4e8ae987-3dcf-4813-956c-ffbed227d58b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-1577-155/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30596-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4.3.4. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 19 d.Vilnius               Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima KruÅ¡nienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. G., atsakovo Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui A. B.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo ryÅ¡io pagalba iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

G. ieÅ¡kinį dėl teisių pažeidimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,           n u s t a t ė :               ieÅ¡kovas A. G. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo už konstitucinės teisės kreiptis į teismÄ , teisės į teisingÄ teismÄ , teisės į teisingÄ praÅ¡ymo nagrinėjimÄ bei teisės gauti teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o kopijÄ pažeidimÄ .              IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-41-239/2009. 2014 m. rugsėjo 5 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas pateikti baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009 vykusių teismo posėdžių garso įrašų kopijas, tačiau Trakų rajono apylinkės 2014-09-08 raÅ¡tu atsisakė patenkinti šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tokiu neteisėtu atsisakymu pažeidė jo teisę gauti tiesiogiai jį liečiančiÄ informacijÄ , pažeidė jo teisę į teisingÄ teismÄ , nes ieÅ¡kovas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismo jam anksčiau įteikti teisiamojo posėdžio protokolai reikÅ¡mingai neatitinka teismo posėdžio garso įrašų turinio. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡iuo neteisėtu ir nemotyvuotu atsisakymu teikti informacijÄ , t.y. gauti teismo posėdžių garso įraÅ¡o kopijas, minėtas teismas padarė ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis vertina 10 000 EUR suma.

          Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį palikti nenagrinėtu. Atsakovas pažymi, kad Å¡iuo metu Vilniaus apygardos teisme vyksta apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25437-864/2015, kurioje ieÅ¡kovas A. G. yra pateikęs iÅ¡ esmės tokį patį ieÅ¡kinį.

Atsakovas nurodo, kad tos bylos ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas sutampa su šia byla, ieškinys pareikštas tam pačiam atsakovui, ieškinys grindžiamas analogiškais argumentais, todėl atsakovas prašo šį ieškinį kaip tapatų civilinėje byloje Nr. 2-25437-864/2015 palikti nenagrinėtu.        Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai teismui pažymėjo, jog jo atžvilgiu Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamos dvi skirtingos baudžiamosios bylos – Nr. 1-372-804/2012 ir Nr. 1-41-239/2009.

IeÅ¡kovas kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismÄ dėl Å¡iose bylose vykusių teismo posėdžio garsų įrašų iÅ¡davimo, tačiau Å¡ie garso įraÅ¡ai nebuvo iÅ¡duoti, su kuo ieÅ¡kovas nesutinka ir laiko Å¡iuos teismo atsisakymus neteisėtais ir nemotyvuotais. Pažymi, kad Vilniaus m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-25437-864/2015 buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl teismo posėdžių garso įrašų neiÅ¡davimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-372-804/2012 teisėtumo, o Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl teismo posėdžio garso įrašų neiÅ¡davimo kitoje baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-41-239/2009 teisėtumo, teismų atsisakymai iÅ¡duoti garso įraÅ¡us buvo skirtingi, todėl ieÅ¡kovas nesutinka su atsakovo argumentais dėl ieÅ¡kinių tapatumo.

Taip pat ieÅ¡kovas nesutinka su atsakovo atstovo iÅ¡sakytais argumentais teismo posėdžio metu dėl teismo atsisakymo iÅ¡duoti garso įraÅ¡us pagrįstumo, nes ieÅ¡kovas įsitikinęs, kad Å¡iuo atveju teismui jam nepateikus Å¡ių garso įrašų buvo pažeista jo teisė į teisingÄ teismÄ . Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovas praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.        Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, jog pagal LR BPK 4 str. 1 d. proceso tvarkÄ nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis procesinių veiksmų atlikimo metu.

Todėl teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nagrinėjo pagal tas procesines taisykles, kurios galiojo proceso vedimo metu. Teismas negalėjo priimti kitokio sprendimo ir pagrįstai atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡duoti praÅ¡omus teismo posėdžių garso įraÅ¡us. Pagal Teisėjų tarybos nutarimo Nr. 13P-182-7.1.2. „Dėl teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos“ apraÅ¡Ä , kuris galiojo iki 2014 m. vasario 22 d., 3 punktÄ , teismo posėdžio garso įraÅ¡as nėra sudedamoji baudžiamosios bylos ar administracinės bylos dalis ir byloje dalyvaujančioms proceso Å¡alims Å¡is garso įraÅ¡as susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma.

Atitinkamai Å¡iam garso įraÅ¡ui nesant sudėtinei bylos daliai, ieÅ¡kovas jos ir negalėjo gauti, nes tokio garso įraÅ¡o baudžiamojoje byloje tiesiog nėra. Be to Å¡io garso įraÅ¡o darymo paskirtis buvo įgyvendinti administracinę kontrolę. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, atsakovas įsitikinęs, kad Trakų rajono apylinkės teismas pagrįstai nepateikė ieÅ¡kovui jo praÅ¡omų teismo posėdžio garso įrašų ir jokio neteisėtumo Å¡iuose veiksmuose nėra, nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Pažymėjo, kad ir teismų praktikoje buvo nagrinėtos panaÅ¡ios civilinės bylos Nr. 2-25437-864/2015 ir Nr. 2-20134-866/2015, kuriose ieÅ¡kiniai pagal panaÅ¡ias faktines aplinkybes buvo atmesti.          IeÅ¡kinys atmestas.         IÅ¡ bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. G. 2009 m. lapkričio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-41-239/2009 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d.

IeÅ¡kovas (baudžiamojoje byloje nuteistasis) kreipėsi 2014-09-05 į Trakų rajono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu dėl teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o kopijos gavimo, tačiau šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ 2014-09-08 raÅ¡tu buvo atsisakyta tenkinti (b.l. 9). Trakų rajono apylinkės teismas raÅ¡ytiniame atsisakyme ieÅ¡kovui nurodė, kad Å¡io garso įraÅ¡o nuteistajam negali pateikti, nes pagal LR BPK 261 str. 3 d., teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo ir yra sudedamoji teisiamojo protokolo dalis tik nuo 2014-01-01.

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡is teismo atsisakymas tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl garso įrašų pateikimo yra neteisėtas, kadangi tokiu bÅ«du yra pažeidžiama jo teisė gauti tiesiogiai jį liečiančiÄ informacijÄ , pažeidžiama teisė į teisingÄ jo praÅ¡ymo nagrinėjimÄ bei teisė į teisingÄ teismÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo nuomone, teismo neteisėtas atsisakymas iÅ¡duoti teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o kopijÄ lėmė neturtinės žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ , dėl ko ieÅ¡kovas Å¡iuo metu kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 10 000 EUR neturtinės žalos iÅ¡ atsakovo atlyginimo priteisimo.

Atsakovas su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, jog Trakų rajono apylinkės teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo tinkamai pagal tas procesines taisykles, kurios galiojo baudžiamojo proceso vedimo metu, garso įraÅ¡as tuo metu nebuvo sudedamoji baudžiamosios bylos dalis, todėl teismas negalėjo priimti kitokio sprendimo ir pagrįstai atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡duoti praÅ¡omus teismo posėdžių garso įraÅ¡us, nes Å¡ių garso įrašų baudžiamojoje byloje nėra , garso įrašų teismas neprivalėjo baudžiamojoje byloje daryti bei pridėti prie bylos, o jeigu tokie garso įraÅ¡ai buvo daromi, tai jie buvo daromi administracinės kontrolės tikslais ir neteikiami susipažinimui proceso Å¡alims.

Taip pat pažymėjo dėl galimo ieÅ¡kinių, pareikÅ¡tų civilinėse bylose Nr. 2-1577-155/2016 ir Nr. 2-25437-864/2015, tapatumo.        LR CPK 296 str. 4 p. numatyta, kad jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtu. Atsakovas kėlė byloje klausimÄ dėl civilinėse bylose Nr. 2-1577-155/2016 ir Nr. 2-25437-864/2015 pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių tapatumo. Pažymėtina, kad kelių civilinių bylų tapatumas nustatomas pagal Å¡iuos tris kriterijus: bylos Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o Å¡iuo atveju visų kriterijų nėra, nes kaip iÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, civilinėje byloje Nr. 2-25437-864/2015 buvo keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl nepateiktų garso įrašų baudžiamojoje byloje Nr. 1-372-804/2012, tuo tarpu Å¡ioje civilinėje byloje Nr. 2-1577-155/2016 keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl nepateiktų garso įrašų kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009, todėl konstatuotina, kad tarp Å¡ių civilinių bylų nėra visų tapatumo kriterijų (skiriasi faktinis ieÅ¡kinio pagrindas).

Todėl nėra pagrindo ieÅ¡kinio palikti nenagrinėtu LR CPK 296 str. 4 p. pagrindu.        Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡ios bylos ieÅ¡kinio pagrįstumo ir neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Å io straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t.y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008)         Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigÅ«nų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir tarptautinių susitarimų kontekste.

Teisinis reglamentavimas, kai tam tikrų institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai neįvardijami kaip galimas pagrindas atsakomybei atsirasti, negali paneigti asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo, jeigu tokia žala atitinkamais veiksmais buvo padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007).       Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Tačiau Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai; tai reiÅ¡kia, kad civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas priima sprendimÄ dėl Å¡ios normos pagrindu pareikÅ¡to reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieÅ¡kovo teigimu, buvo padaryta žalos.       IeÅ¡kovas kildina atsakovo atsakomybę iÅ¡ Trakų rajono apylinkės teismo atliktų veiksmų, t.y. atsisakymo pateikti ieÅ¡kovui jo praÅ¡omÄ teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009, ir nurodytu pagrindu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos.         IeÅ¡kovas A.

G. nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismui teikė praÅ¡ymÄ dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009 vykusio teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o kopijos pateikimo, tačiau raÅ¡tiÅ¡kai buvo informuotas, jog teismas negali Å¡io garso įraÅ¡o pateikti (b.l. 9). IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009 teisiamasis posėdis vyko 2009 metais. Todėl siekiant įvertinti nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ bÅ«tina nustatyti, ar ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl Å¡io garso įraÅ¡o kopijos gavimo pateikimas suponavo Trakų rajono apylinkės teismo pareigos Å¡iÄ kopijÄ ieÅ¡kovui suteikti atsiradimÄ ir ar tokie garso įraÅ¡ai 2009 metais nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (kaip sudėtinė baudžiamosios bylos dalis) buvo.        Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 4 straipsnio 1 dalį, proceso tvarkÄ nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu.

Å iuo nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė Trakų rajono apylinkės teismo jam pateikti 2009 metais vykusio teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä . Trakų rajono apylinkės teismas atsisakė iÅ¡duoti šį garso įraÅ¡Ä , motyvuojant tuo, kad 2009 metais vykusio teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nėra teisiamojo posėdžio protokolo sudedamoji dalis (LR BPK 261 str. 3 d.).        Teismas pažymi, kad tik nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo Teismų įstatymo pakeitimai, kuriais vadovaujantis teismo posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įraÅ¡as.

Vadovaujantis 2011 m. gruodžio 28 d. Teisėjų tarybos nutarimo Nr. 13P-182-(7.1.2.) „Dėl teismo posėdžio garso įraÅ¡ymo ir saugojimo tvarkos apraÅ¡o“ (toliau – apraÅ¡as) nuostatomis, galiojusiomis iki 2014 m. vasario 22 d., teismo posėdžio metu daromas garso įraÅ¡as turėjo bÅ«ti saugomas garso įrašų saugykloje sukurtose laikino ir nuolatinio saugojimo aplankuose. Pagal Å¡io apraÅ¡o 3 punktÄ , garso įraÅ¡as baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose nėra bylos sudedamoji dalis ir byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma. 2009 metais (vykusio teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009 metu) Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nebuvo įtvirtinta nuostata dėl garso įraÅ¡o buvimo sudedamÄ ja protokolo dalimi ir teisės nagrinėjimo teisme dalyviui su Å¡iuo garso įraÅ¡u susipažinti bei teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijÄ .

Pagal Å¡iuo metu galiojančios Baudžiamojo proceso kodekso redakcijos 261 straipsnio 3 dalį, kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įraÅ¡as. Apie daromÄ teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä pažymima teisiamojo posėdžio protokole (Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalis). Teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo ir yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis (Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡u ir daryti jo kopijas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, jog Å¡ia Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalimi Baudžiamojo proceso kodeksas buvo papildytas tik 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-498, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Taigi tik nuo 2014 m. sausio 1 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as tapo sudedamÄ ja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi, o nagrinėjimo teisme dalyviui atsirado teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡u ir daryti jo kopijas. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta nagrinėjimo teisme dalyvio teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡u ir daryti jo kopijas, siejama su galimybe susipažinti tik su tokiu teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡u, kuris laikytinas sudedamÄ ja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi.

        Tuo tarpu ieÅ¡kovas A. G. 2014 m. rugsėjo 5 d. praÅ¡ymu siekė gauti teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o kopijÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009, kuri Å¡io teisiamojo posėdžio metu (2009 metais) dar nebuvo laikoma sudedamÄ ja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi, taip pat ir pačios baudžiamosios bylos sudėtine dalimi, be to Teismų įstatymas 2009 metais dar nenumatė, kad teismo posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įraÅ¡as. Taigi nors Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai numato nagrinėjimo teisme dalyviui teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡u ir daryti jo kopijas, tačiau Å¡i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama tik siekiant gauti teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o kopijÄ , kuris yra sudedamoji protokolo dalimi.

Kadangi iki Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio Nr. 1-41-239/2009 priėmimo vykusio teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡ai nebuvo laikomi sudedamÄ ja posėdžio protokolo dalimi, nagrinėjimo teisme dalyviui tokių garso įrašų kopijos nesuteikiamos, Teismų įstatymas ir kiti įstatymai to taip pat nenumatė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Trakų rajono apylinkės teismas bÅ«tent Å¡iuo pagrindu atsisakė pateikti ieÅ¡kovui (baudžiamojoje byloje nuteistajam) praÅ¡omÄ garso įraÅ¡Ä (b.l. 9).

IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl garso įraÅ¡o pateikimo baudžiamojoje byloje, kurioje procesas pasibaigė daugiau kaip prieÅ¡ ketverius metus. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad bylos nagrinėjime taikoma ta procesinė norma (Å¡iuo atveju BPK) kuri galioja procesinio veiksmo atlikimo metu. Šio ginčo atveju ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo data nesÄ lygoja procesinio veiksmo, numatyto BPK atlikimÄ . PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas yra dėl veiksmų, kurie buvo atliekami nagrinėjant jo baudžiamÄ jÄ bylÄ , t.y. dėl veiksmų buvusių prieÅ¡ daugiau kaip keturis metus.

Tokiu praÅ¡ymu ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai praÅ¡o informacijos bei duomenų apie anksčiau (2009 metais) vykusį baudžiamÄ jį procesÄ . Į šį praÅ¡ymÄ Â ieÅ¡kovui atsakyta. Atsakymas grindžiamas procesinio veiksmo, t.y. vykusio prieÅ¡ ketverius metus reglamentavimu. Todėl nėra pažeistas procesinės normos galiojimo laiko atžvilgiu reglamentavimas.  Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, jog Trakų rajono apylinkės teismas, atsisakydamas 2014-09-08 raÅ¡tu iÅ¡duoti ieÅ¡kovui teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o kopijÄ , nepažeidė Å¡io įraÅ¡o darymo laiku galiojančių teisės aktų, jog atsisakydamas iÅ¡duoti šį garso įraÅ¡Ä neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad tuo metu (2009 m.) posėdžių garso įraÅ¡ai nebuvo kaupiami ir saugomi, todėl tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Trakų rajono apylinkės teismui nebuvo nei pareigos nei galimybės. IeÅ¡kovo asmens duomenys nebuvo pavieÅ¡inti, jo teisę į praÅ¡ytų duomenų gavimÄ dėl aukščiau nustatytų aplinkybių irgi nebuvo pažeista. Kadangi byloje nėra nustatyta vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos – neteisėtų Trakų rajono apylinkės teismo veiksmų, darytina iÅ¡vada, kad valstybės atsakomybė dėl žalos atlyginimo Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu nekyla.

Pažymėtina, jog nesant nustatytos vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinei atsakomybei atsirasti sÄ lygų, nėra pagrindo vertinti ir neturtinės žalos dydžio bei priežastinio ryÅ¡io buvimo (nebuvimo) nagrinėjamu atveju fakto.          Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti sÄ lygų, dėl ko ieÅ¡kinys laikytinas nepagrįstu bei atmestinas visa apimtimi.          IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos, kadangi nevirÅ¡ija 3 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).                             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-260, 270 straipsniais,           n u s p r e n d ž i a :                       ieÅ¡kovo A.

G. ieÅ¡kinį atmesti.                Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                        Rima KruÅ¡nienė