2020-06-17 Nr. AB-12370-3-62-3-01035-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-427-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01035-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ ir kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ ir kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl dalies įsakymo panaikinimo ir dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Katos studija“ (toliau – ir UAB „Katos studija“) ir kooperatinė bendrovė „Katos grupė“ (toliau – ir KB „Katos grupė“) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. A-852 (toliau – ir Įsakymas) 1 ir 2 punktus dalyje dėl vietų, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjų išorinės reklamos įrenginiai (įsakymo priede nurodytų vietų sąrašo Nr. 1.7, 1.11, 1.17, 1.22, 1.26, 2.1, 2.5, 2.6, 2.15, 2.16, 2.17, 2.18, 2.19, 2.21, 2.23, 3.1, 3.3, 3.8, 3.10, 3.13, 3.14, 3.16, 3.19, 3.20, 3.21, 3.23, 3.24, 3.25, 3.32, 3.33, 3.34, 3.35, 3.36, 5.4, 6.1, 6.2, 6.8, 6.9, 6.11, 6.13, 7, 8.1, 8.2, 8.3, 8.7, 8.10, 8.11, 8.12, 8.14, 8.18, 8.19, 8.25, 8.26) (toliau – ir ginčijama Įsakymo dalis).

Pareiškėjai prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos: 1) sustabdyti ginčijamo Įsakymo dalies galiojimą; 2) uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai suteikti sutikimus ir išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą kitiems ūkio subjektams vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjų išorinės reklamos įrenginiai (įsakymo priede nurodytų vietų sąrašo Nr. 1.7, 1.11, 1.17, 1.22, 1.26, 2.1, 2.5, 2.6, 2.15, 2.16, 2.17, 2.18,2.19, 2.21, 2.23, 3.1, 3.3, 3.8, 3.10, 3.13, 3.14, 3.16, 3.19, 3.20, 3.21, 3.23, 3.24, 3.25, 3.32, 3.33, 3.34, 3.35, 3.36, 5.4, 6.1, 6.2, 6.8, 6.9, 6.11, 6.13, 7, 8.1, 8.2, 8.3, 8.7, 8.10, 8.11, 8.12, 8.14, 8.18, 8.19, 8.25, 8.26); 3) uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai priimti bet kokius sprendimus, susijusius su leidimų išorinei reklamai įrengti nepratęsimu ar neišdavimu vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjų išorinės reklamos įrenginiai (įsakymo priede nurodytų vietų sąrašo Nr. 1.7, 1.11, 1.17, 1.22, 1.26, 2.1, 2.5, 2.6, 2.15, 2.16, 2.17, 2.18, 2.19, 2.21, 2.23, 3.1, 3.3, 3.8, 3.10, 3.13, 3.14, 3.16, 3.19, 3.20, 3.21, 3.23, 3.24, 3.25, 3.32, 3.33, 3.34, 3.35, 3.36, 5.4, 6.1,6.2, 6.8, 6.9, 6.11, 6.13, 7, 8.1, 8.2, 8.3, 8.7, 8.10, 8.11, 8.12, 8.14, 8.18, 8.19, 8.25, 8.26).

Pareiškėjai nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemones būtina taikyti, kadangi skundas yra prima facie pagrįstas. Skundo faktinis pagrindas buvo aiškiai suformuotas ir pagrįstas kartu su skundu teikiamais įrodymais; skunde pareikštas reikalavimas buvo tinkamas ir leistinas pareiškėjų teisių gynybos būdas. Nurodė, kad nesustabdžius Įsakymo 1 ir 2 punktų galiojimo ir neuždraudus atsakovui kitiems asmenims suteikti sutikimus ir išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjų išorinės reklamos įrenginiai, pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu privalėtų demontuoti savo išorinės reklamos įrenginius, o atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija tose pačiose vietose kitiems asmenims leidimus įrengti išorinę reklamą suteiktų viešo konkurso būdu. Pareiškėjai tvirtino, kad ir patenkinus skunde pareikštą reikalavimą, atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį nebebūtų įmanoma, kadangi atitinkamose vietose reklaminius įrenginius jau būtų įrengę kiti subjektai. Pareiškėjai nurodė, kad neuždraudus atsakovui priimti bet kokius sprendimus, susijusius su leidimų išorinei reklamai įrengti nepratęsimu ar neišdavimu vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjų išorinės reklamos įrenginiai, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai privalėtų demontuoti šiuo metu teisėtai įrengtus išorinės reklamos įrenginius ir dėl to patirtų reikšmingas išlaidas. Šiuo metu įrengtų išorinės reklamos įrenginių demontavimas lemtų ne tik pareiškėjų kaštus, tačiau ir visišką pajamų iš išorinės reklamos paslaugų veiklos netekimą į Vietų sąrašą įtrauktose vietose. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir bylos nagrinėjimo metu pasibaigus esamų leidimų galiojimo terminui, pareiškėjai netektų galimybės leidimus gauti supaprastinta tvarka. Teigė, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nepažeistų viešojo intereso ir būtų proporcingos.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų teiginiai apie galimus neigiamus finansinius padarinius yra nukreipti į ateitį, grindžiami prielaidomis, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, todėl pareiškėjų nurodyta aplinkybė dėl ateityje galimai patirtinų finansinių nuostolių, teismo nuomone, savaime nebuvo pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones suformulavo abstrakčiai, nenurodydami konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos tikimybę, iš esmės rėmėsi argumentais, kurie susiję su ginčo sprendimu iš esmės.

Teismas įvertinęs prašyme išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, jog byloje esančių duomenų nepakako konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, todėl ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams prašyti teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones vėliau, t. y. pateikus motyvuotą, pagrįstą rašytiniais įrodymais prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 1 d.).

II. Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo byloje taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo Įsakymo dalies galiojimą; uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai suteikti sutikimus ir išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą kitiems ūkio subjektams vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjų išorinės reklamos įrenginiai; uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai priimti bet kokius sprendimus, susijusius su leidimų išorinei reklamai įrengti nepratęsimu ar neišdavimu vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjų išorinės reklamos įrenginiai.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai neįrodė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kuri kiltų byloje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pareiškėjai pažymi, kad kai egzistuoja aiški rizika pareiškėjui prarasti savo teises į ginčo objektą (pvz. atkurti nuosavybės teises į sklypą, kai kita ginčo šalis jau ėmėsi veiksmų suformuoti atitinkamą sklypą kitiems tikslams), teismų praktikoje yra konstatuojama, kad pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, ir todėl yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nors ginčas šioje byloje nėra kilęs dėl nuosavybės teisės atkūrimo, tokio pobūdžio bylose formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra aktuali ir nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjams kilsiančių savo esme identiškų padarinių. Tokiu atveju neatitaisoma žala pirmiausia yra suprantama ne kaip skaitine išraiška išreikšti finansiniai šalies praradimai, o kaip neatitaisomas teisių į atitinkamą objektą praradimas. Pareiškėjų tvirtinimu, atsakovas Įsakyme nurodė, kad į vietų sąrašą įtrauktose vietose įrengtu išorinės reklamos įrenginių leidimų galiojimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 2020 m. lapkričio 1 d., tačiau byla iki šios datos nebus išnagrinėta ir tai reiškia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjai iki 2020 m. lapkričio 1 d. privalės demontuoti visus 53 šiuo metu įrengtus išorinės reklamos įrenginius. Be to, nesustabdžius Įsakymo galiojimo ir neuždraudus atsakovui kitiems asmenims suteikti sutikimus ir išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjų išorinės reklamos įrenginiai, atsakovas bylos nagrinėjimo metu leidimus įrengti išorinę reklamą šiose vietose viešo konkurso būdu galėtų suteikti kitiems asmenims.

Pareiškėjai teigia, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo nepagrįstai atmestas motyvuojant tuo, kad žala pareiškėjams atsiras tik ateityje. Pareiškėjų nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslai – išvengti neatitaisomos žalos pareiškėjams, suponuoja, kad šiomis priemonėmis yra siekiama išvengti galimos – būsimos, žalos. Visgi, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo ignoruota, nors neigiami padariniai (žala) pareiškėjams byloje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių yra akivaizdūs: nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, iki 2020 m. lapkričio mėn., pareiškėjai privalėtų demontuoti visus 53 šiuo metu teisėtai įrengtus išorinės reklamos įrenginius ir dėl to patirtų reikšmingas išlaidas vien dėl demontavimo darbų; nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, šiuo metu įrengtų išorinės reklamos įrenginių demontavimas lemtų ne tik pareiškėjų kaštus, tačiau ir visišką pajamų iš išorinės reklamos paslaugų veiklos netekimą; nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir bylos nagrinėjimo metu pasibaigus esamų leidimų galiojimo terminui, pareiškėjai netektų galimybės pasinaudoti teise pratęsti esamų leidimų galiojimo terminus visose 53 vietose. Taigi, pareiškėjams kilsianti žala yra reali ir nėra paremta prielaidomis – byloje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, šie neigiami padariniai pareiškėjams yra neišvengiami. Pareiškėjų įsitikinimu, nurodytas aplinkybes būtina įvertinti ir tuo aspektu, kad naujas vietas išorinei reklamai įrengti atsakovas suteikia tik viešo konkurso būdu.

Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu tarp pareiškėjų ir atsakovo būtų laikinai (ginčo nagrinėjimo metu) sureguliuoti šalių santykiai tuo pačiu jokia apimtimi nepažeidžiant atsakovo ir visuomenės interesų. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad prašymu reikalautos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės savo esme tik apsaugotų pareiškėjus dėl neteisėto Įsakymo pagrindu kilsiančių neigiamų pasekmių, t. y. tarp ginčo šalių išlaikytų šiuo metu esančią padėtį (status quo). Tuo tarpu išorinės reklamos įrenginių vietos atsakovui apskritai nėra reikalingos atlikti kokias nors viešąsias, visuomenei reikalingas funkcijas. Taigi, pareiškėjų reikalautos reikalavimo užtikrinimo priemonės visiškai atitiko proporcingumo principą ir jokių neigiamų padarinių atsakovui apskritai nebūtų sukėlusios. Pareiškėjų įsitikinimu, net ir pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, atsakovas gautu ekonominę naudą – pareiškėjams toliau naudojant šiuo metu įrengtus išorinės reklamos įrenginius, pareiškėjai atsakovui ir toliau mokėtų vietinę rinkliavą už išorinės reklamos paslaugų teikimą. Vadinasi, jokių neigiamų pasekmių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesukeltų nei visuomenės, nei atsakovo interesams.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-1376 (toliau – Įsakymas Nr. A-1376) buvo pakeistas Įsakymo 2 punktas, nustatant, jog leidimai įrengti išorinę reklamą ant Vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąraše (toliau – ir Vietų sąrašas) nurodytose vietose esančių įrenginių gali būti išduodami ne ilgesniam terminui nei iki 2021 m. gegužės 1 d. bei Vietų sąrašas papildytas 8 vietomis. Todėl, atsakovo teigimu, atskirojo skundo argumentai, kad Įsakymo pagrindu į Vietų sąrašą įtrauktiems reklaminiams įrenginiams leidimai gali būti išduoti ne ilgesniam terminui nei iki 2020 m. lapkričio 1 d. ir, kad byla iki 2020 m. lapkričio 1 d. nebus išnagrinėta, paremtai spėjimu ir prielaidomis, todėl negali būti laikomi pagrįstais. Be to, Įsakymu Nr. A-1376 buvo pakeistas Įsakymo 2 punkte nustatytas terminas iki 2021 m. gegužės 1 d., t. y. Vietų sąraše nurodytose vietose įrengtiems reklaminiams įrenginiams nauji leidimai įrengti išorinę reklamą gali būti išduodami ne ilgesniam terminui kaip iki 2021 m. gegužės 1 d.

Atsakovas nurodo, kad šiuo metu nėra paskelbtas viešas konkursas dėl sutikimų įrengti reklaminius įrenginius Vietų sąraše nurodytose vietose išdavimo. Taigi, pareiškėjų teiginiai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu suteiks vietas kitiems ūkio subjektams nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar į bylą pateiktais įrodymais. Iš tiesų, byloje apskritai nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad pareiškėjai gali patirti kokius nors nuostolius dėl skundžiamo Įsakymo galiojimo tol, kol yra nagrinėjama ši administracinė byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo Įsakymo dalies galiojimą; uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai suteikti sutikimus ir išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą kitiems ūkio subjektams vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjų išorinės reklamos įrenginiai; uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai priimti bet kokius sprendimus, susijusius su leidimų išorinei reklamai įrengti nepratęsimu ar neišdavimu vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjų išorinės reklamos įrenginiai.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, vienu iš argumentų nurodė tai, kad pareiškėjai neįrodė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenustatęs būtinosios antrosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pareiškėjų atskirajame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys (žr. 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-438/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-492/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-248-492/2020), kuriomis tenkinti pareiškėjų atskirieji skundai ir pritaikytos atitinkamos reikalavimo užtikrinimo priemonės, yra priimtos bylose, kurių aplinkybės nėra analogiškos ar iš esmės panašios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Minėtose bylose reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytos siekiant apsaugoti galimos pareiškėjų turimos teisės įgyti (atkurti) nuosavybės teises į žemę (žemės sklypus) įgyvendinimą, o nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia išsaugoti teisę naudotis vietomis, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjų išorinės reklamos įrenginiai ir po ginčijamo Įsakymo dalyje nurodytos datos. Tad pareiškėjų nurodytose bylose ir šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonių siekiamų apsaugoti teisių objektų vertė ir reikšmė pareiškėjams iš esmės skiriasi. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis aptariamomis pareiškėjų atskirajame skunde nurodytomis nutartimis.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrindė, kad laikinai nesustabdžius ginčijamo Įsakymo dalies vykdymo ar uždraudus atsakovui išduoti leidimus, sutikimus ar priimti sprendimus, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų šioje byloje pateiktus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir bylos duomenis, pripažįsta, kad pareiškėjai neįrodė, jog, nepritaikius jų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, kadangi byloje nepateikta nei jokių pagrįstų argumentų, nei duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti minėtą aplinkybę.

Taip pat pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų teiginiai apie galimus neigiamus finansinius padarinius yra nukreipti į ateitį, grindžiami prielaidomis, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali žala. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjų nurodyti teiginiai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jie turėtų demontuoti išorinės reklamos įrenginius, tai lemtų pajamų netekimą ir pareiškėjai netektų galimybės pasinaudoti teise pratęsti esamų leidimų galiojimo terminus, yra tik prielaidos apie galimus neigiamus padarinius, kurie galbūt gali kilti ateityje, tačiau šios prielaidos nepatvirtina, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjai patirs kokius nors neigiamus padarinius.

Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą ir taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones ir pritaria, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, todėl pareiškėjai prašyti teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones galės ir vėliau, pateikę motyvuotą prašymą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįstą, jos nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ ir kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius