Legislator Case Law & Legislation
4e89c357-b28c-48ae-be0b-adfae5d64170 AI generated

4e89c357-b28c-48ae-be0b-adfae5d64170 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4e89c357-b28c-48ae-be0b-adfae5d64170
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5928-619/2011 pagal ieÅ¡kovo I. K. ieÅ¡kinį solidariems atsakovams J. P., N. K., R. S., UAB „Ardenta“ dėl žalos, padarytos nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais; tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Spaudos kontÅ«rai“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, padarytos nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

4e89c357-b28c-48ae-be0b-adfae5d64170 · Lietuvos apeliacinis teismas: S. nuosavybės teise valdo neareÅ¡tuotÄ 156 898 Lt vidutinės rinkos vertės nekilnojamÄ jį turtÄ . Taigi akivaizdu, kad visų atsakovų bendra turtinė padėtis yra labai gera, t.y. apeliantų turimo turto suma bendrai yra daugiau nei 4,6 mln. Lt, kas ženkliai virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ , o disponavimas atsakovų turimu turtu, kuris yra likvidus, didžiÄ ja dalimi yra neapsunkintas. Apeliantai nurodė ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja ir pažeidžia ne tik UAB „Ardenta“, bet ir kitų apeliantų teises bei teisėtus interesus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinės bylos NrCivilinės bylos Nr. 2-2533/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4.; 122.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5928-619/2011 pagal ieÅ¡kovo I. K. ieÅ¡kinį solidariems atsakovams J. P., N. K., R. S., UAB „Ardenta“ dėl žalos, padarytos nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais; tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Spaudos kontÅ«rai“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, padarytos nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo.IeÅ¡kovas I. K. 2011 m. birželio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu solidariems atsakovams J. P., N. K., R. S., UAB „Ardenta“ dėl žalos, padarytos nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai 874 295 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo I.

K. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei lėšų, esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ ieÅ¡kinio sumai. Nurodė, kad reikalaujama suma yra didelė ir dar labiau padidės, o atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai leidžia spręsti, kad atsakovai gali nesÄ Å¾iningai vengti atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ perduodami turimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, jį suvaržydami ar kitaip apsunkindami.

Nurodė, kad 2000 m. spalio 26 d. įsteigta UAB „Spaudos kontūrai“, užsiimanti poligrafinės produkcijos gamyba ir pardavimu. Šiuo metu 86 proc. įmonės akcijų priklauso J. P., po 7 proc. N. K. ir I. K.. 2004 m. gruodžio 17 d. buvo įsteigta UAB „Ardenta“, kurios vadovė nuo pat įsteigimo yra J. P., jai priklauso ir 89 proc. įmonės akcijų, o likę 11 proc. priklauso N. K.. Pastaroji įmonė užsiima skaitmeninės medžiagos spaudai tikrinimu ir normalizacija bei bandominių atspaudų gamyba..

Iki UAB „Ardenta“ įsteigimo šiuos darbus atlikinėjo pati UAB „Spaudos kontÅ«rai“, tačiau įsteigus UAB „Ardenta“ paslaugos perkamos iÅ¡ jos ir kasmet mokamos ženklios sumos. Ä® pastarÄ jÄ Ä¯monę perėjo dalis UAB „Spaudos kontÅ«rai“ darbuotojų, dalis darbuotojų dirba abiejose įmonėse. UAB „Ardenta“ registruota tose pačiose patalpose kaip ir UAB „Spaudos kontÅ«rai“, naudoja telefono numerį, faksÄ ir paÅ¡to adresÄ , priklausančius UAB „Spaudos kontÅ«rai“, naudojasi kitais josi iÅ¡tekliais.

Lyginant UAB „Spaudos kontÅ«rai“ ir UAB „Ardenta“ balansus matyti, kad krentant UAB „Spaudos kontÅ«rai“ pelnui, auga UAB „Ardenta“ pelnas. Tokie finansiniai duomenys leidžia ieÅ¡kovui pagrįstai abejoti, ar nėra piktybiÅ¡kai siekiama sumažinti UAB „Spaudos kontÅ«rai“ pelnÄ ir veiklÄ arba pelningÄ jos dalį perkelti į UAB „Ardenta“, o UAB „Spaudos kontÅ«rai“ palikti nepelningus sandorius bei sÄ naudas ir taip pelnÄ dividendų pavidalu iÅ¡sidalinti tarp UAB „Ardenta“ akcininkų, aplenkiant ieÅ¡kovÄ .

Be to, dėl minėtų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų UAB „Spaudos kontÅ«rai“ patyrė žalÄ .Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo solidariems atsakovams J. P., N. K., R. S., UAB „Ardenta“ nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ ir/ar kilnojamÄ turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – likusiai neužtikrintai reikalavimo sumai areÅ¡tuoti solidarių atsakovų lėšas, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieÅ¡kovu, taip pat iÅ¡ areÅ¡tuotinų lėšų leidžiant UAB „Ardenta“ iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

Bendra areÅ¡tuoto atsakovo turto (lėšų) suma negalėjo virÅ¡yti 874 295 Lt sumos.Atsakovai UAB „Ardenta“, N. K., R. S., J. P. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo teismo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5928-619/2011.Atsakovai atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų dėl tariamo apeliantų nesÄ Å¾iningumo, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog reikalavimo suma apeliantams yra didelė, bei jokių kitų objektyvių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Vien didelė ieÅ¡kinio suma nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju teismas turi įvertinti reikalavimo sumÄ ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. UAB „Ardenta“ balansinė turto vertė sudaro 1 669 585 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tik 61 861 Lt. Per finansinius metus apeliantas gavo 160 169 Lt grynojo pelno. Be to, vien UAB „Ardenta“ turimo nekilnojamojo turto vertė sudaro beveik 2 mln. Lt.

Nuo 2008 metų apeliantas veikia pelningai, generuoja didelės apimties turtÄ ir pelnÄ bei nuosavybės teise valdo didelės vertės žemės sklypÄ . Taigi ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ekonomiÅ¡kai stipriam juridiniam asmeniui, kurio finansinę padėtį apibÅ«dinantys įrodymai paneigia prielaidas dėl didelės ieÅ¡kinio sumos keliamos grėsmės galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimui įvykdymui. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas mėgina savo turtÄ realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandys sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas iÅ¡vengti bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymo.

Apeliantai pažymėjo ir tai, kad atsakovei N. K. nuosavybės teise priklauso 9 nekilnojamojo turto objektai (ar jų dalys), kurių bendra rinkos vertė yra 779 584,90 Lt. Turtas nėra apsunkintas hipoteka, jam nėra taikytas turto areštas. Taigi vien N. K. nuosavybės teise turimo turto, kuriam nėra taikyti apribojimai ir suvaržymai, pakanka galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti. J. P. nuosavybės teise taip pat valdo daug didelės vertės nekilnojamojo turto, t.y. 6 nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra rinkos vertė yra 1 920 084 Lt.

R. S. nuosavybės teise valdo neareÅ¡tuotÄ 156 898 Lt vidutinės rinkos vertės nekilnojamÄ jį turtÄ . Taigi akivaizdu, kad visų atsakovų bendra turtinė padėtis yra labai gera, t.y. apeliantų turimo turto suma bendrai yra daugiau nei 4,6 mln. Lt, kas ženkliai virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ , o disponavimas atsakovų turimu turtu, kuris yra likvidus, didžiÄ ja dalimi yra neapsunkintas. Apeliantai nurodė ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja ir pažeidžia ne tik UAB „Ardenta“, bet ir kitų apeliantų teises bei teisėtus interesus.

J. P. turi du vaikus, vienas iÅ¡ jų yra mažametis, kuriuos reikia iÅ¡laikyti. Be to, J. P. yra sudariusi su Nordea banku 579 240 EUR bÅ«sto kreditavimo sutartį, pagal kurios sÄ lygas apeliantė kiekvieno mėnesio 15 dienÄ turi mokėti bankui įmokas už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ bei palÅ«kanas. N. K. turto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jos galėjimÄ vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, t.y. apeliantė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali laiku mokėti pagal 2009 m. balandžio 30 d.

Kreditavimo sutartį suteikto 101 367,01 EUR kredito. R. S. taip pat turi finansinių įsipareigojimų, kurių vykdymÄ trikdo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsakovų atskirÄ jį skundÄ patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5928-619/2011. Konstatavo, kad UAB „Ardenta“ yra ekonomiÅ¡kai stiprus, pelningai veikiantis juridinis asmuo.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad, vertinant atsakovo turimo turto vertę, kuri pagal 2010 m. balansÄ sudaro 1 669 585 Lt, ir trumpalaikius įsipareigojimus, sudarančius tik 61 861 Lt, su pareikÅ¡to reikalavimo (874 295 Lt) suma, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju teismo spendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, kad 874 295 Lt reikalavimas pareikÅ¡tas solidariai keturiems atsakovams, iÅ¡ kurių visų turto ieÅ¡kinio reikalavimai galėtų bÅ«ti patenkinti, o solidariems atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto pakaktų galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Atsakovas UAB „Ardenta“ neturi jokio neįkeisto nekilnojamojo turto, jo trumpalaikio turto dabartinė vertė yra abejotina ir gali bet kuriuo metu drastiÅ¡kai sumažėti, todėl UAB „Ardenta“ turtinė padėtis iÅ¡ esmės yra bloga.Bendra hipoteka neapsunkinto atsakovei J.

P. priklausančio turto vertė tesudaro 449 253 Lt, t.y. tik apie pusę ieškiniu reikalaujamos sumos.Bendra viso neapsunkinto atsakovei N. K. nuosavybės (įskaitant bendrosios jungtinės) teise priklausančio turto vertė yra 624 781 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ieškovas galėtų pretenduoti tik į ½ šio turto vertės. Taigi atsakovės N. K. turimo ir neapsunkinto turto faktinė vertė yra tik 312 390 Lt, t.y. mažiau kaip pusė ieškovo reikalaujamos sumos.

Be to, N. K. ir jos sutuoktiniui yra suteikta 323 635 Lt paskola, o tai taip pat teikia pagrindo manyti, jog atsakovės turtinė padėtis nėra tokia gera, kokia jÄ pripažino teismas.Atsakovui R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su statiniais ir asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas yra apsunkinti hipoteka, todėl, kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, R. S. turtinė padėtis yra bloga ir jis neturi turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima patenkinti ieÅ¡kovui galimai palankų teismo sprendimÄ .Atsakovų turimo turto, kuris galėtų bÅ«ti realiai panaudotas bÅ«simam ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti, vertė siekia ne daugiau kaip 900 000 Lt, o ieÅ¡kovo reikalaujama suma yra 874 295 Lt ir dar padidės. Dėl Å¡ios priežasties praÅ¡oma priteisti suma atsakovams yra didelė ir jiems perleidus Å¡iuo metu turimÄ turtÄ ar jo dalį, bÅ«simo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu.Atsakovai, veikdami bendrai, atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus siekdami perkelti pelningÄ verslo dalį (o, galbÅ«t, ir visÄ verslÄ ) į kitÄ Ä¯monę, o UAB „Spaudos kontÅ«rai“ iÅ¡ esmės sužlugdyti.

Be to, atsakovai iki Å¡iol nėra perdavę Juridinių asmenų registrui atsakovo UAB „Ardenta“ finansinių ataskaitų rinkinio, tuo pasilikdami sau teisę koreguoti Å¡iame finansinių ataskaitų rinkinyje turimus nurodyti duomenis ir, tikėtina, nuslėpti dalį turto. Å ie veiksmai patvirtina, kad yra pagrįstų prielaidų manyti, kad atsakovai gali bandyti nesÄ Å¾iningai vengti atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ perduodami turimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, jį suvaržydami ar kitaip apsunkindami.

Teismas šių prielaidų neįvertino ir argumentuotai jų nepaneigė.Ieškovas, operatyviai bendradarbiaudamas su nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdžiusiu antstoliu, pasirūpino, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos tik atsakovų nekilnojamam turtui, todėl laikinosios apsaugos priemonės nei teoriškai, nei faktiškai neproporcingai neriboja atsakovų teisių, yra suderinamos su ekonomiškumo ir proporcingumo principais.Laikinosiomis apsaugos priemonėmis UAB „Ardenta“ turtinės teisės neapribojamos, veikla nevaržoma, kadangi faktiškai jos taikomos tik atsakovų N. K. ir J.

P. nekilnojamam turtui.Atskirajame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas, tačiau, remiantis aktualia teismų praktika, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, o tik atsižvelgia, ar ieÅ¡kinio dalykas yra susijęs su praÅ¡oma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi. IeÅ¡kiniu yra reiÅ¡kiamas turtinis reikalavimas, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra su juo susijusios. UAB „Spaudos kontÅ«rai“ turimos sutartys ir sÄ skaitos-faktÅ«ros patvirtintų, kad įmonė veiklos pradžioje vertėsi identiÅ¡ka dabar vykdomai UAB „Ardena“ veiklai, todėl atsakovų teiginys, kad Å¡ių dviejų įmonių veiklos sritys nebuvo tapačios ir įmonės nekonkuruoja, yra visiÅ¡kai klaidingas.

             Atsakovai atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti 2011 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: Žemės sklypo balansinė vertė negali bÅ«ti sutapatinta su rinkos verte. UAB „Ardenta“ priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal 2010 m. rugsėjo 8 d. atliktÄ vertinimÄ yra 1 982 000 Lt, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad minėto žemės sklypo vertė yra 402 000 Lt.

Sutartine hipoteka užtikrintos neįvykdytos UAB „Ardenta“ prievolės dydis yra 992 680 Lt, taigi minėto žemės sklypo pakanka ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, teisinės reikÅ¡mės neturi tai, kad atsakovo nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka. UAB „Ardenta“ pateikė teismui aktualius 2011 m. birželio 30 d. balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ iÅ¡ kurių matyti, kad, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, lyginant su 2010 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, UAB „Ardenta“ turtinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo.IeÅ¡kovo teiginiai, kad UAB „Ardenta“ per vienerius metus gautinos sumos neįrodo geros atsakovo UAB „Ardenta“ bÅ«klės, yra nepagrįsti, nes, remiantis aktualiu atsakovo balansu per vienerius metus gautinos sumos sudaro 1 222 092 Lt.UAB „Ardenta“ 2009 m. ir 2010 m. finansinių atskaitomybių rinkiniai yra pateikti Juridinių asmenų registrui, juose esanti informacija yra tokia pati, kaip ir kartu su atsakovų atskiruoju skundu byloje pateiktuose finansiniuose dokumentuose, todėl ieÅ¡kovo teiginiai dėt tariamo atsakovo nesÄ Å¾iningumo ir ketinimo keisti duomenis yra atmestini kaip nepagrįsti.Vien atsakovių J.

P., N. K. turimo neapsunkinto turto vertė sudaro 761 643 Lt, o tai, kad J. P., N. K. ir R. S. turimas turtas įkeistas hipoteka, dar nereiÅ¡kia, kad įkeitimu užtikrinta tokio pat dydžio prievolės, kaip ir viso turto vertė, ar kad didžioji dalis prievolės nėra įvykdyta. Bendrai atsakovų turimo turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti vykdomas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, sudaro 2 183 853 Lt. Taigi, vertinant visų atsakovų turimÄ turtÄ bendrai akivaizdu, kad ieÅ¡kovo reikalavimo suma jiems nėra didelė.IeÅ¡kovo teiginiai apie neva padidėsiantį reikalaujamos priteisti žalos dydį yra visiÅ¡kai nepagrįsti.IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai jiems priklausantį turtÄ ketintų parduoti ar kitu bÅ«du perleisti kitiems asmenims, taip siekdami apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .Atsakovai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra vieÅ¡ose informacinėse sistemose nurodyti kaip turintys žemÄ finansinio patikimumo ir kreditabilumo reitingÄ , t.y. paskelbti kaip nepatikimi skolininkai, su kuriais nepatariama sudarinėti kreditavimo, pirkimo iÅ¡simokėtinai, lizingo ir kitokio finansavimo sandorių, o tai kenkia atsakovų reputacijai ir sukelia finansinius nuostolius.

Todėl laikinosios priemonės nepagrįstai riboja ir suvaržo atsakovų teises.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes UAB „Spaudos kontÅ«rai“ niekada neteikė tapačių paslaugų, kokias teikia UAB „Ardenta“ nei iki Å¡ios įsteigimo, nei jÄ Ä¯steigus. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, kad UAB „Spaudos kontÅ«rai“ dėl UAB „Ardenta“ veiklos patiria žalÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovų atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų turto areÅ¡tÄ , pagrįstai panaikino Å¡iÄ nutartį.

Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimÄ sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ , taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ . Teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktikÄ , kad teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.

Jei atlikęs tokį vertinimÄ teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, kartu tampa aiÅ¡ku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011).

Nustačius, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tokia iÅ¡vada gali bÅ«ti padaryta ne tik preliminariai nustačius, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovu patrauktas asmuo, kuris remiantis materialiosios teisės normomis, negali bÅ«ti atsakingas pagal jam pareikÅ¡tus reikalavimus, bet ir preliminariai įvertinus ieÅ¡kinio pagrįstumo perspektyvÄ pagal iÅ¡dėstytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus.

Taip gali atsitikti, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo (atsakovų) praÅ¡o priteisti ženkliai didesnę sumÄ , nei yra formuojama teismų praktika analogiÅ¡kuose ginčuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2271/2011). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti.

Atsakovas atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerÄ turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali bÅ«ti duomenys iÅ¡ viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan. Tačiau, kaip minėta, visų pirma, turi bÅ«ti preliminariai įvertinta ieÅ¡kinio pagrįstumo perspektyva pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus.Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.).

Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., 13 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį keliems solidariÄ jÄ pareigÄ turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iÅ¡ kurio atsakovo iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ pinigų sumÄ . Todėl ieÅ¡kovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu praÅ¡yti teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieÅ¡kovų pareikÅ¡to praÅ¡ymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2010).

Taigi, tuo atveju, kai ieÅ¡kovas atsakovais patraukia kelis asmenys ir įrodinėja jų solidariÄ jÄ prievolę pagal pareikÅ¡tus reikalavimus bei praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ , teismas, prieÅ¡ nuspręsdamas, ar ieÅ¡kinio suma yra didelė atsakovams, turi prima facie įvertinti, ar tokio dydžio reikalavimas galėtų bÅ«ti patenkintas. Nusprendus, kad ieÅ¡kinyje reikalaujamo dydžio suma negalėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovų pagal jiems pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas klausimÄ , ar ieÅ¡kinio suma yra didelė ir sudaro pagrindÄ taikyti atsakovų turto areÅ¡tÄ , turėtų spręsti preliminariai įvertinęs teismų praktikoje priteistinų sumų pagal tokius ieÅ¡kinius dydžius.

Nagrinėjamu atveju ieškovas I. K., nuosavybės teise valdantis 7 procentus UAB „Spaudos kontūrai“ akcijų, pareiškė reikalavimus dėl 874 295 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš keturių asmenų – UAB „Ardenta“ bei trijų su UAB „Spaudos kontūrai“ glaudžiai susijusių fizinių asmenų – įmonės vadovo ir dviejų akcininkių (J. P. nuosavybės teise valdo 86 procentus, o N. K. - 7 procentus įmonės akcijų). Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovės J.

P. ir N. K., bÅ«damos pagrindinėmis UAB „Spaudos kontÅ«rai“ akcininkėmis, įsteigė UAB „Ardenta“ (J. P. priklauso 89 procentai, o N. K. – 11 procentų Å¡ios įmonės akcijų), kuri vykdo iÅ¡ esmės tapačiÄ veiklÄ kaip ir UAB „Spaudos kontÅ«rai“ ir dėl kurios neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių konkurencijÄ tarp įmonių reglamentuojančias teisės normas, UAB „Spaudos kontÅ«rai“ pajamos ženkliai sumažėjo, o konkuruojančios įmonės UAB „Ardenta“ pajamos ženkliai padidėjo.

Ieškovas reikalavimo dydį grindžia įmonių 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenimis ir įrodinėja, jog UAB „Ardenta“ iš sutartinių teisinių santykių su UAB „Spaudos kontūrai“ gavo 874 295 Lt pelno, kurį ir prašo priteisti kaip ieškovo nuostolius (b.l. 19-29). Kolegija pažymi, kad ieškinį atsakovams pareiškęs I. K. yra UAB „Spaudos kontūrai“ akcininkas, nuosavybės teise valdantis 7 procentus šios įmonės akcijų. Akcija, kaip vertybinis popierius, jos savininkui suteikia teisę gauti bendrovės pelno dalį- dividendus (Akcinių bendrovių įstatymo 40 str. 1 d.).

Teisė gauti dividendus yra akcininko turtinė teisė (Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 p.). Dividendai įmonės akcininkams mokami proporcingai jų turimai akcijų daliai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, o dividendų mokėjimo tvarka ir sÄ lygos yra nustatyti Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnyje. Ä®monės akcininkas, savarankiÅ¡kai reikÅ¡damas reikalavimÄ kitiems įmonės akcininkams, gali įrodinėti, kad dėl kitų akcininkų neteisėtų veiksmų negavo dividendų, kuriuos bÅ«tų gavęs, jeigu Å¡ie akcininkai nebÅ«tų atlikę neteisėtų veiksmų ir bÅ«tų nutarę iÅ¡simokėti dividendus.

Tačiau nagrinėjamoje byloje I. K. ieškinį kitiems UAB „Spaudos kontūrai“ akcininkams J. P. ir N. K., bendrai valdantiems 93 procentus šios įmonės akcijų, taip pat jų įsteigtai įmonei UAB „Ardenta“ grindžia ne dividendų neišmokėjimu jam, bet UAB „Ardenta“ pelnu, gautu iš sutartinių teisinių santykių su UAB „Spaudos kontūrai“. Taigi ieškovas, nuosavybės teise turintis nedidelę dalį UAB „Spaudos kontūrai“ akcijų ir negalintis daryti esminės įtakos sprendimų priėmime įmonėje, ieškinį iš esmės grindžia ne negautais dividendais, o įmonės patirtu nuostoliu.

Nepaisant to, kad ieÅ¡kinys grindžiamas juridinio asmens patirtu nuostoliu, jis reiÅ¡kiamas ne juridinio asmens vardu ir ne jo interesais, bet savo vardu ir savo interesais. UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas atskirtas nuo dalininkų turto (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 1, 2 d., 3 str. 1 d., 14 str. 1 ir 2 d.). Bendrovė neatsako pagal jos dalyvio prievoles, o dalyvis neatsako pagal bendrovė prievoles (CK 2.50 str. 2 d.). Be to, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog yra įgaliotas vesti bylÄ UAB „Spaudos kontÅ«rai“ vardu ar turi teisę reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį.

Todėl tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl atsakovų turto areÅ¡to taikymo tuo mastu, kuriuo jį praÅ¡o taikyti ieÅ¡kovas, nėra pagrindo. Atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad UAB „Ardenta“ turtas 2011 m. birželio 30 d. sudarė 2 060 342 Lt, iÅ¡ jų 546 814 Lt ilgalaikis turtas. (b.l. 142). Ä®monės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 990 511 Lt, iÅ¡ kurių 925 000 Lt dividendai (b.l. 143). IÅ¡ pelno-nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė 2010 m. gavo 160 169 Lt grynojo pelno, o per pirmÄ jį 2011 m. pusmetį – 432 890 Lt pelno (b.l. 144).

Atsakove patraukta N. K. nuosavybės teise valdo 9 nekilnojamojo turto objektus, kuriems nėra nustatyta daiktinės teisės apsunkinimų (b.l. 56-74). Apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad šių atsakovės N. K. daiktų vidutinė rinkos vertė sudaro 624 781 Lt. Atsakovei J. P. nuosavybės teise priklauso 6 nekilnojamojo turto objektai, iš kurių tik dviem nustatyta hipoteka. Bendra šiai atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto, kuriam nenustatyta daiktinės teisės suvaržymų, rinkos vertė – 448 753 Lt (b.l. 75-82).

Atsakovas R. S. nuosavybės teise valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriam nėra nustatyta daiktinės teisės apsunkinimų ir kurio vertė 156 898 Lt (b.l. 87-91).    Šie atsakovų pateikti duomenys leidžia manyti, kad jų turtinė padėtis, vertinant jÄ pagal tÄ ieÅ¡kinio sumÄ , kuri pagal preliminarų ieÅ¡kinio reikalavimų ir faktinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių vertinimÄ Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje galėtų bÅ«ti patenkinta byloje, nėra didelė. Todėl pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl atsakovų turto areÅ¡to pagal suformuluotÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir reikalaujamÄ priteisti sumÄ negalima.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ reglamentuojančias proceso teisės normas ir, gavęs atsakovų atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties taikyti turto areÅ¡tÄ , pagrįstai panaikino Å¡iÄ nutartį.

Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Apie nutarties priėmimÄ informuojamas Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 152 straipsnio penktÄ ja dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutarties nuoraÅ¡us iÅ¡siųsti Å¡alims bei Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai                                                                                                             Artūras Driukas Danutė Milašienė                                                                                                       Egidijus Žironas