4e913dfb-d426-40e3-b4ac-2feb55b787ad · Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas

                                       Civilinė byla Nr. 2-111-808/2012Proceso Nr. 2-04-3-01050-2011-9Kat. 34.4.10; 113.1; 116.1; 128.2 VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. vasario 1 d.Vilnius Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,sekretoriaujant Dianai Gigevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai S. D.,jos atstovei advokatei Svetlanai Antoniuk, suinteresuotam asmeniui I.

A.,suinteresuotų asmenų I. A. ir L. N. atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui,vertėjai Daivai Petrovienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal S. D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims I. A., L. N., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, fakto nustatymo,teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos motina J.

S. po palikėjo N. S., mirusio 1992 m. spalio 5 d., mirties atsiradusį palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.Nurodė, kad 2011 m. sausio 13 d. mirė jos motina J. S., kuri 1997-04-04 testamentu pareiÅ¡kėjai paliko butÄ , esantį R. g. 5-3, Vilniuje. PareiÅ¡kėja laiku kreipėsi į Vilniaus m. 42 notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau notarė atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , motyvuojant, kad mirusiojo N. S. vaikai pareiÅ¡kė pretenzijas dėl po jų tėvo mirties likusio turto pavelėjimo. 1992 m. spalio 5 d. mirus pareiÅ¡kėjos motinos J.

S. sutuoktiniui N. S., atsirado palikimas į dalį buto, esančio Rugiagėlių g. 5-3, Vilniuje, kurį J. S. su sutuoktiniu N. S. įsigijo santuokos metu. N. S. testamento nesudarė. PareiÅ¡kėjos motina J. S. dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, tačiau atsiradusi palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti (b.l. 1-2). Suinteresuoti asmenys I. A. ir L. N. nesutiko su S. D. pareiÅ¡kimu ir prašė pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad tik dabar paaiÅ¡kėjo, jog butas, esantis R. g. 5-3, Vilniuje, buvo privatizuotas pareiÅ¡kėjos motinos J. S. vardu, suinteresuotų asmenų tėvo N. S. santuokos metu. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006-10-03 nutartimi suinteresuotiems asmenims buvo atnaujintas terminas palikimui priimti po jų tėvo N. S. mirties. Atnaujinus terminÄ , suinteresuoti asmenys kreipėsi į Vilniaus miesto 21 notaro biurÄ su pareiÅ¡kimu palikimui po tėvo N. S. mirties priimti. 2006-11-28 buvo iÅ¡duotas liudijimas patvirtinantis, kad mirus N. S. visÄ turtÄ , priklausantį mirusiajam, lygiomis dalimis paveli sutuoktinė J.

S. ir dukros L. N. ir I. A.. Suinteresuoti asmenys kreipėsi į Vilniaus miesto 21 notaro biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Buvo gautas VÄ® Registrų centro atsakymas dėl N. S. priklausančio turto, kuriame nurodyta, kad N. S. vardu jokio nekilnojamojo turto nėra. Atsakymas buvo neigiamas, kadangi ginčo butas buvo įregistruotas pareiÅ¡kėjos motinos vardu, bet butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pavelėjimo teisės liudijimas į minėtÄ butÄ turi bÅ«ti iÅ¡duotas įstatymo nustatytÄ tvarka visoms paveldėtojoms (b.l. 31-33).    Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas ir pareiÅ¡kimas patenkintas.

Pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovo nedalyvaujant (b.l. 29-30). Teisme pareiÅ¡kėja S. D. palaikydama pareiÅ¡kimÄ , paaiÅ¡kino, kad jos motina J. S., 1963 metais susituokė su N. S., pradėjusiu kartu su jais gyventi bute, esančiame R. g. 5-3, Vilniuje. Prasidėjus privatizacijai minėtas butas buvo privatizuotas pareiÅ¡kėjos ir jos motinos lėšomis ir užregistruotas J. S. vardu. Mirus N. S., J. S. faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , nes 19 metų valdė, rÅ«pinosi ir remontavo butÄ , esantį Rugiagėlių g. 5-3, Vilniuje.Teisme suinteresuotas asmuo I.

A. nesutiko su pareiÅ¡kimu, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė nenustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto.Suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, nors teismo Å¡aukimas jam įteiktas tinkamai (b.l. 93), į bylos nagrinėjimÄ neatvyko. Gavus suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ , byla iÅ¡nagrinėta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 1 d.) (b.l. 29-30).Teisme liudytoja G. A. paaiÅ¡kino, kad gyvena Å¡alia pareiÅ¡kėjos, name adresu Rugiagėlių g. 6, Vilniuje.

Žino, kad bute, R. g. 5-3, Vilniuje, gyveno pareiÅ¡kėja, jos motina ir motinos sutuoktinis N. S.. Po N. S. mirties butÄ prižiÅ«rėjo pareiÅ¡kėja ir jos motina. Teisme liudytoja L. S. paaiÅ¡kino, kad bute, R. g. 5-3, Vilniuje, gyveno pareiÅ¡kėja su savo motina ir jos vyru N. S., po kurio mirties bute liko gyventi pareiÅ¡kėja ir jos motina. Teisme pareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Svetlana Antoniuk palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti nurodytais pagrindais ir motyvais bei papildomai paaiÅ¡kino, kad po N. S. mirties pareiÅ¡kėjos motina faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , pradėdama jį valdyti, nes liko gyventi bute, R. g. 5-3, Vilniuje, mokėjo mokesčius už šį butÄ , valdė jį kaip savo.

Po N. S. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nes nei suinteresuoti asmenys, nei pareiÅ¡kėjos motina J. S. į notarÄ nesikreipė. Suinteresuotiems asmenims terminas palikimui priimti buvo atnaujintas tik dėl žemės grÄ Å¾inimo. Juridinio fakto nustatymas suteiks teisę pareiÅ¡kėjai toliau tęsti paveldėjimo procesÄ dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po jos motinos J. S. mirties.  Teisme suinteresuotų asmenų atstovas advokatas RamÅ«nas Mikulskas nesutiko su pareiÅ¡kėjos atstovės iÅ¡dėstyta pozicija, paaiÅ¡kindamas, kad suinteresuotiems asmenims buvo pratęstas terminas palikimui po jų tėvo N. S. mirties priimti. 2006-11-28 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ turtÄ , priklausantį mirusiajam.

Negalima priimti tik dalį palikimo. Butas, esantis R. g. 5-3, Vilniuje, buvo privatizuotas pareiÅ¡kėjos, jos motinos J. S. ir jos vyro N. S. vardu. Tai patvirtina pateiktas susitarimas pirkti privatizuojamÄ butÄ . Pagal tuo metu galiojančius įstatymus butÄ turėjo privatizuoti visÄ Å¡eima, nesvarbu kieno lėšomis ir kieno vardu vyko privatizacija. Å is pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nesukels jokių teisinių pasekmių. N. S. mirė 1992-10-05, kai dar galiojo 1964 m.

LR CK, todėl turi bÅ«ti taikomas bendras 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja praleido senaties terminÄ pareiÅ¡kimui pareikÅ¡ti. PareiÅ¡kimas netenkintinas.Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad jos motina J. S. po savo vyro N. S. mirties - 1992 m. spalio 5 d., priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.

Nustatant Å¡iuo bÅ«du palikimo priėmimo faktÄ (faktinio valdymo), teismui svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip buvo reglamentuotas palikimo atsiradimas laiku ir vietoje. Å ie faktai nustatomi pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusius įstatymÄ . N. S. mirė 1992-10-05 (b.l. 5), todėl Å¡iuo atveju taikytinas 1964 m. Lietuvos Respublikos 587 straipsnis, pagal kurį laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.AiÅ¡kinant tiek 1964 m. CK 587 straipsnio, tiek Å¡iuo metu galiojančio CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai - įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t.y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis - tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2011-01-12 mirė J. S. (b.l. 4). Po jos mirties liko turtas – butas, esantis R. g. 5-3, Vilniuje (b.l. 18), kuris buvo įgytas 1992-08-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 25-1574 pagrindu pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ Nr. I-1374, t.y. pareiÅ¡kėjos motinos J.

S. santuokos su N. S. metu (b.l. 13-14). N. S. mirė 1992-10-04 (b.l. 5), byloje nėra duomenų apie Å¡io palikėjo sudarytÄ testamentÄ . Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006-10-03 nutartimi N. S. pirmos eilės įpėdiniams I. A. ir L. N. buvo pratęstas terminas palikimui priimti po jų tėvo mirties (b.l. 21-22). Vilniaus miesto 21 notaro biuro notarė V. Å ., 2006-11-28 iÅ¡davė liudijimÄ , kuriame nurodyta, kad 7 ha žemės sklypÄ , esantį Vilniuje, Pramonės-BaniÅ¡kių gatvėje, bei visÄ kitÄ mirusiajam priklausantį turtÄ pagal įstatymÄ lygiomis dalimis paveldi mirusiojo sutuoktinė J.

S., mirusiojo dukros L. N. ir I. A. (b.l. 36). Mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiÅ¡kia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklaususios teisės ir pareigos. Ä®pėdinis norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Kaip jau buvo minėta N. S. mirties dienÄ , t.y. 1992-10-04, galiojusio 1964 CK 587 str. 2 d. numatyti du alternatyvÅ«s palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ . Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai neginčitinai patvirtina, kad po N. S. mirties 1999-01-13 buvo užvesta paveldėjimo byla pagal jo sutuoktinės J. S. pareiÅ¡kimÄ ir buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į mirusiajam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ (b.l. 20, 21-22). Vilniaus miesto 21 notaro biuro notarės V. Å . iÅ¡duotas liudijimas patvirtina, kad mirus N. S., Vilniaus m. 19 notaro biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 6/99. Taip pat nurodyta, kad 7 ha žemės sklypÄ , esantį Vilniuje, Pramonės-BaniÅ¡kių gatvėje, bei visÄ kitÄ mirusiajam priklausantį turtÄ pagal įstatymÄ lygiomis dalimis paveldi mirusiojo sutuoktinė J.

S. ir dukros I. A. ir L. N. (b.l. 36). Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 str. 1 d. nurodyta, kad neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. 1964 m. CK 573 str. 1 p. nustatyta, kad pirmos eilės įpėdiniai – mirusiojo vaikai ir sutuoktinis – paveldi lygiomis dalimis. Tuo metu galiojusiame Santuokos ir Å eimos kodekso 21 straipsnyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu (SÅ K 21 str. 1 d., 3 d.).

Darytina iÅ¡vada, kad mirusiojo turtÄ , taip pat ir dalį buto, esančio Rugiagėlių g. 5-3, Vilniuje, pagal įstatymÄ lygiomis dalimis paveldi mirusiojo sutuoktinė J. S. ir dukros I. A. ir L. N..Suinteresuotų asmenų I. A. ir L. N. atstovas advokatas R. Mikulskas taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir pareiÅ¡kimÄ atmesti, nurodydamas, kad termino eiga prasidėjo nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. N. S. mirties dienos - 1992-10-04. Pažymėtina, kad tiek 1964 m. CK 86 str., tiek ir Å¡iuo metu galiojančiame CK 1.127 str. l d. numatyta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėja teigia jog apie tai, kad butas, adresu R. g. 5-3, Vilniuje, nėra J. S. asmeninė nuosavybė, sužinojusi tik po motinos mirties, t.y. po 2011-01-13. ButÄ J. S. privatizavo santuokos su N. S. metu. Realiai apie tai, kad butas nepriklauso jos motinai, ji sužinojo tik 2011 metais, kai kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, o į teismÄ kreipėsi 2011-05-23. Akivaizdu, kad senaties terminas nesuėjo, todėl suinteresuotų asmenų atstovo praÅ¡ymas taikyti senaties terminÄ , atmestinas.

Pažymėtina ir tai, kad suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų apie tai, kad S. D. bÅ«tų anksčiau žinojusi, jog butas, esantis R. g. 5-3, Vilniuje, nepriklausė jos motinai asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, fakto nustatymas, pareiÅ¡kėjai S. D. nesukels nurodytų teisinių padarinių, todėl pareiÅ¡kimas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 96 str., 189 str., 197 str., 259 str., 444-448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kimÄ netenkinti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 4 apylinkės teismÄ .              Teisėja                                                                           Gražina Žukauskienė