2017-11-29 Nr. AB-22227-3-61-3-04521-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1426-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04521-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1–8), patikslintą skundą (I t., b. l. 71–79), kuriuose prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Radviliškio skyriaus (toliau – ir NŽT Radviliškio skyrius, atsakovas) 2015 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 30VĮ-379-(14.30.2.) „Dėl pil. A. O. išbraukimo iš pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Baisogalos kadastro vietovėje, sąrašo ir pavedimo kreiptis į teismą“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 30VĮ-380-(14.30.2.) „Dėl pil. A. O. išbraukimo iš pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Beinoriškio kadastro vietovėje, sąrašo ir pavedimo kreiptis į teismą“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 30VĮ-381-(14.30.2.) „Dėl pil. A. O. išbraukimo iš pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Pakalniškių kadastro vietovėje, sąrašo ir pavedimo kreiptis į teismą“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 30VĮ-447-(14.30.2.) „Dėl pil. A. O. išbraukimo iš pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Šiaulėnų kadastro vietovėje, sąrašo ir pavedimo kreiptis į teismą“; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. VĮ-448-(14.30.2.) „Dėl pil. A. O. išbraukimo iš pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Papušynio kadastro vietovėje, sąrašo ir pavedimo kreiptis į teismą“; 6) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 1SS-2338-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir ginčijami įsakymai).

1.1. Paaiškino, kad NŽT Radviliškio skyrius, priėmęs įsakymus, kuriais patvirtino Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijos Baisogalos kadastro vietovės, Radviliškio rajono Pakalniškių seniūnijos Pakalniškių kadastro vietovės, Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnijos Beinoriškio kadastro vietovės, Radviliškio rajono Šiaulėnų seniūnijos Šiaulėnų kadastro vietovės, Radviliškio rajono Šaukoto seniūnijos Papušynio kadastro vietovės (toliau – ir Kadastrinės vietovės), kuriose esančius valstybinės žemės sklypus pareiškėjas pageidavo suprojektuoti nuomai, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir pretendentų, kuriems šiose Kadastrinėse vietovėse suprojektuoti žemės sklypai, sąrašus (toliau – ir Patvirtinimo įsakymai), laiku neišsiuntė sąskaitų pagal 2014 m. tarp pareiškėjo atstovų ir NŽT Radviliškio skyriaus vedėjos pasirašytas žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis (toliau – ir Apmokėjimo sutartys), kurios buvo gautos tik 2015 m. kovo 5 d., į pareiškėjo atstovo T. P. elektroninį laišką, tačiau nesuėjus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 patvirtintų Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte numatytam 40 darbo dienų apmokėjimo terminui bei tuo pačiu pareiškėjui negavus jokios informacijos apie darbų rezultatą, t. y. sklypų koordinates ir vietą plane, nepateikus jokio priėmimo-perdavimo akto, jokių patvirtinimų apie tai, kad darbai yra atlikti tinkamai ir, kad pareiškėjo naudai yra suprojektuoti sklypai taip, kaip tai buvo apsvarstyta Pretendentų susirinkimo metu, NŽT Radviliškio skyrius priėmė ginčijamus įsakymus, pagal kuriuos pareiškėjas buvo išbrauktas iš pretendentų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (toliau – Išbraukimo įsakymai).

1.2. Nurodė, kad NŽT Radviliškio skyrius, sudarydamas Apmokėjimo sutartis su pareiškėjo atstovais, veikė ne tik kaip viešojo administravimo funkcijas atliekanti institucija, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, kuris prisiėmė civilines teises ir pareigas, kylančias iš Apmokėjimo sutarčių, kurioms turi būti taikomos civilinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. NŽT Radviliškio skyriui įsipareigojus pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, suprojektuoti žemės sklypus Kadastrinėse vietovėse, o pareiškėjui įsipareigojus atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti, susiklostė vartojimo santykiai, kuriems taikomos vartojimo sutarties rangos nuostatos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.672 str.). Tokiu būdu asmuo (šiuo atveju – pareiškėjas), kurio naudai projektuojamas sklypas, turi teisę pamatyti darbų rezultatą bei reikšti pastabas dėl atliktų darbų kokybės ir atitikties sutarčiai. Šiuo atveju NŽT Radviliškio skyrius, ne tik kad nepatvirtino atlikęs Apmokėjimo sutartyse atliktus darbus, nepateikė informacijos, jog vienasmeniškai pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus, nesuteikus galimybės pareiškėjui susipažinti su atliktų darbų rezultatu ir nesuteikus galimybės apie atliktų darbų kokybę pareikšti nuomonės, išsiuntė sąskaitas pagal Apmokėjimo sutartis, ir nesulaukęs apmokėjimo termino pabaigos, priėmė Išbraukimo įsakymus. Tokiu būdu neteisėtai yra reikalaujama iš pareiškėjo apmokėti už darbą, neleidžiant net įsitikinti, ar Apmokėjimo sutartyse numatyti darbai yra atlikti. Pareiškėjo nuomone, NŽT Radviliškio skyrius, netinkamai vykdydamas sudarytas vartojimo rangos sutartis, reikalauja apmokėjimo už neva atliktus darbus, kai nėra objektyvių duomenų, kad darbai yra atlikti ir / ar atlikti tinkamai, bei nesulaukęs 40 dienų apmokėjimo už atliktus darbus termino pabaigos, taiko sutartines sankcijas, t. y. išbraukia asmenį iš pretendentų sąrašo bei teismine tvarka ima reikalauti piniginių lėšų už tai, ko asmeniui nė nebeketina perduoti.

1.3. Pareiškėjo teigimu, ginčijami įsakymai ir NŽT atsakymas dėl pateiktų skundų formuoja ydingą praktiką, kai asmuo, išbrauktas iš pretendentų sąrašų, nespėjus apmokėti už atliktus darbus, yra priverčiamas vis tiek apmokėti už paslaugą, kurios jis faktiškai nebegauna. Jis išbraukiamas iš sąrašų ir vietoj pretendento, iš kurio reikalaujama apmokėjimo, į pretendento vietą įrašoma NŽT teritorinis skyrius arba trečiasis asmuo. Taigi, susiformuoja situacija, kad buvęs pretendentas priverčiamas mokėti už kitų asmenų ar valstybės naudai suprojektuojamus sklypus, į kuriuos pretenduoti nebetenka teisės. Iki šiol nėra aiškus mechanizmas, kaip sumokėjus už projektavimą buvęs pretendentas atgautų pinigus ir / ar jis juos iš viso atgautų, jei jie būtų panaudoti NŽT naudai suprojektuotam sklypui, arba / ir vėliau tie sklypai būtų parduoti ir / ar išnuomoti kitiems asmenims.

1.4. Taip pat nurodė, jog pagrindu priimti ginčijamus įsakymus tapusio poįstatyminio teisės akto, t. y. Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių 7 punkto paskutinė dalis numato ir apibrėžia dvigubą sankcijų taikymą – išbraukimą iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo bei nesumokėtos sutartyje nurodytos pinigų sumos už atliktus darbus išieškojimą. Pareiškėjo nuomone, tai aiškiai prasilenkia su proporcingumo principu. Be to, Taisyklės nustato pareigas ir net numato sankcijas už jų nevykdymą ir / ar netinkamą vykdymą bei jas formuoja kitaip, nei numatyta CK. Tai reiškia, jog Taisyklėmis yra reguliuojami civiliniai – sutartiniai teisiniai santykiai, įtvirtinant, kokio turinio turi būti sutartis tarp šalių, nors CK aiškiai apibrėžia sutarties laisvės principą. Taigi šiuo atveju Vyriausybė aiškiai vienasmeniškai, neatsižvelgdama į CK normas, sureguliuoja civilinį teisinį santykį taip, jog asmuo turi tik pareigas, o viešojo administravimo subjektas tik teises. Tokiu būdu Taisyklės konkuruoja su CK 6 knygos normomis, reglamentuojančiomis vartojimo rangą, taigi jos šiuo atveju negali būti taikomos.

1.5. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo atveju NŽT teritorinis skyrius, netinkamai vykdydamas savo funkcijas, nesivadovavo įstatymais bei CK 1.5 straipsnyje reglamentuotais sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, veikė neteisėtai ir pasirinktinai taikė ne įstatymus, o poįstatyminį teisės aktą, kuris savo turiniu yra ydingas, reguliuojantis tai, ko poįstatyminis teisės aktas numatyti neturi. Todėl ir ginčijami įsakymai, kurie buvo priimti šio poįstatyminio teisės akto pagrindu, yra naikintini. Juo labiau kad pasirašytos Apmokėjimo sutartys nenumato jokių sankcijų, taip pat jose nėra aptarta, kad šalys privalo vadovautis šiomis Taisyklėmis.

2. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 87–91) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijami įsakymai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ar, kad jie priimti peržengiant institucijos kompetencijos ribas. Priešingai nei teigiama skunde, NŽT Radviliškio skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 7 punkto nuostatomis, laiku informavo pareiškėją apie jam suprojektuotus žemės sklypus (tai patvirtina NŽT Radviliškio skyriaus pašto siuntų lydraščiai ir informacija apie registruotas pašto siuntas iš viešai prieinamo Lietuvos pašto tinklapio http://www.post.lt/lt). Pažymėjo, kad nei viena pareiškėjui adresuota registruota pašto siunta NŽT Radviliškio skyriui nebuvo grąžinta. Negavęs apmokėjimų pagal pateiktas sąskaitas, NŽT Radviliškio skyrius, vadovaudamasis gero administravimo principu, pakartotinai raštu informavo pareiškėją apie pareigą apmokėti pateiktas sąskaitas ir tik po to, kai per nustatytą terminą sąskaitos nebuvo apmokėtos, priėmė ginčijamus administracinius aktus. Todėl NŽT Radviliškio skyriaus priimti įsakymai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme yra teisėti ir pagrįsti, nenaikintini.

II. 3. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu (II t., b. l. 42–55) pareiškėjo patikslintą skundą atmetė.

4. Teismas, vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, (toliau – Aprašas, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. balandžio 24 d.) 8 punkto, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, (toliau – Metodika, redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 24 d.) 4, 31, 85 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 patvirtintų Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) 2.1.1 papunkčio, 7 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo subjektinę teisę – įsigyti nuomai iš valstybės laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, privalo atlikti tam tikras minėtose nuostatose nurodytas griežtai reglamentuotas procedūras.

5. Teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrių su penkiais 2013 m. lapkričio 5 d. prašymais suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte norimus nuomoti žemės sklypus: Papušynio (200 ha), Baisogalos (100 ha), Pakalniškio (200 ha), Beinoriškio (60 ha), Šiaulėnų (50 ha) kadastrinėse vietovėse, įsipareigodamas už žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte žemės sklypų suprojektavimo bei projekto įgyvendinimo darbus apmokėti savo lėšomis (I t., b. l. 21, 22, 23, 24, 25). 2014 m. liepos–rugsėjo mėn. tarp NŽT Radviliškio skyriaus ir pareiškėjo / jo atstovo buvo pasirašytos atitinkamų Kadastrinių vietovių (Papušynio, Baisogalos, Pakalniškio, Beinoriškio, Šiaulėnų) žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų ir apmokėjimo už juos sutartys (I t., b. l. 36–41), pagal kurias atsakovas įsipareigojo užtikrinti, kad atitinkamų Kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų darbai, skirti suprojektuoti sutartyse numatytiems žemės sklypams nuomoti, būtų atlikti Metodikos nustatyta tvarka, o pareiškėjas (mokėtojas) įsipareigojo sumokėti pinigus už atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą per 40 darbo dienų nuo jos gavimo.

NŽT Radviliškio skyriaus vedėjos penkiais įsakymais (2014 m. lapkričio 26 d., 2014 m. gruodžio 12 d., 2014 m. gruodžio 16 d., 2015 m. sausio 16 d., 2016 m. sausio 16 d.), atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus patvirtintus Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktus dėl atitinkamų Kadastrinių vietovių (Papušynio, Baisogalos, Pakalniškio, Beinoriškio, Šiaulėnų) žemės reformos žemėtvarkos projektų tinkamumo, be kita ko, patvirtinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengti atitinkamų Kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektai, juose suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai (I t., b. l. 132–138, 169–176, 152–155, 189–192;

II t., b. l. 6–12). NŽT už projektavimo pagal aukščiau nurodytas sutartis darbus 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 m. sausio mėn. išrašė penkias sąskaitas faktūras: 2014 m. gruodžio 3 d. Nr. NŽT14V-004750, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. NŽT14V-006040 ir Nr. NŽT14V-006040, 2015 m. sausio 19 d. NŽT Nr. 15-1Ž-0262 ir Nr. 15-1Ž-0289 (I t., b. l. 26–30), kurios atitinkamai pareiškėjui išsiųstos bei įteiktos: 2014 m. gruodžio 11 d. (2014 m. gruodžio 3 d. sąskaita faktūra Nr. NŽT14V-004750 dėl 5 904,810 Lt (1 710,15 Eur) sumos pagal Sutartį Nr. 30AL-187, I t., b. l. 179–180), 2014 m. gruodžio 29 d. (2014 m. gruodžio 18 d. sąskaita faktūra NŽT14V-006040 dėl 4 428,60 Lt (1 282,61 Eur) sumos pagal Sutartį Nr. 30AL-232 (pakeistą Susitarimu Nr. 30AL-263), I t., b. l. 140–143;

II t., b. l. 34–35), 2014 m. gruodžio 29 d. (2014 m. gruodžio 18 d. sąskaita faktūra NŽT14V-006000 dėl 641,31 Eur (2 214,30 Lt) sumos pagal Sutartį Nr. 30AL-300, I t., b. l. 141–143; II t., b. l. 34–35), 2015 m. sausio 29 d. (2014 m. gruodžio 19 d. sąskaita faktūra NŽT Nr. 15-1Ž-0289 dėl 1 068,84 Eur (3 690,50 Lt) sumos pagal Sutartį Nr. 30AL-262, I t., b. l. 195–197; II t., b. l. 13–18), 2015 m. sausio 29 d. (2015 m. sausio 19 d. sąskaita faktūra NŽT Nr. 15IŽ-0262 dėl 3 420,30 Eur (11 809,60 Lt) sumos pagal Sutartį Nr. 30AL-129, I t., b. l. 195–197;

II t., b. l. 13–18). NŽT Radviliškio skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 31 d. bei 2015 m. balandžio 10 d. priėmė ginčijamus Išbraukimo įsakymus: Nr. 30VĮ-379-(14.30.2), Nr. 30VĮ-380-(14.30.2), Nr. 30VĮ-381-(14.30.2), Nr. 30VĮ-447-(14.30.2), Nr. 30VĮ-448-(14.30.2), kuriais pareiškėjas išbrauktas iš Pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašų (I t., b. l. 31–35). Iš pareiškėjui adresuoto ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 1SS-1334-(7.5) (I t., b. l. 105–110) matyti, kad faktinė aplinkybė, kuria grindžiamas ginčijamų Įsakymų priėmimas, yra ta, jog pareiškėjas, būdamas tinkamai informuotas, per Taisyklėse nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo atitinkamos sąskaitos gavimo dienos, nesumokėjo už projektavimo darbus, todėl, vadovaujantis Taisyklių 7 punktu bei remiantis ginčijamais Įsakymais, buvo išbrauktas iš Pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai atskirose kadastro vietovėse, sąrašų.

6. Dėl pareiškėjo abejonių Taisyklių teisėtumu teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nei patikslintame skunde, nei proceso metu prašymo ištirti sukėlusio pareiškėjui abejonių Taisyklių 7 punkto prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) nepateikė, taip pat nenurodė pagrįstų argumentų, pagrindžiančių minėto Taisyklių punkto prieštaravimą Konstitucijai, o teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl šios teisės akto normos konstitucingumo ir atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Be to, vertindamas pareiškėjo teiginį dėl Taisyklių konkuravimo su Civilinio kodekso normomis, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad jis nesprendžia teisės aktų suderinamumo, konkurencijos, neaiškumų ir spragų teisės aktuose, kuriuos pašalinti yra įstatymų leidėjo, o ne Konstitucinio Teismo pareiga.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, jog ginčijami įsakymai yra neteisėti ir naikintini, nes atsakovas juos priėmė nesuėjus 40 darbo dienų apmokėjimo terminui nuo sąskaitų faktūrų gavimo (teigia, kad jas gavo 2015 m. kovo 5 d., o ginčijami įsakymai buvo priimti 2015 m. kovo 31 d. bei 2015 m. balandžio 10 d), taip pat nepateikęs pareiškėjui projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktų, teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad NŽT Radviliškio skyriaus vedėja, atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus patvirtintus Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktus dėl atitinkamų Kadastrinių vietovių (Papušynio, Baisogalos, Pakalniškio, Beinoriškio, Šiaulėnų) žemės reformos žemėtvarkos projektų tinkamumo, įsakymais (I t., b. l. 132–138, 169–176, 152–155, 189–192; II t., b. l. 6–12), be kita ko, patvirtino valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengtus atitinkamų kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektus, juose suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, be to, per 10 darbo dienų buvo išrašytos ir registruotomis pašto siuntomis išsiųstos pareiškėjui sąskaitos faktūros už atliktus projektavimo darbus (I t., b. l. 140–142, 178–179, 157–159, 194–196; II t., b. l. 14–16) pareiškėjo su NŽT Radviliškio skyriaus vedėja sudarytose Apmokėjimo sutartyse nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui šios sąskaitos faktūros įteiktos tinkamai (I t., b. l. 179–180, 141–143, 195–197; II t., b. l. 34–35, 13–18), tačiau pareiškėjas jų per nustatytą terminą neapmokėjo, todėl atsirado iš to kylančios neigiamos pasekmės, numatytos Taisyklių 7 punkte, t. y. praėjus nustatytam terminui nuo sąskaitų faktūrų įteikimo pareiškėjui dienos buvo priimti ginčijami įsakymai (I t., b. l. 31–35), kuriais nuspręsta išbraukti pareiškėją iš Pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai atskirose kadastro vietovėse, sąrašų.

8. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad kartu su sąskaitomis faktūromis atsakovas pareiškėjui siuntė ir raštus, kuriuose pateikta detali informacija apie tai, kad NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo atskirais įsakymais patvirtintuose atitinkamų Kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektuose pareiškėjui suprojektuoti žemės sklypai, pateikta aiški sąskaitų apmokėjimo tvarka, taip pat detaliai išaiškintos pareiškėjo teisės ir pareigos, atsižvelgiant į pareiškėjo su atsakovu sudarytas Apmokėjimo sutartis.

Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad atsakovas, praėjus Taisyklių 7 punkte nustatytam terminui ir nesulaukęs apmokėjimų pagal sutartis, siuntė pareiškėjui pakartotinius raštus (priminimus) sumokėti už projektavimo darbus pagal pateiktas sąskaitas faktūras, nustatydamas papildomus (14 kalendorinių dienų) terminus apmokėti pateiktas sąskaitas bei išaiškindamas pareiškėjui gresiančias teisines pasekmes nevykdymo atvejais (I t., b. l. 144–145, 181–182, 161–162, 195–196; II t., b. l. 18). Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad atsakovas būtų netinkamai įvykdęs (neįvykdęs) savo pareigas (-ų) pagal sudarytų Apmokėjimo sutarčių 1 punktą, ar pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį su skundais ar kitais raštais dėl atsakovo netinkamo savo pareigų pagal sudarytas Apmokėjimo sutartis vykdymo (nevykdymo).

Pareiškėjo skundo motyvai, kad NŽT Radviliškio skyrius nepateikė jam informacijos, jog vienasmeniškai pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus, nesuteikė jam galimybės susipažinti su atliktų darbų rezultatu bei pareikšti nuomonę apie atliktų darbų kokybę, yra nepagrįsti, byloje neįrodyti. Pareiškėjas turėjo realią galimybę domėtis informacija apie suformuotus žemės sklypus bei jų procedūras, vykdant Kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektus ir įstatymo nustatytais terminais ginti savo teises, tačiau per nustatytą laiką pastabų, pasiūlymų ar pretenzijų dėl parengtų žemėtvarkos projektų raštu nepareiškė.

Teismas pažymėjo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taip pat domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka tik patiems pretendentams. Šiuo atveju pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti savo teises, privalėjo pats būti aktyvus, juo labiau, kai iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo kviestas ir dalyvavo asmeniškai bei per savo atstovą visuose pretendentų susirinkimuose, kurių metu pareiškėjui buvo suprojektuoti žemės sklypai (I t., b. l. 128–129, 149–150, 166–167, 186–187;

II t., b. l. 3–4).

9. Taigi teismas padarė išvadą, jog bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, t. y. sąskaitas faktūras už projektavimo darbus gavo asmeniškai / per įgaliotą atstovą, tačiau dėl neaiškių priežasčių per Taisyklėse nustatytą terminą sąskaitų neapmokėjo, todėl atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 7 punktu, priėmė ginčijamus įsakymus. Nors pareiškėjas patikslintame skunde teigia, kad aukščiau nurodytas sąskaitas faktūras gavo tik 2015 m. kovo 5 d., o ne atsakovo nurodytu terminu, tačiau byloje nėra įrodymų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kurie patvirtintų tokius jo teiginius, taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina priešingus šiai pareiškėjo pozicijai faktus.

10. Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad NŽT Radviliškio skyriaus sprendimai išbraukti pareiškėją iš pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai atitinkamose Kadastrinėse vietovėse (Baisogalos, Beinoriškio, Pakalniškių, Šiaulėnų, Papušynio), sąrašų, laiku neapmokėjus sąskaitų už žemėtvarkos projektų rengimą, yra pagrįsti ir teisėti, iš esmės atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl jų panaikinimo nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai ir trečiojo suinteresuoto asmens, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, sprendimas, kuriuo nuspręsta nenaikinti šių atsakovo sprendimų, taip pat laikytas teisėtu ir pagrįstu.

III. 11. Pareiškėjas A. O. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 80–84), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl Taisyklės yra teisėtas poįstatyminis teisės aktas. Teismas nei paneigė, nei paaiškino, kodėl konkrečiam civiliniam santykiui Taisyklės turi būti ar gali būti taikomos. Pirmosios instancijos teismas apie konkrečiai taikytiną teisės aktą ir jo pagrindu priimtus viešojo administravimo subjekto sprendimus pasisakė tik tiek, kad nekyla abejonių dėl Taisyklių konstitucingumo ir atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

11.2. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas išanalizuoti esamą teisinį santykį ir išaiškinti, ar poįstatyminiu teisės aktu (Taisyklėmis) galima sureguliuoti civilinius – sutartinius teisinius santykius, ar toks poįstatyminis aktas neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, ir ar toks poįstatyminis aktas gali būti aukštesnės teisinės galios, nei CK normos, kurių pagrindu ir sudaromos analogiškos dvišalės sutartys, kurias pareiškėjas ir atsakovas sudarė.

11.3. Pirmosios instancijos teismas iš tiesų nenagrinėjo ir nevertino, ar atsirado pagrindas pareiškėjui atsiskaityti su atsakovu, ar sąskaitos faktūros yra išrašytos pagrįstai ir laiku, o ne anksčiau nurodyto termino, t. y., pvz., neatlikus darbų, o tik pasirašius projektavimo darbų sutartis. Be to, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad darbai pagal projektavimo darbų sutartis buvo atlikti ir atlikti tinkamai, kad darbus atsakovas pareiškėjui perdavė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas dėl šalių santykių, vertindamas tik pateiktus atsakovo sprendimus bei sąskaitas faktūras, be to, ginčus dėl sutartinių santykių vykdymo ar nevykdymo dar turės spręsti bendrosios kompetencijos teismas, kuriame jau yra pareikštas atsakovo reikalavimas, susijęs su projektavimo darbų sutarčių vykdymu ar nevykdymu.

11.4. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, praktiškai paliko situaciją be teisinio aiškumo bei tikrumo. Iš vienos pusės Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo Vyriausybės priimtų aktų ydingumą bei, šiuos aktus vertindamas konstitucingumo prasme, ne kartą pasisakė dėl poįstatyminio akto netaikytinumo, jei jis konkuruoja, pvz., su CK. Vadovaujantis CK 6.207 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, tik teismas, nagrinėdamas šalių sutartinius santykius, jų eigą ir šalių elgesį sutarties vykdymo metu, gali objektyviai nustatyti, ar sąskaitų faktūrų neapmokėjimas yra sutarties pažeidimas, ar toks sutarties vykdymo sustabdymas yra nulemtas kitos šalies netinkamo sutarties vykdymo.

11.5. Pareiškėjas šiuo atveju neturi jokio pagrindo pasitikėti Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyriaus specialistais ir, neįsitikinęs, jog jo atžvilgiu sutartis įvykdyta tinkamai, negali būti verčiamas susimokėti už tokią paslaugą, kurios kokybės ar turinio neturėjo galimybės įvertinti. Nepagrįstas reikalavimas apmokėti pagal pateiktą sąskaitą be ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų, pvz., projekto. Apmokėjimo sutartyje nebuvo numatyti avansiniai mokėjimai, todėl adekvatu, jog pareiškėjas, norėdamas gauti įrodymus iš NŽT apie suteiktą paslaugą, reikalavo pateikti įrodymus, o tada žadėjo atsiskaityti. Be to, net teisminio ginčo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų (planų, darbų atlikimo aktų ir / ar pan.), įrodančių paslaugų suteikimą pareiškėjui.

11.6. Prašomas išnagrinėti, ar poįstatyminis teisės aktas (Taisyklės) yra teisėtas ir jo pagrindu priimti sprendimai yra teisėti, pirmosios instancijos teismas ėmėsi nagrinėti ne poįstatyminio akto teisėtumo ir ne viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų atitikimo įstatymams, o bendrosios kompetencijos teismui priskirtiną klausimą, t. y. sutarties vykdymo ir skolų buvimo ar nebuvimo klausimą.

11.7. Teismas taip pat nepateikė jokios poįstatyminio akto analizės bei ginčijamų sprendimų analizės, t. y. kodėl 2014 m. tarp pareiškėjo atstovų ir Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyriaus vedėjo pasirašytoms šios žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartims nebuvo taikomos civilinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos; kodėl NŽT Radviliškio skyrius priėmė ginčijamus įsakymus, neįteikęs laiku pagal Apmokėjimo sutartis išrašytų sąskaitų, neperdavęs darbų rezultatų pasirašant priėmimo-perdavimo aktus, nesuteikęs pareiškėjui galimybės susipažinti su atliktų darbų rezultatais ir pareikšti apie tai nuomonę; kodėl NŽT Radviliškio skyrius neinformavo VĮ „Valstybinės žemės fondas“ apie pareiškėjo pasirinktose Radviliškio rajono Kadastrinėse vietovėse užbaigtus žemės reformos žemėtvarkos projektus, dėl ko buvo praleistas numatytas 6 mėnesių terminas.

11.8. Pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, kad poįstatyminis teisės aktas aiškiai prasilenkia su proporcingumo principu ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais bei, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, poįstatyminiai teisės aktai asmenims nustatyti pareigų negali, tačiau Taisyklės šiuo atveju nustato asmens pareigas ir net numato sankcijas už jų nevykdymą ir / ar netinkamą vykdymą.

12. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 88–89) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų bei tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialiosios teisės normas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija. Tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo išbraukti pareiškėją iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektuose buvo suprojektuoti žemės sklypai nuomai iš valstybės, sąrašo, šiam neapmokėjus už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbus.

15. Byloje aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių” patvirtintų Taisyklių 7 punkto nuostata numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto ir šiame projekte asmeniui suprojektuoto žemės sklypo patvirtinimo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo įsakymu įteikia (arba išsiunčia paštu) asmeniui sąskaitą, kad jis už atliktus darbus sumokėtų sutartyje nurodytą pinigų sumą, o asmuo, gavęs sąskaitą, per 40 darbo dienų sumoka pinigus į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio nurodytą sąskaitą; Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi šiuos pinigus, per 5 darbo dienas atsiskaito su projekto autoriumi; jeigu asmuo per nustatytą terminą neapmoka sąskaitos, jis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išbraukiamas iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo įsakymu. Tokiu atveju asmens nesumokėta sutartyje nurodyta pinigų suma už atliktus darbus iš jo išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

16. Dėl pareiškėjo argumento, susijusio su minėtos nuostatos teisėtumu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog dėl to paties teisinio santykio bei jo reguliavimo, netgi to paties pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme jau buvo nagrinėta iš esmės analogiška byla (Nr. A-295-261/2017). Šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nurodė, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, tiek pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, atliekant išnuomojamos valstybinės žemės žemėtvarkos projekto rengimą bei įgyvendinimą turi būti vadovaujamasi Žemės reformos įstatymu ir atitinkamais poįstatyminiais teisės aktais.

Šiuo atveju Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata ne tik reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų, kurie būtini išnuomojant valstybinę žemę, rengimo ir įgyvendinimo finansavimo klausimą, tačiau ir suteikia Vyriausybei įgaliojimus nustatyti asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką. Tokiu būdu, vadovaudamasi šia Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata, Vyriausybė 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ 1 punktu patvirtino atvejus, kada fiziniai ir juridiniai asmenys gali apmokėti už žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, bei 2 punktu patvirtino Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką.

Vėliau Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1067 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ pakeitimo pakeitė Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 241 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ ir išdėstė jį nauja redakcija. Šį nutarimą Vyriausybė dar kartą keitė (antraštę ir preambulę) 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1384 (šiuo metu – Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklės).

Atsižvelgusi į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad įgaliojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių” priėmimui Vyriausybei delegavo aukštesnės galios teisės aktas – Žemės reformos įstatymas, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti šio poįstatyminio teisės akto atitiktimi įstatymams ir / ar Konstitucijai.

17. Dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija minėtoje 2017 m. kovo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-295-261/2017 atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymą reglamentuoja tiek Civiliniame kodekse išdėstytos bendrosios sutarčių taisyklės, tiek kituose įstatymuose (Žemės įstatyme, Žemės reformos įstatyme, kt.) bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti specialieji reikalavimai. Būtent Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Ir nors šia įstatymo norma nukreipiama ir į Civilinį kodeksą, tačiau jo nuostatų taikymu negali būti paneigiamas specialaus būtent valstybinės žemės perleidimo (šiuo atveju – nuomos) teisinių santykių reglamentavimo prioritetas. Todėl, vadovaudamasi CK 6.155 straipsnio 2 dalies, taip pat CK 1.1 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgusi į tai, kad šiuo atveju ne tik valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau ir asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų, kurių pagrindu gali būti sudaromos valstybinės žemės nuomos sutartys, rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką reglamentuoja specialieji viešosios teisės sričiai priskiriami žemės (reformos) klausimus reguliuojantys teisės aktai, teisėjų kolegija konstatavo, kad jų nuostatomis šiuo atveju ir turi būti vadovaujamasi, o Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja šie atitinkami specialieji įstatymai.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl teismų precedentų reikšmės (pvz., 2006 m. kovo 28 d. nutarimu byloje Nr. 33/03), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šiuo atveju yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės minėtos šioje srityje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių nei dėl Taisyklių teisėtumo, nei dėl jų taikymo ginčo teisiniam santykiui. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis nei į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nei į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Taisyklių atitikties įstatymams ar Konstitucijai, todėl su tuo susiję pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

20. Spręsdama klausimą, ar šiuo atveju faktinės aplinkybės atitiko Taisyklių 7 punkto normos dispoziciją, kas suteikė atsakovui teisę priimti ginčijamus įsakymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie būtinybę sumokėti už atliktus darbus, tačiau to per nustatytą terminą nepadarė, todėl atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 7 punktu, teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamus įsakymus, t. y. nusprendė išbraukti pareiškėją iš pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai atitinkamose Kadastrinėse vietovėse, sąrašų, todėl jų nekartoja ir jomis remiasi, bei sprendžia, kad šiuo aspektu pareiškėjo apeliacinis skundas taip pat nepagrįstas.

21. Papildydama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas neneigia to, kad nustatytu terminu už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbus pagal pateiktas sąskaitas nesumokėjo, tačiau teigia, jog to padaryti negalėjo, neįsitikinęs, kad darbai atlikti ir atlikti tinkamai, reikiamu atveju, neturėjęs galimybės pateikti pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Tačiau pažymėtina, jog sąlyga, kad mokėtojas (pareiškėjas) įsipareigoja pinigus už atliktus darbus sumokėti pagal pateiktą sąskaitą per 40 darbo dienų nuo jos gavimo, numatyta ne tik Taisyklių 7 punkte, tačiau ir pačiose tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytose žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo sutartyse (I t., b. l. 36–41), o tokia sutarčių pavyzdinė forma (su minėta sąlyga) buvo patvirtinta Taisyklių priede. Tokiu būdu, pareiškėjas ne tik Taisyklių nuostatomis, tačiau ir pačiomis Apmokėjimo sutartimis, sudarytomis su atsakovu, įsipareigojo ir buvo įpareigotas pinigus už atliktus žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbus sumokėti pagal pateiktą sąskaitą per 40 darbo dienų nuo jos gavimo.

22. Kita vertus, minėtas 40 darbo dienų terminas sumokėti pinigus už atliktus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus pagal pateiktą sąskaitą prilyginamas laikui, kuomet asmuo gali susipažinti su atliktais darbais ir teikti dėl jų pastabas. Kaip nustatyta šioje byloje, NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30VĮ-(14.30.2.)-1763 (I t., b. l. 132–133) buvo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo parengtas Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos, jų plotai, kur pareiškėjui nuomoti iš valstybės buvo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai:

Kemeruose Nr. 1090 (plotas 1,90 ha), Pliuškiuose Nr. 1091 (plotas 1,2 ha), Augmėnuose Nr. 1092 (plotas 3,7 ha), Paberžėliuose Nr. 1093 (plotas 3,35 ha), Liaudiškiuose Nr. 1094 (plotas 1,21), Andriūnuose Nr. 1095 (plotas 3,27) (I t., b. l. 134–137). NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu 30VĮ-(14.30.2.)-1782 (I t., b. l. 152–153) buvo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo parengtas Radviliškio rajono savivaldybės Beinoriškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos, jų plotai, kur pareiškėjui nuomoti iš valstybės buvo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai:

Grinkiškyje Nr. 324 (plotas 1,07 ha) ir Nr. 325 (plotas 4,85 ha), Valatkaičiuose Nr. 326 (plotas 15,15 ha) ir Martynaičiuose Nr. 327 (plotas 5,53 ha) (I t., b. l. 154–155). NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 30VĮ-(14.30.2.)-1676 (I t., b. l. 169–170) buvo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo parengtas Radviliškio rajono Pakalniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos, jų plotai, kur pareiškėjui nuomoti iš valstybės buvo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai:

Kleboniškiuose Nr. 1076 (plotas 1,2 ha) ir Nr. 1078 (plotas 1,9 ha), Pakalniškiuose Nr. 1077 (plotas 1,4 ha) ir Nr. 1079 (plotas 5 ha), Daukoniuose Nr. 1080 (plotas 4,75 ha) ir Nr. 1082 (plotas 3,41 ha), Raginėnuose Nr. 1081 (plotas 2,39 ha) ir Nr. 1083 (plotas 5,86 ha) (I t., b. l. 171–175). NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30VĮ-43-(14.30.2.) (I t., b. l. 189–190) buvo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo parengtas Radviliškio rajono Šiaulėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos, jų plotai, kur pareiškėjui nuomoti iš valstybės buvo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai:

Daukšiuose Nr. 630 (plotas 1,22 ha) ir Nr. 631 (plotas 5,5 ha), Šiaulaičiuose Nr. 632 (plotas 2,56 ha) ir Nr. 634 (plotas 7 ha), Stalmokuose Nr. 633 (plotas 1,24 ha) (I t., b. l. 191–192). Galiausiai NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30VĮ-46-(14.30.2.) (II t., b. l. 6–7) buvo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo parengtas Radviliškio rajono Papušynio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos, jų plotai, kur pareiškėjui nuomoti iš valstybės buvo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai:

Kaunetiškiuose Nr. 760 (plotas 2,4 ha), Papušynyje Nr. 761 (plotas 5,22 ha), Nr. 769 (plotas 3,3 ha), Nr. 770 (plotas 5,2 ha), Užžadikiuose Nr. 762 (plotas 1,85 ha), Liepkalnyje Nr. 763 (plotas 3,80 ha), Nr. 764 (plotas 3,15 ha), Nr. 765 (plotas 3,76 ha) ir Nr. 775 (plotas 5,8 ha), Rekščiuose Nr. 766 (plotas 1,98 ha), Nr. 767 (plotas 2,5 ha), Nr. 768 (plotas 2,54 ha), Kaukoto II Nr. 771 (plotas 4,85 ha), Valatkiškiuose Nr. 772 (plotas 4,15 ha), Grigalaičiuose Nr. 773 (plotas 5 ha), Miškiniuose Nr. 774 (plotas 5,25 ha) (II t., b. l. 8–11).

Visi šie žemės reformos žemėtvarkos projektai minėtose Kadastrinėse vietovėse buvo patvirtinti atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2014 m. gruodžio 9 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.26)-4202 ir Nr. TPA-(8.26)-4211, 2014 m. lapkričio 21 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.26)-3868, 2015 m. sausio 9 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.26)-124 ir Nr. TPA-(8.26)-125, kuriais patvirtintas atitinkamų Kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų tinkamumas.

Be to, Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyrius 2014 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 30SD-(14.30.104.)-4781 (I t., b. l. 139), 2014 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 30SD-(14.30.104.)-4802 (I t., b. l. 156), 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 30SD-(14.30.104.)-4586 (I t., b. l. 177), 2015 m. sausio 21 d. raštu Nr. 30SD-283-(14.30.104.) (I t., b. l. 193) ir 2015 m. sausio 21 d. raštu Nr. 30SD-268-(14.30.7.) (II t., b. l.

13) pareiškėjui pranešė, kad minėtų Kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektuose jam nuomai suprojektuoti atitinkami žemės sklypai, nurodė sąskaitą, į kurią pareiškėjas turi sumokėti nurodytas sumas už projektavimo darbus, ir tai, jog NŽT Radviliškio skyriui per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo turi pateikti žemės sklypų kadastro duomenų bylas. NŽT už projektavimo darbus po minėtų pranešimų 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 m. sausio mėn. išrašė ir išsiuntė pareiškėjui sąskaitas faktūras (I t., b. l. 140–143, 157–160, 178–180, 194–197; II t., b. l. 14–17). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šių dokumentų negavo.

23. Taigi nustatytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbai, už kuriuos sumokėti buvo įsipareigojęs ir įpareigotas pareiškėjas, buvo realiai atlikti, sąskaitos už juos išrašytos tik atlikus darbus, apie tai informuotas pats pareiškėjas, todėl su jais galėjo susipažinti ir teikti dėl jų pastabas. Tai patvirtinantys dokumentai, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir yra byloje. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad per minėtą 40 darbo dienų pinigų sumokėjimo laikotarpį pareiškėjas kokias nors pretenzijas dėl atliktų darbų apskritai būtų teikęs, todėl jo argumentai dėl galimybės susipažinti su atliktais darbais (juos priimti), įsitikinti jų kokybe ir tinkamumu, reikšti dėl to pretenzijas apribojimu ar atėmimu atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, byloje nėra ir duomenų, kad pareiškėjas (ko jis pats ir neneigia) už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbus pagal pateiktas sąskaitas būtų sumokėjęs. Be to, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės sumokėti už šiuos darbus ir pasibaigus sąskaitose faktūrose nustatytam terminui (atsakovo 2015 m. kovo 10 d. raštas Nr. 30SD-869-(14.30.104.) (I t., b. l. 144–145), 2015 m. kovo 10 d. raštas Nr. 30SD-868-(14.30.104.) (I t., b. l. 161–162), 2015 m. vasario 11 d. raštas Nr. 30SD-508(14.30.104.) (I t., b. l. 181–182), 2015 m. kovo 24 d. raštas Nr. 30SD-996-(14.30.104.) (I t., b. l. 198) ir 2015 m. kovo 24 d. raštas Nr. 30SD-995-(14.30.104.) (II t., b. l. 18), todėl nėra ir pagrindo teigti, kad atsakovas veikė pažeisdamas gero viešojo administravimo principus.

24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys