4e9119eb-2001-49d6-8e4f-fff9749e04c4 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-307/2016                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00091-2010-6                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                          1.1.4.4.4; 1.1.4.4.5; 1.2.14.5.2; 1.2.14.6.2;                                                                                         1.2.17.3; 1.2.18.4; 1.2.29.1; 2.1.7; 2.4.6.3.3 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Viktoro Kažio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorams Dariui Karčinskui, Nerijui Marcinkevičiui,gynėjams advokatams Jonui Leikauskui, Mantui Šriupšai, Juzefui Stankevičiui, Indrei Panavaitei, nuteistiesiems T.

B., A. V., M. Č.,civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui G. N.,specialistei R. J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro (toliau tekste ir - prokuroras), nuteistųjų M. Č. (M. Č.), T. B. ir nuteistojo A. V. gynėjos advokatės I. P. (toliau tekste ir - gynėja) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:T.

B. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 250 MGL dydžio (32 500,00 Lt/ 9 412,65 EUR) bauda;- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 275 MGL dydžio             (35 750,00 Lt/ 10 353,91 EUR) bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas už 122 585,83 Lt/ 35 503,31 EUR;- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (19 500,00 Lt/ 5 647,59 EUR) bauda;- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio (9 100,00 Lt/ 2 635,54 EUR) bauda;- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6 500,00 Lt/                     1 882,53 EUR) bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas baudas subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, T.

B. paskirta subendrinta bausmė - 300 MGL dydžio (39 000,00 Lt/ 11 295,18 EUR) bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto už 122 585,83 Lt/                35 503,31 EUR konfiskavimas. T. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį,             200 MGL dydžio (26 000,00 Lt/ 7 530,12 EUR) bauda;- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (13 000,00 Lt/ 3 765,06 EUR) bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas už 23 700 Lt/ 6 863,99 EUR;- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (19 500,00 Lt/ 5 647,59 EUR) bauda;- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6 500,00 Lt/                     1 882,53 EUR) bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas baudas subendrinus apėmimo ir sudėjimo bÅ«dais, A.

V. paskirta subendrinta bausmę - 250 MGL dydžio     (32 500,00 Lt/ 9 412,65 EUR) bauda, įpareigojant baudÄ sumokėti per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas už                23 700,00 Lt/ 6 863,99 EUR.A. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. M. Č. (M. Č.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (19 500,00 Lt/ 5 647,59 EUR) bauda, jÄ sumokant valstybei per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas už                     50 296,38 Lt/ 14 566,83 EUR.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta apėmimo bÅ«du su bausme, paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta subendrinta bausmė: 150 MGL dydžio (19 500,00 Lt/                            5 647,59 EUR) bauda, jÄ sumokant valstybei per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas už 50 296,38 Lt/ 14 566,83 EUR.M.

Č. paskirta bauda sumažinta baudos dalimi, sumokėta pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ , - 3 900,00 Lt/ 1 130,00 EUR , ir paskirta galutinė bausmė: 15 600,00 litų/ 4518,07 EUR bauda, jÄ sumokant per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Juridinis asmuo UAB „A. T.“ pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį juridinio asmens likvidavimu;- pagal BK 20 straipsnį ir 199 2 straipsnio 1 dalį juridinio asmens likvidavimu;- pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį juridinio asmens likvidavimu.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus, UAB „A.

T.“ paskirta subendrinta bausmė - juridinio asmens likvidavimas.Juridinis asmuo UAB „A. T.“ pagal BK 20 straipsnį ir 216 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. IÅ¡ nuteistųjų T. B., A. V. ir UAB „A. T.“ valstybei solidariai priteista 33 853 Lt/ 9 804,51 EUR žalos atliginimo.Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. P.. Z. Č. ir D. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti pagal laidavimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamoji byla kiekvienam jų nutraukta.

UAB „A. T.“ ir Å¡ių asmenų apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: T. B. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas UAB „A. T.“ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „A. T.“ turtÄ , laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡ UAB „A. T.“ kasos grynais ir pasinaudodamas įmonės banko mokėjimo kortelėmis, iÅ¡ banko „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grynais pasisavino 122 585,83 Lt (35 503,31 eurų) - didelės vertės bendrovės turtÄ .

A. V. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas UAB „A. T.“ transporto vadovu, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iÅ¡ UAB „A. T.“ iÅ¡ banko „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas Å¡ios įmonės banko mokėjimo kortele, grynais pasisavino jam patikėtus 23 700,00 Lt (6 863,99 eurų).T. B., A. V., M. Č., juridinis asmuo UAB „A. T.“ nuteisti už tai, kad: T. B., bÅ«damas UAB „A. T.“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus UAB „A.

T.“ vardu bei kontroliuoti Å¡io juridinio asmens veiklÄ , A. V., bÅ«damas UAB „A. T.“ transporto vadovu, veikdami bendrininkų grupėje su M. Č., kuris neturėdamas licencijos vertėsi neteisėta Å«kine komercine veikla, t. y. buvo įsteigęs nelegaliÄ degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir neteisėtai prekiavo dyzeliniu kuru, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su M. Č., kad pastarasis jo – T.

B. ir A. V. atsiųstiems UAB „A. T.“ vairuotojams, atvykusiems į nelegaliai veikusiÄ degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „A. T.“ priklausančiais automobiliais, įpils ne mažiau kaip 3800 litrų dyzelinio kuro per mėnesį, už kurį jis – T. B. ir A. V. vėliau sumokės ne mažiau kaip 2,60 Lt už vienÄ litrÄ dyzelinio kuro. M. Č. sutikus, jis – T. B. kartu su A. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 270 „Dėl naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos ir naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos 12 punkto nuostatÄ , kuri numato, kad fiziniai asmenys mobiliosiose ir kilnojamosiose talpyklose perveždami daugiau kaip 40 litrų naftos produktų ir bioproduktų kartu su kroviniu privalo turėti Å¡ių produktų įsigijimÄ ar pagaminimÄ pagrindžiančius dokumentus, 19 punkto nuostatÄ , kuri numato, kad fiziniai asmenys privalo turėti atitinkamose kuro talpyklose laikomų naftos produktų ir bioproduktų kiekio įsigijimÄ ir atvežimÄ pagrindžiančius dokumentus; ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d.

įsakymo Nr. 270 „Dėl naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos ir naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių 4 punkto nuostatÄ , kuri numato, kad fiziniai asmenys privalo pildyti naftos produktų ir bioproduktų apskaitos žurnalus jei laikomų naftos produktų bendras tÅ«ris didesnis virÅ¡ 450 litrų, 17 punkto nuostatÄ , numatančiÄ , kad fizinių asmenų pildomi apskaitos žurnalai, naftos produktų įsigijimÄ , gabenimÄ ir kokybę patvirtinantys dokumentai turi bÅ«ti laikomi ir pateikiami kontrolinio patikrinimo metu; ir Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 2, 8, 35 straipsnius, t. y. 2 straipsnio nuostatÄ , numatančiÄ , kad akcizų objektas yra energetiniai produktai – dyzelinas, 8 straipsnio nuostatÄ , numatančiÄ prievolės atsiradimÄ .... sumokėti akcizo mokestį, 35 straipsnio nuostatÄ , numatančiÄ dyzelinui taikomo akcizo tarifÄ , nurodė UAB „A.

T.“ vairuotojams nuvykti į M. Č. priklausančiÄ nelegaliÄ degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir į UAB „A. T.“ transporto priemones ir su jomis atvežtas talpyklas įpilti jo – T. B. ir A. V. nurodytÄ nelegalaus dyzelinio kuro kiekį. UAB „A. T.“ vairuotojai vykdydami jo – T. B. ir A. V. nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 metų balandžio iki 2010 metų rugsėjo mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, per ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kartų kiekį nuvyko į nelegaliÄ degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur M.

Č. pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su juo - T. B. ir A. V. į UAB „A. T.“ priklausančias transporto priemones ir su jomis atvežtas talpyklas kas mėnesį įpylė ne mažiau kaip 3800 litrų dyzelinio kuro, iÅ¡ viso per laikotarpį nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 metų rugsėjo mėnesio įpylė ne mažiau kaip 19344,76 litrų dyzelinio kuro be įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, už kurį jis – T. B. ir A. V. vėliau M. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 50 296,37 Lt (14 566,84 eurų), nesumokėdami pridėtinės vertės (PVM) ir akcizo mokesčių, t. y. tokiu bÅ«du, veikdami bendrininkų grupėje, T.

B., A. V., UAB „A. T.“ įgijo ir laikė, M. Č. įgijo, laikė ir realizavo, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358,65 Lt (13 426,39 eurų), t. y. virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir šį dyzelinio kuro kiekį T. B. ir A. V., pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , neteisėtai naudojo UAB „A. T.“ Å«kinėje veikloje. Taip pat T. B. ir A.

V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, sutarę surasti asmenis, kurie galėtų pagaminti netikrus kasos kvitus, pagrindžiančius dyzelinio kuro įsigijimÄ , 2010 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje adresu Laisvės pr. 125, Vilniuje, A. V. susitiko su Z. Č. ir pasiÅ«lė jai už piniginį atlygį pagaminti netikrus atsiskaitymo už dyzelinį kurÄ kasos kvitus, kuriuose turėtų bÅ«ti pavaizduotas tariamas UAB „A.

T.“ dyzelinio kuro įsigijimas, sumokant jai – Z. Č. už Å¡iÄ paslaugÄ po 15 centų už tariamai įsigytÄ vienÄ litrÄ dyzelinio kuro, pavaizduotÄ netikrame kasos kvite. Z. Č. sutikus, A. V. davė jai UAB „A. T.“, kurioje pats dirbo transporto vadovu, rekvizitus ir laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., periodiÅ¡kų susitikimų kiekvieno mėnesio gale su Z. Č. metu automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Laisvės pr. 125, Vilniuje, T. B. ar A.

V., tiek vieni, tiek kartu nurodydavo Z. Č., koks tariamas UAB „A. T.“ įsigyjamo dyzelinio kuro kiekis ir kokiai sumai turėtų bÅ«ti pavaizduotas gaminamuose netikruose kasos atsiskaitymo kvituose. Z. Č., sukurstyta T. B. ir A. V., iÅ¡ jų gautus duomenis, t. y. UAB „A. T.“ rekvizitus bei duomenis apie tariamai įsigyjamo dyzelinio kuro kiekį ir įsigijimo kainÄ , perduodavo D. M., o Å¡is visus duomenis pateikdavo A. P., užsiimančiam netikrų dokumentų – kasos kvitų pagaminimu, kuris laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, panaudodamas savo asmeninį kompiuterį, raÅ¡alinį spausdintuvÄ â€žCanon“ ir spaudÄ su UAB „L.“ degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekvizitais, bei kasos aparato juostos popierių, pagamino žinomai netikrus dokumentus – 425 vienetus kasos kvitų, t. y. 2010 metų balandžio-rugpjūčio mėnesių kasos kvitus su UAB „L.“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekvizitais, Å¡iuose kvituose nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „A.

T.“ tariamÄ 58 586,886 litrų dyzelinio kuro įsigijimÄ iÅ¡ UAB „L.“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už                206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumÄ , t. y. nurodė tuos duomenis, kuriuos nurodyti buvo prašę – T. B. ir A. V.. Pagaminęs netikrus 425 vienetus kasos kvitų, A. P. laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. periodiÅ¡kai juos perdavinėjo D. M., o Å¡is Z. Č., kuri periodiÅ¡kų susitikimų su juo – T.

B. ar A. V. kiekvieno mėnesio gale ar kito mėnesio pradžioje metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Laisvės pr. 125, Vilniuje, Å¡iuos netikrus kvitus atiduodavo T. B. ir A. V., o jie - T. B. ir A. V. - už Å¡iuos netikrus kvitus Z. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 7 800,00 Lt (2 259,04 eurų). Už suklastotų dokumentų pagaminimÄ Zita Č. D. M. ir A. P. sumokėjo 5 200,00 Lt (1 506,02 eurų). Taip pat T. B., A. V., juridinis asmuo UAB „A.

T.“ nuteisti už tai, kad: UAB „A. T.“ direktorius T. B., turėdamas teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus UAB „A. T.“ vardu bei kontroliuoti Å¡io juridinio asmens veiklÄ , padedant UAB „A. T.“ transporto vadovui A. V., panaudodami netikrus 425 vienetus kasos kvitų, patvirtinančių UAB „A. T.“ 58 586,886 litrų dyzelinio kuro pirkimÄ 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu iÅ¡ UAB „L.“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumÄ , žinodami, kad UAB „A.

T.“ realiai iÅ¡ UAB „L.“ 58 586,886 litrų dyzelino už 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumÄ nepirko, nurodė įmonės buhalterinę apskaitÄ laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. tvarkiusiai UAB „A. P.“ vyr. finansininkei D. U. ir buhalterinę apskaitÄ laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. tvarkiusiai vyr. finansininkei N. P. įtraukti į UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitÄ kaip įmonės veiklos sÄ naudas pagal pateiktus 425 vienetus netikrų kasos kvitų tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A.

T.“ laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iš UAB „L.“ įsigijo 58 586,886 litrų dyzelinio kuro už 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) su PVM (iš jų PVM mokestis 35 853,14 Lt (10 383,75 eurų)), taip pat vėliau šiuos melagingus duomenis nurodyti UAB „A. T.“ pildomose PVM deklaracijose ir šias deklaracijas pateikti Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai. D. U. ir N. P., vykdydamos jo - T. B. nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., nežinodamos ir nesuprasdamos, kad jo - T.

B. ir A. V. pateikti kvitai yra netikri ir kad juose nurodyti duomenys yra melagingi ir neatitinka tikrovės, Å¡iuos duomenis įtraukė į UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitÄ ir pildydamos UAB „A. T.“ PVM deklaracijas už 2010 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, juose nurodė UAB „A. T.“ bendrÄ pirkimo PVM sumÄ â€“ 35 853,00 Lt (10 383,75 eurų) bei Å¡ias PVM deklaracijas pateikė Å iaulių apskrities mokesčių inspekcijai, tokiu bÅ«du jis – T.

B., padedant A. V., laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. apgaule savo ir UAB „A. T.“ naudai iÅ¡vengė 35 853,00 Lt (10 383,75 eurų) PVM mokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ .Taip pat T. B. ir juridinis asmuo UAB „A. T.“ nuteisti už tai, kad: T. B., bÅ«damas UAB „A. T.“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus UAB „A. T.“ vardu bei kontroliuoti Å¡io juridinio asmens veiklÄ , veikdamas UAB „A.

T.“ naudai ir interesais, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už UAB „A. T.“ buhalterines apskaitos organizavimÄ , apgaulingai tvarkė UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. žinodamas, kad 2010 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais UAB „A.

T.“ realiai dyzelinio kuro iÅ¡ UAB „L.“ nepirko, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ - „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio nuostatÄ - „įraÅ¡ai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius Å¡iame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ bei 2002 m. kovo 5 d.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1 dalies nuostatÄ : „pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM ataskaitÄ tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ <...> ir PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitÄ privalo bÅ«ti Å¡io įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai“, 80 straipsnio 7 dalies nuostatÄ â€žMažmeninėje degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų dujų) prekyboje parduodant prekes ir paslaugas, kasos aparato kvitas, kuriame nurodyta prekių (paslaugų) vertė (įskaitant PVM) nevirÅ¡ija 500,00 Lt (144,81 eurÄ ) ir kuriame yra visi teisės aktų nustatyti kasos aparato kvitui privalomi rekvizitai, taip pat rekvizitas (rekvizitai) pagal kurį galima identifikuoti prekių (paslaugų) pirkėjÄ , laikomas PVM sÄ skaita-faktÅ«rÄ â€œ, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikė įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d.

UAB „A. P.“ vyr. finansininkei D. U. ir buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. vyr. finansininkei N. P., žinomai netikrus 425 vienetus kasos kvitų, ir nurodė visus Å¡iuos netikrus kasos kvitus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , vykdydamos jo – T. B. nurodymus, D. U. ir N. P., laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., nežinodamos, kad pagal jo - T. B. pateiktų kvitų duomenis, tarp UAB „A.

T.“ ir UAB „L.“ Å«kinės operacijos, t. y. dyzelinio kuro pirkimai realiai neįvyko, įtraukė UAB „L.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytus kasos aparato 425 vienetų kvitų, kuriais buvo įformintas 2010 metų balandžio – rugpjūčio mėnesių UAB „A. T.“ dyzelinio kuro pirkimas už 170 729,06 Lt (49 446,55 eurų) ir PVM 35 853,14 Lt (10 383,75 eurų) iÅ¡ viso 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) į UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitÄ už 2010 metų balandžio – rugpjūčio mėnesius, kurių pagrindu įrašė neteisingus duomenis apie Å«kinės operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iÅ¡kreipiant bendrovės tikrÄ jÄ Å«kinę, komercinę finansinę bÅ«klę bei duomenis apie turtÄ .

Tokiu bÅ«du jis – T. B., bÅ«damas atsakingas už UAB „A. T.“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , iÅ¡kreipė tikrÄ jÄ UAB „A. T.“ tikrÄ jÄ Å«kinę, komercinę finansinę bÅ«klę bei duomenis apie turtÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A. T.“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.T. B., A. V. ir juridinis asmuo UAB „A. T.“ iÅ¡teisinti dėl kaltinimo, kad: T. B., A. V., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nusikalstamu bÅ«du pasisavinę jiems patikėtÄ ir jų žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ - UAB „A.

T.“ priklausantį turtÄ - 156 284,83 Lt                  (45 263,22 eurų), UAB „A. T.“ naudai, be įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų ir nesumokėdami PVM ir akcizo mokesčių, iÅ¡ nelegaliai veikusios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už ne mažiau kaip 50 296,38 Lt (14 566,83 eurų) sumÄ neteisėtai įsigijo ne mažiau kaip 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius –               46 358,65 Lt (13 426,39 eurų), kurį naudojo UAB „A.

T.“ Å«kinėje veikloje, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir siekdami nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ â€“ 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, už ne mažiau kaip 7 800,00 Lt (2 259,04 eurų) įgijo žinomai netikrus 425 vienetus kasos kvitų su juose nurodytais melagingais duomenimis apie UAB „A. T.“ tariamÄ 58 586,886 litrų dyzelinio kuro įsigijimÄ iÅ¡ UAB „L.“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 206 582,20 Lt                          (59 830,34 eurų) sumai, Å¡iuos netikrus kasos kvitus įtraukė į UAB „A.

T.“ buhalterinę apskaitÄ , kurioje melagingai nurodė, kad UAB „A. T.“ teisėtai įsigijo dyzelinį kurÄ , tokiu bÅ«du jie – T. B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, įteisino nusikalstamu bÅ«du įgytÄ ne mažiau kaip 19 344,76 litrų dyzelinio kuro kiekį, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358,65 Lt (13 426,39 eurų).Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo                  2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria T.

B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį,                   216 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, ir priimti naujÄ nuosprendį - T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius           BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti 200 MGL (26 000 Lt/ 7530,00 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirti 300 MGL (39 000,00 Lt/ 11 295,00 EUR) dydžio baudÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį T. B. atžvilgiu palikti nepakeistÄ ; Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, ir priimti naujÄ nuosprendį - A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio                1 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti 200 MGL (26 000,00 Lt/ 7 530,00 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirti 250 MGL (32500,00 Lt/ 9 412,00 EUR) dydžio baudÄ . KitÄ nuosprendžio dalį A. V. atžvilgiu palikti nepakeistÄ ; Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria             UAB „A. T.“ pagal BK 20 straipsnį, 216 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta, ir priimti naujÄ nuosprendį - UAB „A. T.“ pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 20 straipsnyje,                       216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti juridinio asmens likvidavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 7 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti ir UAB „A. T.“ paskirti subendrintÄ bausmę - juridinio asmens likvidavimÄ . KitÄ nuosprendžio dalį UAB „A. T.“ atžvilgiu palikti nepakeistÄ .Prokuroro teigimu, skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nevertinta, ar iÅ¡teisintieji padarė BK 216 straipsnyje nusikaltimÄ numatytÄ , nenurodyta, kodėl nėra Å¡io nusikaltimo požymių. Skundžiamu nuosprendžiu T. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio                        2 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, A.

V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, UAB „A. T.“ nuteista pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnį 1992 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuosprendyje, nei viename iÅ¡ Å¡ių BK straipsnių nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto legalizavimÄ .

Å ioje byloje T. B., A. V. ir UAB „A. T.“ buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupėje, įteisino nusikalstamu bÅ«du įgytÄ ne mažiau kaip 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358,65 Lt (13 426,39 eurų). Byloje įrodyta, kad dyzelinis kuras UAB             „A. T.“ naudai įgytas nusikalstamais T. B. ir A. V. veiksmais. Å iuo atveju T. B. ir A. V., darydami BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , suvokė, kad dyzelinį kurÄ Ä¯gyja nusikalstamu bÅ«du, ir atliko tyčinius veiksmus, siekdami šį nusikalstamu bÅ«du įgyjamÄ turtÄ legalizuoti.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį kyla vien už disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tokiomis prekėmis pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ disponuojama neatliekant papildomų neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų jų nusikalstamai prigimčiai maskuoti. Å ioje byloje naudojant netikrus dokumentus nuslėpta nusikalstama turto įgijimo prigimtis, į teisėtÄ apyvartÄ Ä¯trauktas nusikalstamu bÅ«du gautas turtas, taip apsunkinant jo suradimÄ . Apelianto teigimu, minėtos aplinkybės rodo, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ , iÅ¡ esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) normas ir padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko Å¡ioje dalyje priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nuteistasis M.

Č. praÅ¡o panaikinti jo atžvilgiu priimtÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. Č. kaltė nuosprendyje pagrįsta prielaidomis ir spėlionėmis, kilusios abejonės nevertintos jo naudai. Apygardos teismas nepaÅ¡alino visų byloje esančių prieÅ¡taravimų, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Nuosprendis yra nemotyvuotas, jame nenurodyta, kuo remiantis vieni įrodymai buvo priimti, o kiti atmesti, įrodymų vertinimas nepagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pažeista įrodymų visumos vertinimo taisyklė.

Apygardos teismas nepagrįstai pranaÅ¡umÄ suteikė kaltinimo liudytojų parodymams, o kaltinamųjų parodymus vertino kaip nepatikimus arba iÅ¡ viso nevertino. Toks BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio reikalavimų pažeidimas lėmė apelianto teisės į tinkamÄ teismo procesÄ , teisės į gynybÄ ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus. Apeliantas teigia, kad UAB „A. T.” vairuotojams parduoto kuro kiekis ir už jį sumokėta suma yra ginčytini. Nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų ir kaltinamųjų nenurodė tiksliai parduoto – pirkto iÅ¡ M.

Č. nelegalios degalinės kuro kiekio, nes nei vienas iÅ¡ paminėtų asmenų nevedė jokios apskaitos. Kaltinamajame akte parduoto kuro kiekis buvo pavaizduotas suskaičiavus suklastotuose kuro pirkimo kvituose nurodytas sumas. Atlikus papildomÄ UAB „A. T.” Å«kinės finansinės veiklos patikrinimÄ ir gavus Å iaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau tekste – Å iaulių AVMI) 2014 m. sausio 31 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „A. T.” papildomo Å«kinės finansinės veiklos tyrimo (toliau tekste - 2014 m. sausio 31 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)) kaltinimas patikslintas nurodant, kad M.

Č. nelegaliai pardavė 19 344 litrus, o ne 37 500 litrų dyzelinio kuro, kaip buvo teigiama anksčiau.Skunde pažymima, kad UAB „A. T.” papildomas Å«kinės finansinės veiklos tyrimas atliktas iÅ¡einant už jÄ atlikusios specialistės kompetencijos ribų, nes specialisto iÅ¡vada suraÅ¡yta vadovaujantis spėjimais, o ne faktiniais duomenimis. Sunaudoto kuro paskaičiavimui taikytas lyginamasis metodas, kuris, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra negalimas. Specialistė nurodė, kad nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2010 metų kovo mėnesio kuro sÄ naudų apskaita UAB „A.

T.“ vesta įstatymų nustatyta tvarka. Ji nustatė, kad kuro sÄ naudos tuomet vidutiniÅ¡kai sudarė 22,19 proc. nuo įmonės apyvartos. Specialistė, neturėdama jokių dokumentų, patvirtinančių panaudoto kuro kiekį įmonėje už laikotarpį nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 metų rugsėjo mėnesio, nepagrįstai savo skaičiavimuose pritaikė ankščiau minėtÄ formulę ir apskaičiavo kuro kiekį bei nesumokėtÄ akcizo mokesčio sumÄ . Apklausiama teisme specialistė nurodė, kad skaičiuodama, kiek įmonė galėjo sunaudoti kuro balandžio - rugpjūčio mėnesiais, atsižvelgė į sunaudoto kuro vidurkį ankstesniais mėnesiais.

Apelianto teigimu, specialistė visiÅ¡kai neatsižvelgė, į tai, kad bet kuri autotransporto priemonė pavasarį ir vasaros metu sunaudoja apie 10-15 proc. mažiau kuro nei žiemÄ , be to, vasarÄ krovinių srautas sumažėja. Teisiamajame posėdyje apklausta iÅ¡vadÄ davusi specialistė paaiÅ¡kino, kad tai ji padarė sÄ moningai, nes neva VMI nusistovėjo praktika, kad tikrinimo metu iÅ¡kilusios abejonės taikomos tikrinamojo asmens naudai. Jos teigimu, kuro sÄ naudos nebuvo sumažintos, nes tai didina iÅ¡laidas - tuo pačiu mažina pajamas.

Pasak jos tai yra labai palanku A. V. ir T. B., nes mažėja nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau tekste – GPM) suma. Apelianto įsitikinimu, specialistė sÄ moningai padidino kuro sÄ naudas, nesuprasdama, kad tokiu bÅ«du blogina M. Č. padėtį, nes bÅ«tent tikslus parduoto kuro kiekis turi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „A. T.“ specialisto iÅ¡vadoje nurodytu tiriamu laikotarpiu eksploatavo jai priklausančias transporto priemones.

Tačiau transporto paslaugų teikimo sÄ naudos, tai ne tik pinigų suma skirta kuro pirkimui. Lieka neaiÅ¡ku, kiek įmonės pinigų panaudota kurui, kiek remontui, detalėms ir kitoms įmonės iÅ¡laidoms. Apelianto nuomone, negalima tapatinti suklastotuose kuro pirkimo kvituose nurodyto neva pirkto degalinėse kuro kiekio, su kuro kiekiu, kuris buvo pirktas nelegaliai iÅ¡ jo. Byloje nustatyta, kad klastojant kuro pirkimo kvitus, T. B. siekė bet kokiu bÅ«du pateisinti neteisėtai pasisavintas UAB „A. T.“ lėšas.

Jam buvo naudinga teigti, kad visos pasisavintos įmonės lėšos buvo panaudotos kuro pirkimui, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirta, ar Å¡ie T. B. teiginiai yra teisingi. Apelianto įsitikinimu, neįvertinus Å¡ių aplinkybių, neturint įmonės finansinių apskaitos dokumentų, negalima nustatyti kiek kuro tiksliai UAB „A. T.“ įsigijo bÅ«tent iÅ¡ jo, t. y. M. Č.. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo           2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimti Å¡ioje dalyje iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, bei panaikinti nuosprendžiu už Å¡ios veikos padarymÄ paskirtÄ 275 MGL dydžio baudÄ ir baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimÄ už                   122 585,83 Lt/ 35 503 EUR.Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 183 straipsnio              2 dalį, padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas buvo nenuoseklus, Å¡aliÅ¡kas, nes neadekvačiai ir netinkamai, pažeisdamas                   BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei in dubio pro reo principo reikalavimus vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko klaidinga interpretavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė įstatymÄ . Apeliantas nurodo pripažįstantis, jog iÅ¡ UAB „A. T.“ kasos laikotarpiu nuo                               2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. su A.

V. grynais ir pasinaudodami įmonės banko mokėjimo kortelėmis paėmėme viso 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų), kuriuos panaudojo bendrovėje eksploatuojamo transporto kurui pirkti. Teigia nesiekęs minėtos sumos paversti savo turtu ir Å¡ios sumos nepasisavino, kÄ patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai. Be to, nuosprendyje teismas pats pripažino, kad UAB „A. T.“ realiai užsiėmė krovinių vežimu, todėl akivaizdu, kad kuro įgijimui lėšos buvo reikalingos ir svetimo turto pasisavinimo dalykas - visa pinigų suma, kuri buhalteriniuose dokumentuose atvaizduota kaip iÅ¡laidos kurui ir atitinka suklastotuose kvituose nurodytÄ sumÄ - negali bÅ«ti inkriminuotas apeliantui.

Juo labiau, kad ir pagal suformuotÄ teismų praktikÄ bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas buvusiu jo žinioje turtu, Å¡io turto paėmimas pats savaime dar nereiÅ¡kia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. BÅ«tinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos padarymas, kaltininko žinioje buvusio turto pavertimas savo turtu (kasacinės nutartys 2K-575/2010, 2K-P-78/2012). Civilinis ieÅ¡kinys dėl UAB „A. T.“ padarytos žalos byloje nepareikÅ¡tas. Nuteistojo nuomone, tai rodo, kad jo veiksmais žala UAB „A.

T.“ nepadaryta, dėl ko nėra BK 183 straipsnio 2 dalies bÅ«tinojo sudėties požymio - padarinių.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , darant iÅ¡vadÄ dėl asmens veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktÄ . Apelianto manymu, prokuroras, pakeisdamas kaltinimÄ teisme, nepagrįstai vadovavosi iÅ¡skirtinai tik                   2014 m. sausio 31 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) ir inkriminavo jam iÅ¡vadoje nustatytÄ neva pasisavinto UAB „A.

T.“ turto vertę. IÅ¡vada kelia abejonių vien dėl to, kad specialistas, nenurodė, kokiais metodais, kodėl bÅ«tent tokiais ir kuo vadovaudamasis, jis daro iÅ¡vadas apie bendrovės sunaudotÄ kuro kiekį. Bendrovės, kurios pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, uždirbamos pajamos atskirais laikotarpiais svyruoja, kÄ patvirtina ir minėtoje iÅ¡vadoje pateikti duomenys. Taigi, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl specialistas, iÅ¡vesdamas vidutinį degalų sunaudojimo procentÄ , naudojo konkrečiai tik 2010 metų sausio - kovo mėnesių duomenis.

Å ioje veikloje uždirbant didesnes pajamas buvo patiriamos ir didesnės sÄ naudos, tačiau specialistas savo iÅ¡vadoje Å¡ito nevertino. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad                          2014 m. sausio 31 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), suraÅ¡yta panaudojus mokesčių administravimo procedÅ«rose mokestinės prievolės dydžio nustatymui naudojamus metodus. Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Mokesčių administravimo įstatymo                         70 straipsnio 1 dalies norma skirta ne tam, kad bÅ«tų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad bÅ«tų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus                              (2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-635/2010).

Apeliantas pažymi, jog palyginamasis metodas gali būti taikomas, jeigu mokesčių administratorius turi tikrinamo mokesčių mokėtojo ankstesnių ar vėlesnių mokestinių laikotarpių mokesčio deklaracijas ir yra įsitikinęs, kad tikrinamuoju laikotarpiu buvo vykdyta tokia pati veikla, kaip ir palyginamuoju laikotarpiu. Nesant tokių duomenų laikoma, jog šis metodas buvo taikomas nepagrįstai. Aptariamojoje specialisto išvadoje nepateikta duomenų, įrodančių, kad tikrinamuoju laikotarpiu buvo vykdyta tokia pati veikla, kaip ir palyginamuoju laikotarpiu, todėl šis metodas taikytas nepagrįstai.

Be to, mokesčių administravimo procedÅ«rose, įstatymas suteikia mokestį apskaičiuojančiam subjektui diskrecijos teisę, taikyti metodus, kuriais yra nustatomas apytikslis mokėtinos prievolės dydis, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Apelianto vertinimu, jo nuteisimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį grindžiamas akivaizdžiai abejotina, paremta iÅ¡skirtinai prielaidomis, suraÅ¡yta nepagrįstai pritaikius mokesčio administravimo procedÅ«rose taikomÄ palyginamÄ jį metodÄ , specialisto iÅ¡vada, kuriÄ apygardos teismas nepagrįstai vertino kaip tinkamÄ Ä¯rodymų Å¡altinį.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta duomenų, pagrindžiančių jo tyčiÄ pasisavinti bendrovės turtÄ . PrieÅ¡ingai, nuteistojo įsitikinimu, jis veikė iÅ¡skirtinai bendrovės naudai, siekdamas kuo palankesnėmis kainomis įgyti bendrovės transportui kurÄ . Byloje nėra pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ , nes nenustatyta, kokia konkrečiai pinigų suma buvo panaudota bendrovės eksploatuojamų automobilių kurui įsigyti.

Be to, savo veiksmais apeliantas nurodo siekęs įsigyti kuo didesnį kiekį kuro bendrovės eksploatuojamiems automobiliams už kuo mažesnes sÄ naudas, tačiau jokiu bÅ«du nesiekiant Å¡ių bendrovės piniginių lėšų pasisavinti. Aplinkybes apie tai, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „A. T.“ įsigijo ženkliai didesnius kiekius kuro nei nustatė Å iaulių AVMI specialistė patvirtino liudytojais apklausti buvę UAB „A. T.“ vairuotojai A. M., A. J. ir D. T.. Nei teisminio nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paÅ¡alintos abejonės dėl 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) panaudojimo, nes, apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad Å¡ios lėšos buvo naudojamos UAB „A.

T.“ veikloje. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. V. gynėja praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo                       2014 metų lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal                  BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį panaikinti, ir A. V. atžvilgiu Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei panaikinti nuosprendžiu už Å¡ių veikų padarymÄ paskirtÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 250 MGL dydžio baudÄ ir baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimÄ už 23 700,00 Lt/          6 863,99 EUR, o Å iaulių AVMI ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bei vertino faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas apie jos ginamojo neva padarytas nusikalstamas veikas, taip pat padarė ir esminius baudžiamojo proceso pažeidimus.Apeliantės nuomone, nepagrįstos apygardos teismo iÅ¡vados, kad A.

V. 2010 m. liepos 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu pasisavino jam patikėtus UAB „A. T.” įmonės banko sÄ skaitoje buvusius 23 700 Lt (6 863,99 eurų). IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog A. V. bendrovėje buvo priimtas į transporto vadovo pareigas, kurias iki darbo santykių pabaigos ir vykdė. Taigi, iÅ¡skyrus rÅ«pinimÄ si bendrovės transporto bÅ«kle, eksploatavimu, A. V. dirbdamas UAB „A. T.” jokių kitų funkcijų nevykdė, taip pat nebuvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Be to, iÅ¡ 2014 m. sausio 31 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog bendrovėje nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. už buhalterinių įrašų teisingumÄ buvo atsakinga apskaitÄ tvarkiusi UAB „A. A“, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. - vyr. finansininkė N. P. bei visu Å¡iuo nurodomu laikotarpiu - ir Å«kio subjekto vadovas - bendrovės direktorius T. B.. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog byloje esančioje UAB „A.

T.” 2010 m. rugpjūčio 31 d. Avanso apyskaitoje, kurioje atskaitingu asmeniu nurodytas A. V., nėra jo paraÅ¡o, jis Å¡io dokumento nerengė ir pagal įmonėje atliekamas funkcijas neturėjo pareigos rengti, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad jam iki ikiteisminio tyrimo pradžios apskritai buvo žinomas Å¡io dokumento turinys. Dėl nurodytų aplinkybių A. V. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kino, jog dirbdamas UAB „A. T.“ transporto vadovu naudojosi jo vardu iÅ¡duota Å¡ios įmonės banko mokėjimo kortele, tačiau iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintas ir jam patikėtas lėšas naudojo iÅ¡imtinai įmonės interesais - už Å¡iuos pinigus buvo remontuojamos įmonės veikloje naudotos transporto priemonės, perkamos detalės, dalis grynųjų pinigų perduodama įmonės vadovui T.

B..Iš baudžiamosios bylos dokumentų – 2011 m. birželio 20 d. Šiaulių AVMI specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „A. T.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir                             2014 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog iš UAB „A. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti, kokie automobiliai buvo naudojami įmonės veikloje krovinių pervežimams vykdyti, kiek faktiškai jie nuvažiavo kilometrų.

Specialistui bylos nagrinėjimo metu nebuvo pavesta tirti, kiek įmonės lėšų ir kokiu laikotarpiu buvo skiriama transporto priemonių eksploatacijai ir kaip Å¡ios iÅ¡laidos buvo apskaitomos, kokie faktiniai duomenys (dokumentai) tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas pagrindžia. Specialisto padarytos iÅ¡vados leidžia manyti, jog nesant patikimų duomenų apie transporto priemonių skaičių, eksploatacines jų savybes, eksploatavimo režimÄ ir panaÅ¡iai, negalima tiksliai nustatyti, kokios faktinės iÅ¡laidos minėtu laikotarpiu buvo skiriamos UAB „A.

T.“ veikloje naudotų transporto priemonių eksploatavimui. Pirmos instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pateisintų A. V. turėtas iÅ¡laidas pagal jo nurodomas pozicijas, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė neįvertinęs UAB „A. T.“ buhalterinės apskaitos duomenų apie transporto priemonių eksploatavimo iÅ¡laidas, nes jokių su tuo sietinų dokumentų bylos medžiagoje nėra. Tikėtina, jog su tokio pobÅ«džio iÅ¡laidomis sietini dokumentai (ar jų dalis) kartu su kitais buhalterinės apskaitos dokumentais yra saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo valdybos Logistikos skyriuje, kaip tai nurodyta kaltinamajame akte.

Å ių dokumentų teismas tiesiogiai netyrė ir nevertino, o Å iaulių AVMI specialistas, kaip buvo minėta aukščiau, taip pat nevertino, įmonės buhalterinės apskaitos duomenų, sietinų su A. V. tiesiogine veikla įmonėje - transporto priežiÅ«ra, bei su tuo sietinomis iÅ¡laidomis, jų apskaitymu. Apeliantės nuomone, dėl to, kad apygardos teismas netyrė aplinkybių, sietinų su konkrečiai A. V. patikėtų įmonės lėšų naudojimu, jis padarė ir kitÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , sietinÄ su tuo, jog nėra pateisinti jos ginamojo iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos iÅ¡imti 23 700,00 Lt (6 863,99 eurų).

Be to, nuteistasis negalėjo pateikti duomenų, kurie pateisintų visas jo iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos iÅ¡grynintas lėšas, nes nebuvo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumÄ UAB „A. T.“ ir nežinojo, kaip iÅ¡ tiesų buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduojami jo naudoti įmonės pinigai. Jis taip pat neturėjo pareigos tokio pobÅ«džio duomenis bylos nagrinėjimo metu teikti. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms.

Pirmos instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog A. V. nepateikė jo turėtas iÅ¡laidas pagrindžiančių duomenų, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ ir perkėlė jam įrodinėjimo naÅ¡tÄ .Apeliantės vertinimu, nuosprendis yra nepagrįstas ir dalyje, kurioje A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje padarymÄ bendrininkų grupėje su T. B. ir M. Č.. Baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis asmenys gali bÅ«ti patraukti ir nuteisti tik tuo atveju, jei disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Tačiau 2014 m. sausio 31 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta vidutinė degalų sunaudojimo procentinė iÅ¡raiÅ¡ka - 22,19 proc. nuo gaunamų pajamų, gauta pritaikius lyginamÄ jį, t.y. mokesčių administratoriaus naudojamÄ metodÄ , kuriuo remiantis gali bÅ«ti apskaičiuojami mokesčių subjekto mokėtini mokesčiai ir kitos su tuo sietinos iÅ¡mokos. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė pabrėžė, jog nurodė tik tikėtinus su įmonės veikloje suvartoto kuro kiekiais tirtu laikotarpiu sietinus dydžius, nes iÅ¡ jai pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos duomenų Å¡ių konkrečių dydžių (įsigyto ir suvartoto kuro kiekio) nustatyti negalėjo.

Apeliantės vertinimu, baudžiamojoje teisėje grįsti iÅ¡vadų tik tikėtinais duomenimis, kai nėra galimybių paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones, neleidžiama. Dėl Å¡ios priežasties Å iaulių AVMI specialisto tyrimo metu padarytomis iÅ¡vadomis, sietinomis su mokesčių administratoriaus naudojamo lyginamojo metodo pagalba nustatytu tik tikėtinu UAB „A. T.“ 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu suvartoto kuro kiekiu, negalima besÄ lygiÅ¡kai remtis darant iÅ¡vadas apie A.

V. ir kitiems asmenims inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstumÄ . Apygardos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog A. V. su kitais kaltinamaisiais neteisėtai disponavo 50 296,38 Lt (14 566,83 eurų) vertės arba 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, rėmėsi tik tikėtinais duomenimis, abejonės dėl Å¡io tik tikėtinai nustatyto kuro kiekio liko nepaÅ¡alintos ir to neįmanoma padaryti, nes nei iÅ¡ UAB „A. T.“ buhalterinės apskaitos duomenų bei kitų byloje esančių ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų negalima nustatyti, kiek ir kokio kuro bendrovė tirtu laikotarpiu faktiÅ¡kai sunaudojo ir kiek bei kokios vertės kuro įgijo iÅ¡ nelegalios degalinės. Apeliaciniame skunde pažymima, jog įmonės gautų pajamų, vidutinio kuro sunaudojimo rodikliai kiekvienÄ mėnesį yra gana skirtingi, todėl labai tikėtina, jog Å¡ie rodikliai nebuvo tapatÅ«s ir negalėjo bÅ«ti „suvienodinti“, juolab, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, kiek transporto priemonių įmonė savo veikloje eksploatavo, kokios buvo jų eksploatacinės savybės, kiek kilometrų jos nuvažiavo ir kt.

A. V. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kino, jog dalis transporto priemonių įmonės veiklai - krovinių pervežimui - buvo nuomojamos su kuru, t. y. įmonei neperkant Å¡ių transporto priemonių eksploatavimui reikalingo kuro, o jo vertę įskaitant į automobilio nuomos kainÄ . Å iuos teiginius tam tikra prasme patvirtino ir minėta specialisto iÅ¡vada bei A. V. teismo posėdžio metu pateikta su UAB „R. T.“ sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis, kad įmonės veikloje tokios transporto priemonės su „nuomojamu“ kuru taip pat buvo naudojamos, tačiau buhalterinėje apskaitoje aiÅ¡kių ir tikslių su tuo sietinų duomenų taip pat nėra.

Tai leidžia daryti prielaidÄ , jog 2010 metų antrÄ ir trečiÄ ketvirtų įmonės kuro poreikis buvo mažesnis ir jo buvo įsigyjama mažiau, nei pirmÄ jį ketvirtį. Be to, įmonės veikla 2010 metų antrÄ ir trečiÄ ketvirtį, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, tikėtina faktiÅ¡kai „traukėsi“, atitinkamai, mažėjo kuro poreikis, kÄ patvirtina T. B. parodymai. Apeliantės vertinimu, tai rodo, jog įmonės gaunamos pajamos 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu bei su tuo susietas kuro suvartojimas, greičiausiai buvo žymiai mažesni, nei tų pačių metų sausio - kovo mėnesiais.

Be to, Å¡altuoju metų sezonu tos pačios eksploatuojamos transporto priemonės sunaudoja daugiau kuro, nei Å¡iltuoju. Nežinant įmonės veikloje naudotų transporto priemonių techninių charakteristikų, Å¡io ypatumo, taip pat įtakojančio skirtingais metų laikotarpiais suvartojamÄ skirtingÄ kuro kiekį, net apytiksliai įvertinti taip pat nėra jokių galimybių. Pažymėtina ir tai, jog apie įmonės minėtu laikotarpiu įsigytÄ nelegalaus kuro kiekį negalima spręsti ir iÅ¡ liudytojų (vairuotojų) A.

J., D. T. ir kt. parodymų, kadangi jie taip pat nežinojo ir negalėjo nurodyti, kiek nelegalaus kuro buvo sunaudota tiriamuoju laikotarpiu.Apeliaciniame skunde pažymimai, jog apygardos teismas, spręsdamas dėl A. V. ir kitų kaltinamųjų atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, nustatė nelegaliai įgyto kuro kiekį, vadinasi, Å¡iuo aspektu nustatė tikrÄ jÄ Ä¯monės Å«kinę, komercinę - finansinę bÅ«klę minėtu laikotarpiu, o T. B. pripažindamas kaltu už veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , pasisakė iÅ¡ esmės kitaip - kad Å¡ių rodiklių negalima nustatyti, t. y. negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Apeliantė neginčija aplinkybės, jog A. V. ne tik buvo žinoma apie UAB „A. T.” įsigyjamÄ ir įmonės veikloje naudojamÄ nelegalų kurÄ , tačiau, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl įgyto kuro kiekio ir vertės, jos turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos A. V. naudai, ir jis dėl BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos iÅ¡teisintinas.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su apygardos teismo iÅ¡vada, jog A. V., bendrininkaudamas su T. B. įgyjant bendrovei nelegalų kurÄ , padėjo pastarajam, kaip bendrovės vadovui, apgaule iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio (35 853,00 Lt/ 10 383,75 eurų) mokėjimo į biudžetÄ ir tokiu bÅ«du padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Apeliantės vertinimu bei atsižvelgiant į aukščiau jau iÅ¡dėstytas aplinkybes, A. V. nepasisavino jam patikėtų 23 474,63 Lt (6 798,72 eurų), nuo kurių taip pat turėjo bÅ«ti skaičiuojamas PVM ir įskaičiuotas į bendrÄ 35 853,14 Lt (10 383,75 eurų) sumÄ . Nesisavindamas įmonės lėšų A. V. negalėjo pats ar padėdamas kitam asmeniui, siekti turtinės naudos UAB „A. T.“ ar T. B. iÅ¡vengti prievolės - PVM mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nuosprendžio argumentai Å¡ioje dalyje yra itin prieÅ¡taringi.

Be to, tais pačiais veiksmais - pasisavinti įmonės lėšas, įtraukiant į buhalterinę apskaitÄ suklastotus kvitus ir, be to, iÅ¡vengti įmonės prievolės - PVM mokėjimo į biudžetÄ , t.y. du kartus savo ar kitų asmenų interesais faktiÅ¡kai įgyti tÄ patį turtÄ (gauti tÄ pačiÄ naudÄ ) negalima. Apeliantė pažymi, kad nelegalaus kuro bendrovei įgijimas ar padėjimas tokį kurÄ Ä¯gyti, prieÅ¡ingai nei nuosprendyje nurodo teismas, nereiÅ¡kia, jog A. V. žinojo ar galėjo bei privalėjo žinoti ir suprasti, kaip įmonė tvarkys buhalterinę apskaitÄ , tame tarpe, joje atvaizduos iÅ¡laidas kurui.

A. V. nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos įmonėje tvarkymÄ , neturi jokio tam reikalingo iÅ¡silavinimo, todėl nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kokius mokesčius ir kokia tvarka, įskaitant PVM, įmonė privalo sumokėti ir remiantis kokiais duomenimis jie apskaičiuojami. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. V. taip pat nuteistas už tai, jog kartu su T. B. sukurstė Z. Č. dalyvauti netikrų dokumentų - UAB „L.“ kvitų pagaminime. Apeliantės nuomone, byloje nėra surinkta jokių patikimų duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent A.

V. kurstė Z. Č. dalyvauti netikrų dokumentų pagaminime, nes Z. Č. ir T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme Å¡iuo klausimu yra prieÅ¡taringi, prieÅ¡taravimai liko nepaÅ¡alinti, o daryti iÅ¡vadas remiantis tik tikėtinais duomenimis - negalima. Be to, A. V. ir T. B. ikiteisminio tyrimo metu, perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu teismui bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo kaltinami, padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu Z.

Č., kaip beje ir D. M. bei A. P. buvo kaltinami iÅ¡ anksto susitarę bei veikdami bendrininkų grupe ne tik tarpusavyje, tačiau ir su A. V. bei T. B., pastariesiems pasiÅ«lius, pagaminę, laikę, gabenę ir realizavę 425 vienetus netikrų kasos kvitų. Tokia Å¡iems kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų apimtis bei pobÅ«dis nesukėlė bylÄ nagrinėjusiam teismui įtarimų, jog kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų, numatytų BPK 219 straipsnyje Tokiu bÅ«du, baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdžiusių institucijų, paties teismo veiksmais A.

V. ir, manytina, T. B., buvo sudaryta iliuzija, jog jų galimi veiksmai, sietini su netikrų kasos kvitų gaminimu, nevertintini, kaip nusikalstami ir tuo remiantis buvo atitinkamai apibrėžtos A. V. gynybos nuo pateiktų kaltinimų apimties ribos, t. y. nebuvo ginamasi nuo tų galimai neteisėtų veiksmų, kurių padarymu A. V. nebuvo kaltinamas. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog faktiÅ¡kai baigus atlikti įrodymų tyrimÄ A. V. pareikÅ¡to kaltinimo pakeitimas teisme, naujai inkriminuojant veikos, numatytos BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., padarymÄ , neatitinka nei vieno BK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų, t. y.

A. V. nebuvo kaltinamas veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, todėl nebuvo pagrindo ir teisinės galimybės nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, taip pat nebuvo ir pagrindo anksčiau pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pasunkinti, nes nuteistasis apskritai nebuvo kaltinamas jokių veiksmų, sietinų, su dokumentų klastojimu, padarymu. BylÄ nagrinėjant teisme nebuvo nustatytos jokios naujos su dokumentų klastojimu - netikrais UAB „L.“ kasos kvitais - sietinos aplinkybės, todėl prokuroras, praÅ¡ydamas teismo pakeisti kaltinimÄ A.

V. ir T. B., jiems inkriminavo visai naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl to buvo iÅ¡ esmės pažeisti BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinti reikalavimai, o tai nulėmė esminį A. V. teisės į gynybÄ pažeidimÄ . Be visa ko, apeliantės įsitikinimu, teismas, nuspręsdamas iÅ¡ dalies tenkinti Å iaulių AVMI ieÅ¡kinį ir iÅ¡ A. V., T. B. ir UAB „A. T.” valstybės naudai solidariai priteisti 33 853,00 Lt (9 804,51 eurus), Å¡ios nuosprendžio dalies visiÅ¡kai nepagrindė. Dėl Å¡ios priežasties, o taip pat ir todėl, kad A.

V. savo veiksmais nepadarė jokios žalos valstybei ar kitiems asmenims, Å¡i jo atžvilgiu priimto nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, todėl - naikintina.Atsiliepime į nuteistųjų T. B. ir nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinius skundus (toliau tekste - atsiliepimas) civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas asmuo (toliau tekste – civilinio ieÅ¡kovo atstovė) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „A.

T.“ apskaitos dokumentus įvertinus gautas pajamas ir apskaitos dokumentais pagrįstas iÅ¡laidas apskaičiuota, kad T. B. ir A. V. nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iÅ¡ Å¡ios įmonės kasos, atsiskaitomosios sÄ skaitos ir pasinaudodami banko mokėjimo kortelėmis grynaisiais pinigais paėmė 198 602,41 Lt (57 519,23 eurus). Jie negalėjo paaiÅ¡kinti, kur buvo panaudoti minėti pinigai, tuo tarpu atliekant specialisto iÅ¡vadÄ visi pirminiai dokumentai buvo įvertinti, aplinkybių, kad minėta suma buvo panaudota įmonės reikmėms nepatvirtino nei liudytojai, nei objektyvi bylos medžiaga.

Neteisėti minėtų asmenų veiksmai sÄ lygojo dalies įplaukų – PVM, gyventojų pajamų mokesčio - nepatekimÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai priežastimi, dėl ko jie privalo atlyginti savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras prašė atmesti nuteistųjų M. Č., T. B. ir nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinį skundÄ , o jo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Civilinio ieÅ¡kovo atstovas praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl žalos atlyginimo nepakeistÄ .Prokuroro ir nuteistojo T. B. apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistųjų A. V. ir M. Č. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Prokuroras ginčija nuosprendį tik dėl nuosprendžio dalies, kuria T. B., A. V. ir UAB „A. T.“ iÅ¡teisinti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nepadarius jiems veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde nesutinka tik su jo nuteisimu pagal BK                         183 straipsnio 2 dalį.

Tuo tarpu nuteistasis A. V. ginčija nuosprendį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. jo nuteisimÄ pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, o nuteistasis M. Č. – tik dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje padarymo.Dėl to vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinių skundų ribų su BPK 320 straipsnio 5 dalyje numatyta iÅ¡imtimi dėl T.

B., UAB „A. T.“ ir M. Č. nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, sumažinant neteisėtai disponuoto akcizais apmokestinto dyzelinio kuro kiekį ir vertę.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų T. B. ir A. V. kaltė pasisavinus svetimÄ UAB „A. T.“ turtÄ , nuteistųjų T. B., A. V., UAB „A. T.“ ir M. Č. kaltė neteisėtai disponavus akcizais apmokestintu dyzeliniu kuru, nuteistųjų T. B. ir UAB „A. T.“ kaltė sukčiavus, o nuteistojo A. V. kaltė T. B. padėjus sukčiauti, nuteistųjų T.

B. ir A. V. kaltė sukursčius pagaminti netikrus dokumentus, nuteistųjų T. B. ir UAB „A. T.“ kaltė apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, dėl Å¡ių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tačiau teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė faktinės aplinkybes dėl neteisėtai disponuoto akcizais apmokestinamo dyzelinio kuro, dėl ko neteisingai nustatė jo kiekį ir vertę.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, esant reikalui patikslinti neteisėtai disponuoto akcizais apmokestinamo kuro kiekį ir vertę ir iš naujo paskaičiuoti T. B. pasisavinto svetimo UAB „A. T.“ turto vertę, dalis nuosprendžio keičiama (BPK 328 straipsnio 3 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais nuteistiesiems M. Č. ir A. V., dalį nuosprendžio keičia ir dėl apeliaciniais skundais neskundžiusių T. B. ir UAB „A.

T.“ nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.                          Dėl M. Č. apeliacinio skundo Teisėjų kolegijos nuomone, M. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, dėl Å¡ios veikos įrodymus įvertino iÅ¡ esmės nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį M. Č. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas licencijos vertėsi neteisėta Å«kine komercine veikla, t. y. buvo įsteigęs nelegaliÄ degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje neteisėtai prekiavo dyzeliniu kuru, ir Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė tokiomis aplinkybėmis:M. Č., laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 d. rugsėjo 10 d. veikdamas bendrininkų grupe su UAB „A. T.“ direktoriumi T.

B. ir transporto vadovu A. V., iÅ¡ anksto susitarė, kad pastarųjų atsiųstiems UAB „A. T.“ vairuotojams įpils ne mažiau kaip 3 800 lirų dyzelinio kuro per mėnesį, už kurį T. B. ir A. V. sumokės ne mažiau kaip 2,60 Lt (0,75 euro cnt.) už vienÄ litrÄ dyzelinio kuro. Bendrovės vairuotojams vykdant T. B. ir A. V. nurodymÄ , laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. nenustatytÄ kartų kiekį nuvyko į nelegaliÄ degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur M.

Č. pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su T. B. ir A. V. į UAB „A. T.“ priklausančias transporto priemones ir su jomis atvežtas talpyklas kas mėnesį įpylė ne mažiau kaip 3 800 litrų dyzelinio kuro, iÅ¡ viso per nurodytÄ laikotarpį įpylė ne mažiau kaip 19 344,76 litrų dyzelinio kuro be įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, už kurį T. B. ir A. V. M. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 50 296,37 Lt (14 566,84 eurus). Tokiu bÅ«du M. Č. įgijo, laikė ir realizavo ne mažiau kaip 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358 Lt (13 426,39 eurus), t. y. virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .Nuteistasis M.

Č. apeliaciniame skunde neginčija, jog nelegalioje degalinėje neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamu dyzeliniu kuru, pagal susitarimÄ UAB „A. T.“ transporto priemonėms užpildavo kurÄ be juos pateisinančių dokumentų, tačiau nesutinka su teismo nustatytu Å¡iai bendrovei parduoto kuro kiekiu ir už jį gauta pinigų suma, teigdamas, jog parduoto dyzelinio kuro vertė nevirÅ¡ijo 250 MGL sumÄ . Todėl M. Č. veika, jo teigimu, neteisingai kvalifikuota pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo M.

Č. apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka Å¡ioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų iÅ¡tyrimo bei vertinimo taisyklių iÅ¡ esmės nepažeidė.Visuma duomenų, Å¡ioje byloje gautų apklausiant pačius nuteistuosius, liudytojus D. T., A. J., S. P., J. V., specialistę R. J., atliekant asmens atpažinimus pagal nuotraukas, iÅ¡tiriant bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimų duomenis, kitus raÅ¡ytinius bylos duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad M.

Č. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tuo pačiu nuteistojo M. Č. versija dėl UAB                     „A. T.“ parduoto kuro kiekio (tik 200 litrų talpose) buvo paneigta.Byloje neabejotinai nustatyta, kad UAB „A. T.“ vertėsi pervežimais ir 2010 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais savo veikloje naudojo iÅ¡ nelegalios degalinės įsigytÄ akcizais apmokestinamÄ dyzelinį kurÄ .

Taip pat byloje nustatyta, kad bendrovės direktorius T. B. ir transporto direktorius A. V. betarpiÅ¡kai bendravo su M. Č. dėl dyzelinio kuro, nukreipdavo vairuotojus – ekspeditorius pildyti degalus į nelegaliÄ degalinę. Nors M. Č. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė UAB „A. T.“ automobiliams kasdien pylęs degalus, ir tvirtino, kad tik tris kartus T. B. praÅ¡ymu pylė degalus į atvežtas dvi – tris talpas po 200 litrų ir sunkvežimio bakÄ , kaip jau buvo minėta, tokie jo parodymai objektyviai paneigti nuteistųjų T.

B. ir A. V. bei liudytojų – vairuotojų ekspeditorių parodymais, taip pat raÅ¡ytine bylos medžiaga.T. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad bendrovėje „A. T.“ per mėnesį buvo sunaudojama apie 7,5 tonos nelegalaus kuro, tikslios kuro sunaudojimo apskaitos bendrovėje nevedė, kuro sÄ naudas apskaičiuodavo pagal nuvažiuotÄ atstumÄ , kurÄ vairuotojai pildavosi beveik kasdien. Už nelegaliai įgytÄ kurÄ buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigas, jis iÅ¡grynintus pinigus perduodavo A. V., kad pastarasis atsiskaitytų už kurÄ .

Pradžioje už litro kainÄ buvo mokama 2,60 Lt (0,75 euro cnt.), vėliau – 2,90 Lt (0,84 euro cnt.). Vairuotojai nepildė jokių lentelių, sunaudojamo kuro kiekio niekur nefiksavo. Vairuotojai galėjo kuro įsipilti ir iÅ¡ bendrovės teritorijoje esančių trijų talpų po 200 litrų, kuriose taip pat buvo laikomas nelegaliai įgytas dyzelinis kuras. Patvirtino, jog per dienÄ galėjo bÅ«ti sunaudota apie 500 litrų kuro. Nelegalių kvitų, tariamai patvirtinančių iÅ¡ „L.“ degalinės įsigytÄ kurÄ , yra didesnei sumai, nei iÅ¡ tikrųjų buvo imta kuro iÅ¡ M.

Č. (t. 7, 217-220 b. l.).A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kuro kaina galėjo bÅ«ti 2,60 Lt  (0,75 euro cnt.) už litrÄ , kuras nelegalioj degalinėje buvo pilamas tris – keturis mėnesius. Dėl kuro kiekio – kiekvienas vairuotojas pildė marÅ¡ruto lenteles, kur buvo nurodoma, kokia maÅ¡ina ir kur važiuoja, kuro kiekis, kiek jo įsipilama ir sunaudojama. Todėl apskaita, prieÅ¡ingai nei nurodė T. B., buvo vykdoma. Vairuotojų užpildyti kelionės dokumentai buvo saugomi bendrovėje.

Jis patikrindavo visus duomenis. Kuro sÄ naudas paskaičiuodavo pagal kelio atstumÄ , nes automobiliai vykdavo trimis marÅ¡rutais ir sunaudojamų degalų kiekis faktiÅ¡kai buvo vienodas, dienai sunaudodavo apie 200 litrų kuro. Patvirtino, jog pinigus už kurÄ M. Č. perdavė jis, pinigus gautus iÅ¡ T. B., jis vienÄ ar du kartus vežė sumokėti už kurÄ (t. 7, 220-223 b. l.). Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad bendrovėje dirbo vairuotoju, degalais jis nesirÅ«pino, automobilis visada bÅ«davo pripildytas kuru, tuo rÅ«pinosi bendrovės savininkas, taip pat bendrovėje buvo kažkokios talpos su kuru.

Jokių kelionės dokumentų jis nepildė, nieko nepasiraÅ¡inėjo (t. 7, 148-149 b. l.).Liudytojas D. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo vairuotoju-ekspeditorium, pritrÅ«kus kuro, jį užsipildavo nelegalioje degalinėje, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su vadovybe. Dėl kuro užpylimo susitardavo A. V., kuris ir nurodydavo, kada galima važiuoti užsipilti. Jis yra keletÄ kartų vežęs dvi tris talpas po 200 litrų į nelegaliÄ degalinę, tam vadovavo A. V.. Tos talpos su nelegaliu kuru buvo laikomos bendrovės teritorijoje taupant laikÄ , kai reikia greitai užsipilti kuro.

Už kurÄ niekada nemokėjo, dėl kuro sunaudojimo – niekur nepasiraÅ¡ydavo (t. 7, 149-150 b. l.).Taigi, liudytojais apklausti vairuotojai – ekspeditoriai patvirtino nuteistųjų T. B. ir A. V. nurodytas aplinkybės dėl nelegalaus kuro naudojimo bendrovės veikloje. Pažymėtina, kad nurodydami, jog UAB „A. T.“ dideliais kiekiais įsigydavo ir naudodavo akcizais apmokestintÄ dyzelinį kurÄ , T. B. ir A. V. tuo pačiu patvirtino ir savo kaltę neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Byloje nėra jokių duomenų apie Å¡ių asmenų suinteresuotumÄ apkalbėti M. Č., tokių duomenų apeliaciniame skunde nenurodė ir pats apeliantas. Todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais.IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas su nuosprendžiu nesutinka tik dėl UAB „A. T.“ parduoto kuro kiekio ir už jį sumokėtos sumos, teigdamas, jog parduoto dyzelinio kuro vertė nevirÅ¡ijo 250 MGL sumÄ . Teisėjų kolegija sutinka su M. Č. apeliacinio skundo argumentu, jog teismo iÅ¡vada dėl UAB „A.

T.“ nelegaliai parduoto 19 344 litrų dyzelinio kuro nėra visiÅ¡kai teisinga, todėl tikslintina.Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose buvo keliamas klausimas dėl realiai sunaudoto nelegalaus dyzelinio kuro kiekio.IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota kaltinant M. Č. tuo, kad jis įgijo, laikė ir realizavo, pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 37 500 litrų dyzelinio kuro, už kurį T.

B. ir A. V. sumokėjo ne mažiau kaip 97 500 (už 1 litrÄ kuro sumokant 2,6 Lt) Lt (28 237,95 eurus). Ä®gyto kuro muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 89 855,75 Lt (26 024,00 eurus), t. y. virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi teismas paskyrė papildomÄ UB „A. T.“ Å«kinės finansinės veiklos patikrinimÄ , siekiant patikslinti iÅ¡ nelegalios degalinės įgyto kuro kiekį ir kiek lėšų buvo panaudota eksploatuojamo transporto kuro pirkimui.

Atlikus byloje papildomÄ Â bendrovės Å«kinės finansinės veiklos patikrinimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (t. 8, 10-25 b. l.), nustatyta, kad bendrovėje nebuvo tinkamai vedama sunaudoto kuro apskaita, nebuvo pildomi kelionės lapai, dokumentuose nurodyti ne visi privalomi rekvizitai, nenurodyta nei kokie automobiliai buvo naudojami, nei kiek kilometrų jie nuvažiavo, kiek kuro sunaudota, todėl pagrįsti sunaudoto kuro kiekį buhalteriniais dokumentais nėra galimybės. Tačiau minėtÄ patikrinimÄ atlikusi specialistė sunaudoto kuro kiekį nustatė, atlikusi lyginamÄ jÄ Â analizę , t. y. lygindama bendrovės veikloje gautas pajamas bei iÅ¡laidas kurui.

Patikrinimo metu nustatyta, kad             2010 m. sausio-kovo mėn., rugsėjo mėn., kai į bendrovės apskaitÄ Â nebuvo įtraukta suklastotų degalų pirkimo kvitų su degalinės „L.“ rekvizitais, kuro sunaudojimo procentas, palyginus su transporto paslaugomis, sudarė 22,19 proc. Tiriamu laikotarpiu bendrovė už suteiktas transporto paslaugas gavo 310 000 Lt (89 782,20 eurus), todėl tokioms paslaugoms suteikti galėjo bÅ«ti sunaudota dyzelino, kurio kaina prilygtų sumai, imant 22,19 procentų nuo Å¡ios sumos.

Atlikus perskaičiavimÄ Â pagal kiekvieno mėnesio dyzelinio kuro įsigijimo kainÄ , bendrovė veikloje 2010 m. balandžio – rugpjūčio mėn. galimai galėjo sunaudoti apie 23 637 litrų dyzelinio kuro. IÅ¡ to kiekio atmetus kuro, pirkto oficialiai degalinėse, kiekį, t. y. 4 292,24 litrus, specialistė nustatė, jog bendrovė nelegalioje degalinėje iÅ¡ M. Č. įgijo 19 344, 76 litrų dyzelino, sumokėdama                           50 296,38 (19 344,76 Lt x 2,60 Lt/l) Lt (14 566,83 eurus).

TokiÄ savo iÅ¡vadÄ Â Â Å iaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė R. J. patvirtino teisiamajame posėdyje (t. 8, 184-185 b. l.). Taigi byloje atlikus papildomÄ UAB „A. T.” Å«kinės finansinės veiklos patikrinimÄ ir gavus 2014 m. sausio 31 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinimas patikslintas nurodant, kad M. Č. nelegaliai pardavė 19 344 litrus, o ne 37 500 litrų dyzelinio kuro, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, už kurį T. B. ir A. V.

M. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 50 296,37 Lt (14 566,84 eurus), nesumokėdami PVM ir akcizo mokesčio. Už tokius veiksmus M. Č. ir buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.Apeliaciniame skunde M. Č. iÅ¡dėstė argumentus, kodėl, jo nuomone, UAB „A. T.” vairuotojams parduoto kuro kiekis ir už jį sumokėta suma yra ginčytina. Skunde akcentuojamas UAB „A. T.” papildomas Å«kinės finansinės veiklos tyrimas, kuris, apelianto teigimu, buvo atliktas virÅ¡ijant jÄ atlikusios specialistės kompetencijos ribas, nes specialisto iÅ¡vada pagrįsta spėjimais, o ne faktiniais duomenimis.

Sunaudoto kuro apskaičiavimui taikytas lyginamasis metodas, kuris, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra negalimas. Specialistė, neturėdama jokių dokumentų, patvirtinančių panaudoto kuro kiekį įmonėje už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki                    2010 m. rugsėjo mėnesio, nepagrįstai savo skaičiavimuose pritaikė ankščiau minėtÄ formulę ir apskaičiavo kuro kiekį bei nesumokėtÄ akcizo mokesčio sumÄ . Apelianto teigimu, specialistė visiÅ¡kai neatsižvelgė, į tai, kad bet kuri autotransporto priemonė pavasarį ir vasaros metu sunaudoja apie 10-15 proc. mažiau kuro nei žiemÄ , be to, vasarÄ krovinių srautas sumažėja.

Apelianto įsitikinimu, specialistė sÄ moningai padidino kuro sÄ naudas, nesuprasdama, kad tokiu bÅ«du blogina M. Č. padėtį, nes bÅ«tent tikslus parduoto kuro kiekis turi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Tokie apelianto teiginiai yra pagrįsti tik iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R. J. patvirtindama, kad apskaičiuojant sunaudoto kuro kiekį reiktų atsižvelgti į vasaros ir žiemos metu sunaudojamÄ kurÄ , ji pripažino, jog neskaičiavo ir neatsižvelgė į sunaudojamo kuro skirtumÄ vasaros ir žiemos sezonų metu.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka byloje dalyvaujančiai specialistei buvo pavesta atsakyti į papildomus klausimus. Be kitų klausimų specialistei buvo pavesta paskaičiuoti UAB „A. T.“ sunaudotÄ kuro kiekį tiriamuoju laikotarpiu įvertinus veiklos sezoniÅ¡kumÄ (t. 9, 170-177, 184-189 b. l.).Kaip matyti iÅ¡ specialistės R. J. pateiktų atsakymų, buvo nustatyta, kad bendrovė nesivadovavo UAB „A. T.” 2009 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. 1 „Dėl sezoninių degalų sunaudojimo normų tvirtinimo“ patvirtintomis degalų sunaudojimo normomis.

Bendrovės buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. nėra jokių skaičiavimų ar suvestinių, kokie automobiliai buvo naudojami veikloje ir kiek kiekvienas automobilis nuvažiavo kilometrų, kiek kiekvienas automobilis sunaudojo degalų. RaÅ¡ant specialisto iÅ¡vadÄ nebuvo žinomos priežastys, kodėl bendrovė nesivadovavo degalų sunaudojimo normomis. Tyrimo metu, apskaičiuojant sunaudotų degalų kiekį bei jų pirkimui patirtas iÅ¡laidas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. buvo vertintas 2010 metų sausio - kovo mėn. sunaudoto kuro kiekio vidurkis, neatsižvelgiant į sunaudojamo kuro kiekius vasaros sezono metu, nes dėl nenustatytų priežasčių bendrovė nesivadovavo degalų sunaudojimo normomis.

Skaičiuojant vidutinį sunaudoto kuro kiekį 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn., 2010 m. rugsėjo mėn. nebuvo vertintas, nes tyrimui nebuvo pateiktas kuro nuraÅ¡ymo aktas už 2010 m. rugsėjo mėn., nebuvo žinomas nuraÅ¡ytas kuro kiekis 2010 m. rugsėjo mėn. Tyrimo metu pagal apskaitos registrÄ â€žApyvartos žiniaraÅ¡tis (suvestinė)“ nustatyta, kad į sÄ naudas nuraÅ¡yta 20 405,08 Lt (5 909,71 eurų) degalų suma (2014 m. sausio 31 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) 3 priedo 17-18 lapai).

Tyrimo metu lyginamajai analizei pasirinkti 2010 m. sausio - kovo mėn. todėl, kad Å¡iuo palyginamuoju laikotarpiu į UAB „A. T.” apskaitÄ nebuvo įtraukta suklastotų degalų kvitų su UAB „L.“ rekvizitais ir 2010 metų sausio - kovo mėn. buvo vykdyta tokia pati veikla, kaip 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių laikotarpiu.Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A. T.” 2010 metų balandžio - rugpjūčio mėnesiais sunaudoto kuro kiekiui nustatyti buvo taikytas palyginamasis metodas, nes už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. sunaudoto kuro kiekio nebuvo galima apskaičiuoti tiesiogiai, nes nėra jokių dokumentų, kuriuose bÅ«tų nurodyti automobilių nuvažiuoti kilometrai, sunaudoto kuro kiekis, atitinkantis sunaudojimo normas.

Bendrovės buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu už 2010 m. balandžio - 2010 m. rugpjūčio mėn. nėra jokių skaičiavimų ar suvestinių, kokie automobiliai buvo naudojami veikloje ir kiek kiekvienas automobilis nuvažiavo kilometrų. Todėl tyrimo metu, neturint duomenų apie tai, kokie automobiliai ir kiek kilometrų kiekvienÄ mėnesį nuvažiuoja 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu, atliktas galimai sunaudoto kuro transporto paslaugoms suteikti perskaičiavimas pagal 2010 m. sausio - kovo mėn. vidutinį degalų sunaudojimo 22,19 procentÄ (kai į Bendrovės apskaitÄ nebuvo įtraukta suklastotų degalų kvitų) pajamoms uždirbti.Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus UAB „A.

T.” degalų nuraÅ¡ymo 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu perskaičiavimÄ , atsižvelgiant į vidutinį degalų sunaudojimÄ 22,19 proc. 2010 m. sausio - kovo mėn. transporto paslaugoms atlikti, nustatyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 gautoms pajamoms (310 000 Lt (89 782,20 eurus) transporto paslaugoms) uždirbti galėjo sunaudoti dyzelino už 68 789 (310 000 Lt x 22,19 %) Lt (19 922,67 eurus). Atlikus perskaičiavimÄ pagal kiekvieno mėnesio dyzelinio kuro įsigijimo kainÄ , bendrovė vykdydama veiklÄ 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. galimai galėjo sunaudoti apie 23 637 litrų dyzelinio kuro.

Ä®vertinus, kad UAB „A. T.” už 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. iÅ¡ kitų degalinių (ne pagal UAB „L.“ kvitus) į apskaitÄ Ä¯traukė 4 292,24 litrų įsigyto dyzelinio kuro, todėl bendrovė savo veikloje laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. galėjo sunaudoti 19 344,76 litrų (23637 litrų - 4292,24 litrų) dyzelino iÅ¡ nelegalios degalinės. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „A. T.” vasaros sezono metu degalų sunaudojimo normos mažesnės 8,75%, atlikus perskaičiavimÄ , vidutinis degalų sunaudojimo procentas mažesnis 1,94 % (22,19 x 8,75 %), todėl vidutinis degalų sunaudojimo procentas nuo gautų pajamų sudarytų 20,25 %.Atlikus UAB „A.

T.” degalų nuraÅ¡ymo 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu perskaičiavimÄ , atsižvelgiant į vasaros sezono metu degalų sunaudojimo 20,25 proc. transporto paslaugoms atlikti, UAB „A. T.” laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 pajamoms (310000 Lt transporto paslaugoms) uždirbti galėjo sunaudoti dyzelino 62 775 (310 000 Lt x 20,25%) Lt (18 180,89 eurų) sumai. Atlikus perskaičiavimÄ pagal kiekvieno mėnesio dyzelinio kuro įsigijimo kainÄ , UAB „A. T.” veikloje už 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. galėjo sunaudoti apie 21 569 litrų dyzelinio kuro.

Ä®vertinus, kad UAB „A. T.” už 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. iÅ¡ kitų degalinių (ne pagal UAB „L.“ kvitus) į apskaitÄ Ä¯traukė 4 292,24 litrų dyzelinio kuro, bendrovė savo veikloje laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. galėjo sunaudoti 17 276,76 litrų (21569 litrų - 4292,24 litrų) dyzelino iÅ¡ nelegalios degalinės.Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė faktinės aplinkybes dėl neteisėtai disponuoto akcizais apmokestinamo dyzelinio kuro, dėl ko neteisingai nustatė Å¡io kuro kiekį ir vertę.

Atmetamas apeliacinio skundo argumentas dėl bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrime nepagrįstai panaudoto metodo, mokestinės prievolės dydžiui nustatyti.Apeliacinės instancijos teisme apklausta ir atsakymus į papildomus klausimus pateikusi specialistė paaiÅ¡kino, jog vadovavosi Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis, kur nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi specialistės paaiÅ¡kinimus dėl lyginamojo metodo taikymo pagrįstumo, konstatuoja, kad tokio principo taikymas baudžiamojoje byloje, kai jis atitinka protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus, neprieÅ¡tarauja BPK 2 straipsnyje nurodytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas, nustatant, kad M. Č. neteisėtai disponuodamas akcizais apmokestinama preke – dyzeliniu kuru iÅ¡ jo įsteigtos nelegaliai veikiančios degalinės UAB „A. T.“ pardavė ne mažiau kaip 17 276,76 litrų dyzelinio kuro už ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų) vertės.Nagrinėjamu atveju M. Č. pagrįstai nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalyje, nes perskaičiuotas negalioje degalinėje laikytas kuro kiekis sudaro ne mažiau kaip 17 276,76 litrus, o tai virÅ¡ija straipsnio dispozicijoje nurodytÄ 250 MGL turo vertę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais nuteistiesiems M. Č. ir A. V. (kuris apeliaciniu skundu taip pat ginčijo nuteisimÄ pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį), dalį nuosprendžio keičia ir dėl apeliaciniais skundais neskundžiusių T. B. ir UAB „A. T.“ nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Dėl A. V. gynėjos apeliacinio skundo Dėl nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu A. V. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „A.

T.“ direktoriumi T. B. ir M. Č., kuris neturėdamas licencijos vertėsi neteisėta Å«kine komercine veikla, t. y. buvo įsteigęs nelegaliÄ degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje neteisėtai prekiavo dyzeliniu kuru, jis UAB „A. T.“ naudai įgijo ir laikė, pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358,65 Lt (13 426,39 eurus), t. y. virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir šį dyzelinio kuro kiekį T.

B. ir A. V., pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , neteisėtai naudojo UAB „A. T.“ Å«kinėje veikloje. Nuteistojo A. V. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nurodo, jog A. V. neteistai disponuotas akcizais apmokestinamo dyzelinio kuro kiekis nevirÅ¡ijo BK 1992 straipsnio 1 straipsnyje nustatytos 250 MGL dydžio vertės, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Gynėja apeliaciniame skunde akcentuoja papildomos Å«kinės finansinės veiklos tyrimų iÅ¡vados duomenis. Apeliantės nuomone, specialistės padaryti kuro kiekio perskaičiavimai, pritaikius lyginamÄ jį metodÄ , nėra tikslÅ«s, be to, nebuvo įvertinti kiti reikÅ¡mingi bylos duomenys bei specialisto iÅ¡vadoje nustatyti prieÅ¡taravimai dėl transporto priemonių kartu su kuru nuomos sutarčių buvimo bei taikyto metodo.

Gynėjos teigimu, turėjo bÅ«ti pritaikyta mažesnė vasaros sezono metu degalų sunaudojimo norma, tačiau kuro kiekis nustatytas pagal žiemos metu sunaudojamų degalų normÄ , kuri visiÅ¡kai nepalanki bendrovės direktoriui T. B. ir A. V..Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog Å¡ie nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinio skundo argumentai yra iÅ¡ dalies pagrįsti. A. V. kaltę neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamu dyzeliniu kuru, įgytu iÅ¡ M.

Č. nelegaliai įsteigtos degalinės, ir Å¡io kuro panaudojimÄ UAB „A. T.“ veikloje, pagrindžia jau aukščiau aptarti įrodymai. Todėl teisėjų kolegija atsakydama į apeliacinio skundo argumentus tų pačių įrodymų neaptaria ir jų nevertina.Apeliantė teisi, nurodydama, kad atliekant papildomÄ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ nebuvo atsižvelgta į sutartis dėl transporto su kuru nuomos. Tačiau Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės A. V. veiksmų kvalifikacijai.Kaip matyti iÅ¡ specialistės R.

J. apeliacinės instancijos teisme duotų paaiÅ¡kinimų, ji motyvuotai atsakė į gynybos jai pateiktÄ klausimÄ dėl 2014 m. sausio 31 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) galimai padarytų prieÅ¡taringų iÅ¡vadų dėl transporto priemonės kartu su kuru nuomos sutarčių vertinimo, pagal 3 iÅ¡vados tiriamosios dalies punktÄ ir 4 iÅ¡vados rezoliucinės dalies atsakymÄ . Specialistė paaiÅ¡kino, jog nors tokia sutartis ir buvo pateikta tyrimui, bet pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, ar UAB „A.

T.“ nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuomojamos transporto priemones su kuru buvo iš tiesų panaudotos įmonės veikloje, nes apskaitoje niekur nėra nurodyta išsinuomotos transporto priemonės rida, sunaudoto kuro kiekis, jo rūšis (t. 9, 175 b. l.; t. 8, 10-25 b. l.). Kolegija sprendžia, jog dėl šios priežasties ir nebuvo pagrindo atsižvelgti į apeliantės nurodomas nuomos sutartis. Priešingai nei nurodo apeliantė, jokių prieštaravimų specialisto išvadoje nenustatyta.Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R.

J. patvirtindama, kad apskaičiuojant sunaudoto kuro kiekį reiktų atsižvelgti į vasaros ir žiemos metu sunaudojamÄ kurÄ , pripažino, jog neiÅ¡vedė kuro sunaudojimo procento vasaros/ žiemos metu. Dėl Å¡ios priežasties specialistei 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi pavesta raÅ¡tu atsakyti į teisėjų kolegijos suformuluotus klausimus dėl sunaudoto kuro kiekio skirtingais sezonais paskaičiavimo (t. 9, 170-177, 184-189 b. l.).Kaip jau minėta, specialistė, atlikusi UAB „A. T.” degalų nuraÅ¡ymo 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu perskaičiavimÄ , atsižvelgiant į vasaros sezono metu degalų sunaudojimo 20,25 proc. transporto paslaugoms atlikti, nustatė, kad UAB „A.

T.” laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 pajamoms (310000 Lt transporto paslaugoms) uždirbti galėjo sunaudoti dyzelino                   62 775 (310 000 Lt x 20,25%) Lt (18 180,89 eurų) sumai. Atlikus perskaičiavimÄ pagal kiekvieno mėnesio dyzelinio kuro įsigijimo kainÄ , UAB „A. T.” veikloje už 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. galėjo sunaudoti apie 21 569 litrų dyzelinio kuro. Ä®vertinus, kad UAB „A. T.” už                  2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. iÅ¡ kitų degalinių (ne pagal UAB „L.“ kvitus) į apskaitÄ Ä¯traukė             4 292,24 litrų dyzelinio kuro, bendrovė savo veikloje laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. galėjo sunaudoti 17 276,76 litrų (21569 litrų - 4292,24 litrų) dyzelino iÅ¡ nelegalios degalinės. Kaip jau buvo konstatuota pasisakant dėl M.

Č. apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė faktinės aplinkybes dėl neteisėtai disponuoto akcizais apmokestinamo dyzelinio kuro, dėl ko neteisingai nustatė šio kuro kiekį ir vertę. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, nustatant, kad A. V. neteisėtai disponuodamas akcizais apmokestinama preke – dyzeliniu kuru iš M. Č. įsteigtos nelegaliai veikiančios degalinės UAB „A. T.“ naudai įgijo ir laikė ne mažiau kaip 17 276,76 litrų dyzelinio kuro už ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų).Priešingai nei mano apeliantė, A.

V. pagrįstai nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalyje, nes net ir perskaičiuotas iÅ¡ negalios degalinės įgytas ir bendrovės veikloje naudotas kuro kiekis sudaro ne mažiau kaip 17 276,76 litrus, kurio kaina virÅ¡ija straipsnio dispozicijoje nurodytÄ 250 MGL turo vertę. Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais nuteistiesiems M. Č. ir A. V., dalį nuosprendžio keičia ir dėl apeliaciniais skundais neskundžiusių T.

B. ir UAB „A. T.“ nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu A. V. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu pasisavino jam patikėtus UAB „A. T.“ įmonės banko sÄ skaitoje buvusius 23 700 Lt (6 863,99 eurus). Nuteistojo A. V. gynėja, neginčydama, kad jos ginamasis naudojosi jo vardu iÅ¡duota bendrovės mokėjimo kortele ir iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡grynino 23 7000 Lt (6 863,99 eurus), apeliaciniame skunde nurodo, jog A.

V. iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintas ir jam patikėtas lėšas panaudojo iÅ¡imtinai bendrovės interesams – už Å¡iuos pinigus buvo remontuojamos transporto priemonės, perkamos detalės, be to, dalis grynųjų pinigų buvo perduotos direktoriui T. B.. Taigi, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistojo A. V. gynėjos skunde iÅ¡dėstyta pozicija yra tapati jos ginamojo pozicijai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau byloje surinkti duomenys tokių bendrovės lėšų panaudojimo aplinkybių nepatvirtino.Pagal BK 183 atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir tai padarė žalÄ savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-123/2007, 2K-733/2007, 2K-7-198/2008).Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006).

Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimÄ galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas Å¡io turto neteks ir to nori.A. V. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu buvo UAB „A. T.“ transporto direktoriumi ir turėjo teisę disponuoti bendrovės sÄ skaitoje esančiomis lėšomis. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis byloje patikimai nustatyta, kad atskaitingas asmuo A.

V. nuo 2010-07-01 iki 2010-08-31 iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos kortele išėmė 23 700 Lt                             (6 863,99 eurus), kurie atvaizduoti ataskaitose ,,Avanso apyskaita“. To neneigia ir pats nuteistasis, bet tvirtina, jog nuosprendyje nurodytas pinigines lėšas jis panaudojo automobiliams remontuoti, detalėms pirkti ir pan. Tačiau byloje surinkti duomenys pastarosios aplinkybės nepatvirtina.IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atliktas bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimas, duomenų matyti, kad pagal specialistei pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių A.

V. nurodytas aplinkybes dėl bendrovėje naudotų transporto priemonių taisymo ar kitų eksploatacinių iÅ¡laidų. Bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ atlikusi specialistė savo iÅ¡vadoje nenurodė, kad A. V. iÅ¡ bendrovės atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡imti grynieji pinigai buvo kokiu nors bÅ«du sugrÄ Å¾inti bendrovei. Nuteistasis taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pinigai buvo panaudoti bedrovės transporto priemonėms remontuoti, detalėms pirkti.

Vien tai, kad UAB „A. T.“ teikė pervežimų paslaugas ir bendrovės veikloje naudojo transporto priemones, nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų apie iÅ¡ bendrovės atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡imtų piniginių lėšų panaudojimÄ , nepatvirtina piniginių lėšų panaudojimo automobiliams remontuoti. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistajam nepateikus jokių jo teiginius dėl autotransporto eksploatavimo iÅ¡laidų patvirtinančių duomenų, A.

V. buvo perkelta įrodinėjimo pareiga. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012). Byloje nustatyta, kad dalis piniginių lėšų, iÅ¡imtų iÅ¡ bendrovės atsiskaitomosios sÄ skaitos, buvo panaudoti kurui įsigyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai nesusiję su piniginėmis lėšomis, kurias iÅ¡ bendrovės atsiskaitomosios sÄ skaitos išėmė A. V.. Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos bendrovės buhalterės N. P. ir D.

U. taip pat patvirtino, kad bendrovėje kuro pirkimui buvo naudojami grynieji pinigai. N. P., dirbusi UAB „A. T.“ buhaltere nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d., puse etato ir tvarkiusi Å¡ios įmonės buhalterinę apskaitÄ , patvirtino, kad grynuosius pinigus UAB „A. T.“ direktorius T. B. ir direktoriaus pavaduotojas A. V. nuimdavo nuo įmonei priklausančios „Danske bankas“ banko sÄ skaitos, kurios numerio ji neatsimena. IÅ¡ „Danske“ banko sÄ skaitos pinigai buvo iÅ¡gryninami per UAB „A.

T.“ priklausančias dvi banko mokėjimo korteles, kuriomis naudojosi T. B. ir direktoriaus pavaduotojas A. V.. Jai pasidomėjus, kam jie grynina tiek pinigų, T. B. ir A. V. paaiÅ¡kindavo, jog pinigai reikalingi degalų pirkimui įmonės transportui. Kaip jau buvo minėta, A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė Å¡iuos pinigus panaudojęs nelegalaus kuro įgijimui, o iÅ¡ UAB „A. T.“ banko sÄ skaitos nuimtus ir nepanaudotus pinigus atiduodavo direktoriui T. B..

Jis tiesiogiai rÅ«pinosi krovinių marÅ¡rutais, transporto priemonėmis, vairuotojais, ir nebuvo atsakingas už kuro įgijimÄ . Tačiau jam žinoma, kad kaltinime nurodytu  laikotarpiu bendrovė buvo sunkioje materialinėje padėtyje, todėl buvo pasinaudota T. B. pasiÅ«lymu pirkti kurÄ Â nelegalioje degalinėje.T. B. teisiamajame posėdyje tokius A. V. parodymus nepatvirtino. Taip pat parodė, kad UAB „A. T.“ buvo sunki finansinė situacija, jis su A. V. susitarė, kad galėtų įsipilti į įmonės naudojamas transporto priemones pigesnį dyzelinį kurÄ .

Su Å¡ios degalinės vyriÅ¡kiu, kuris pardavinėjo dyzelinį kurÄ , dažniausiai atsiskaitydavo A. V., kuriam jis perduodavo atitinkamÄ pinigų sumÄ .Atsižvelgiant į tai, kad A. V. neigia šiuos pinigus panaudojęs nelegalaus kuro įgijimui, o byloje nėra jokių duomenų, kurie tokias jo iÅ¡laidas bendrovės naudai pateisintų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentai dėl bendrovės grynųjų lėšų panaudojimo yra deklaratyvÅ«s.Nors A.

V. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog teismui sÄ moningai nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie pateisintų A. V. turėtas iÅ¡laidas pagal jo nurodomas pozicijas, kad galimai Å¡ie dokumentai buvo palikti saugoti Lietuvos kriminalinės policijos biure, kartu su kitais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, tokie apeliantės teiginiai nepaneigia A. V. kaltės pasisavinus jam patikėtÄ bendrovės turtÄ . Kaip jau buvo minėta, Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ atlikusi specialistė, pagal jai pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus nenustatė, jog buhalterinėje apskaitoje kokiu nors bÅ«du bÅ«tų buvęs užfiksuotas A.

V. nurodomas bendrovės lėšų panaudojimas transporto priemonėms eksploatuoti. Be to, apie tokių dokumentų pildymÄ , iÅ¡skyrus nuteistÄ jį A. V., nenurodė nei T. B., nei teisiamajame posėdyje apklaustos bendrovės buhalterės. Pervežimus vykdę ir nelegalioje degalinėje kurÄ užsipildavę bendrovės vairuotojai taip nenurodė apie kokių nors dokumentų pildymÄ . Å ios aplinkybės leidžia spręsti, jog bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai vedama, nes dalis finansinių operacijų bei veiklÄ patvirtinančių dokumentų nebuvo įforminti.

Tačiau ši aplinkybė taip pat nepaneigia A. V. kaltės pasisavinus bendrovės pinigines lėšas.Atmestinas apeliantės skundo argumentas dėl specialisto išvados duomenų vertinimo. Gynėjos teiginiai dėl specialistei suformuotos užduoties ir vykdyto tyrimo krypties, netiriant, kiek įmonės lėšų ir kokiu laikotarpiu buvo skiriama transporto priemonių eksploatacijai ir kaip šios išlaidos buvo apskaitomos, neatitinka realios situacijos. Akivaizdu, jog esant duomenų apie buhalterinėje apskaitoje esančius duomenis dėl tokių dokumentų buvimo, specialistė apie tai būtų nurodžiusi ir savo išvadoje.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme A. V. versija dėl pinigų panaudojimo bendrovėms reikmėms buvo iÅ¡tirta, paskiriant papildomÄ bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ (t. 8, 240-244 b. l.). Atlikus papildomÄ bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , specialistė pažymėjo, jog įmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos Å«kinės operacijos, tarp jų susijusios su autotransporto priemonių panaudojimu, turi bÅ«ti pagrįstos dokumentais.

Atsižvelgdama į veiklos pobÅ«dį, važiavimo dažnumÄ ir kitas darbo sÄ lygas, įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais, patvirtintais atsakingų asmenų paraÅ¡ais, turi bÅ«ti įforminamas degalų bei kitų su autotransporto priemonių eksploatavimu susijusių medžiagų sunaudojimas. Tokiu bÅ«du degalų ir kitos su autotransporto priemonių naudojimu susijusios sÄ naudos leidžiamais atsiskaitymais gali bÅ«ti pripažintos ir be automobilio kelionės lapų. Pagal UAB „A. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 negalima nustatyti kokiais marÅ¡rutais važiavo ir kiek kilometrų nuvažiavo, kiek ir kokio kuro sunaudojo bendrovės eksploatuotos, tame tarpe ir nuomotos transporto priemonės. Taigi, specialistė savo iÅ¡vadoje net neužsiminė apie buhalteriniais dokumentais patvirtintas kokias nors iÅ¡laidas automobilių remontui, detalėms pirkti.Nuteistojo A.

V. gynėja apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai ginčija byloje pateiktų specialistų išvadų duomenis, teigdama, jog specialistų išvados pagrįstos spėjimais, o ne faktiniais duomenimis. Priešingai nei nurodo apeliantė, byloje atlikti du tos pačios bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimai tik patvirtina, jog buhalterinė apskaita bendrovėje nebuvo tinkamai vedama, buhalteriniuose apskaitos registruose buvo apskaitomi tikrovės neatitinkantys kasos kvitai, o veikloje naudojamas nelegaliai įgytas dyzelinis kuras.

Byloje esančios specialisto iÅ¡vados turi bÅ«ti vertinamos ne atsietai, o visumoje, kaip vienas kitÄ papildantys įrodymų šaltiniai.BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta, kai padaroma žala. A. V. išėmė iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos bendrovei nuosavybes teise priklausančius pinigus. Byloje nustatyta, kad Å¡ie pinigai nebuvo panaudoti vykdant UAB „A. T.“ veiklÄ ar kitaip Å¡ios bendrovės interesais. Pinigai bendrovei negrÄ Å¾inti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus bei jais nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, konstatuoja, jog A. V. pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ , UAB „A. T.“ priklausiusį, turtÄ â€“ 23 700 Lt (6 863,99 eurai). Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. V., darydamas pirmiau nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia. A. V., kad iÅ¡imdamas iÅ¡ bendrovės atsiskaitomosios sÄ skaitos grynuosius pinigus norėjo paversti bendrovės lėšas savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko (t. y.

UAB „A. T.“) sÄ skaita.A. V. gynėja, teigdama, kad jos ginamasis nebuvo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumÄ bendrovėje ir nežinojo, kaip iÅ¡ tiesų buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduojamos jo naudojamos bendrovės piniginės lėšos, siekia sumenkinti nuteistojo kaltę padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Vertinant byloje surinktų įrodymų visetÄ , galima tvirtinti, kad A. V., bÅ«damas bendrovės transporto direktoriumi, žinojo apie pareigÄ apskaitymui pateikti visas iÅ¡laidas patvirtinančius bei tinkamai užpildytus buhalterinius dokumentus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, A. V. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jis bendrininkavo su T. B., pasisavinant daugiau kaip 156 285,83 Lt (45 263,50 eurų) bendrovės piniginių lėšų. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. V. patikėtas turtas – 23 700 Lt (6 863,99 eurai), nesant pateisinamų dokumentų apie jo panaudojimÄ , inkriminuotinas kaip tokio turto pasisavinimas, jį kvalifikuojant pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

T. B. kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminuota pasisavinta suma – 156 285,83 Lt (45 263,50 eurų) sumažinta 23 700 Lt (6 863,99 eurais), pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad jis bendrininkavo su A. V., pasisavinant Å¡iÄ sumÄ . Pirmosios instancijos teismas A. V. neinkriminavo T. B. iÅ¡mokėtÄ bendrovės pinigų sumÄ , kurių iÅ¡laidoms nėra pateisinamų dokumentų, nenustačius, kad jie abu bendrininkavo pasisavinant T. B. iÅ¡mokėtÄ Â bendrovės pinigų sumÄ .

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį Skundžiamu nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis veikdamas kartu su T. B., sukurstė Z. Č., D. M. ir A. P. pagaminti netikrus dokumentus – 425 vnt. kasos kvitus, patvirtinančius UAB „A. T.“ tariamÄ 58 586,886 litrų dyzelinio kuro įsigijimÄ iÅ¡ UAB „L.“ degalinės už 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumÄ .PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl A.

V. atliktų veiksmų pobÅ«džio, jo kaltės padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ bei tos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 24 straipsnio 9 dalį ir 300 straipsnio           1 dalį.Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde argumentuoja ginamojo nepagrįstÄ nuteisimÄ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jo tyčios pagal šį BK straipsnį nebuvimu. Pabrėžtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ .Skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje aptartais įrodymais nustatyta, kad A.

V. buvo žinoma apie nelegalaus dyzelinio kuro įsigijimÄ iÅ¡ M. Č.. Taip pat nustatyta, kad A. V. buvo žinoma apie netikrų kasos kvitų pagaminimÄ , siekiant pateisinti nelegalaus dyzelinio kuro panaudojimÄ bendrovėje. Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia deklaratyvaus pobÅ«džio A. V. teiginiai, kad jis nežinojo, jog kvitai buvo suklastoti. PrieÅ¡ingai, A. V. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie tai, jog jis suprato, kad kvituose nurodyta degalų įsigijimo vieta - degalinė „L.“ yra ne ta, kur jie pirko kurÄ , leidžia spręsti tiek apie nusikalstamos veikos schemÄ , tiek apie A.

V. aktyvų dalyvavimÄ nusikaltimų padaryme. Be to, kaip matyti iÅ¡ A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, 98-99 b. l.), jis davė iÅ¡samius parodymus apie dyzelio kuro įsigijimÄ iÅ¡ nelegalios degalinės ir nurodė apie atsiradusį poreikį pateisinti tokių degalų įsigijimÄ kasos kvitais, o tai rodo, kad jis nuo pat pradžių žinojo tiek apie nelegalioje degalinėje perkamÄ kurÄ , tiek ir netikrus kasos kvitus, pateisinančius tokio kuro panaudojimÄ bendrovės veikloje. Tokie A.

V. parodymai apie įvykio aplinkybes atitinka ir kito nuteistojo T. B. parodymus. T. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad bendrovėje naudojamo nelegalaus kuro pirkimo iÅ¡laidoms pagrįsti reikėjo kasos kvitų, todėl jis kartu su A. V. kreipėsi į Z. Č., apie kuriÄ jie sužinojo iÅ¡ nelegalioje degalinėje dirbančio asmens. Per Z. Č. jie gaudavo suklastotus kuro pirkimo kvitus, kuriuose buvo nurodyta, kad kuras buvo pirktas degalinėje „L.“. Už kvitus Z. Č. mokėjo kas mėnesį po 1200 Lt (347,54 eurus), nes buvo susitarę, kad už kiekvienÄ litrÄ , nurodytÄ kasos kvite Z.

Č. bus mokama po 15 cnt (0,04 euro cnt). Su Z. Č. buvo atsiskaitoma iÅ¡ iÅ¡grynintų bendrovės piniginių lėšų. Minėtus kvitus iÅ¡ Z. Č. paimdavo jis pats, arba A. V., yra buvę, kad atsiskaitant su Z. Č. jie buvo kartu. Kvitai, gauti iÅ¡ Z. Č., buvo naudojami buhalterinėje apskaitoje. Suklastoti kuro pirkimo kvitai buvo didesnei sumai, nei kad buvo realiai įgyta kuro.Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo T. B. ir Z. Č. parodymų vertinimo.Analizuojant bylos medžiagÄ matyti, kad T.

B. parodymai viso proceso metu dėl esminių aplinkybių sutapo, o nustatyti netikslumai, susiję su A. V. veiksmų apimtimi, negali bÅ«ti vertinami kaip jo kaltę paneigiantis įrodymas. IÅ¡ tiesų ikiteisminio tyrimo metu T. B. buvo nurodęs, jog A. V. jam pasiÅ«lė pilti į įmonės transporto priemones nelegalų dyzelinį kurÄ iÅ¡ nelegalios degalinės ir, kad pastarasis susitarė dėl kuro pirkimo nelegalioje degalinėje su kuro pardavėjais. Be to, A. V. jam pasakė, kad gavo telefono numerį moters, iÅ¡ kurios galima nupirkti netikrus atsiskaitymo kvitus.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokie T. B. parodymai kaip tik patvirtina A. V. dalyvavimÄ visų jam inkriminuojamų nusikaltimų dalyvavime ir bendrÄ bendrovės direktoriaus bei transporto direktoriaus sumanymÄ atlikti nusikalstamus veiksmus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturi pagrindo T. B. parodymus nepatikimais, dėl to, kad pastarasis buvo asmeniÅ¡kai suinteresuotas baudžiamosios bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, T.

B. nurodė ne tik A. V., bet ir savo nusikalstamus veiksmus, nemenkindamas savo vaidmens nusikaltimo padaryme, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu jis siekė sušvelninti savo teisinę padėtį ar apkalbėti A. V.. Teisėjų kolegija pažymi, kad išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus visų juos davusio asmens parodymų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Nagrinėjamu atveju, netikėti T. B. duotais parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pastarojo parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, juos patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, tarp jų ir kitų nuteistųjų Z.

Č., M. Č. parodymai. Ta aplinkybė, jog teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų apeliantė, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas suklydo vertindamas įrodymus, ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.Apie tai, kad A. V. pagal susitarimÄ su T. B. atliko jam pavestus veiksmus, patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta Z. Č., kuri parodė, jog ji nuo pat pradžių bendravo su A. V. dėl kasos kvitų pagaminimo. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliaciniame skunde gynėja, tokie nuteistosios parodymai atitinka objektyviai nustatytas aplinkybes.

Jokių prieÅ¡taravimų kolegija nenustatė.Be to, nuteistosios Z. Č. parodymai apie netikrų UAB „L.“ kasos kvitų pagaminimÄ sutapo su kitų nuteistųjų D. M. ir A. P. parodymais, kurie patvirtino, kad UAB „L.“ vardu pagaminti netikri kasos kvitai buvo skirti UAB „A. T.“ kuro įsigijimui patvirtinti. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta raÅ¡ytinė bylos medžiaga – kratos protokolų duomenys apie UAB „A. T.“ patalpose rastus UAB „L.“ vardu iÅ¡duotus kasos kvitus, specialistų iÅ¡vados dėl kasos kvitų tikrumo, bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimų bei kiti duomenys patvirtina, jog UAB „L.“ degalinėje kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „A.

T.“ dyzelinio kuro nepirko.Taigi aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. V. buvo žinoma apie netikrus UAB „L.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytus kasos kvitus. Kasos kvitų pagaminimas ir perdavimas užsakovams, t. y. T. B. ir A. V., buvo nevienkartinio pobÅ«džio (Å¡ios aplinkybės neginčijo ir A. V.), todėl nėra pagrindo abejoti, kad pastarieji neteisėtus veiksmus sÄ moningai, siekdami įgyvendinti bendrÄ nusikalstamÄ tikslÄ â€“ pateisinti akcizais apmokestinamo kuro įsigijimÄ iÅ¡ nelegaliai veikiančios degalinės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A.

V. veikė tiesiogine tyčia darydamas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. V. kaltu dėl kurstymo pagaminti netikrus kasos kvitus ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino bendrininkavimo institutÄ baudžiamojoje teisėje ir pagrįstai pažymėjo, kad T.

B. ir A. V. tiesiogiai, realizuojant BK 300 straipsnio 1 dalies sudėties objektyviÄ jÄ Â pusę nedalyvavo, jie tik sukurstė Z. Č. dalyvauti jiems reikalingų buhalterinei apskaitai netikrų dokumentų pagaminime, kÄ pastaroji su D. M. ir A. P. ir padarė, pagamindami netikrus 425 vnt. kasos kvitus, patvirtinančius neva UAB „A. T.“ nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iÅ¡ UAB „L.“ nupirko 58 586, 886 litrų dyzelinio kuro už 206 582,20 Lt (59 830,34 eurus).

Kurstymu gali bÅ«ti laikomi konkretÅ«s, aktyvÅ«s, nusikalstamos veikos padarymÄ inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog bylos įrodymais nėra konkrečiai nustatyta kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų, t. y. T. B. ir A. V., veiksmų apimtis, kuriais buvo skatinamas Z. Č. kitų asmenų pasiryžimas daryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau yra nustatyta, kad jie abu žinojo apie tokių dokumentų gaminimÄ , dėl to rÅ«pinosi abu kartu, kartais atskirai, suklastotus dokumentus pasiimdavo iÅ¡Â Z.

Č. kuris nors iÅ¡ nuteistųjų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. V. veikė kaip kurstytojas.Nuteistojo A. V. gynėjos manymu, jos ginamasis pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu nepagrįstai bei netinkamai pritaikius baudžiamojo proceso įstatymÄ . Skundžiamu nuosprendžiu A. V. yra pripažintas kaltu dėl to, kas jam nebuvo pareikÅ¡ta nei įtarimu, nei kaltinimu perduodant bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl Å¡ių aplinkybių apeliantė mano, kad bylos nagrinėjimo metu A.

V. inkriminavus visiÅ¡kai naujÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo pažeisti BPK 256 straipsnio 1, dalyse įtvirtinti reikalavimai, o tai nulėmė ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ teisė į gynybÄ pažeidimÄ . Tokie gynėjos teiginiai taip pat yra nepagrįsti. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis.

Å iame praÅ¡yme turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos Å¡ios iÅ¡ esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Taip pat prokuroras, privatus kaltintojas ar nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (BPK 256 straipsnio 2 dalis). Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ A.

V. veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal                    BK 300 straipsnio 1 dalį (t. 8, 133-138 b. l.).Kaltinimas T. B. ir A. V. dėl bendrininkavimo pagaminant netikrus dokumentus buvo pateiktas teisminio nagrinėjimo metu, tokį kaltinimÄ Â pateikus prokurorui, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad toks kaltinimo pakeitimas neprieÅ¡tarauja BPK 256 straipsnio reikalavimams. IÅ¡ nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo matyti, kad prokuroro naujai suformuluotame kaltinime pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstytos aplinkybės buvo nurodytos abiems kaltinamiesiems kaltinime, pareikÅ¡tame                       BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagal kurį T.

B. ir A. V. buvo perduoti teismui, tos kaltinimo dalies neiÅ¡skyrus į atskirÄ Â BK 300 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistajam A. V. teisiamojo posėdžio metu buvo įteiktas prokuroro praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ nuoraÅ¡as ir padaryta pertrauka, duodant laiko pasirengti gynybai, po kurios A. V. iÅ¡sakė savo nuomonę dėl naujai pateikto kaltinimo (t. 8, 151-152, 159-160 b. l.). Taigi, keičiant nuteistajam ArÅ«nui kaltinimÄ teisme BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos bei jo teisė į gynybÄ nebuvo pažeistos.

Tokia praktika neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį A. V. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad bendrininkaudamas su T. B. įgyjant bendrovei nelegalų kurÄ ir panaudojant jam pateisinti netikrus 425 vnt. kasos kvitus, padėjo pastarajam, kaip bendrovės vadovui, apgaule iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio - 35 853,00 Lt (10 383,75 eurų) sumokėjimo į biudžetÄ .Dėl nuteistojo A.

V. kaltės sukčiavus teismas savo iÅ¡vadas pagrindė specialisto iÅ¡vadomis apie UAB „A. T.“ Å«kinę finansinę veiklÄ , paties nuteistojo A. V. ir kitų nuteistųjų T. B., M. Č. ir Z. Č. parodymais, liudytojų parodymais bei kitais teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.Nuteistojo A. V. gynėja apeliaciniame skunde nedetalizuoja, su kokiais konkrečiais įrodymais ir nuosprendžio motyvais nesutinka. Apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad A. V. nepasisavino jam patikėtų 23 474,63 Lt (6 798,72 eurus), nuo kurių taip pat turėjo bÅ«ti skaičiuojamas PVM ir įskaičiuotas į bendrÄ 35 853,14 Lt (10 383,75 eurų) sumÄ , be to, tais pačiais veiksmais - pasisavinti įmonės lėšas, įtraukiant į buhalterinę apskaitÄ suklastotus kvitus, ir iÅ¡vengti įmonės prievolės - PVM mokėjimo į biudžetÄ , t. y. du kartus savo ar kitų asmenų interesais faktiÅ¡kai įgyti tÄ patį turtÄ (gauti tÄ pačiÄ naudÄ ) negalima.

Tokie gynėjos teiginiai yra nepagrįsti, nes prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantė, A. V. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nėra susijęs su 23 700 Lt (6 863,99 eurų) pasisavinimu. Dėl A. V. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta, todėl kolegija iÅ¡ naujo tų pačių argumentų nekartoja.Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl A. V. nusikalstamos veikos įvertinimo bei jos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimÄ , t. y. didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimÄ , turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ arba jos panaikinimÄ apgaule.Jau minėta, kad apeliantui inkriminuota ir jis nuteistas už tai, jog apgaule, padėdamas T.

B., UAB „A. T.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Turtinės prievolės išvengimas – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas ar tik dalinis patenkinimas.Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas.Apgaulė PVM sukčiavimo bylose dažniausiai reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus.

Apgaulė neteisėtai pasisavinant PVM ar iÅ¡vengiant pelno mokesčio reiÅ¡kiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į Å«kio subjektų buhalterinę apskaitÄ ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai taip jÄ suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšų ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų bÅ«du arba jos iÅ¡vengti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010,         2K-34/2011 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A.

V. veiksmuose buvus apgaulę, kuri pasireiÅ¡kė tuo, jog dėl jo veiksmų nuteistajam T. B. atsirado galimybė nemokėti į biudžetÄ PVM mokesčio dėl realiai neįvykusių Å«kinių operacijų. Objektyvi tiesa, siekiant suklaidinti nukentėjusį asmenį (Å¡iuo atveju valstybinę mokesčių inspekcijÄ ), buvo iÅ¡kreipta.Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. V. buvo žinoma apie nelegalaus dyzelinio kuro įsigijimÄ iÅ¡ M. Č., netikrų kasos kvitų pagaminimÄ , siekiant pateisinti nelegalaus dyzelinio kuro panaudojimÄ bendrovėje.

Be to, A. V. pats aktyviai prisidėjo prie tokių neteisėtų veiksmų atlikimo.Aukščiau minėtos specialisto iÅ¡vados dėl UAB „A. T.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo ir papildomo tyrimo, patvirtina, jog UAB „A. T.“ su UAB „L.“ Å«kinių operacijų dėl dyzelinio kuro neatliko, todėl pastarosios bendrovės vardu iÅ¡raÅ¡ytus kasos kvitus įforminęs bendrovės buhalterinėje apskaitoje T. B. sudarė sÄ lygas nepagrįstai padidinti UAB „A. T.“ sÄ naudas bei siekti mokestinės naudos, nemokant mokesčių biudžetui.Tai, jog 425 vnt.

UAB „L.“ vardu pagaminti kasos kvitai buvo fiktyvÅ«s, patvirtina skundžiamame nuosprendyje detaliai iÅ¡dėstyti nuteistųjų T. B., Z. Č., D. M., A. P., taip pat iÅ¡ dalies ir A. V. parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga.Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimÄ kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingÄ veiksmų pobÅ«dį, numatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.Atsižvelgiant į BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas padėjėju sukčiaujant laikytinas ir toks asmuo, kuris padėjo daryti nusikalstamÄ veikÄ teikdamas priemones.

Toks asmuo sÄ moningai suteikia pagalbÄ , sudarančiÄ realias galimybes veikti kitiems bendrininkams, ir Å¡iais veiksmais prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryÅ¡io su nusikalstamais padariniais, tų padarinių siekdamas. BÅ«tent tokios sÄ lygos ir nustatytos nagrinėjamoje byloje A. V. bendrais su T. B. veiksmais nelegaliai įgyjant, laikant ir bendrovės veikloje panaudojant akcizais apmokestinamÄ dyzelį kurÄ , siekiant pateisinti jų panaudojimÄ , surandant ir sukurstant asmenis pagaminti netikrus kasos kvitus, tokiu bÅ«du T.

B. atsirado galimybė Å¡iuos netikrus kasos kvitus panaudoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, o jau po to ir atvaizduoti UAB „A. T.“ pildomose PVM deklaracijose, kurias pateikus mokesčių inspekcijai, T. B. bendrovės naudai iÅ¡vengė 35 853 Lt PVM mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Pagal teismų praktikÄ nustatant kaltę bÅ«tina atsižvelgti ne tik į kaltininko parodymus, tačiau įvertinti ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius t. y. atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-76/2007).

Bendrininkavimui papildomai bÅ«tina nustatyti asmenų veikos bendrumÄ ; susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei bendrÄ tyčiÄ , t. y situacijÄ , apibÅ«dinamÄ teiginiu – „aÅ¡ žinau, kad tu žinai, kad aÅ¡ žinau,“ kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas A. V. tyčinio padėjimo sukčiauti aplinkybes konstatavo remdamasis ne prielaidomis ir spėjimais, tačiau atkreipė dėmesį į nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«dį, jų tęstinumÄ ir siekiamÄ bendrÄ tikslÄ .Vertinant nuteistųjų A.

V. veiksmų turinį darytina iÅ¡vada, jog jis, padėdamas T. B. realizuoti objektyviuosius BK 182 straipsnyje 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, suvokė, kad T. B. įtrauks į bendrovės buhalterinę apskaitÄ objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (netikrus 425 vnt. kasos kvitus), kuriÄ bendrovės buhalterės įtrauks PVM deklaracijas ir jas pateiks mokesčių inspekcijai, ir numatė nusikalstamus to padarinius – galimybę UAB „A. T.“ naudai neteisėtai iÅ¡vengti turtinės prievolės mokėjimo ir to norėjo.Nuteistojo A.

V. gynėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad nelegalaus kuro bendrovei įgijimas ar padėjimas tokį kurÄ Ä¯gyti, prieÅ¡ingai nei nuosprendyje nurodo teismas, nereiÅ¡kia, jog A. V. žinojo ar galėjo bei privalėjo žinoti ir suprasti, kaip įmonė tvarkys buhalterinę apskaitÄ , tame tarpe, joje atvaizduos iÅ¡laidas kurui. A. V. nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos įmonėje tvarkymÄ , neturi jokio tam reikalingo iÅ¡silavinimo, todėl nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kokius mokesčius ir kokia tvarka, įskaitant PVM, įmonė privalo sumokėti ir remiantis kokiais duomenimis jie apskaičiuojami.

Tokie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo. Kolegija taip pat sprendžia, jog A. V., bÅ«damas bendrovės transporto direktoriumi ir atsakingas už pervežimų vykdymÄ , negalėjo nesuprasti, kad visos iÅ¡laidos, kurias patiria bendrovė organizuodama savo veiklÄ , taip pat iÅ¡laidos kurui (kurios nagrinėjamu atveju buvo patvirtintos netikrais 425 vnt. UAB „L.“ kvitais) bus apskaitomos buhalteriniuose registruose, o jų pagrindų pildomos ir teikiamos deklaracijos mokesčių inspekcijai.

Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, jog A. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, teikiant nuorodÄ Ä¯ BK 24 straipsnio 6 dalį. Dėl T. B. apeliacinio skundo Apeliaciniame skunde nuteistasis T. B. nurodo, kas teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir netinkamai įvertino reikÅ¡mingus bylos įrodymus, neva paneigiančius nuteistojo T. B. ketinimÄ pasisavinti UAB „A. T.“ turtÄ , ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai lėmė, kad T. B. padaryta veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.Tokie nuteistojo T.

B. argumentai yra nepagrįsti.PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl T. B. atliktų veiksmų pobÅ«džio, jo kaltės padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ bei tos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.

Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita. Pažymėtina, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 183 straipsnį kaip įmonės lėšų pasisavinimÄ , turi bÅ«ti įvertintas ne tik tokių lėšų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar jas paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala.

Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė             BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumÄ ). Taigi itin svarbu tai, kokį sumanymÄ turėjo įmonės vadovas, paimdamas kitai įmonei pagal fiktyvius sandorius iÅ¡mokėtus jo vadovaujamos įmonės pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip Å¡ios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.

Taigi darant iÅ¡vadÄ dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktÄ . Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. B., bÅ«damas UAB „A. T.“ direktoriumi, nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡ UAB „A. T.“ kasos grynais ir pasinaudodamas įmonės banko mokėjimo kortelėmis, iÅ¡ banko „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grynais pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės Å¡iai bendrovei priklausantį turtÄ - 122 585,83 Lt (35 503,31 eurus).

Apeliantas neginčija, kad šios lėšos buvo paimtos, tačiau teigia, kad jos buvo panaudotos UAB „A. T.“ reikmėms – kurui įsigyti, todėl, remdamiesi kasacinės instancijos teismo nutartyse Nr. 2K-575/2010, 2K-P-78/2012 formuojama praktika, mano, kad byloje nenustatytas būtinasis                   BK 183 straipsnyje numatytos sudėties požymis – žala, be to, nuteistasis T. B. nurodo, kad byloje nenustatytas ir subjektyvusis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos                            BK 183 straipsnyje, požymis – tiesioginė tyčia pasisavinti bendrovės pinigus.Konstatuotina, kad apelianto argumentas, jog byloje nenustatytas objektyvusis                   BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – UAB „A.

T.“ padaryta žala, yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šis apelianto teiginys nėra patvirtintas byloje surinktais įrodymais. Teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu nustatė teisingas faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo T. B. veiksmais UAB „A. T.“ buvo padaryta žala. Byloje nustatyta, kad UAB ,,A. T.“ atskaitingam asmeniui T. B. iš kasos už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 išmokėjo 168 732,41 Lt (48 868,28 eurų), atskaitingas asmuo T.

B. iÅ¡ banko sÄ skaitos išėmė 5 870 Lt (1 700,06 eurų), iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos kortele išėmė 300 Lt (86,89 eurų), viso T. B. iÅ¡mokėjo 174 902,41 Lt (50 655,23 eurų) neva kurui iÅ¡ UAB „L.“ apmokėti. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais ir nuosprendyje bei Å¡ioje nutartyje aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB „A. T.“ laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 įtraukė į apskaitÄ 58 586,886 litrų dyzelinio kuro 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumai, pagal suklastotus 425 vnt. kasos aparato Nr. LA00000014C369 kvitus su UAB ,,L.“ rekvizitais. Papildomai UAB „A.

T.“ buhalterinius dokumentus iÅ¡tyrusi Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė R. J. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad T. B. ir A. V. iÅ¡ UAB „A. T.“ nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. pagal suklastotus UAB „L.“ vardu 425 vnt. kasos aparatų kvitus už 58 586,886 litrų dyzelino išėmė 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) pinigines lėšas, kurių dalį, t. y. 50 296,37 (19 344 litrai x 2,60 Lt/ 1 litrÄ ) Lt (14 566,84 eurus), galimai panaudojo bendrovėje eksploatuojamo transporto kuro pirkimui iÅ¡ nelegalios degalinės, todėl T.

B. ir A. V. iš bendrovės galimai pasisavino 156 285,83 (206 582,20 Lt – 50 296,37 Lt) Lt (45 263,50 eurus) išmokėtas lėšas, kurios galimai nebuvo panaudotos bendrovės veikloje eksploatuojamo transporto kurui pirkimui. Papildomo tyrimo metu, atlikus kuro, galimai panaudoto veikloje perskaičiavimus, nustatyta, kad T. B. ir A. V. iš bendrovės pasisavino 138 698,17                           (183 107,57 Lt – 44 409,40 Lt) Lt (40 169,76 eurus) išmokėtų piniginių lėšų, kurios nebuvo panaudotos bendrovės veikloje eksploatuojamo transporo kuro pirkimui.

Specialistė pripažino, kad A. V. galimai pasisavino 17 587,66 (23 47,63 Lt – 5 886,97 Lt) Lt (5 093,73 eurus) išmokėtas pinigines lėšas, kurios nebuvo panaudotos bendrovės veikloje eksploatuojamo transporto kuro pirkimai (8 t., 10-25 b. l.).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad T. B. kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminuota pasisavinta suma – 156 285,83 Lt (45 263,50 eurai) mažinama 23 700 Lt ( 6 863,99 eurais), teismui nenustačius, kad jis bendrininkavo su A.

V., pasisavinant šiÄ sumÄ . A. V. neinkriminuota T. B. iÅ¡mokėta bendrovės pinigų suma, kurių iÅ¡laidoms nėra pateisinamų dokumentų, teismui nenustačius, kad jie abu bendrininkavo pasisavinant T. B. iÅ¡mokėtÄ Â bendrovės pinigų sumÄ .Apeliantas teisus, nurodydamas, kad atliekant papildomÄ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ buvo iÅ¡vestas vidutinis degalų sunaudojimo procentas, neatsižvelgus į skirtingu sezonu patiriamas iÅ¡laidas degalams. Å i aplinkybė apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡tirta.Kaip jau minėta, specialistė, apeliacinės instancijos teisme atlikusi UAB „A.

T.” degalų nuraÅ¡ymo 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu perskaičiavimÄ , atsižvelgiant į vasaros sezono metu degalų sunaudojimo 20,25 proc. transporto paslaugoms atlikti, nustatė, kad bendrovė savo veikloje laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. galėjo sunaudoti 17 276,76 litrų (21569 litrų - 4292,24 litrų) dyzelino iÅ¡ nelegalios degalinės (t. 9, 170-177, 184-189 b. l.) . Kaip jau buvo konstatuota pasisakant dėl M. Č. ir A. V. gynėjos apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė faktinės aplinkybes dėl neteisėtai disponuoto akcizais apmokestinamo dyzelinio kuro, dėl ko neteisingai nustatė Å¡io kuro kiekį ir vertę.

Å ioje nutartyje nustatyta, kad T. B. neteisėtai disponuodamas akcizais apmokestinama preke – dyzeliniu kuru iÅ¡ M. Č. įsteigtos nelegaliai veikiančios degalinės UAB „A. T.“ naudai įgijo ir laikė ne mažiau kaip 17 276,76 litrų dyzelinio kuro už ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų).Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms kolegija sprendžia, jog atitinkamai turėtų bÅ«ti perskaičiuota ir T. B. iÅ¡ bendrovės pasisavinta piniginių lėšų suma. Atsižvelgiant į tai, kad dėl perskaičiuoto sunaudoto dyzelino kiekio, buvo nustatyta mažesnė jai iÅ¡leista bendrovės piniginių lėšų suma - 44 919,58 Lt (13 009,60 eurai), vietoj pirmosios instancijos teismo nustatytų 50 296,37 (19 344 litrai x 2,60 Lt/ 1 litrÄ ) Lt (14 566,83 eurai), T.

B. pasisavinta piniginių lėšų suma padidėja iki 138 187,99 Lt (183 107,57 Lt – 44 919,58 Lt), vietoj pirmosios instancijos teismo nustatytų 122 585,83 Lt (35 503,31 eurų) (skundžiamame nuosprendyje kaip pasisavintų lėšų suma turėjo bÅ«ti nurodyta 132 585,83 Lt (38 399,51 eurai) suma, tačiau teismas padarė aritmetinę klaidÄ ) ir kad bendrovei buvo padaryta bÅ«tent tokio dydžio turtinė žala. IÅ¡taisius pirmosios instancijos teismo klaidÄ bÅ«tų pasunkinta nuteistojo T. B. teisinė padėtis, todėl prokurorui apeliaciniu skundu neskundžiant Å¡iÄ nuosprendžio dalį, ji nekeičiama ir paliekama pirmosios instancijos teismo kaip nustatyta nurodyta nuteistojo pasisavinta piniginių lėšų suma - 122 585,83 Lt (35 503,31 eurai).PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas patikrino nuteistojo T.

B. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad visos paimtos bendrovės lėšos buvo panaudotos iÅ¡skirtinai Å¡ios bendrovės reikmėms. Teismas motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, atmetė T. B. parodymus, kad jis veikė bendrovės naudai norėdamas įsigyti kuo didesnį kuro kiekį bendrovės eksploatuojamiems automobiliams. Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo, kad jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Apelianto teiginys dėl gautų lėšų panaudojimo UAB „A.

T.“ naudai yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir savaime nelaikytinas pakankamu pagrindu paneigti tai, kad T. B. pasisavino jo žinioje buvusį Å¡ios bendrovės didelės vertės turtÄ - 122 585,83 Lt ir kad bendrovei buvo padaryta teismo nustatyta tokio dydžio turtinė žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys Nr. 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-197/2012 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad objektyviojo BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – padarytos žalos nepaneigia ir tas faktas, jog bendrovė nuteistajam T. B. nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo. Atmestinas nuteistojo T. B. apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nenustatytas subjektyvusis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, požymis – tiesioginė tyčia pasisavinti UAB „A. T.“ lėšas. Pagal teismų praktikÄ , apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, sprendžiama ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir įvertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

Byloje nustatyta, kad: T. B. veikdamas bendrai su A. V. surado asmenis, iÅ¡ kurių nelegaliai įgijo akcizais apmokestinamÄ dyzelinį kurÄ ir, kuriuos sukurstė pagaminti netikrus dokumentus - 425 vnt. kasos aparato Nr. LA00000014C369 kvitus su UAB ,,L.“ rekvizitais apie bendrovei neva parduotÄ kurÄ ; realiai jokio kuro UAB „L.“ bendrovei „A. T.“ nepardavė; netikrų dokumentų pagrindu buvo pateisinti T. B. iÅ¡ bendrovės paimti 174 902,41 Lt  (50 655,23 eurai) neva kurui įsigyti; dalį Å¡ių lėšų - 122 585,83 Lt (35 503,31 eurus) nepanaudojo bendrovės reikmėms.

Pagal Å¡ias nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. B. pasisavino UAB „A. T.“ lėšas veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis, siekdamas turtinės naudos, UAB „A. T.“ lėšas neteisėtai pavertė savo turtu ir taip norėjo veikti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , dar kartÄ iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl įrodymų vertinimo ir konstatuoja, kad T.

B. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, kurie nustatyti laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais. Dėl prokuroro apeliacinio skundo Perduodant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯ teismÄ , T. B., A. V. ir UAB „A. T.“ buvo kaltinami pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismas skundžiajame nuosprendyje konstatavo, jog iÅ¡ teismo iÅ¡tirtų įrodymų nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad T.

B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, atliko nelegaliai įgyto dyzelinio kuro legalizavimÄ , t. y. įteisino jį kaip gautÄ iÅ¡ legalaus Å¡altinio. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog T. B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe su M. Č., kuris neteisėtai prekiavo dyzeliniu kuru, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio įgijo ir naudojo bendrovės veikloje ne mažiau kaip 19 344,76 litrų dyzelinio kuro be įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, už kurį T.

B. ir A. V. M. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 50 296,37 Lt (14 566,84 eurus); taip pat T. B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, sukurstė Z. Č., D. M. ir A. P. už nemažiau kaip 7 800 Lt (2 259,04 eurus) pagaminti žinomai netikrus 425 vnt. kasos kvitus su juose nurodytais melagingais duomenimis apie bendrovės tariamÄ 58 586,886 litrų dyzelinio kuro įsigijimÄ 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumai iÅ¡ UAB „L.“ degalinės ir Å¡iuos netikrus kvitus nurodė įtraukti į UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.

T.“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, be to, Å¡iuos melagingus duomenis nurodant bendrovės pildomose PVM deklaracijose ir Å¡ias deklaracijas pateikiant VMI, T. B. ir A. V. bendrovės naudai apgaule iÅ¡vengė mokėtinų mokesčių. Tokiu bÅ«du 425 vnt. kasos kvitais T. B. ir A. V. siekė ne Å¡io kuro legalizavimo – jį įteisinti UAB „A. T.“ vardu kaip gautÄ iÅ¡ legalaus Å¡altinio, o pateisinti bendrovės lėšų pasisavinimÄ . Dėl Å¡ios veikos vėliau kilę padariniai – buhalterinės apskaitos tvarkymas, mokesčių iÅ¡vengimas buvo tokio T.

B. ir A. V. elgesio pasekmė. Nelegalaus (taigi ir daug pigesnio) dyzelinio kuro įsigijimas buvo reikalingas bendrovės veiklai vykdyti ir nukreiptas į realių bendrovės veiklos sÄ naudų sumažinimÄ . Å ie T. B. ir A. V. veiksmai jau buvo įvertinti ir Å¡ioje nutartyje, ir skundžiamame nuosprendyje. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo jų veiksmus papildomai kvalifikuoti dar ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis Vilniaus apygardos teismo iÅ¡vadomis, nurodo, jog byloje objektyviai nustatyti T.

B. ir A. V. veiksmai patvirtina, kad pastarieji sÄ moningai, tikslingai siekė įteisinti UAB „A. T.“ naudai iÅ¡ nelegaliai veikiančios degalinės įgytÄ dyzelinį kurÄ ir tam pasitelkė asmenis, kurie pagamino netikrus 425 vnt. kasos kvitus, patvirtinančius degalų įsigijimÄ iÅ¡ UAB „L.“ degalinės. Be to, prokuroras nurodo, jog T. B. ir A. V. tyčia daryti nusikalstamas veikas pasireiÅ¡kė ne tik tuo, kad jie siekdami bendrovės veikloje naudoti nelegaliai gautÄ dyzelinį kurÄ , susitarė su M.

Č., kad Å¡is bendrovei teiks tokį kurÄ , ir tokį kurÄ neteisėtai naudojo bendrovės Å«kinėje veikloje, bet ir tuo, kad jie siekė nuslėpti nusikalstamu bÅ«du įgytÄ kurÄ , manydami, kad pagaminti netikri 25 vnt. kasos kvitai nekels įtarimų ir tokiu bÅ«du norėjo nelegaliai įgytÄ kurÄ legalizuoti.BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, numatanti, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad Vilniaus apygardos pagrįstai nustatė, kad T. B. ir A. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl UAB „A. T.“ baudžiamosios atsakomybės pagal BK 216 straipsnį, kuriai kilti bÅ«tina fizinių asmenų kaltė.Pagal BK 216 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtÄ , žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos Å«kinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos.BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto naudojimu Å«kinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu bÅ«du įgyti pinigai ar turtas gauti iÅ¡ teisėtos veiklos.

Pažymėtina, kad BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operacijÄ , sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtÄ . Objektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus suponuoja bÅ«tinumÄ nustatyti:

1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamÄ kilmę (tokia kilmė negali bÅ«ti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtÄ , turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, byloje turi bÅ«ti nustatyta ir įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011);

2) bent vienÄ alternatyviÄ veikÄ , dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legaliÄ apyvartÄ (finansinę operacijÄ , kitokį sandorį, naudojimÄ Å«kinėje, komercinėje veikloje, melagingÄ nurodymÄ , kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos). Kita vertus, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu bÅ«du gautu turtu nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal šį BK straipsnį, nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems bÅ«tiniesiems Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-135/2012).Nagrinėjama nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimÄ , kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu ar pinigais, taip pat norÄ taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrÄ jÄ tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti.

Toks siekis atskleidžia Å¡ios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia jÄ atskirti nuo kitų panaÅ¡ių nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-96/2012). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu bÅ«du, ir siekia taip veikti. Siekis legalizuoti nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ar turtÄ reiÅ¡kia, kad Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas.

Tokios veiklos pagrindinis tikslas – įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.                  2K-251/2014).Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, iÅ¡ nelegaliai veikiančios degalinės                  UAB „A. T.“ už ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų) sumÄ neteisėtai įgijo ir naudojo bendrovės veikloje ne mažiau kaip 17 276,76 litrų dyzelinio kuro (Å¡i neteisėta veika buvo vykdoma nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio).

Nustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu T. B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, už nemažiau kaip 7 800 Lt (2 259,03 eurų) įgijo žinomai netikrus 425 vnt. kasos kvitus su juose nurodytais melagingais duomenimis apie bendrovės tariamÄ 58 586,886 litrų dyzelinio kuro įsigijimÄ iÅ¡ UAB „L.“ degalinės, Å¡iuos netikrus kvitus įtraukė į UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitÄ , po ko, VMI buvo pateikti klaidingai duomenys apie valstybei mokėtinÄ PVM.Ä®vertinus BK 216 straipsnyje įtvirtintÄ atsakomybės turinį ir ribas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis T.

B. ir A. V. tikslas, atliekant visus jiems inkriminuotus veiksmus, buvo pateisinti bendrovės turto pasisavinimÄ , pagaminant netikrus degalų įsigijimÄ patvirtinančius kvitus. Dėl to UAB „A. T.“ ir jos naudai veikę T. B. bei A. V. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o T. B. bei A. V. dar ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad netikrų kasos kvitų pagaminimas (tam tikslui buvo sukurstyti kiti asmenys) ir jų įtraukimas į buhalterinę apskaitÄ , t. y. apgaulingas apskaitos tvarkymas, o po to ir deklaracijų su klaidingais duomenimis pateikimas sÄ lygojo neteisingÄ mokesčių suskaičiavimÄ .

Dėl to UAB „A. T.“ ir jos naudai veikę T. B. bei A. V. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad pagamintuose netikruose kasos kvituose buvo nurodyta T. B. ir A. V. iÅ¡ bendrovės pasisavinta                  206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) suma, kuri pirmosios instancijos teismo sumažinta, atsižvelgiant į realiai kuro pirkimui panaudotÄ sumÄ (pagal specialisto iÅ¡vadÄ , kurui pirkti iÅ¡leista 50 296,38 Lt                  (14 566,83 eurų), todėl nuteistųjų pasisavinta suma siekia tik 156 285,82 Lt (45 263,50 eurus)).

Tai pat nustatyta, kad buvo neteisėtai disponuojama akcizais apmokestinama preke – dyzeliniu kuru, be jo įgijimÄ pateisinančių dokumentų. Dėl to UAB „A. T.“ ir jos naudai veikę T. B. bei A. V. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteisti pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindinis T. B. ir A. V. tikslas buvo ne siekis legalizuoti nusikalstamu bÅ«du įsigytÄ kurÄ , o tiesiog nuslėpti bendrovės piniginių lėšų pasisavinimÄ . Aplinkybė, jog realiai bendrovės įsigytas nelegalaus dyzelinio kuro kiekis buvo vos ne dvigubai mažesnis, nei nurodyta netikruose 425 vnt. kasos kvituose, tik patvirtina ankstesnę teismo iÅ¡vadÄ .

Vienintelis ir pagrindinis T. B. ir A. V. tikslas buvo ne siekis legalizuoti nusikalstamu bÅ«du įsigytÄ kurÄ , o nuslėpti bendrovės piniginių lėšų pasisavinimÄ , Å¡iam tikslui įgyvendinti sudarant prielaidas, t. y. panaudojant pagamintus netikrus kasos kvitus. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nenustatyti BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai – kaltė – tiesioginė tyčia ir tikslas – įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtÄ .

Ä®vertinusi pirmiau aptartus bylos duomenis ir jais nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos duomenys neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad T. B. ir A. V. siekė legalizuoti nelegaliai įgytÄ kurÄ . Vadinasi, T. B. ir A. V. veiksmuose nėra BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies                         3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti:Patikslinti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytas A. V., M. Č., T. B. ir UAB „A. T.“ nusikaltimų, numatytų BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nustatant, kad M. Č. 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. įgijo, laikė ir realizavo ne mažiau kaip 17 276,76 litrų dyzelinio kuro be įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų) sumai;

T. B. ir A. V. UAB „A. T.” naudai 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. iÅ¡ nelegaliai veikiančios degalinės įgijo ir laikė ne mažiau kaip 17 276,76 litrų dyzelinio kuro be įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų) sumai.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ir nuteistojo T. B. apeliacinius skundus atmesti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Albinas BielskisTeisėjai                                                                              Valdimaras Bavėjanas                                                                                            Viktoras Kažys