4e90edea-a44a-4052-87ab-8cb8d72b3060 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-415-467/2013 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-23443-2009-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.; 44.2.4; 73.2.6.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21.                                                                (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Andrutės Kalinauskienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų O.

K. ir G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų O. K. ir G. K. ieÅ¡kinį atsakovams „BTA Insurance Company“ SE ir UAB „Gotas“ dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – A. Č..                        Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė                               IeÅ¡kovai O.

K. ir G. K. 2009 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę, prašė priteisti iÅ¡ atsakovų UAB „BTA Draudimas“ (dabar – „BTA Insurance company“ SE) ir UAB „Gotas“ solidariai 7266 Lt turtinę ir 3000 Lt neturtinę žalÄ ieÅ¡kovės O. K. naudai, 342,49 Lt turtinę ir 3452 Lt neturtinę žalÄ ieÅ¡kovo G. K. naudai bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2009 m. rugpjūčio 24 d. apie 15 valandÄ , Vilniaus mieste, RokantiÅ¡kių gatvėje, atbuline eiga važiuojanti transporto priemonė-sunkvežimis Mercedes Benz 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „Gotas“, vairuojama UAB „Gotas“ darbuotojo A.

Č., stipriai kliudė už jos važiuojančiÄ ieÅ¡kovo G. K. vairuojamÄ transporto priemonę NISSAN SENTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ ieÅ¡kovei O. K., ir apie tris metrus tempė automobilį. Kaltu dėl Å¡io autoįvykio pripažintas trečiasis asmuo A. Č.. Atsakovas UAB „BTA Draudimas“ 2009 m. rugsėjo 1 d. raÅ¡te nurodė, kad apskaičiuota remonto kaina virÅ¡ija 75 procentus automobilio vertės, todėl iÅ¡mokėtina likutinė vertė, t.y. 4024 Lt ir 150 Lt pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ už sugadinto automobilio transportavimÄ iÅ¡ įvykio vietos.

Paskaičiuodamas žalos iÅ¡mokÄ atsakovas UAB „BTA Draudimas“ nepagrįstai jÄ sumažino 15 procentų, nurodydamas, kad automobilis nebuvo pritaikytas Lietuvos rinkai bei buvo daužtas prieÅ¡ atgabenant į LietuvÄ . Å ie atsakovo argumentai yra objektyviai nepagrįsti, jais siekiama draudimo bendrovės naudai kiek įmanoma sumažinti draudimo iÅ¡mokos dydį. Už atsakovo UAB „BTA Draudimas“ daugiau nei po metų po eismo įvykio iÅ¡mokėtÄ sumÄ ieÅ¡kovė O. K. negali įsigyti tokio automobilio, kurį turėjo iki eismo įvykio, be to negali panaudoti ir likusių automobilio detalių, kadangi automobilio modelis rinkoje yra labai retas, todėl likusios automobilio detalės turėtų bÅ«ti priteisiamos atsakovui.

Å io autoįvykio pasekmėje ieÅ¡kovai patyrė materialinę ir moralinę žalÄ , t.y. nepataisomai sugadinta ieÅ¡kovei O. K. priklausanti transporto priemonė Nissan Sentra, be to ieÅ¡kovui G. K. buvo sutrikdyta sveikata, dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovai patyrė daug nepatogumų, turėjo nuomotis kitÄ automobilį, taip pat patyrė streso ir dvasinių iÅ¡gyvenimų.          Atsakovas „BTA Insurance company“ SE su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta tik 2010 m. lapkričio 19 d. dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės (nerÅ«pestingumo), nes ieÅ¡kovė iki to laiko atsakovui nebuvo nurodžiusi banko sÄ skaitos, į kuriÄ pageidautų, kad bÅ«tų pervesta apskaičiuota draudimo iÅ¡moka, nors apie bÅ«tinybę nurodyti iÅ¡mokos gavėjÄ ir sÄ skaitÄ ieÅ¡kovė buvo informuota net keturis kartus.

Draudimo iÅ¡moka dėl transporto priemonės sugadinimo ieÅ¡kovei buvo apskaičiuota ir atsakovas buvo pasirengęs jÄ iÅ¡mokėti jau 2009 m. rugsėjo 1 d., todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja atlyginti pakaitinio automobilio nuomos iÅ¡laidas. IeÅ¡kovei draudimo iÅ¡moka apskaičiuota laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, apžiÅ«rėjus transporto priemonę, paskaičiuoti transporto priemonės atkÅ«rimo kaÅ¡tai, skaičiavimai atlikti su Audatex kompiuterine programa. Kadangi buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovės automobilis JAV buvo patyręs avarijÄ , kurios metu buvo pažeista priekinė kairė automobilio dalis, važiuoklė, vidiniai standumo elementai, iÅ¡Å¡ovusios oro pagalvės, todėl tokio automobilio vertė negali bÅ«ti tapatinama su kito, analogiÅ¡kų sugadinimų neturėjusio, tokio paties modelio automobiliu.

Dėl nurodytų priežasčių atsakovas pagrįstai automobilio rinkos vertę sumažino 15 proc. Įstatymas ieškovei suteikė teisę savo iniciatyva ir lėšomis papildomai kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl padarytos žalos nustatymo, tačiau ji to nepadarė. Kadangi atsakovas neužsiima automobilių detalių realizavimu, pirkimu ar pardavimu, todėl reikalavimas perduoti draudimo bendrovei likusias automobilio detales yra visiškai nepagrįstas. Ieškovės O. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, nes ji neįrodė tokios žalos, atsižvelgiant į tai, kad žalos sureguliavimo procedūra užtruko tik 5 dienas, visi atsakovo raštai ieškovei siųsti jos 2009 m. rugpjūčio 31 d. prašyme draudimo bendrovei nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini).

Jokios informacijos, kad korespondencija Å¡iuo adresu nebÅ«tų gauta, nėra, be to ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai dėl patirtų nepatogumų dėl sugadinto automobilio prieÅ¡tarauja jos teiginiams dėl pakaitinio automobilio nuomos. Taip pat nepagrįsti ir ieÅ¡kovo G. K. reikalavimai, nes nėra priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. autoįvykio, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas į autoįvykio vietÄ iÅ¡kviestai policijai jokiais sveikatos sužalojimais nesiskundė, į medikus kreipėsi tik praėjus 4 dienoms nuo eismo įvykio.

         Atsakovas UAB „Gotas“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog automobilio Mercedes Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio atsakovui UAB „Gotas“, valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo „BTA Insurance company“ SE transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl prievolė atlyginti dėl autoįvykio padarytÄ Å¾alÄ tenka atsakovui „BTA Insurance company“ SE draudimo sumos ribose.

IeÅ¡kovė O. K., nenurodydama atsiskaitomosios banko sÄ skaitos numerio, nepasinaudojo galimybe gauti neginčijamÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ . IeÅ¡kovės O. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovės pateikti įrodymai neįrodo jos patirtos žalos. IeÅ¡kovo G. K. nurodytas smegenų sutrenkimas medikų konstatuotas praėjus 4 dienoms po eismo įvykio, medicininiais dokumentais nėra patvirtinta, jog tai laikytina tiesiogine eismo įvykio pasekme. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                      Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo UAB „Gotas“ bei trečiojo asmens A.

Č. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas pripažino, kad atsakovo apskaičiuota draudimo iÅ¡mokos suma – 4174 Lt tiek ilgai nebuvo iÅ¡mokėta dėl pačios ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumo, nes ji neatsižvelgė į draudiko praÅ¡ymus pateikti draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimui trÅ«kstamÄ informacijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negalėjo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovei dėl nepakankamo ieÅ¡kovės bendradarbiavimo, teismas sprendė, jog nėra pagrindo atsakovo „BTA Insurance company“ SE atsakomybei kilti, nenustačius netinkamo atsakovo, kaip draudiko, pareigų vykdymo.

Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti atsakovui likusias automobilio detales pripažino nepagrįstu, nes automobilių detalių realizavimas, pirkimas ar pardavimas nėra atsakovo, kaip draudimo bendrovės, veiklos sritis, o, įvykus draudžiamajam įvykiui, pagal įstatymÄ draudikas yra įpareigotas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės tvirtinimus, jog po autoįvykio likusios automobilio detalės yra nerealizuojamos ir automobilio likutinė vertė neatitinka atsakovo apskaičiuotos 2351 Lt likutinės vertės. Teismas taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovų veiksmai bÅ«tų sÄ lygoję ieÅ¡kovės nurodytus nepatogumus bei kad Å¡ie nepatogumai bÅ«tų buvusi tiesioginė automobilio sugadinimo pasekmė, nes žalos administravimas draudimo bendrovėje užtruko tik 5 dienas, ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad laikotarpyje nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. jos dukra dėl automobilio neturėjimo bÅ«tų negalėjusi nueiti į darželį ar kitus užsiėmimus, ar patyrusi kitų nepatogumų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas autoįvykio aplinkybes, ieÅ¡kovo kreipimosi į medikus laikÄ , ekspertų iÅ¡vadÄ , pripažino, kad ieÅ¡kovui G. K. VÅ¡Ä® „Antakalnio poliklinika“ diagnozuoti sveikatos sutrikimai, pagal užfiksuotÄ simptomatikÄ , negali bÅ«ti pripažinti galvos smegenų sukrėtimu ir nėra nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. medicinos dokumentuose užfiksuoti ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimai yra 2009 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio pasekmė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai                      IeÅ¡kovai O.

K. ir G. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , susijusį su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai neįrodė savo tvirtinimų dėl sugadintos eismo įvykio metu transporto priemonės likutinės vertės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams bei paties atsakovo „BTA Insurance Company“ SE paskaičiavimams.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta (su tuo sutinka tiek ieškovai, tiek ir atsakovai), kad apdraustosios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi transporto priemonės NISSAN SENTRA vertė iki eismo įvykio sudarė 7500 Lt, todėl ši nurodyta suma neviršijo nustatyto Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos draudimo sumos žalos turtui atlyginti dydžio.

Iš atsakovo priteistina likutinė automobilio NIISAN SENTRA vertė - 3476 Lt, kitu atveju, būtų grubiai pažeistas CK 6.251 straipsnyje nurodytas visiško nuostolių atlyginimo principas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnis, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 6 punktas bei nukrypstama nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Ieškovė negavo jokių rašytinių raginimų iš atsakovo.

Atsakovas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių raginimų įteikimÄ ieÅ¡kovei. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė su Å¡eima gyvena Vilniaus miesto pakraÅ¡tyje ir turi Å¡eimoje mažametį vaikÄ , todėl privalėjo nuomotis pakaitinę transporto priemonę tam, kad galėtų vaikÄ vežti į vaikų darželį, t.y. tenkinti pagrindinius vaiko priežiÅ«ros poreikius. Teismas neiÅ¡kvietė į teismo posėdį Všį „Antakalnio poliklinika“ gydytojo, kuris ieÅ¡kovui G.

K. diagnozavo Commotio cerebri (traumos sukeltas sÄ monės netekimas) bei paskyrė medikamentinį gydymÄ , nors, siekdamas tinkamai įvertinti proceso Å¡alių pateiktus įrodymus bei paÅ¡alinti esamus prieÅ¡taravimus tarp esamų įrodymų, turėjo tai padaryti.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Gotas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas, visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjęs visus įrodymus byloje, rėmėsi atsakovo „BTA Insurance Company“ SE pateiktais skaičiavimais dėl žalos, atsiradusios draudiminio įvykio pasekoje, skaičiavimais.

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE pateikė duomenis, jog ieÅ¡kovės automobilio atstatymo kaina bÅ«tų apie 6000 Lt, todėl automobilio remontas bÅ«tų netikslingas, t.y. virÅ¡ytų 75 procentus automobilio rinkos vertės. Teismas nenustatė pagrindų keisti ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydį, taip pat nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų kito auto­mobilio nuomai.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas „BTA Insurance Company“ SE praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, jog ieškovų automobilio rinkos vertė buvo mažesnė nei vidutinė analogiškų sugadinimų neturėjusio automobilio, todėl teismas teisingai sprendė, kad draudimo išmoka sumažinta pagrįstai. Šiuo atveju draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta laikantis teisės aktų reikalavimų bei atsižvelgiant į kitas objektyvias ir draudiko įrodytas aplinkybes, dėl kurių ieškovės O. K. transporto priemonės rinkos vertė buvo mažesnė nei vidutinė. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šios aplinkybės nepaneigė, todėl teismo išvados, jog draudimo išmoka apskaičiuota tinkamai bei tai, kad draudikas neturėjo pareigos realizuoti detales, yra visiškai pagrįstos byloje surinktais įrodymais ir teisės normomis.

IeÅ¡kovė nebuvo aktyvi ir nebendradarbiavo su draudiku, nepateikdama savo banko sÄ skaitos numerio, todėl bet kokie tariami nuostoliai laikytini pačios ieÅ¡kovės neveikimo rezultatu. Nei žala, nei priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. autoįvykio nenustatyti. Vangumas, galvos svaigimas gali bÅ«ti ir kitų bÅ«klių ar ligų simptomai. Neturint ieÅ¡kovo bÅ«klės vertinimo ir laiku atliktų instrumentinių tyrimų rezultatų iÅ¡kart po įvykio, negalima traktuoti Å¡ių simptomų ir nustatytos diagnozės kaip tiesioginės 2009 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio pasekmės. Nei vienos aplinkybės, kuria grindžia patirtÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovė neįrodė, taigi teismas tinkamai vertino Å¡ias aplinkybes ir pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovams.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovų O. K. ir G. K. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 24 d.

RokantiÅ¡kių g., Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens A. Č. vairuojamas automobilis Mercedes Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis atsakovui UAB „Gotas“, kliudė ieÅ¡kovo G. K. vairuojamÄ automobilį Nissan Sentra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį ieÅ¡kovei O. K., ir jį apgadino (b.l. 9, t.1). Eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens A. Č., vairavusio Mercedes Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės. Ä® įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, tačiau jie eismo įvykio aplinkybių neformino, nes autoįvykyje dalyvavę vairuotojai – ieÅ¡kovas G.

K. ir trečiasis asmuo A. Č. patys susitarė dėl eismo įvykio kaltininko ir aplinkybių bei patys užpildė supaprastintÄ eismo įvykio deklaracijÄ (b.l. 12, t.1). IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro 2009 m. lapkričio 20 d. raÅ¡to nustatyta, kad apie tai, jog eismo įvykio metu bÅ«tų nukentėję žmonės (padaryta žala sveikatai), praneÅ¡ta nebuvo (b.l. 10, t.1). Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE 2009 m. rugpjūčio 25 d. gavo ieÅ¡kovės O. K. pretenzijÄ dėl 2009 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu jos transporto priemonei padarytos žalos atlyginimo (b.l. 31, t.1).

Atsakovas 2009 m. sausio 1 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, jog apskaičiavo 4174 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kad Å¡i iÅ¡moka bus pervesta ieÅ¡kovei, nurodžius iÅ¡mokos gavėjo atsiskaitomosios banko sÄ skaitos rekvizitus. Atsakovas 2009 m. rugsėjo 21 d., 2009 m. spalio 21 d., 2009 m. lapkričio 16 d. pakartotinai informavo ieÅ¡kovę, jog draudimo iÅ¡moka bus pervesta, ieÅ¡kovei pateikus banko sÄ skaitos rekvizitus (b.l. 117-119, t.1) IeÅ¡kovė sÄ skaitos, į kuriÄ pageidauja gauti draudimo iÅ¡mokÄ , rekvizitus draudikui pateikė 2010 m. lapkričio 19 d. (b.l. 171, t.1).

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovei ir buvo iÅ¡mokėta atsakovo apskaičiuota draudimo iÅ¡moka (b.l. 170-172, t.1). IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovo UAB „Gotas“ ir jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudusio atsakovo „BTA Insurance company“ SE eismo įvykio metu patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovas „BTA Insurance company“ SE negalėjo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovei dėl nepakankamo jos bendradarbiavimo, sprendė, jog jis savo, kaip draudiko, pareigas vykdė tinkamai ir nėra pagrindo jo atsakomybei kilti. Teismas taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovų veiksmai bÅ«tų sÄ lygoję jos nurodytus nepatogumus, ir kad Å¡ie nepatogumai bÅ«tų buvusi tiesioginė automobilio sugadinimo pasekmė. IeÅ¡kinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atsakovui G.

K. teismas taip pat atmetė, konstatavęs, kad byloje neįrodyta, jog pastarajam 2009 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Apeliantai (ieškovai) su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, tačiau jų apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog draudimo išmokos dydis yra apskaičiuotas pagrįstai. Apeliantų teigimu, draudimo išmokos skaičiavimo metodas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 14 punkto ir prieštarauja CK 6.251 straipsnyje įtvirtintam visiškam nuostolių atlyginimo principui.

Tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija sutikti neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija draudiko nustatytos ieškovės transporto priemonės vidutinės rinkos vertės. Ginčo dėl to, jog automobilio remonto išlaidos viršija 75 procentus turto rinkos vertės iki eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Bylos duomenimis atsakovas, apžiūrėjęs ieškovės transporto priemonę ir vadovaudamasis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos 2000 m. balandžio 17 d.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, 4 punkte įtvirtintomis vertinimo priemonėmis, atlikęs automobilio vertinimÄ , apskaičiavo transporto priemonės likutinę vertę, kuri, vadovaujantis minėtos vertinimo instrukcijos 69 punktu, skaičiuojama vadovaujantis nesugadintų pagrindinių jos dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymo principu (b.l. 113, t.1). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 14 punktas nustato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio.

Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga. TurtÄ remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga, jeigu bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo „BTA Insurance Company“ SE pateiktų skaičiavimų, atsakovas draudimo iÅ¡mokÄ apskaičiavo iÅ¡ automobilio vidutinės rinkos vertės iki eismo įvykio atėmęs likutinę automobilio vertę ir nustatė, jog mokėtina draudimo iÅ¡moka už sugadintÄ transporto priemonę sudaro 4024 Lt (b.l. 113, t.1).

Todėl pagrindo teigti, jog toks draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo metodas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 14 punktui, nėra. Toks paskaičiavimas tai pat atitinka CK 6.251 straipsnyje įtvirtintÄ visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , pagal kurį padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę .

Šiuo atveju ieškovei buvo atlygintas skirtumas tarp automobilio vidutinės rinkos vertės iki eismo įvykio ir likutinės automobilio vertės. Ieškovei taip pat liko ir automobilio detalės. Taigi šiuo atveju ieškovei buvo atlyginti visi jos patirti nuostoliai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktu, pagrįstai pripažino, jog draudimo išmoka apskaičiuota tinkamai, ir ieškovei išmokėtos draudimo išmokos suma neprieštarauja CK 6.251 straipsnyje įtvirtintam visiškam nuostolių atlyginimo principui. Apeliantai skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog draudimo išmoka nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d. buvo neišmokėta dėl pačios ieškovės kaltės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas „BTA Insurance Company“ SE 2009 m. rugpjūčio 25 d. gavo ieškovės O.

K. pretenzijÄ dėl 2009 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu jos transporto priemonei padarytos žalos atlyginimo, tačiau Å¡ioje pretenzijoje ieÅ¡kovė nenurodė banko sÄ skaitos, į kuriÄ pageidauja gauti draudimo iÅ¡mokÄ . (b.l. 31, t.1). Draudikas net keturis kartus kreipėsi į ieÅ¡kovę ir nurodė, jog draudimo iÅ¡moka žalai atlyginti bus pervesta, jai nurodžius iÅ¡mokos gavėjo banko sÄ skaitos rekvizitus (b.l. 115, 117-119, t.1). IeÅ¡kovė sÄ skaitos, į kuriÄ pageidauja gauti draudimo iÅ¡mokÄ , rekvizitus draudikui pateikė tik 2010 m. lapkričio 19 d. (b.l. 171, t.1).

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta atsakovo apskaičiuota draudimo iÅ¡moka (b.l. 170-172, t.1). IÅ¡ draudiko veiksmų matyti, jog jis iÅ¡ karto po ieÅ¡kovės pretenzijos gavimo, kreipėsi į ieÅ¡kovę ir nurodė, jog draudimo iÅ¡moka žalai atlyginti bus pervesta ieÅ¡kovei nurodžius iÅ¡mokos gavėjo banko sÄ skaitos rekvizitus. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudikas buvo aktyvus ir nevengė savo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovė savo pareigos pateikti banko sÄ skaitos rekvizitus nevykdė.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 42.2.1 punktas numato, jog, jeigu eismo įvykio metu turtas sunaikintas, draudimo iÅ¡moka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytÄ jo ar kito asmens sÄ skaitÄ banke. Å ių taisyklių 32 punkte įtvirtinta, jog, tais atvejais, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pageidauja, kad draudimo iÅ¡moka bÅ«tų pervesta į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytÄ jo ar kito asmens sÄ skaitÄ banke, pretenzijoje nurodoma banko pavadinimas ir sÄ skaitos numeris.

Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nebuvo aktyvi ir banko sÄ skaitos rekvizitus pateikė tik 2010 m. lapkričio 19 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog draudimo iÅ¡moka buvo neiÅ¡mokėta iki 2010 m. lapkričio 19 d. dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės. Be to apeliantai nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovė negavo jokių raÅ¡ytinių raginimų iÅ¡ atsakovo. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė, gavusi iÅ¡ atsakovo pirmÄ jį 2009 m. rugsėjo 1 d. praneÅ¡imÄ , kuriame atsakovas taip pat informavo ir apie apskaičiuotos draudimo iÅ¡mokos dydį, pateikė atsakovui pretenzijÄ , kuria nesutiko su apskaičiuotos žalos dydžiu (b.l. 116, t.1).

Taigi, pateikdama Å¡iÄ pretenzijÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės patvirtino, jog yra gavusi pirmÄ jį ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ . PrieÅ¡ingų duomenų byloje nėra. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovui buvo žinoma, kad dėl to paties eismo įvykio nukentėjo transporto priemonės valdytojas, t.y. ieÅ¡kovas G. K. (ieÅ¡kovės O. K. sutuoktinis), kuris savo pretenzijoje nurodė banko sÄ skaitÄ , į kuriÄ galima bÅ«tų pervesti draudiminę iÅ¡mokÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog, nors ieÅ¡kovas G.

K. dėl to paties eismo įvykio taip pat pareiÅ¡kė pretenzijÄ atsakovui ir pretenzijoje nurodė sÄ skaitÄ , į kuriÄ pageidauja gauti draudimo iÅ¡mokÄ už patirtÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pervesti draudimo iÅ¡mokÄ tik už jam padarytÄ Å¾alÄ (b.l. 121, t.1). Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 42.2.1 punktas numato, jog, jeigu eismo įvykio metu turtas sunaikintas, draudimo iÅ¡moka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytÄ jo ar kito asmens sÄ skaitÄ banke.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nenurodė nei savo, nei kito asmens, t.y. ieÅ¡kovo G. K. sÄ skaitos, o pastarasis pretenzijas atsakovui pareiÅ¡kė tik savo vardu, nes byloje nėra duomenų, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas atstovavo ieÅ¡kovę (sutuoktinę), todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo draudimo iÅ¡mokÄ už ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ pervesti į ieÅ¡kovo pretenzijoje nurodytÄ sÄ skaitÄ . Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, pažeidė įrodymų vertinimo principÄ (CPK 185 str.), vadovavosi ekspertų iÅ¡vada, tačiau neiÅ¡kvietė į teismo posėdį VÅ¡Ä® „Antakalnio poliklinika“ gydytojo, kuris ieÅ¡kovui diagnozavo traumos sukeltÄ sÄ monės netekimÄ bei paskyrė medikamentinį gydymÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantai pirmosios instancijos teismo neprašė šio gydytojo apklausti liudytoju. Apeliantai apeliaciniame skunde tokio prašymo taip pat nereiškė. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų nieko nepagrįstus samprotavimus dėl gydytojo apklausos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekvietė šio asmens kaip liudytojo, pažymėdama, jog civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t.y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), t.y. teismas, priimdamas sprendimÄ , negali jo grįsti prielaidomis apie bylos aplinkybes. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ teismas priima sprendimÄ vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis. Darydamas iÅ¡vadas teismas privalo nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įvertinti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, nurodyti įstatymus ar kitus teisės aktus, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimÄ (CPK 270 str. 4 d.).

Taigi teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) bÅ«tų patikimi. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-409/2008; kt.).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai pagal užfiksuotÄ simptomatikÄ negali bÅ«ti pripažinti galvos smegenų sukrėtimu ir nėra nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. medicininiuose dokumentuose užfiksuoti ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimai yra 2009 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio pasekmė, padarė atsižvelgęs į ekspertizės aktÄ , į aplinkybę, jog ieÅ¡kovas į medikus kreipėsi praėjus keturiom dienoms po eismo įvykio bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Tokia iÅ¡vada yra pagrįsta, atitinka bylos duomenis ir įrodymus, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . Taip pat pažymėtina, jog apeliantai neginčijo ekspertizės iÅ¡vadų, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 219 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, ekspertizės aktÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai neįrodė, kad ieÅ¡kovui G.

K. 2009 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , jiems atsirado pareiga atlyginti atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovas UAB „Gotas“ patyrė 800 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.

94) ir Å¡i suma nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio, taip pat, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , yra pagrįsta, todėl yra pagrindas jÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis – po 400 Lt iÅ¡ kiekvieno (CPK 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :                      Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                    Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų O. K. ir G. K. po 400 (keturis Å¡imtus) Lt iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui UAB „Gotas“. Teisėjai                                                                                                  Henrichas Jaglinskis                                                                                                                          Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                Alma Urbanavičienė                Â