4e902ca7-ed9c-4529-ad4a-07d6260ee9eb · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-31-459/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01717-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. M. ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, prievolių vykdymo tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovo V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei E. M. dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė atidalyti atsakovui priklausančias 3/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jas priteisiant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisiant 15 171,17 Eur kompensacijÄ ; atidalyti ieÅ¡kovei priklausančias 2/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jas priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisiant 1 522,38 Eur kompensacijÄ ; atidalyti ieÅ¡kovei priklausančias 2/5 dalis žemės sklypo, namo, ryÅ¡ių tinklų, kiemo aikÅ¡telės, dujų tinklų, vandentiekio tinklų, nuotekų Å¡alinimo tinklų, elektros tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), jas priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieÅ¡kovei priteisiant 66 000 Eur kompensacijÄ .

Prašė nustatyti, kad ieškovė toliau asmeniškai vykdys prievolę Luminor Bank AS pagal 2018 m. vasario 13 d. kredito sutartį Nr. 2300-2018-133651, o atsakovas toliau asmeniškai vykdys prievolę Luminor Bank AS pagal 2017 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. K-2300-2017-17, nekeičiant solidaraus prievolių pobūdžio ir nemodifikuojant kredito sutarčių.

2. Nurodė, kad šalims gyvenant kartu ieškovė ir atsakovas solidariai yra paėmę du kreditus: butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Jiems taip pat priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl bendros turto vertės tarp šalių ginčo nėra. Šalių turto nuosavybės teisė yra padalyta – ieškovei kiekviename turto objekte priklauso 2/5, o atsakovui 3/5 nuosavybės teisės dalys. Paaiškino, kad, šalių santykiams nutrūkus, nuolat kyla nesutarimų dėl bendrai valdomo turto, šalys nesutaria, kuris kuriame turto objekte turėtų gyventi, ginčų kyla ir dėl turto nuomos, todėl bendro turto turėjimas nebėra tikslingas ir apsunkina abi šalis, nes jos nuolat turi komunikuoti ir tartis dėl turto naudojimo, valdymo, priežiūros ir išlaikymo.

Be to, turto valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise apsunkina galimybę šį turtÄ parduoti. Dėl nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovės nuomone, netikslinga nustatyti naudojimosi turtu tvarkos, vienintelis racionalus Å¡ios situacijos iÅ¡sprendimas yra konkrečių turto objektų natÅ«ra priteisimas vienai iÅ¡ Å¡alių, kitai priteisiant piniginę kompensacijÄ , kartu iÅ¡sprendžiant ir tarpusavio prievolių vykdymo tvarkÄ . IeÅ¡kovė nurodo ir tai, kad jos ir nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų gyvenimas dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokant vienas kitam kompensacijas, įvertinus nepadengtų kreditų likučius.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutinka, kad turtas būtų atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka su ieškovės siūloma turto paskirstymo tvarka, taip pat nesutinka su finansinių prievolių modifikavimu ir prašomų priteisti kompensacijų dydžiais. Paaiškino, kad, nutrūkus atsakovo ir ieškovės santykiams, iš namo, kuriame gyveno su ieškove, atsakovas išsikraustė 2019 m. vasaros pabaigoje. Kadangi šiuo metu ieškovė gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas bute, adresu (duomenys neskelbtini), mano, kad nukrypti nuo šio susitarimo nėra pagrindo, prie šios bendro turto naudojimo tvarkos šalys yra įpratusios ir priderinusios gyvenimo poreikius.

Kadangi atsakovo turima nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje didesnė, teigia, kad jam turėtų atitekti ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad racionaliausias turto atidalijimo variantas bÅ«tų toks, kai turtas atidalijamas pagal faktiÅ¡kai dabar Å¡alių valdomus turto objektus ir faktinę konkretaus turto vertę, todėl ieÅ¡kovės siÅ«lomas atidalijimo variantas yra netinkamas. Be to, ieÅ¡kovės siÅ«loma turto atidalijimo tvarka prieÅ¡tarauja vaiko interesams, nedidelio ploto bute vaikui augti ir gyventi bus blogiau nei name, turinčiame nuosavÄ kiemÄ .

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma atidalijimo tvarka nėra geriausias variantas ir finansiniu aspektu, kadangi, padalijus turtÄ pagal esamÄ faktinę situacijÄ ir priteisus ieÅ¡kovės nurodytÄ kompensacijÄ , ieÅ¡kovė įgytų daugiau turto, nei jai priklauso. Atsakovas nesutinka, kad, atidalijant turimÄ turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bÅ«tų sprendžiamas prievolių vykdymo klausimas.

4. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė atidalyti ieÅ¡kovei priklausančias 2/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jas priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise; atidalyti ieÅ¡kovei priklausančias 2/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jas priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise; atidalyti atsakovui priklausančias 3/5 dalis žemės sklypo, namo, ryÅ¡ių tinklų, kiemo aikÅ¡telės, dujų tinklų, vandentiekio tinklų, nuotekų Å¡alinimo tinklų, elektros tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), jas priteisiant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 35 000 Eur kompensacijÄ už tenkančiÄ didesnę turto dalį bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad toks turto atidalijimo bÅ«das yra racionalus ir protingas, atitinkantis Å¡iuo metu valdomo turto dalis, orientuotas į Å¡alių nepilnamečio vaiko interesus, nepažeidžia Å¡alių teisių ir interesų. PaaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kove dėl atsakovo siÅ«lomos turto atidalijimo tvarkos iÅ¡ esmės buvo susitarę dar iki ieÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ , teigia, kad atsakovo siÅ«loma turto atidalijimo tvarka yra geresnė ir finansiniu aspektu, sprendžiant klausimÄ dėl kompensacijų mokėjimo.

Atsakovo nuomone, atidalijus turtÄ , turimos prievolės kreditoriams ir toliau turi bÅ«ti vykdomos solidariai, sutartyse numatytomis sÄ lygomis ir tvarka.

5. IeÅ¡kovė nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad nors ieÅ¡kovė su vaiku Å¡iuo metu gyvena name, tačiau tai nebuvo jos siekis, Å¡iuo klausimu tarp Å¡alių ne kartÄ buvo kilęs ginčas. Nors atsakovas savavaliÅ¡kai nusprendė gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jį pertvarkė pagal savo norus, nereiÅ¡kia, kad jis dėl to turi pirmenybės teisę įgyti nuosavybės teisę į šį butÄ , kadangi buto dalis priklauso ir ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės nuomone, sprendžiant atidalijimo klausimÄ , svarbiausia vertinti nepilnamečio vaiko interesus – ieÅ¡kovei su mažamečiu vaiku gyventi name už miesto yra nepatogu.

Taip pat ieÅ¡kovė nesutinka su atsakovo kompensacijos skaičiavimo metodika, nes atsakovas iÅ¡ esmės kompensacijas skaičiuoja tik pagal turto vertes, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į turimus kreditus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; atidalijo atsakovui priklausančias buto, adresu (duomenys neskelbtini), 3/5 nuosavybės teisės dalis, jas priteisė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise; atidalijo ieÅ¡kovei priklausančias buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2/5 nuosavybės teisės dalis, jas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise; atidalijo ieÅ¡kovei priklausančias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ryÅ¡ių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dujų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų Å¡alinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), elektros tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2/5 nuosavybės teisės dalis, jas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise; ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 42 000 Eur kompensacijÄ už jam atitenkančiÄ didesnę turto dalį.

Pagrindiniai teismo motyvai: 6.1. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad tarp Å¡alių egzistavo susitarimas dėl Å¡iuo metu esamos faktinės ir atsakovo siÅ«lomos turto atidalijimo tvarkos. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė nurodė, kad, 2019 m. birželio mėn. nutrÅ«kus Å¡alių santykiams, ieÅ¡kovė su vaiku išėjo iÅ¡ namų, name liko gyventi atsakovas. Kadangi abu butai tuo metu buvo nuomojami, ieÅ¡kovė kurį laikÄ gyveno pas gimines. Pasibaigus buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai, atsakovas buvo informuotas, jog ieÅ¡kovė ketina su vaiku apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas tam prieÅ¡taravo.

Atsakovas, ieÅ¡kovei bute jau pasidėjus savo daiktus, pakeitė durų spynÄ , o ieÅ¡kovę iÅ¡kraustė su policija. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovei teko grįžti gyventi į namÄ , bet ne savo noru. IeÅ¡kovė nurodė ir paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu egzistuojanti valdomo turto naudojimosi tvarka jai nėra priimtina. Atsakovas ir jo atstovas neneigė aplinkybės, kad Å¡alių santykiai nutrÅ«ko 2019 m. birželio mėn., tačiau bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas, pakeitęs durų spynÄ , apsigyveno įsikiÅ¡us policijai tik 2019 m. spalio mėn. Taigi nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad Å¡alims nusprendus gyventi atskirai atsakovas liko gyventi name ir tarp Å¡alių nebuvo jokio susitarimo dėl turto pasidalijimo.

IeÅ¡kovės nurodytas aplinkybes patvirtina į bylÄ pateikti policijos nutarimai. Atsakovas prieÅ¡ingų įrodymų nepateikė. 6.2. Teismas pažymėjo, jog sutinka su atsakovo atstovo pozicija, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl galimo automobilio gedimo ir nepatogumų gyvenant (duomenys neskelbtini) rajone neturi reikÅ¡mingos įtakos sprendžiant turto atidalijimo klausimÄ . Be kita ko, teismas vertino tÄ aplinkybę, kad Å¡alys turi mažametį vaikÄ , kuris gyvena kartu su mama, todėl, ieÅ¡kovei dirbant (duomenys neskelbtini) mieste ir vežiojant vaikÄ Ä¯ darželį mieste, gali kilti keblumų gyvenant užmiestyje.

Be to, individualaus gyvenamojo namo priežiÅ«ra vienai ieÅ¡kovei, gyvenančiai su mažamečiu vaiku, sukeltų daugiau sunkumų dėl namo priežiÅ«ros nei atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad namo priežiÅ«ra apima visos jį supančios aplinkos, žemės sklypo, inžinerinių statinių priežiÅ«rÄ . IeÅ¡kovės teigimu, vaikas lanko specializuotÄ darželį (duomenys neskelbtini), nes serga bronchine astma, todėl vaiko ugdymo įstaiga negali bÅ«ti pakeista, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad namo iÅ¡laikymas jai yra per brangus, jo priežiÅ«ra reikalauja daugiau iÅ¡laidų, o jos pajamos per mėnesį siekia 1000 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pajamas, pajamų dydžio negalėjo nurodyti ir jo atstovas teismo posėdžio metu. Nors į bylÄ nepateikti įrodymai, pagrindžiantys nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, tačiau, atsižvelgiant į namo dydį – 140 kv. m ir į ginčo buto dydį – 44 kv. m, tikėtina, kad Å¡ių turtinių objektų iÅ¡laikymas skiriasi.

Kaip vienas iÅ¡ atsakovo argumentų, kodėl namas turėtų atitekti ieÅ¡kovei, nurodomas geresnių sÄ lygų vaikui augti užtikrinimas, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovei su vaiku gyvenant bute vaiko geriausi interesai ir poreikiai į saugiÄ aplinkÄ nebÅ«tų užtikrinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kodėl tolesnis jo gyvenimas name jam netinkamas ar nepriimtinas, nors procesiniuose dokumentuose nurodo, kad namas puikiai įrengtas, labai patogus, buvo pirktas įvertinant Å¡eimos poreikius, tai yra įkurtas ir pritaikytas ne tik pagal ieÅ¡kovės, bet ir pagal atsakovo poreikius. 6.3.

Pažymėjo, kad atsakovas teigia, kad bute (duomenys neskelbtini) yra įsikÅ«ręs, butÄ Ä¯sirengė pagal savo poreikius, susiformavo tam tikri socialiniai ryÅ¡iai. Nors atsakovas teigia, kad prie Å¡iuo metu esančios bendro turto naudojimo tvarkos Å¡alys yra įpratusios ir priderinusios gyvenimo poreikius, tačiau, kaip nustatyta, byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus tarp Å¡alių susitarimÄ dėl turto naudojimosi tvarkos. Vien atsakovo savavaliÅ¡kas apsigyvenimas ginčo bute nesuteikia jam, kaip bendraturčiui, pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ bendraturtį.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡tyrus ir įvertinus ginčo Å¡alių pateiktus įrodymus apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, profesinę veiklÄ , Å¡eimos sudėtį ir kt., nustatyta, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė turi esminį interesÄ naudotis ginčo butu, esančiu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės reikalavimo dėl turto atidalijimo tenkinimas nelaikytinas pažeidžiančiu atsakovo, kaip ginčo buto dalies savininko, teises. Atsakovas, teigdamas, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atidalijimo bÅ«do yra neteisėtas ir nepagrįstas, nenurodė, kaip konkrečiai jis pažeidžia jo teises ir interesus, todėl jo argumentai dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lyto atidalijimo bÅ«do taikymo pripažinti nepagrįstais. 6.4.

Nurodė, kad tarp Å¡alių nekyla ginčas, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), gyventi su vaiku netinkamas, nes tai studijos tipo butas, ten vaikas neturėtų savo atskiro kambario, be to, jis iki Å¡iol yra nuomojamas. Atsakovas taip pat sutinka, kad Å¡is butas bÅ«tų priteistas jam, todėl laikytina, kad dėl Å¡ios dalies atsakovas su ieÅ¡kiniu sutinka. 6.5. Pažymėjo, kad siekiant priimti abiem šalims priimtiniausiÄ sprendimÄ , įvertinus nesutarimo įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę priežastis, kitas svarbias aplinkybes, taip pat siekiant parinkti atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį, užtikrintų tolesnį turto naudojimo racionalumÄ nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai, darytina iÅ¡vada, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei, su kuria gyvena ir Å¡alių nepilnametis vaikas, priimtiniausias, jos interesas naudotis Å¡iuo turtu laikytinas esminiu, ieÅ¡kovei vienai su vaiku yra ekonomiÅ¡kiau ir patogiau gyventi bute miesto centre.

Tai, be kita ko, leistų lengviau patenkinti vaiko poreikius, o atsakovo interesai nebÅ«tų pažeisti jam priteisiant likusius du nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypÄ su namu, adresu (duomenys neskelbtini), ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Be to, toks atidalijimas atitiktų ir proporcingumo principÄ , nes atsakovo turto dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė. 6.6. Nurodė, kad bendra Å¡alių turimo turto vertė – 325 000 Eur. Atsakovui priklauso 3/5 nuosavybės teisės dalys, ieÅ¡kovei – 2/5.

Pagal turimas nuosavybės dalis atsakovui atitinkamai turi tekti turto už 195 000 Eur, ieÅ¡kovei – už 130 000 Eur. Teismas nutarė, kad atsakovui atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atitinkamai atsakovui turi tekti turto už 237 000 Eur (165 000 Eur + 72 000 Eur), ieÅ¡kovei – už 88 000 Eur. Dėl turto vertės tarp Å¡alių ginčo nekilo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovui atitenka 42 000 Eur daugiau turto, o ieÅ¡kovei atitinkamai Å¡ia suma mažiau, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 42 000 Eur kompensacija už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį. 6.7.

Pažymėjo, kad nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad atsakovas neturi galimybės ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti kompensacijos, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo sunkiÄ finansinę padėtį. Atsakovas yra karininkas, gauna nuolatines pajamas, nors jų dydžio ir nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atidalijant vieno bendraturčio dalį ir kitam iÅ¡mokant kompensacijÄ , nei vienas, nei kitas neįgyja daugiau turto, negu turėjo, tiesiog dėl vieno turto objekto vieno bendraturčio dalis konvertuojama piniginiu ekvivalentu.

Atsakovui atitenka du nekilnojamojo turto objektai, iÅ¡ kurių vienas yra nuomojamas, todėl laikytina, kad atsakovas turi papildomÄ pajamų Å¡altinį, be to, namas nėra apsunkintas hipoteka, todėl atsakovas turi galimybę iÅ¡mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovei ir tai atitinka Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ . 6.8. Dėl prievolių vykdymo nurodė, jog, palyginus Å¡alių kredito sutarčių sÄ lygas, sutiktina su atsakovo pozicija, kad paskola, kuri ieÅ¡kovės praÅ¡ymu liktų atsakovui, paimta blogesnėmis sÄ lygomis, lyginant su paskola, kuriÄ praÅ¡oma priteisti mokėti ieÅ¡kovei.

Pagal paskolos sutartį, kuriÄ siÅ«loma nustatyti mokėti atsakovui, yra didesnė pati paskolos suma, didesnės palÅ«kanos ir įmokos, skiriasi ir kreditų likučiai. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad toks prievolių tarp Å¡alių paskirstymo bÅ«das atitiktų Å¡alims tenkančias nuosavybės dalis. Be to, Å¡alims, kaip buvusiems sugyventiniams, nusprendus kartu nebegyventi, bendro gyvenimo nebuvimo faktas nėra laikomas pagrindu baigtis prisiimtoms prievolėms, nes įsipareigojimas egzistuoja iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė.

Bylos Å¡alys prieÅ¡ bankÄ yra solidarieji skolininkai, todėl abu turi vienodÄ pareigÄ mokėti sutartyje numatytas įmokas. Ä®statymas nedraudžia vienam skolininkui sumokėti visÄ skolÄ ar didesnę dalį skolos, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prievolės bankui neįvykdė, kas bÅ«tų pagrindas iÅ¡ bendraskolio reikalauti dalies prievolės įvykdymo. PraÅ¡ydama padalyti prievoles tarp Å¡alių, neįrodė, kad jai praÅ¡oma priteisti mokėti paskola atitinka jai tenkančiÄ mokėti dalį pagal abi kredito sutartis, todėl, siekiant užtikrinti abiejų Å¡alių interesus ir lÅ«kesčius, ieÅ¡kinio dalis dėl prievolių padalijimo atmesta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir atmestas priešieškinis, pakeisti – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Pagrindiniai skundo motyvai: 7.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių nėra nusistovėjusios naudojimosi ginčo turto tvarkos, nepagrįsta, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir esamai faktinei padėčiai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė gyvena name, (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas. Minėtuose nekilnojamojo turto objektuose šalys iš esmės gyvena nuo pat gyvenimo atskirai pradžios. Šalių santykiai nutrūko 2019 m. birželio mėnesį. Tai reiškia, kad atsakovas bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena daugiau nei vienerius metus laiko.

Esant tokiai situacijai, tarp Å¡alių neiÅ¡vengiamai nusistovėjo naudojimosi ginčo turto objektais tvarka. 7.2. Nurodo, kad pradėdamos gyventi atskirai Å¡alys susitarė, kuriuose nekilnojamojo turto objektuose jos gyvens, – atsakovas kelsis į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė su vaiku liks gyventi name. Teismas Å¡iuos atsakovo argumentus nepagrįstai atmetė. Teismas rėmėsi byloje esančiais policijos nutarimais (2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimai atsisakyti pradėt ikiteisminį tyrimÄ ), kuriuose fiksuotas ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo.

IÅ¡ nagrinėjamų nutarimų turinio matyti, jog, pavyzdžiui, 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas atsakovo praneÅ¡imas dėl to, kad buto bendraturtė savavaliÅ¡kai užėmė butÄ (duomenys neskelbtini) ir atsakovas nebegali į jį patekti. Å is faktas labiau patvirtina atsakovo teiginius dėl Å¡alių susitarimo gyventi konkrečiuose turto objektuose, nei jį paneigia. 7.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei, su kuria gyvena ir Å¡alių nepilnametis vaikas, priimtiniausias, o ieÅ¡kovės interesas naudotis Å¡iuo turtu laikytinas esminiu.

Nes atsakovas butÄ (duomenys neskelbtini) yra pritaikęs prie savo gyvenimo bÅ«do ir asmeninių interesų – įsirengė pagal savo poreikius, apstatė jam patinkančiais baldais. Visa tai atsakovas padarė iÅ¡ savo asmeninių lėšų jau nutrÅ«kus jo ir ieÅ¡kovės santykiams. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas turėjo nemažų finansinių iÅ¡laidų pagerindamas buto kokybę. 7.4. Nurodo, kad atsakovas tapo svarbia daugiabučio namo gyventojų socialinio gyvenimo dalimi. Atsakovas gerai pažįsta namo gyventojus, artimai bendrauja su kaimynais.

Atsakovas yra aktyvus visos daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendruomenės narys. Namo gyventojai pasitiki atsakovu, yra patikėję spręsti jam svarbius klausimus. Atsakovas, pavyzdžiui, veikdamas namo gyventojų vardu inicijavo daugiabučio namo laiptinės remonto darbus, sudarė statybos rangos sutartį su UAB „PajÅ«rio klevas“ ir netgi rangovui už laiptinės remonto darbus sumokėjo 2 650 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovÄ su jo dabartine gyvenamÄ ja vieta sieja itin glaudus ryÅ¡ys, todėl atsakovo, o ne ieÅ¡kovės interesas naudotis ginčo butu yra esminis. 7.5.

Nurodo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiami Å¡alių nepilnamečio vaiko interesai, nes butas nėra tinkamai pritaikytas gyventi ieÅ¡kovei su nepilnamečiu vaiku, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė turi alternatyvÄ â€“ gyventi atskirame name, kur vaikas turi ir savo kambarį, ir erdvų kiemÄ . Tai lemia gyvenimo kokybę. Name vaikas turi daug erdvės žaidimams, jį gali lankyti draugai. Be to, ieÅ¡kovė yra jauna moteris, todėl tik laiko klausimas, kada ieÅ¡kovės gyvenime atsiras naujas partneris.

Jam atsiradus, vaiko gyvenimo sÄ lygos 44 kv. m bute bus gerokai apsunkintos. Taip pat Å¡alių nepilnametis vaikas serga bronchine astma, todėl bÅ«tina vengti blogo, užterÅ¡to oro, o vieÅ¡ai žinoma, kad Klaipėdos miesto centre, kur yra ginčo butas, dėl Klaipėdos uoste vykstančių krovos darbų, taip pat didelio transporto srauto, kitų įmonių vykdomos veiklos oro užterÅ¡tumas dažna virÅ¡ija numatytus reikalavimus. 7.6. Nurodo, kad pati ieÅ¡kovė yra vieÅ¡ai pripažinusi, jog jos ir vaiko nuolatinis gyvenimas bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra neįmanomas dėl buto dydžio, Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-412-998/2020. 7.7.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog individualaus gyvenamojo namo priežiÅ«ra ieÅ¡kovei, kaip moteriai, sukeltų daugiau sunkumų dėl namo priežiÅ«ros nei atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad namo priežiÅ«ra apima visos jį supančios aplinkos, žemės sklypo, inžinerinių statinių priežiÅ«rÄ , paremta lyties aspektu, todėl vertintina kaip diskriminacinio pobÅ«džio. 7.8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovei bus lengviau ekonomiÅ¡kai iÅ¡laikyti 44 kv. m butÄ nei 140 kv. m ploto namÄ .

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, taip pat nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo ir ji negali iÅ¡laikyti namo. Tai reiÅ¡kia, kad ir Å¡ioje sprendimo dalyje teismas diskriminavo atsakovÄ lyties pagrindu, nepagrįstai nuspręsdamas, kad vyras turi geresnes finansines galimybes iÅ¡laikyti namÄ nei moteris. 7.9. Nurodo, kad atsakovo siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das daug racionalesnis, nes Å¡alims tenkančių nekilnojamojo turto objektų vertės daug artimesnės realioms turimos nuosavybės dalių vertėms.

IÅ¡ kitos pusės, palikus galioti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atsakovas ieÅ¡kovei turėtų sumokėti 42 000 Eur kompensacijÄ , turtÄ atidalijus atsakovo siÅ«lomu bÅ«du, ieÅ¡kovė atsakovui turėtų mokėti 35 000 Eur kompensacijÄ . Mažesnės mokėtinos kompensacijos suma reiÅ¡kia, kad turtas yra atidalijamas racionaliau, mažiau apkraunant kompensacijÄ turinčiÄ mokėti Å¡alį, taip mažiau pažeidžiami kompensacijÄ mokančiosios Å¡alies interesai. 7.10. Apeliantas su apeliaciniu skundu kartu pateikia papildomus įrodymus.

Nurodo, jog jie tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla, be to, jie patvirtina reikšmingas šioje byloje aplinkybes. Teikiami vaiko medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad vaikas serga bronchine astma, o teikiama statybos rangos sutartis ir mokėjimo dokumentai patvirtina atsakovo socialinį ryšį su ginčo butu bei atsakovo turėtas finansines išlaidas. Taip pat teikiamas teismo garso posėdžio įrašas, kuriame aiškiai užfiksuota ieškovės nuomonė apie gyvenimo su vaiku bute, adresu (duomenys neskelbtini), galimybę.

Šių papildomų įrodymų pateikimas aktualus tapo tik pirmosios instancijos teismui visiškai neteisingai interpretavus faktines bylos aplinkybes, todėl būtinybė pateikti papildomus įrodymus atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

2. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 8.1. Nurodo, jog su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai anksčiau nebuvo teikiami dėl atsakovo ar jo atstovo nerÅ«pestingumo, todėl apeliacinėje instancijoje naujais įrodymais negali bÅ«ti vadovaujamasi. 8.2. Nurodo, kad laikina naudojimosi turtu tvarka susiklostė ne Å¡alių sutarimu, o atsakovo vienaÅ¡aliu sprendimu ir savavaliÅ¡ku įsikėlimu į (duomenys neskelbtini) butÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad, 2019 metų birželį nutrÅ«kus Å¡alių santykiams, ieÅ¡kovė su vaiku išėjo iÅ¡ namo ir name liko gyventi tik atsakovas. Kadangi abu butai tuo metu buvo nuomojami, ieÅ¡kovė kurį laikÄ gyveno pas gimines. Pasibaigus buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai, atsakovas buvo informuotas, jog ieÅ¡kovė ketina su vaiku apsigyventi Å¡iame bute. IeÅ¡kovė net pasidėjo kelis daiktus Å¡iame bute, o atsakovas tada pradėjo savavaldžiauti, pakeitė durų spynÄ ir ieÅ¡kovę iÅ¡kraustė su policija.

Tik dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovei su vaiku teko grįžti gyventi į namÄ . IeÅ¡kovė buvo pateikusi ir policijos nutarimus, kurie patvirtino jos nurodomas aplinkybes. 8.3. Nurodo, kad baldų ar interjero detalių įsigijimas nėra turto pagerinimas – tai savarankiÅ¡ki kilnojamieji turto objektai, juos atsakovas gali pasiimti, iÅ¡sineÅ¡ti ar parduoti ir jų nėra privalu palikti ieÅ¡kovei, priteisus jai (duomenys neskelbtini) butÄ . 8.4. Nurodo, kad skundo argumentai, kad atsakovas priprato prie buto, gyvenamosios aplinkos, kaimynų, suformavo socialinius ryÅ¡ius, nelaikytini svariais.

IeÅ¡kovė lygiai taip pat žino Å¡io buto aplinkÄ , pažįsta kaimynus ir sukurti kažkokius socialinius ryÅ¡ius nėra sudėtinga, jei asmuo to pageidauja. 8.5. Nurodo, kad apeliantas teigia, kad (duomenys neskelbtini) butas vaikui augti per mažas, nes yra tik 44 kv. m ploto, o gyvendamas name vaikas turi daug erdvės žaidimams, vaikÄ gali lankyti draugai. Tokie atsakovo argumentai atmestini, nes tiek bute, tiek name vaikas gali žaisti, ir pas jį gali ateiti draugų – gyvenant bute miesto centre, draugams ateiti pas vaikÄ net paprasčiau. 8.6.

Nurodo, kad atsakovas pats pripažįsta (pagal pateiktÄ ataskaitÄ ), kad, tyrimų duomenimis, kietųjų dalelių koncentracija didžiojoje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje nevirÅ¡ija reglamentuotų ribinių verčių, tačiau pavieniais atvejais, ypač miesto centre, identifikuojami lokalÅ«s arba trumpalaikiai oro kokybės normų virÅ¡ijimai. Taigi, kažkokios oro tarÅ¡os grėsmės gyvenant (duomenys neskelbtini) mieste nėra. Juolab, kaip minėta, Å¡iame mieste vaikas ne tik lanko darželį, draugus, tačiau ir vieÅ¡i pas atsakovÄ , ir tai atsakovui nėra problema. 8.7.

Teigia, kad, pirkdamos namÄ užmiestyje, Å¡alys gyveno kartu, turėjo du automobilius. Dabar ieÅ¡kovė gyvena name viena, turi vienÄ automobilį, jam sugedus, susisiekimas su miestu tampa itin sudėtingas. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo kursuoja tik vienas autobusas, jis važiuoja tik iki (duomenys neskelbtini) ligoninės, ten reikia persėsti į kitÄ autobusÄ , norint pasiekti miesto centrÄ . IeÅ¡kovei su kelių metų vaikų tokios kelionės, ypač žiemÄ , kai tamsu ir Å¡alta, yra nepriimtinos. 8.8.

Nurodo, kad, ginčydamas teismo iÅ¡vadÄ , kad namo iÅ¡laikymas ieÅ¡kovei per brangus, atsakovas neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. 8.9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, kad atsakovui atitenka 42 000 Eur daugiau turto, o ieÅ¡kovei atitinkamai Å¡ia suma mažiau, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 42 000 Eur kompensacija už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 5. Apeliantas su apeliaciniu skundu kartu pateikia papildomus įrodymus – statybos rangos sutarties kopijÄ , mokėjimo rangovui už laiptinės remontÄ kopijÄ , medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o kopijÄ , garso įraÅ¡Ä , oro tarÅ¡os (duomenys neskelbtini) mieste ataskaitos iÅ¡traukos kopijÄ . Nurodo, jog teikiami vaiko medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad vaikas serga bronchine astma, o teikiama statybos rangos sutartis ir mokėjimo dokumentai patvirtina atsakovo socialinį ryšį su ginčo butu bei atsakovo turėtas finansines iÅ¡laidas.

Taip pat teikiamas teismo garso posėdžio įrašas, kuriame aiškiai užfiksuota ieškovės nuomonė apie gyvenimo su vaiku bute, adresu (duomenys neskelbtini), galimybę. Šių papildomų įrodymų pateikimas aktualus tapo tik pirmosios instancijos teismui visiškai neteisingai interpretavus faktines bylos aplinkybes, todėl būtinybė pateikti papildomus įrodymus atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginÄÄ teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį.

7. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

8. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, teikdamas naujus įrodymus, nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl Å¡ių įrodymų negalėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (kadangi apeliantas turėjo galimybę pateikti įrodymus iki bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės), arba to, kad Å¡ie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Pažymėtina, kad naujai pateikti įrodymai nebuvo tiriami pirmojoje instancijoje ir dėl jų ieÅ¡kovė neturėjo galimybės pasisakyti.

Atsakovas ne tik neteikė Å¡ių įrodymų pirmojoje instancijoje, bet ir nesirėmė juose nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alys visuomet turi numatyti rizikÄ , kad priimtas sprendimas gali bÅ«ti joms nepalankus, ir todėl iki bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės privalo įrodyti savo teiginius ir pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, kitu atveju, nepasinaudoję galimybe laiku teikti turimus įrodymus, turi susitaikyti su galimomis neigiamomis pasekmėmis. Proceso Å¡alių elgesys, kai po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo yra teikiami nauji įrodymai, ypač tokie, kurie egzistavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas siekis piktnaudžiauti procesu ir vilkinti bylos nagrinėjimÄ , jis pažeidžia proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti apelianto pateiktus naujus įrodymus, todėl šie įrodymai nepridėtini ir nevertintini. Dėl apeliacinio skundo dalyko 10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas:

1) butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 43,59 kv. m, buto vertė 88 000 Eur, įgytas 2018 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu;

2) butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 36,81 kv. m, buto vertė 72 000 Eur, įgytas 2017 m. birželio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu;

3) žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu esantis gyvenamasis namas bei kiti inžineriniai tinklai, gyvenamojo namo bendras plotas 140,95 kv. m, turtinio komplekso vertė 165 000 Eur, įgyti 2014 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Bendra nekilnojamojo turto vertė 325 000 Eur. Nustatyta, kad nurodomos nekilnojamojo turto vertės yra šalių sutartos vykusių ikiteisminių derybų metu ir dėl to byloje ginčo nėra. Tarp šalių nekyla ginčo, kad jiems priklausantys nekilnojamojo turto objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje atsakovui priklauso 3/5 (60 proc.), o ieškovei 2/5 (40 proc.) dalys.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Atidalijo atsakovui priklausančias buto, adresu (duomenys neskelbtini), 3/5 nuosavybės teisės dalis, jas priteisė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise; atidalijo ieÅ¡kovei priklausančias buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2/5 nuosavybės teisės dalis, jas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise; atidalijo ieÅ¡kovei priklausančias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ryÅ¡ių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dujų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų Å¡alinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), elektros tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2/5 nuosavybės teisės dalis, jas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise; ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 42 000 Eur kompensacijÄ už jam atitenkančiÄ didesnę turto dalį.

Atsakovas nesutikdamas su turto padalijimo bÅ«du pateikė apeliacinį skundÄ .

12. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo bÅ«do, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieÅ¡kinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto struktÅ«ros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan.; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo bÅ«do teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto idealiÄ jÄ dalį. Teismo patvirtinta atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 nu spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

Klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo dėl atidalijimo bÅ«do nėra, Å¡alys sutiko, kad turto padalyti natÅ«ra nėra galimybės, todėl prašė atidalyti turtÄ , kitai Å¡aliai priteisiant kompensacijÄ . Ginčas kyla dėl skirtingų nekilnojamo turto objektų priteisimo.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, nustatė, jog apeliaciniame skunde nenurodyti nei materialiųjų teisės normų, nei procesinių teisės normų pažeidimai, kurių pagrindu galėtų bÅ«ti grindžiamas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių nėra nusistovėjusios naudojimosi ginčo turto tvarkos, nepagrįsta, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir esamai faktinei padėčiai. Apelianto manymu, byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas. Minėtuose nekilnojamojo turto objektuose šalys iš esmės gyvena nuo pat gyvenimo atskirai pradžios. Šalių santykiai nutrūko 2019 m. birželio mėnesį. Tai reiškia, kad atsakovas bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena daugiau nei vienerius metus laiko. Esant tokiai situacijai, tarp šalių neišvengiamai nusistovėjo naudojimosi ginčo turto objektais tvarka.

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga ir įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog tokia laikina naudojimosi turtu tvarka susiklostė ne Å¡alių sutarimu, o atsakovo vienaÅ¡aliu sprendimu. 2019 m. birželį nutrÅ«kus Å¡alių santykiams, ieÅ¡kovė su vaiku išėjo iÅ¡ namo, ir name liko gyventi tik atsakovas. Kadangi abu butai tuo metu buvo nuomojami, ieÅ¡kovė kurį laikÄ gyveno pas gimines.

Pasibaigus buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai, atsakovas buvo informuotas, jog ieÅ¡kovė ketina su vaiku apsigyventi Å¡iame bute. IeÅ¡kovė pasidėjo kelis daiktus Å¡iame bute, tačiau atsakovas pakeitė durų spynÄ ir ieÅ¡kovę iÅ¡kraustė su policija. Tik dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovei su vaiku teko grįžti gyventi į namÄ , o atsakovas bute apsigyveno 2019 m. spalio mėn. Å ioms aplinkybėms patvirtinti ieÅ¡kovė pateikė policijos nutarimus. Po pusmečio 2020 m. kovo 12 d. ieÅ¡kovė jau pateikė ieÅ¡kinį teismui dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog bendro abiejų Å¡alių valia geranoriÅ¡kai suderinto susitarimo dėl turto pasidalijimo nebuvo, o atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kas sprendimas negali bÅ«ti vertinamas kaip nusistovėjusi naudojimosi ginčo turto objektais tvarka.

Be to, laikotarpiu, kurio metu teisme yra sprendžiamas šalių ginčas, esanti naudojimosi ginčo turtu tvarka taip pat negali būti vertinama kaip nusistovėjusi naudojimosi ginčo turtu tvarka, kadangi ieškovė būtent ir nesutinka su tokia atsakovo pasirinkta tvarka ir dėl šios tvarkos pakeitimo pateikė ieškinį.

17. Apeliantas nurodo, kad pradėdamos gyventi atskirai Å¡alys susitarė, kuriuose nekilnojamojo turto objektuose jos gyvens, – atsakovas kelsis į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė su vaiku liks gyventi name. Teismas Å¡iuos atsakovo argumentus nepagrįstai atmetė. Teismas rėmėsi byloje esančiais policijos nutarimais (2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ), kuriuose fiksuotas ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo. IÅ¡ nagrinėjamų nutarimų turinio matyti, jog, pavyzdžiui, 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas atsakovo praneÅ¡imas dėl to, kad buto bendraturtė savavaliÅ¡kai užėmė butÄ (duomenys neskelbtini) ir atsakovas nebegali į jį patekti.

Apelianto manymu, Å¡is faktas labiau patvirtina atsakovo teiginius dėl Å¡alių susitarimo gyventi konkrečiuose turto objektuose, nei jį paneigia. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus, kadangi, įvertinus policijos nutarimų turinį, matyti, jog ieÅ¡kovė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi akivaizdų siekį apsigyventi ginčo bute, tačiau atsakovas su tuo kategoriÅ¡kai nesutiko, todėl pagrindo įžvelgti tarp Å¡alių buvus susitarimÄ gyventi konkrečiuose turto objektuose nėra.

PrieÅ¡ingai, matyti, kad Å¡alys pačios negalėjo susitarti dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ .

18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei, su kuria gyvena ir Å¡alių nepilnametis vaikas, priimtiniausias, o ieÅ¡kovės interesas naudotis Å¡iuo turtu laikytinas esminiu, nes atsakovas butÄ (duomenys neskelbtini) yra pritaikęs prie savo gyvenimo bÅ«do ir asmeninių interesų – įsirengė pagal savo poreikius, apstatė jam patinkančiais baldais. Visa tai atsakovas padarė iÅ¡ savo asmeninių lėšų jau nutrÅ«kus jo ir ieÅ¡kovės santykiams. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas turėjo nemažų finansinių iÅ¡laidų pagerindamas buto kokybę.

19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad baldų ar interjero detalių įsigijimas nėra nekilnojamojo turto pagerinimas – tai savarankiÅ¡ki kilnojamieji turto objektai, kuriuos atsakovas gali pasiimti su savimi ir neprivalo jų palikti ieÅ¡kovei, priteisus jai butÄ . Be to, pažymėtina, kad atsakovas gyvendamas bute (duomenys neskelbtini) naudojasi ir jame esančia ieÅ¡kovės dalimi, todėl, priimdamas sprendimus bute atlikti remonto darbus, keisti interjerÄ ar apstatinėti butÄ baldais, turėjo juos suderinti su ieÅ¡kove.

Jei sutikimo dėl buto pagerinimo ieÅ¡kovė nebuvo davusi, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas veikė savo rizika, ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas atsakovui priteisti šį butÄ . Pagal LR CK 4.77 straipsnį, viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, norint, padidinus daiktÄ ar jo vertę, padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarkÄ , – reikalingas kitų bendraturčių sutikimas tokiems daikto pakeitimams. Å iuo atveju, atsakovas atlikęs savo jėgomis, savo interesais ir sÄ skaita ginčo buto remontÄ , apstatymÄ ar kitokius pagerinimus be ieÅ¡kovės sutikimo ir taip galbÅ«t padidinęs Å¡io buto vertę, neturėdamas ieÅ¡kovės sutikimo, turi prisiimti rizikÄ ir neturi pirmenybės teisės pasilikti butÄ .

Be to, atsakovas neįrodė, kad buvo bÅ«tina atlikti ginčo buto remonto darbus tam, kad bÅ«tų galima tinkamai juo naudotis ar dėl kitos neiÅ¡vengiamos bÅ«tinybės, pavyzdžiui, prastos ar avarinės buto bÅ«klės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2006). Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas teigia, kad atliko tam tikrus buto pagerinimus ir patyrė finansinių iÅ¡laidų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kÄ bÅ«tent jis bute atliko, kada ir kokio dydžio finansines investicijos buvo atliktos, todėl pagrindo vertinti, kad apelianto interesas naudotis Å¡iuo turtu yra esminis, nėra.

20. Apeliantas teigia, kad jis tapo svarbia daugiabučio namo gyventojų socialinio gyvenimo dalimi. Atsakovas gerai pažįsta namo gyventojus, artimai bendrauja su kaimynais. Atsakovas yra aktyvus visos daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendruomenės narys. Namo gyventojai pasitiki atsakovu, yra patikėję spręsti jam svarbius klausimus. Atsakovas, pavyzdžiui, veikdamas namo gyventojų vardu inicijavo daugiabučio namo laiptinės remonto darbus, sudarė statybos rangos sutartį su UAB „PajÅ«rio klevas“ ir netgi rangovui už laiptinės remonto darbus sumokėjo 2 650 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovÄ su jo dabartine gyvenamÄ ja vieta sieja itin glaudus ryÅ¡ys, todėl atsakovo, o ne ieÅ¡kovės interesas naudotis ginčo butu yra esminis.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai dėl glaudaus ryÅ¡io su gyvenamÄ ja vieta atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su ieÅ¡kove, jog tai, kad atsakovas priprato prie buto, gyvenamosios aplinkos, kaimynų ir suformavo socialinius ryÅ¡ius, nelaikytina svariais argumentais. IeÅ¡kovė kartu su atsakovu įsigydama šį nekilnojamojo turto objektÄ lygiai taip pat žino Å¡io buto aplinkÄ ir pažįsta kaimynus, o susikurti socialinius ryÅ¡ius nėra sudėtinga, jei asmuo to pageidauja. Tai, kad atsakovas yra aktyvus visos daugiabučio namo bendruomenės narys, kad namo gyventojai juo pasitiki, yra patikėję spręsti jam svarbius klausimus, yra aplinkybės, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose atsakovas ryÅ¡iais su kaimynais ir dalyvavimu namo gyvenime prieÅ¡ieÅ¡kinio negrindė.

Pažymėtina, kad, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas. Atsakovas privalėjo nurodyti Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teisme, to nepadaręs, atsakovas neturi teisės nurodyti Å¡ių aplinkybių apeliaciniame skunde.

Tas pats pasisakytina ir dėl apelianto argumento, jog ieškovė yra viešai pripažinusi, jog jos ir vaiko nuolatinis gyvenimas bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra neįmanomas dėl buto dydžio, Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-412-998/2020.

22. Apeliantas nurodo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiami Å¡alių nepilnamečio vaiko interesai, nes butas nėra tinkamai pritaikytas gyventi ieÅ¡kovei su nepilnamečiu vaiku, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė turi alternatyvÄ â€“ gyventi atskirame name, kur vaikas turi ir savo kambarį, ir erdvų kiemÄ . Tai lemia gyvenimo kokybę. Name vaikas turi daug erdvės žaidimams, jį gali lankyti draugai. Be to, ieÅ¡kovė yra jauna moteris, todėl tik laiko klausimas, kada ieÅ¡kovės gyvenime atsiras naujas partneris. Jam atsiradus, vaiko gyvenimo sÄ lygos 44 kv. m bute bus gerokai apsunkintos. Taip pat Å¡alių nepilnametis vaikas serga bronchine astma, todėl bÅ«tina vengti blogo, užterÅ¡to oro, o vieÅ¡ai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) miesto centre, kur yra ginčo butas, dėl (duomenys neskelbtini) uoste vykstančių krovos darbų, taip pat didelio transporto srauto, kitų įmonių vykdomos veiklos oro užterÅ¡tumas dažnai virÅ¡ija numatytus reikalavimus.

23. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus vertina kritiÅ¡kai. Sutiktina su ieÅ¡kove, kad tiek bute, tiek name vaikas gali žaisti ir pas jį gali ateiti draugai – gyvenant bute miesto centre draugams ateiti pas vaikÄ net paprasčiau. Vaikui ne tiek svarbus atskiras kiemas, kiek patogus susisiekimas su bÅ«tinomis įstaigomis, kad kelionės jo nevargintų. Vaikui sÄ lygos augti ir vystytis yra ir bute (duomenys neskelbtini), kadangi Å¡is butas yra 2 kambarių, todėl yra pakankamas motinai ir vaikui. Be to, Å¡is butas patogus lokacine prasme, nes yra miesto centre.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tÄ aplinkybę, kad Å¡alys turi mažametį vaikÄ , kuris gyvena kartu su mama, todėl, ieÅ¡kovei dirbant (duomenys neskelbtini) mieste ir vežiojant vaikÄ Ä¯ darželį mieste, gali kilti keblumų gyvenant užmiestyje (duomenys neskelbtini), kai iÅ¡ Å¡ios gyvenvietės kursuoja tik vienas autobusas kartÄ per valandÄ , o kai kuriomis valandomis iÅ¡vis nevažiuoja. Akivaizdu, kad kelionė iÅ¡ kaimo į miestÄ autobusu vaikui sudarytų papildomų sunkumų ir neatitiktų jo geriausių interesų.

24. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti, kad, gyvendamas (duomenys neskelbtini) mieste, Å¡alių vaikas susidurtų su oro tarÅ¡os grėsme. Juolab, kaip minėta, Å¡iame mieste vaikas ne tik lanko darželį, draugus, t. y. praleidžia didžiÄ jÄ dienos dalį mieste, tačiau ir vieÅ¡i pas apeliantÄ . Ä®rodymų, kad tokie apsilankymai (duomenys neskelbtini) mieste kenkia vaiko sveikatai, atsakovas nepateikė.

25. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad butas per mažas ieÅ¡kovei su vaiku, nes tik laiko klausimas, kada ieÅ¡kovės gyvenime atsiras naujas partneris. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimÄ pagal esamas aplinkybes, o ne remdamasis teorinėmis prielaidomis apie ateityje galbÅ«t atsirasiančias aplinkybes. Galimas ieÅ¡kovės santykių statuso pasikeitimas niekaip nesusijęs su turto atsidalijimu.

26. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog individualaus gyvenamojo namo priežiÅ«ra ieÅ¡kovei, kaip moteriai, sukeltų daugiau sunkumų dėl namo priežiÅ«ros nei atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad namo priežiÅ«ra apima visos jį supančios aplinkos, žemės sklypo, inžinerinių statinių priežiÅ«rÄ , paremta lyties aspektu, todėl vertintina kaip diskriminacinio pobÅ«džio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu ir atmeta jį kaip įrodymais nepagrįstÄ , deklaratyviÄ prielaidÄ , kadangi pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ne remdamasis lyties aspektu, o finansiniais Å¡alių pajėgumais.

27. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovei bus lengviau ekonomiÅ¡kai iÅ¡laikyti 44 kv. m butÄ nei 140 kv. m ploto namÄ . Jo manymu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, taip pat nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo ir ji negali iÅ¡laikyti namo. Tai reiÅ¡kia, kad ir Å¡ioje sprendimo dalyje teismas diskriminavo atsakovÄ lyties pagrindu, nepagrįstai nuspręsdamas, kad vyras turi geresnes finansines galimybes iÅ¡laikyti namÄ nei moteris.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvados, neneigia, kad įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, tačiau ieškovė duomenis apie savo pajamas, kurios sudaro 1 000 Eur per mėnesį, nurodė. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Civiliniame procese įrodinėjimas vyksta, vadovaujantis dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas sÄ moningai vengia pateikti įrodymus apie savo gaunamas pajamas ir esamÄ realiÄ turtinę padėtį, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovei bus lengviau ekonomiÅ¡kai iÅ¡laikyti 44 kv. m butÄ nei 140 kv. m ploto namÄ .

29. Apeliantas teigia, kad jo siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das daug racionalesnis, nes Å¡alims tenkančių nekilnojamojo turto objektų vertės daug artimesnės realioms turimos nuosavybės dalių vertėms. IÅ¡ kitos pusės, palikus galioti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atsakovas ieÅ¡kovei turėtų sumokėti 42 000 Eur kompensacijÄ , turtÄ atidalijus atsakovo siÅ«lomu bÅ«du, ieÅ¡kovė atsakovui turėtų mokėti 35 000 Eur kompensacijÄ . Mažesnės mokėtinos kompensacijos suma reiÅ¡kia, kad turtas yra atidalijamas racionaliau, mažiau apkraunant kompensacijÄ mokėti turinčiÄ Å¡alį, taip mažiau pažeidžiami kompensacijÄ mokančiosios Å¡alies interesai.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 nurodė, jog nesant galimybės (techninės, kai daiktas yra nedalus, arba teisinės, kai bendraturčiai dėl savo santykių nesugebėtų tinkamai naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe) atidalyti daikto natÅ«ra arba atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikÅ¡ bendraturčio atidalijimÄ su sÄ lyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrÄ jÄ atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainÄ .

31. Pažymėtina, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das, kurio pasekmė – nuosavybės teisės rÅ«Å¡ies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojama į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi, pasikeičia tik nuosavybės teisės rÅ«Å¡is, bet ne jos apimtis, ir bendraturčiai neįgyja daugiau nuosavybės teisių, nei turėjo, ar, prieÅ¡ingai, dalies jų nepraranda. Atidalijamo turto dalis tiesiog transformuojama į pinigus, ir nagrinėjamu atveju apeliantas, pagal teismo sprendimÄ turėdamas sumokėti ieÅ¡kovei 42 000 Eur kompensacijÄ , įgauna tokios pačios vertės turto dalį, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad toks atidalijimo bÅ«das yra neracionalus ar nesÄ Å¾iningas, juo labiau kad byloje nebuvo ginčo dėl turto verčių.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad atsakovas neturi galimybės ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti kompensacijos, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo galbÅ«t sunkiÄ finansinę padėtį. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas yra karininkas, tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje ir gaunantis nuolatines pajamas. Be to, atsakovui atitenka du nekilnojamojo turto objektai, iÅ¡ kurių vienas (butas (duomenys neskelbtini)) yra nuomojamas, todėl atsakovas turės papildomÄ pajamų Å¡altinį ir pajamų iÅ¡ nuomos jam nebereikės dalytis su ieÅ¡kove.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad kuris iÅ¡ bendraturčių turi sumokėti kompensacijÄ , sprendžiama pagal tai, kaip yra atidalijamas turtas. Jeigu turto atidalijimas yra racionalus, atitinkantis abiejų bendraturčių interesus, tai vienam iÅ¡ jų tenkanti pareiga sumokėti kompensacijÄ nėra to bendraturčio teisių pažeidimas. Nesant jokių įrodymų apie apelianto nurodomÄ sunkiÄ turtinę padėtį, įrodymų apie tai, kad kompensacijos priteisimas iÅ¡ apelianto pažeidžia jo teises, apeliantui neginčijant teismo priteistos kompensacijos dydžio ir apskaičiavimo metodikos, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas neturi galimybės iÅ¡mokėti kompensacijos ieÅ¡kovei.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 34. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 36. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas –2020 m. lapkričio 9 d. sÄ skaita, serija KŽ, Nr. 2020-080, ir 2020 m. lapkričio 12 d. mokėjimas patvirtina, kad ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovei E. M. 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas