4e898a1c-c0d7-4ecf-9845-e45a6f89d4a0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                                                               Byla Nr. 1S-224-150/2015                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00153-2013-2                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;

                                                                                2.1.16.1.2.1.3                 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A.

N. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė: Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalį (10 veikų) kaltinamas tuo, kad nuo 2012 metų rudens (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos) iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laikotarpiais, veikdamas kartu su įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis, t. y.

I. V., A. B., R. S., A. L., su Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z., S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turėdamas tikslÄ bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimÄ turtÄ â€“ lėšas, kiekvienam iÅ¡ jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingÄ vaidmenį, iÅ¡ anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir iÅ¡naudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – ir VFR), pasinaudodamas nukentėjusiųjų A.

G., R. S. ir V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, grasinimus, juos verbavo, gabeno ir perleido kitiems organizuotos grupės nariams iÅ¡naudoti VFR nusikalstamoms veikoms daryti. A. N. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį kaltinamas dar ir dėl to, kad jis, veikdamas kartu su bendrininkų grupe, t. y. I. V., neturėdamas teisinio pagrindo, atvirai, savo naudai, grasindami panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį K. J., vertė jį perduoti didesnį, nei prievolės apimtis, turtÄ .Be to, A. N. kaltinamas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), plastikinėje smulkintuvėje „DUDE“ laikė nedidelį kiekį 0,0377 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, su jose esančio delta-9 tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,5 procentų, iki kol visas neteisėtai laikytas narkotines medžiagas – kanapių dalis 2013 m. liepos 22 d., 12.50 val., rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai atliktos kratos metu.A.

N. kaltinamas taip pat ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ L. R. vardu, kuri atspausdinta ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, iki kol 2013 m. liepos 22 d., 12.50 val., jÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai atliktos kratos metu.Kaltinamasis A. N. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2013 m. liepos 22 d. buvo laikinai sulaikytas.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi A. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi kaltinamajam A. N. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d., nes konstatavo, kad nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamasis A.

N. skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi, praÅ¡o Å¡iÄ nutartį pakeisti. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jis yra suimtas jau ilgÄ laikÄ , o vadovaujantis tarptautinių teismų praktika, vien pagrįsto manymo, jog asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , neužtenka tęsti suėmimo terminÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai bÅ«tina užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ . Kaltinamasis teigia, kad jis neketina bėgti (slėptis) nuo teismo, nors yra iÅ¡situokęs, tačiau Å¡iuo metu tvarko dokumentus, reikalingus santuokai įregistruoti, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Todėl kaltinamasis praÅ¡o suėmimÄ pakeisti į Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę.Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo A. N. skundÄ atmesti.Skundas netenkintinas.Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas tinkamai įvertino visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. N. galbÅ«t padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia bylos duomenys: nukentėjusiųjų (K. J., V. S. ir kt.), liudytojų (A. S., T. M. ir kt.) parodymai, kratos, daiktų apžiÅ«ros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ , elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo protokolai, specialistų iÅ¡vados, tarnybiniai praneÅ¡imai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat teisingai nurodė, kad pratęsiant suėmimo terminÄ , suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sÄ lygų nustatymu, o pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo sprendimÄ .Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Ä®statymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra aiÅ¡kiai nurodęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgtina ne tik į įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumÄ , gresiančios bausmės griežtumÄ . Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“.

Be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę neribotÄ laikÄ , ypač kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau tokių aplinkybių Å¡iuo konkrečiu atveju nenustatyta. Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. N. yra kaltinamas ne tik padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apysunkes, bet ir labai sunkias nusikalstamas veikas, už kurių padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias griežtas bausmes.

Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. N. anksčiau yra teistas užsienyje, tokia aplinkybė neigiamai apibÅ«dina kaltinamÄ jį, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas. Byloje yra duomenų ir apie tai, kad A. N. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, nors yra darbingo amžiaus. Tokia aplinkybė leidžia teigti, kad kaltinamasis neturi tamprių ryÅ¡ių su visuomene, o lėšas pragyventi galbÅ«t gaudavo nusikalstamu bÅ«du. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad kaltinamasis iÅ¡situokęs, Å¡i aplinkybė rodo, kad jis neturi tamprių Å¡eiminių ryÅ¡ių.

Kita vertus, A. N. inkriminuojamų veikų tarptautinis pobÅ«dis rodo, kad jis turi ryÅ¡ių ir užsienyje. Taigi, nepaisant to, kad kaltinamasis turi deklaruotÄ gyvenamÄ vietÄ , draugę, su kuria ketina susituokti, pirmiau aptartų duomenų visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog apygardos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. N. nėra saistomas stipriais socialiniais ryÅ¡iais su visuomene ir (ar) Å¡eima, turėdamas ryÅ¡ių užsienyje ir siekdamas iÅ¡vengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. A. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 181 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sÄ raÅ¡e. Kaip minėta, A.

N. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, anksčiau yra teistas. Be to, inkriminuojamos veikos galbÅ«t padarytos jam kartu veikiant su organizuota grupe, veikusia ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. A. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iÅ¡ anksto suplanuotos, truko gana ilgÄ laikÄ , buvo slepiamos. A. N. organizuotos grupės veikloje dalyvavo pakankamai aktyviai, inkriminuojamas veikas jis galbÅ«t padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi bei neteisėtai praturtėti.

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgusi į A. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , mastÄ , kiekį, aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra iÅ¡nykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieÅ¡ kaltinamÄ jį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų.

Teismas privalo užkirsti keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) suÅ¡velninti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumÄ .Kaltinamojo A. N. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, jo turimų socialinių ryÅ¡ių tamprumo nebuvimas, galbÅ«t kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, pobÅ«dis, sunkumas, mastas, kiekis, vaidmuo galbÅ«t darant jam inkriminuotas veikas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtÄ A.

N. į laisvę ir skirti jam kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ir (ar) jų kompleksÄ (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad kaltinamajam A. N. paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Å i baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2015 m. gruodžio 17 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme, užkirsti keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (bÅ«tų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iÅ¡ tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, formuoti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principÄ ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos, nėra pagrindo.

Kaltinamasis iÅ¡ tiesų yra suimtas ilgÄ laikÄ . Tačiau anksčiau iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , vertinant juos kartu su Å¡ios baudžiamosios bylos apimtimi (bylÄ sudaro 22 tomai) bei sudėtingumu (byloje yra 5 kaltinamieji, kuriems kartu pareikÅ¡ta 28 kaltinimai, daug nukentėjusiųjų, liudytojų), suteikė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui teigti, jog A. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobÅ«džiui, sunkumui, mastui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs maksimalaus leistino suėmimo termino bylÄ nagrinėjant teisme. Ä®statymu, priimtu 2015 m. birželio 25 d. ir įsigaliojusi nuo 2015 m. liepos 11 d. (2015-06-25 įstatymo redakcija Nr. XII-1878), buvo pakeistas BPK 127 straipsnis bei Å¡io baudžiamojo proceso įstatymo 11 dalyje įtvirtinta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i teismo klaida nedaro savaime apskųstos nutarties nepagrįsta bei neteisėta, nes maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. N. terminas baudžiamojo proceso metu Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tuo tarpu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o pagal Å¡io teismo formuojamÄ praktikÄ , kaip ir pats kaltinamasis nurodo, vieÅ¡ojo intereso apsauga turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimÄ ir suteikia pagrindÄ ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Kaltinamojo A. N. pažadas nebėgti (nesislėpti) nuo teismo nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip bÅ«tų palankiau A. N., nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas neteisingai iÅ¡sprendė suėmimo termino pratęsimo klausimÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,        n u t a r i a: palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi kaltinamajam A.

N. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d.Å i nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkė                                                                                        RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                              Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                            Elena Vainienė                                                                                                               Â