija“, teigdamas, jog yra atsakovo kreditorius, kurio reikalavimas kyla iÅ¡ ieÅ¡kovo ir R. R. (buvusios UAB ,,Veeko“ darbuotojos) 2012 m. vasario 20 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, reikalavimo sumÄ sudaro 24 243,16 Lt.

Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo nurodytais teiginiais apie atsakovo įsiskolinimÄ , nurodė, kad su buvusia darbuotoja buvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Kadangi Å¡iuo atveju faktinės aplinkybės dėl atsakovo prievolės sumokėti ieÅ¡kovui skolÄ nėra akivaizdžios, todėl sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti įskaitomas į atsakovo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sudėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovo pateikto preliminaraus 2012 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis, įmonės turtas sudarė 12 577 658 Lt, o įmonės per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai – 3 692 748 Lt (b. l. 96-97).

Bendrovės balanse apskaitytÄ turtÄ sudaro 7 304 041 Lt vertės ilgalaikis materialusis turtas ir 5 189 674 Lt vertės trumpalaikis turtas. Pagal 2012 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ (b. l. 98), atsakovo pelnas sudarė 193 198 Lt. Ä®vertinus 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitÄ matyti, kad įmonė turėjo 111 336 Lt pelno. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų Ministerijos pateiktais 2013 m. sausio 17 d. duomenimis atsakovo įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 236 324,88 Lt ir           309 038,93 Lt dydžio įsiskolinimui yra sudaryta mokestinė paskola, kurios mokėjimo terminas nesuėjęs (b. l. 76).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateiktus 2013 m. sausio 23 d. duomenis atsakovas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolingas 644 989,87 Lt, iÅ¡ kurių 434 973 Lt dydžio įsiskolinimo sumokėjimas pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį atididėtas iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 77). Atsižvelgdamas į nurodytus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad nors atsakovas ir turi finansinių sunkumų, tačiau net ir įskaičius ieÅ¡kovo nurodytÄ reikalavimÄ (24 243,16 Lt) į atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumÄ , atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma nevirÅ¡ija pusės į įmonės balansÄ Ä¯traukto turto vertės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas yra nemokus (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).

IeÅ¡kovo nurodoma priteisti suma yra ginčijama, o Å¡io reikalavimo pagrįstumas negali bÅ«ti nustatytas bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje. Nenustačius atsakovo nemokumo ir esant ginčui dėl atsakovo įsiskolinimo ieÅ¡kovui, kaip reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimÄ perėmusiam iÅ¡ buvusio atsakovo darbuotojo, nėra pagrindo atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ .

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis iÅ¡ esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Alė Bukavinienė