2017-10-03 Nr. AB-17677-3-66-3-00020-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. I-23-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00020-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.5.1.1; 43.5.1.2; 58.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. skundo atsakovams Molėtų gimnazijai, Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl Molėtų gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-140 ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-457 panaikinimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas A. S. skundas atsakovams Molėtų gimnazijai, Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, kuriame prašoma panaikinti Molėtų gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-140, kuriuo patvirtintas 2016–2017 mokslo metų Molėtų gimnazijos ugdymo planas, bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. V-457 „Dėl 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“.

Pareiškėja nurodo, kad gindama savo sūnaus S. S. interesus, ne kartą kreipėsi į Molėtų gimnaziją ir Molėtų progimnaziją su prašymais neprimesti mokiniams katalikų tikybos mokymo. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybę, tačiau Molėtų rajono savivaldybės administracija, kaip ir Molėtų gimnazija savo raštuose (pareiškėja išvardija gautus atsakymus (raštus) į jos prašymus) iš esmės teigia, jog mokykloje yra galimybė pasirinkti etiką arba tradicinės religinės bendruomenės arba bendrijos tikybą. Dėl galbūt pažeidžiamų vaiko teisių ir teisėtų interesų pasirinkti tikybą, neįpareigojant rinktis konkrečios, pavyzdžiui, katalikų, tikybos, pareiškėja kreipėsi ir į Vaiko teisių apsaugos kontrolierių. Skunde teigiama, kad Molėtų gimnazijos veiksmai, verčiant mokinius rinktis katalikų tikybą, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9, 14 straipsnius, 12 protokolo 1 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 14 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį, 40 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnio 7 dalį. Dėl to Molėtų gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-140 patvirtinto 2016–2017 mokslo metų Molėtų gimnazijos ugdymo plano 95 punktas prieštarauja pirmiau nurodytam teisiniam reguliavimui. Kadangi Molėtų gimnazijos ugdymo planas parengtas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457 patvirtintus 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planus, pareiškėjos nuomone, į bylą atsakovu turi būti įtraukta ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Pareiškėja A. S. skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui suformulavo du reikalavimus: panaikinti Molėtų gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-140, kuriuo patvirtintas 2016–2017 mokslo metų Molėtų gimnazijos ugdymo planas; bei panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. V-457 „Dėl 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“.

Dėl reikalavimo panaikinti Molėtų gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-140, kuriuo patvirtintas 2016–2017 mokslo metų Molėtų gimnazijos ugdymo planas, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Viešoji paslauga – tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje mokykla apibrėžiama kaip juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas. To paties įstatymo 43 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų arba Viešųjų įstaigų įstatymu. Švietimo santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo įforminami mokymo sutartimi. Mokymo sutartyje nurodomos mokymo sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių įsipareigojimai, mokymo sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai (Švietimo įstatymo 45 str. 1 ir 2 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad mokykla teikia viešąsias (švietimo) paslaugas, o pagal pirmiau minėtas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, viešųjų paslaugų teikimas nėra viešasis administravimas (viešajam administravimui priskiriamas viešųjų paslaugų teikimo administravimas). Teisės aktams nesuteikiant mokyklai viešojo administravimo įgaliojimų, atsakovas Molėtų gimnazija nelaikomas subjektu, veikiančiu viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjos inicijuotas ginčas dėl Molėtų gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-140, kuriuo patvirtintas 2016–2017 mokslo metų Molėtų gimnazijos ugdymo planas, panaikinimo nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Tai, kad ginčai dėl viešąsias švietimo paslaugas teikiančių mokyklų veiksmų ar neveikimo nepriskirti administraciniams teismams, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1148-624/2015, 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1289-438/2015, šiuo klausimu taip pat žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos teismingumo nutartis Nr. T-21/2016 ir Nr. T-23/2017).

Iš skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja, inicijuodama ginčą dėl Molėtų gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-140, kuriuo patvirtintas 2016–2017 mokslo metų Molėtų gimnazijos ugdymo planas, teisėtumo, siekia, jog Molėtų gimnazijoje jos sūnui būtų suteikta galimybė mokytis įvairių pasaulio religijų. Taigi ginčas kilęs dėl mokyklos veiksmų ar neveikimo teikiant viešąsias švietimo paslaugas ir dėl to yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, nurodydama tokius pat reikalavimus, su ieškiniu kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą. Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjos ieškinį atsisakyta priimti, nurodant kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Kadangi ginčas dėl Molėtų gimnazijos veiksmų ar neveikimo, taip pat Molėtų gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-140 teisėtumo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, klausimas dėl šios pareiškėjos skundo dalies priėmimo perduodamas Molėtų rajono apylinkės teismui spręsti iš naujo.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. V-457 „Dėl 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“, dėl kurio panaikinimo pareiškėja taip pat kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, yra norminis administracinis aktas. Teisės akto priskyrimas prie norminių administracinių aktų grupės procesine prasme reiškia, kad tokių teisės aktų ginčijimui ir neteisėtumo pripažinimui yra nustatyta speciali tvarka, pagal kurią, atsižvelgiant į ABTĮ, yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas.

Vadovaujantis ABTĮ 112 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

Pareiškėja tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi kaip privatus fizinis asmuo, siekiantis apginti savo sūnaus galbūt pažeidžiamas teises ir / ar teisėtus interesus. Pareiškėja nėra subjektas, kuriam pagal ABTĮ yra suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ginčijant norminio administracinio akto teisėtumą. Kadangi pareiškėja nėra tinkamas subjektas kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jos prašymas panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. V-457 „Dėl 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ vertintinas kaip neatitinkantis abstrakčiam pareiškimui ištirti norminio administracinio akto teisėtumą keliamų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos A. S. skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-457 „Dėl 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ 2 dalies 2 skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Šiame kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nenurodyti subjektai turi teisę teikti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tam teismui, kuriame yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas, manydamas, kad yra pagrindas abejoti norminio administracinio akto teisėtumu, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (ABTĮ 114 str. 1 d.). Konkrečiu atveju tai reiškia, kad individualioje byloje nagrinėjant ginčą dėl Molėtų gimnazijos veiksmų ar neveikimo, pareiškėja turi teisę prašyti, kad šią bylą nagrinėjantis teismas, esant pagrįstų abejonių dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-457 „Dėl 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ teisėtumo, ABTĮ nustatyta tvarka kreiptųsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su motyvuotu prašymu ištirti šio akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėtina, kad individualią bylą nagrinėjantis teismas šiuo klausimu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą gali kreiptis ir nesant konkretaus proceso dalyvio prašymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 112 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos A. S. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. V-457 „Dėl 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“.

Pareiškėjos A. S. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Molėtų gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-140, kuriuo patvirtintas 2016–2017 mokslo metų Molėtų gimnazijos ugdymo planas, perduoti Molėtų rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti šios skundo dalies priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius